A-556-698-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-698/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00455-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Pagalba mažyliui“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Pagalba mažyliui“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Pagalba mažyliui“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Kelių policijos valdyba, atsakovas) 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 10-10-S-1192; 2) įpareigoti Kelių policijos valdybą išduoti leidimą įrengti oranžinės spalvos švyturėlį automobilyje „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad užsiima veikla, kurios tikslas teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, laiku diagnozuoti asmens sveikatos sutrikimus ir užkirsti jiems kelią, užtikrinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir efektyvumą, o paslaugos teikiamos pacientų namuose ar kitose jų buvimo vietose. Dėl leidimo įrengti oranžinės spalvos švyturėlius sveikatos priežiūros paslaugas naudojamame automobilyje jau kreipėsi į Kelių policijos valdybą 2012 m. liepos 26 d., tačiau pastaroji 2012 m. liepos 31 d. sprendimu prašymo netenkino.

Šis sprendimas buvo apskųstas teismui, kuris 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu skundą patenkino iš dalies ir įpareigojo Kelių policijos valdybą pakartotinai išnagrinėti pareiškėjo 2012 m. liepos 26 d. pateiktą prašymą. Tačiau Kelių policijos valdyba 2013 m. sausio 31 d. skundžiamu sprendimu pakartotinai netenkino 2012 m. liepos 26 d. prašymo. 2013 m. sausio 31 d. skundžiamame sprendime daroma nepagrįsta išvada, kad pareiškėjas neteikia sveikatos paslaugų keliuose ir šiuo vieninteliu motyvu 2012 m. liepos 26 d. prašymas nepatenkintas.

Pažymėjo, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, jog eismo dalyviai privalo netrukdyti atlikti pareigas transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojams. Kelių eismo konvencijos 32 straipsnio 14 dalis nustato, kad gintaro spalvos švyturėlį leidžiama įjungti tik transporto priemonėse, kurios atlieka konkrečias užduotis ir kuriose dėl šios priežasties įrengti specialūs įspėjamieji švyturėliai arba kurių buvimas kelyje kelia pavojų ar kliudo kitiems eismo dalyviams.

Taip pat pažymėjo, kad, vadovaujantis Žybčiojančių oranžinės spalvos švyturėlių įrengimo kelių transporto priemonėse ir jų naudojimo instrukcijos, patvirtintos Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 292 (toliau – ir Instrukcija), 3 punkto nuostatomis, be leidimo oranžinės spalvos švyturėliai, be kitų transporto priemonių, gali būti įrengti techninės pagalbos, saugos tarnybų, inkasatorių kelių transporto priemonėse, o šios instrukcijos 2 punkte nepaminėtų institucijų kelių transporto priemonėse įrengti oranžinės spalvos švyturėlius ir naudoti tokias transporto priemones gali leisti miesto ar rajono policijos komisariato kelių policija pagal transporto priemonės registravimo vietą, išnagrinėjusi šių institucijų pateiktus motyvuotus prašymus.

Leisti įrengti oranžinės spalvos švyturėlius ir naudoti tokias kelių transporto priemones taip pat gali ir Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos Kelių policijos tarnyba. Transporto priemonės, naudojamos teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nėra paminėtos šios Instrukcijos 2 bei 3 punktuose, todėl formaliai tokioms transporto priemonėms reikalingas leidimas įrengti oranžinės spalvos švyturėlius. Taip pat nurodė, kad jokiuose teisės aktuose nenustatytas imperatyvus draudimas, kad teikiant medicininę pagalbą nebūtų galima naudoti oranžinės spalvos švyturėlius.

Visuose teisės aktuose nustatyta, kad specialiųjų tarnybų (policijos, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų, dujų įmonių avarinių tarnybų) naudojamose transporto priemonėse be atskiro leidimo įrengiami mėlynos spalvos švyturėliai. Atsižvelgiant į esamą teisinį reglamentavimą bei vadovaujantis bendruoju proporcingumo teisės principu, jei transporto priemonėse, kurios naudojamos teikiant medicinos pagalbą, įtvirtinta teisė be atskiro leidimo naudoti mėlynos spalvos švyturėlius, kurie suteikia teisę pasinaudoti pirmenybe bei nepaisyti atskirų Kelių eismo taisyklių skyrių reikalavimų, transporto priemonėse, kurios naudojamos teikiant medicinos pagalbą, taip turėtų teisę naudoti oranžinės spalvos švyturėliais, kurie nesuteikia pirmenybės, be atskiro leidimo, kaip ir techninės pagalbos ar saugos tarnybų naudojamose transporto priemonėse, arba toks leidimas turėtų būti išduotas.

Pažymėjo, kad automobiliui, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nurodomas 2013 m. sausio 31 d. skundžiamame sprendime, Kelių policijos valdyba dar 2008 m. išdavė leidimą naudoti oranžinės spalvos švyturėlius. Taip pat tokie leidimai naudoti oranžinės spalvos švyturėlius pareiškėjo naudojamose transporto priemonėse Kelių policijos valdybos buvo išduoti ir 2008 m., 2011 m. bei 2012 m.

Atsakovas Kelių policijos valdyba atsiliepimu į skundą (b. l. 36) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad 2013 m. vasario 6 d. Lietuvos policijos generalinis komisaras priėmė įsakymą Nr. 5-V-91 „Dėl Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 292 „Dėl žybčiojančių oranžinės spalvos švyturėlių įrengimo kelių transporto priemonėse ir jų naudojimo instrukcijos patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“. Vadovaujantis šiuo įsakymu kelių policija neišdavinės leidimų naudoti oranžinius švyturėlius. Pažymėjo, kad žybčiojančių oranžinės spalvos švyturėlių naudojimo tvarką nustato Sugaus eismo automobilių keliais įstatymo (Žin., 200, Nr. 92-2883; 2007, Nr. 128-5213) 19 straipsnio 4, 5 dalys ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr. 88-3530; 2009, Nr. 120-5147), 193, 194 punktai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu (b. l. 49–53) pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2012 m. liepos 26 d. kreipėsi į Kelių policijos valdybą su prašymu išduoti leidimą įrengti oranžinės spalvos švyturėlį pareiškėjo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo veikloje naudojamame automobilyje „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (administracinė byla Nr. I-4191-426/2012, b. l. 4-5). Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 10-10-S-7773 pareiškėjo prašymas atmestas. Šiame sprendime atsakovas, be kita ko, pažymėjo, kad Kelių eismo taisyklių 193, 194 punktuose yra numatyti specialiųjų transporto priemonių eismo ypatumai su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais, o pareiškėjo prašyme nurodyti motyvai neatitinka minėtų ypatumų.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo 2012 m. liepos 31 d. sprendimu Nr. 10-10-S-7773, teismui 2012 m. rugpjūčio 30 d. pateikė skundą, prašydamas minėtą sprendimą panaikinti ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (administracinė byla Nr. I-4191-426/2012, b. l. 1-2). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir panaikino Kelių policijos valdybos 2012 m. liepos 31 d. sprendimą Nr. 10-10-S-7773, kaip neatitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, bei įpareigojo Kelių poliucijos valdybą pakartotinai išnagrinėti UAB „Pagalba mažyliui“ 2012 m. liepos 26 d. pateiktą prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas (administracinė byla Nr. I-4191-426/2012, b. l. 27-30).

Kelių policijos valdyba 2013 m. sausio 31 d. sprendimu Nr. 10-10-S-1192 pareiškėjo prašymą išnagrinėjo pakartotinai ir jo nepatenkino, vadovaudamasi Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 4 dalies ir Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, 193, 194 punktų bei Instrukcijos 2, 3, 4 punktų nuostatomis, o taip pat nurodydama, kad pareiškėjas neteikia sveikatos paslaugų keliuose. Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovas skundžiamame sprendime nurodo, jog oranžinių švyturėlių neišduos automobiliui, kurio valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) nors pareiškėjas prašė leidimo automobiliui su valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini).

Teismas vertino, kad šiuo atveju automobilių numerių neatitikimas yra rašymo apsirikimas atsakovo skundžiamame sprendime. Teismas konstatavo, kad byloje spręstinas ginčas dėl pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Kelių policijos valdybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimą bei įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą įrengti jo veikloje naudojamame automobilyje oranžinės spalvos švyturėlį pagrįstumo ir teisėtumo. Teismas nurodė, kad Kelių eismo taisyklių 193 ir 194 punktuose ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 4 dalyje reglamentuojama ne oranžinių švyturėlių įrengimo leidimų išdavimo tvarka, o nustatytos transporto priemonių, turinčių ir naudojančių šiuos švyturėlius, teisės ir pareigos kitų eismo dalyvių atžvilgiu.

Todėl atsisakymas išduoti leidimą įrengti transporto priemonėje oranžinius švyturėlius vien tik minėtais Kelių eismo taisyklių punktais ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis negali būti grindžiamas. Žybčiojančių oranžinės spalvos švyturėlių įrengimo ir naudojimo tvarką nustato Instrukcija, kurioje numatyta, kad su oranžinės spalvos švyturėliais gali būti naudojamos kelių transporto priemonės, kuriems švyturėlius yra įrengusi gamykla gamintoja (2 p.); be leidimo oranžinės spalvos švyturėliai gali būti įrengti techninės pagalbos, saugos tarnybų, gatves ir kelius prižiūrinčių organizacijų, inkasatorių kelių transporto priemonėse, tarp jų traktoriuose, savaeigėse mašinose ir mechanizmuose (3 p.).

Instrukcijos 4 punkte nustatyta, kad 2 punkte nepaminėtų institucijų kelių transporto priemonėse įrengti oranžinės spalvos švyturėlius ir naudoti tokias transporto priemones gali leisti miesto ar rajono policijos komisariato kelių policija pagal transporto priemonės registravimo vietą, išnagrinėjusi šių institucijų pateiktus motyvuotus prašymus. Nors atsakovas atsiliepime nurodo, kad Instrukcija negalioja nuo 2013 m. vasario 6 d., tačiau matyti, jog Instrukcijos nuostatos galiojo skundžiamo sprendimo priėmimo metu. Instrukcijoje nenustatyti jokie kriterijai, kuriuos būtina įvertinti nagrinėjant asmenų prašymus dėl leidimų oranžinės spalvos švyturėlių įrengimo transporto priemonėse išdavimo, tačiau tai nepaneigia institucijos pareigos objektyviai ir nešališkai įvertinti visas tokio prašymo išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes: kokiai veiklai naudojamas automobilis, kuriam prašoma leidimo įrengti švyturėlį; ar vykdoma veikla gali būti objektyviai pateisinamas švyturėlių įrengimas ir t. t.

Pareiškėjas nurodo, kad kitiems jo veikloje naudojamiems automobiliams buvo išduotas leidimas įsirengti oranžinius švyturėlius, ką patvirtina bylos medžiaga, tačiau, teismo vertinimu, ankstesni leidimų išdavimai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip pagrindas išduoti juos ir šiuo atveju. Iš pareiškėjo įstatų matyti, kad UAB „Pagalba mažyliui“ asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikia nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdomose patalpose (klinikose) bei gyventojams namuose ar kitose jų buvimo vietose (įstatų 2.4.1 ir 2.4.2 p.). 2012 m. liepos 26 d. prašymą, kurį šiuo atveju iš naujo nagrinėjo atsakovas, pareiškėjas motyvavo tuo, kad UAB „Pagalba mažyliui“ gydytojams, vykstant į iškvietimus, tenka spręsti parkavimo klausimus ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamoje dalyje reikalavimus, nes reikia didelius atstumus nešti medicininę įrangą.

Taigi pareiškėjas iš esmės siekia, kad oranžinių švyturėlių pagalba jo transporto priemonės turėtų lengvatas parkuojantis ar sustojant važiuojamoje dalyje, taip atkreipiant dėmesį į automobilio padėtį kitiems vairuotojams. Tačiau šiuo atveju pareiškėjo tikslas ne vykdyti veiklą keliuose, o teikti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje vietoje, todėl toks pareiškėjo motyvas negali būti laikomas svarbiu, nes, remiantis juo, išdavus leidimą be svarios priežasties būtų varžoma kitų eismo dalyvių padėtis eismo metu.

Teismo vertinimu, atsakovas skundžiamame nutarime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas neteikia savo paslaugų keliuose, nes, atsižvelgiant į aukščiau paminėtų teisės aktų nuostatas, matyti, jog jie reglamentuoja oranžinių švyturėlių naudojimą kai yra trukdoma eismui atliekant kelio darbus, transporto priemonė yra didelių matmenų ir pan., siekiant užtikrinti eismo saugumą kelyje. Tik Instrukcijos 4 punkte nurodoma, kad oranžinius švyturėlius kitose transporto priemonėse gali leisti įsirengti kelių policija, išnagrinėjusi pateiktus motyvuotus prašymus.

Šiuo atveju atsakovas motyvuotai nurodė, dėl kokių priežasčių pareiškėjo automobiliui nebus išduodami leidimai naudoti oranžinius švyturėlius. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad Kelių policijos valdybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimas, pagrįstas faktinių aplinkybių vertinimu ir teisės aktų nuostatomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo kriterijų. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Kelių policijos valdybos 2013 m. sausio 31 d. sprendimą Nr. 10-10-S-1192 nepatenkino.

Kadangi nėra teisinio pagrindo konstatuoti, jog atsakovas elgėsi neteisėtai, todėl nėra pagrindo ir jį įpareigoti išduoti prašomą leidimą. Šią skundo dalį teismas taip pat atmetė. Kadangi pareiškėjo skundas netenkintas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 56–59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - patenkinti pareiškėjo skundą bei panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2013 m sausio 31 d. sprendimą Nr. 10-10-S-1192. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialines teisės normas.

2. Instrukcijoje nepateikiami jokie kriterijai, kurie turi būti vertintini nagrinėjant prašymus išduoti leidimus įrengti oranžinės spalvos švyturėlius. Todėl tokiu atveju laikytina, kad nagrinėjant prašymus įrengti oranžinės spalvos švyturėlius atsižvelgtina, kokiai veiklai naudojama transporto priemonė, ar vykdoma veikla pateisinamas švyturėlių įrengimas, kokioms transporto priemonėms švyturėliai gali būti įrengiami be atskiro leidimo bei atsižvelgti į teisės aktų nuostatas, susijusias su visomis aplinkybėmis bei atvejais, nustatančiais švyturėlių naudojimą.

3. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje nurodoma, kad kelyje dirbančiu asmeniu laikomas asmuo, be kitų funkcijų, teikiantis medicinos pagalbą kelyje esančiam eismo įvykyje nukentėjusiam asmeniui ar kitam asmeniui, kuriam reikalinga medicinos pagalba. Pareiškėjo įstatuose, kaip nurodo ir teismas, nustatyta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos (medicininė pagalba) teikiama pacientų namuose ar kitose jų buvimo vietose, tarp jų gali būti teikiama ne tik patalpose, bet ir kelyje. Be to, saugos tarnybų, inkasatorių kelių transporto priemonės, kurioms suteikiama teisė be leidimo įrengti oranžinės spalvos švyturėlius, veikla nėra susijusi su darbu kelyje. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad teismas neobjektyviai išnagrinėjo administracinę bylą.

4. Oranžinis švyturėlis nesuteikia teisės nepaisyti kelio ženklų, ženklinimo ir transporto priemonių išsidėstymo važiuojamojoje dalyje reikalavimų, todėl teismo išvada dėl varžomų kitų eismo dalyvių padėties eismo metu yra šališka ir nepagrįsta teisės aktų nuostatomis; teismo sprendime nepagrįstai siaurinama pareiškėjo įstatuose vartojama sąvoka „kitose vietose“; teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad medicininės pagalbos teikimas nėra svarbus argumentas sprendžiant oranžinių švyturėlių naudojimo pagrįstumą. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų (medicininės pagalbos) teikimas vertintinas kaip viešasis interesas, gyventojų sveikata yra didžiausia visuomenės socialinė ir ekonominė vertybė bei rūpinimasis žmonių sveikata konstitucinė valstybės pareiga; Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas, Kelių eismo taisyklės ir Instrukcija nesieja oranžinių švyturėlių naudojimo tik su darbais kelyje; žybčiojantis oranžinis švyturėlis tik atkreipia dėmesį ir įspėja kitus eismo dalyvius (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 str. 4 d.), o Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad transporto priemonių su įjungtais oranžiniais žybčiojančiais švyturėliais vairuotojai, važiuodami kelyje, stovėdami ir (ar) atlikdami darbus, užtikrina, jog nepakenks eismo saugumui. Kelių eismo taisyklėse nustatytas oranžinių švyturėlių naudojimas taip pat nelaikytinas darbo kelyje atveju, o Instrukcijos 2 punkte visai neatsižvelgiama į transporto priemonių paskirtį bei naudojimą tam tikrais atvejais. Teismas nevertino tokio esamo teisinio reguliavimo, dėl jo nepasisakė.

5. Nagrinėjamos bylos kontekste reikšmingos ir kitų teisės aktų nuostatos, susijusios su oranžinės spalvos švyturėlių naudojimu. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos asmens ir turto saugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad apsaugos darbuotojas, vykdydamas asmens ir turto saugą, turi teisę reaguodamas į pavojaus signalus naudotis transporto priemonėmis su oranžinės spalvos švyturėliais. Toks nustatytas teisinis reglamentavimas tik patvirtina išdėstytus argumentus, kad atsakovo 2013 m. sausio 31 d. sprendimas ir teismo sprendimas priimti neįvertinus visų reikšmingų aplinkybių, pažeidžiant bendrąjį proporcingumo teisės principą, todėl yra naikintini.

6. Teismas sprendime pagrįstai nurodo, kad atsisakymas išduoti leidimą įrengti transporto priemonėje oranžinius švyturėlius vien tik Kelių eismo taisyklių 193 ir 194 punktais ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 4 dalies nuostatomis negali būti grindžiamas. Tačiau atsakovo sprendimas grindžiamas būtent šių teisės aktų nuostatomis, todėl teismo sprendimas laikytinas nepagrįstu.

7. Teismas visai nevertino ir sprendime nepasisakė dėl pareiškėjo skunde pateikto argumento, susijusio su Kelių eismo konvencija. Konvencijos 32 straipsnio 14 dalis nustato, kad gintaro spalvos švyturėlį leidžiama įjungti tik transporto priemonėse, kurios atlieka konkrečias užduotis ir kuriose dėl šios priežasties įrengti specialūs įspėjamieji švyturėliai arba kurių buvimas kelyje kelia pavojų ar kliudo kitiems eismo dalyviams. Toks nustatytas reguliavimas visiškai atitinka pareiškėjo vykdomą veiklą, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo reikalavimus, Instrukcijoje nustatytus atvejus ir, šalia kitu nurodytų argumentų, pagrindžia oranžinės spalvos švyturėlių įrengimą.

8. Nepagrįstas teismo vertinimas, kad ankstesni leidimų išdavimai negali būti vienareikšmiškai vertinami kaip pagrindas išduoti juos ir šiuo atveju. Toks teismo vertinimas yra visiškai nemotyvuotas, juolab, atsižvelgiant į tą aplinkybę, kad pareiškėjui be leidimų, išduotų 2008, 2010, 2011 m., 2012 m. birželio 19 d. buvo išduotas leidimas įrengti oranžinės spalvos švyturėlį, o po mėnesio, 2012 m. liepos 31 d., atsisakyta išduoti tokį leidimą. Todėl atsakovo 2013 m. sausio 31 d. sprendimas vertintinas kaip dviprasmiškas ir neadekvatus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2008 m. gegužės 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-339/2008 yra pažymėjęs, kad „viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs, nedviprasmiški“. LVAT 2010 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 pažymėjo, kad LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Atsakovas Kelių policijos valdyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 64–65) prašo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad teisingumą vykdančios institucijos sprendimas yra argumentuotas ir teisėtas, naikinti jo nėra pagrindo. UAB „Pagalba mažyliui“ darbuotojai ir jų naudojamas transportas nepriskiriami prie policijos ir kitų valstybės žinybų, bendrovė yra pelno siekiantis ūkinis susivienijimas už nustatytą mokestį teikiantis medicinines paslaugas savo klientams, todėl Instrukcijos nuostatos tarp vidaus reikalų įstaigos ir UAB „Pagalba mažyliui“ kilusiam teisiniam ginčui negali būti taikomos. Be to, 2013 m. vasario 6 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu Nr. 5-V-91 buvo panaikintas 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymas Nr. 292. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba nuo 2013 m. vasario 6 d. leidimų įrengti oranžinės spalvos švyturėlius neišduoda. Pagal Kelių eismo taisyklių 193, 194 punktus ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 4, 5 dalis, švyturėlis gali būti naudojamas atliekant inžinerinių komunikacijų, kelių tiesybos, remonto ar priežiūros darbus. Pareiškėjas šių darbų neatlieka, todėl švyturėlio naudoti negali. Kelių policijos valdyba, 2013 m. sausio 31 d. netenkindama UAB „Pagalba mažyliui“ 2013 m. sausio 14 d. surašyto prašymo Nr. 10-10-g-871 ir neišduodama leidimo įrengti oranžinės spalvos švyturėlius bendrovės transporto priemonei, elgėsi teisėtai. Sprendimas Nr. 10-10-S-1192 atitiko Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies numatytus kriterijus. Tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Skundžiamas atsisakymas tenkinti pareiškėjo (apelianto) prašymą buvo priimtas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. rugsėjo 22 d. įsakymo Nr. 292, kuriuo buvo patvirtinta Žybčiojančių oranžinės spalvos švyturėlių įrengimo kelių transporto priemonėse ir jų naudojimo instrukcija, pagrindu, o konkrečiai remiantis Įsakymo 2-4 punktais.

Nėra jokių abejonių dėl to, kad ką tik paminėtas teisės aktas yra netekęs galios, tačiau iš teisės aktų sistemos jis buvo pašalintas tik po 2013 m. sausio 31 d., t. y. po skundžiamo atsisakymo tenkinti prašymą priėmimo dienos (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. vasario 6 d. įsakymas Nr. 5-V-91), todėl skundžiamo atsisakymo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas turėjo būti atliktas, vadovaujantis tuo metu galiojusiu teisiniu reguliavimu, kas ir buvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nenukrypdama nuo šios teisinės pozicijos, ir atliks bylos patikrinimą apeliacine tvarka.

Iš administracinėje byloje turimos medžiagos akivaizdu, jog pareiškėjo siekis yra iš ant vienos jo turimų transporto priemonių įrengti žybčiojantį oranžinės spalvos švyturėlį, kurį galėtų naudoti jo vykdomoje įstatuose numatytoje veikloje.

Įsakymo 4 punkte buvo nurodyta, kad Įsakymo patvirtintos instrukcijos 2 punkte nepaminėtų institucijų kelių transporto priemonėse įrengti oranžinės spalvos švyturėlius ir naudoti tokias transporto priemones gali leisti miesto ar rajono policijos komisariato kelių policija pagal transporto priemonės registravimo vietą, išnagrinėjusi šių institucijų pateiktus motyvuotus prašymus. Taigi leidimo išdavimas ar jo paneigimas buvo miesto ar rajono policijos komisariato kelių policijos ar Vidaus reikalų ministerijos viešosios policijos Kelių policijos tarnybos diskrecija. Galima spręsti, jog tais atvejais, kai buvo pateikiamas abstraktus nemotyvuotas prašymas dėl leidimo įrengti žybčiojantį oranžinės spalvos švyturėlį, jis negalėjo būti tenkinamas, o tais atvejais, kai toks leidimas buvo motyvuojamas, subjektas priimantis sprendimą dėl leidimo, turėjo spręsti, kiek jis buvo pagrįstas, nes būtent tik motyvuotas prašymas buvo viena iš prielaidų leidimo gavimui. O diskrecija išduoti ar neišduoti leidimą įsirengti švyturėlį turėjo būti siejama su teisės aktuose numatytos šios spalvos švyturėlių paskirtimi.

Prašymas išduoti leidimą įrengti oranžinės spalvos švyturėlį sietas su bendrovės vykdoma veikla - medicininės pagalbos teikimu (administracinės bylos Nr. I-4191-426/2012 b.l. 4-5).

Pakartotinis atsisakymas išduoti leidimą sumontuoti žybčiojantį oranžinės spalvos švyturėlį paneigtas dėl to, kad tokia bendrovės veikla nėra vykdoma keliuose (b.l. 4-5).

Nors Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 straipsnio 4 dalis nustato tik taisykles, kada yra galimas oranžinio švyturėlio įjungimas, tačiau iš šios normos galima spręsti, jog oranžinis švyturėlis yra orientuotas į saugaus eismo užtikrinimą, t.y. kai kelyje galima nestandartinė situacija turi būti imamasi papildomų apsaugos priemonių, siekiant išvengti galimų nelaimių kelyje, gerinti eismo sąlygas. Tokia ir viena iš šio įstatymo paskirčių - siekti apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 1 str.).

Vadinasi, būtų galima teigti, jog naudojimas oranžinės spalvos švyturėlio turėtų būti neatsiejamas nuo siekio apsaugoti eismo dalyvius bei maksimaliai užtikrinti visų eismo dalyvių saugumą, todėl kyla klausimas, kiek bendrovės veikla galėtų kelti pavojų kitiems eismo dalyviams.

Prie administracinės bylos yra pridėti UAB „Pagalba mažyliui“ įstatai (toliau – Įstatai), kurių 2 skyriuje apibrėžiami bendrovės tikslai ir veikla. Įstatų 2.2 punkte sakoma, jog bendrovės veiklos pobūdis – organizuoti ir teikti specializuotą antrinę ambulatorinę-konsultacinę asmens sveikatos priežiūrą bei slaugos ir gydymo paslaugas. Įstatų 2.4.2 punkte minima apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir gyventojų namuose bei kituose jų buvimo vietose. Kita buvimo vieta įstatuose nėra apibrėžiama, todėl neatmestina, jog ši sąvoka gali būti aiškinama ir kaip galimos paslaugos suteikimas kelyje, tačiau tokie atvejai, teisėjų kolegijos vertinimu, matyt yra/gali būti išimtiniai. Tokia išvada darytina iš to, kad pagal Įstatus yra teiktina antrinė asmens sveikatos priežiūros paslauga, kuri pagal Sveikatos sistemos įstatymą yra priskirtina antrajam sveikatos priežiūros paslaugos lygiui ir dažniausiai, manytina, dėl savo pobūdžio bei specifikos, teiktina įstaigoje, o ne kelyje (Sveikatos sistemos įstatymo 12 str. 2 d., 49 str. 2 d. 2 p., 3 d.). Šią išvadą lemia nurodytas teisinis reguliavimas bei stoka faktinių duomenų, bylojančių apie tai, kiek dažnai pareiškėjui teko/tenka teikti antrinę asmens sveikatos priežiūros pagalbą kelyje (ar atvykus pas pacientus) ir tiesioginio darbo metu būtinumą imtis papildomų apsaugos priemonių, siekiant užtikrinti eismo dalyvių saugumą. Galbūt kylančios problemos dėl bendrovės transporto priemonės pastatymo vietos atvykus pas pacientą prie daugiabučių namų ar kitose jų gyvenamosiose vietovėse negali lemti leidimo oranžinės spalvos švyturėlio įrengimui. Juk įjungtas oranžinės spalvos švyturėlis nesuteikia pirmenybės kitų transporto priemonių atžvilgiu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 19 str. 4 d.).

Apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad bendrovei yra išduoti leidimai kitoms transporto priemonėms įrengti bei naudoti oranžinės spalvos švyturėlius, šiuo atveju, negali lemti pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimo, nes dabar yra nagrinėjama konkreti administracinė byla pagal atitinkamą pirmiau nurodytą ginčui spręsti galiojusį teisinį reguliavimą. Be to, būtina pažymėti, kad teisėkūros subjektas vienu laikotarpiu gali nustatyti vienokį teisinį to paties visuomeninio santykio reglamentavimą, kitu atveju – kitokį. Kintant visuomeniniams santykiams gali kisti ir jų teisinis reguliavimas, todėl aptariamas apeliacinio skundo argumentas, kaip pagrindas tenkinti skundą, yra atmestinas.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas yra suderintas su tarptautiniais aktais, todėl jokių abejonių dėl jo neatikimo Kelių eismo konvencijai nekyla ir atskiras Konvencijos aptarimas, turint omenyje pirmiau pateiktą Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo normų, taikytų sprendžiant šį ginčą aiškinimą, teisiškai, kaip pasikartojantis, nebetikslingas (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo priedas).

Dėl išdėstytų priežasčių, Vyriausiasis administracinis teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino administracinėje byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad, nepaisant bendrovės pateikto motyvuoto prašymo dėl leidimo įrengti oranžinės spalvos švyturėlį ant konkrečios nurodytos transporto priemonės, leidimas negalėjo būti išduotas. Priešingu atveju tai būtų buvę nesuderinama su aukštesnės galios teisės aktais bei juose įtvirtintomis taisyklėmis, skirtomis inter alia apsaugoti eismo dalyvių ir kitų asmenų gyvybę, sveikatą ir turtą, gerinti transporto ir pėsčiųjų eismo sąlygas.

Dėl išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas galioti.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, o UAB „Pagalba mažyliui“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius