AS-1217-662/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1217-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04073-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. O. M. skundą, kuriuo prašoma panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos raštą bei įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjos skundus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. O. M. (toliau – ir pareiškėja) 2015 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos (toliau – ir Komisija) 2015 m. liepos 28 d. raštą Nr. 17P-257-(7.4.8) bei įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundus.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą.

Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 5 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS492-441/2013 ir pažymėjo, jog Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektas. Atsižvelgiant į tai konstatuota, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti jos raštą negali būti bylos nagrinėjimo dalyku (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėja A. O. M. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį ir išspręsti ginčą iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, kad pareiškėja siekia, jog jos skundas dėl ją apšmeižusių teisėjų būtų išnagrinėtas, tačiau tiek Teisėjų taryba, tiek Komisija atsisako jos skundus nagrinėti. Pažymi, kad ji yra teisininkė ir į teismą kreipiasi griežtai laikydamasi įstatymo reikalavimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

II. Atskiruoju skundu ginčijama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka).

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos 2015 m. liepos 28 d. raštą Nr. 17P-257-(7.4.8) bei įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundus.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Komisija nėra viešojo administravimo subjektas, todėl pareiškėjos reikalavimas panaikinti jos raštą negali būti bylos nagrinėjimo dalyku.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos principas nereiškia, kad teisę kreiptis į teismą asmuo turi bet kuriuo atveju. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje nurodoma, jog iš Konstitucijoje įtvirtintos teisės į gynybą kyla įstatymų leidėjo pareiga įstatymais sukonkretinti, kaip įgyvendinama ši asmens konstitucinė teisė (2001 m. vasario 12 d. nutarimas, 2011 m. birželio 9 d. nutarimas).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka. Pagal ABTĮ, administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 2 str. 16 d., 3 str. 1 d.).

Iš pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodytų aplinkybių matyti, kad pareiškėja mano, jog jos teises bei interesus pažeidė teisėjai, dėl to pareiškėja kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, prašydama įvertinti atitinkamų teisėjų elgesį ir iškelti jiems drausmės bylas.

Teisėjų etikos ir drausmės komisija 2015 m. liepos 28 d. raštu Nr. 17P-257-(7.4.8) informavo pareiškėją, jog jos pareiškimas ir prašymas yra susiję su teisėjų procesine veikla ir jų priimtais procesiniais sprendimais, o tai nesudaro Komisijos nagrinėjimo dalyko, dėl to jos prašymas ir pareiškimas Komisijoje bus nenagrinėjami.

Remiantis Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, teismai yra vienintelė teisingumą vykdanti institucija. Teisingumo vykdymo funkcija lemia teisėjų ir teismų nepriklausomumą, kuris įtvirtintas Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje. Teisėjo nepriklausomumas yra užtikrinamas inter alia įtvirtinant teisminės valdžios, kaip visavertės, savivaldą (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. nutarimas).

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus (Teismų įstatymo 85 str. 1 d.). Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai (Teismų įstatymo 85 str. 4 d.). Teisėjų tarybos 2013 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 13P-9-(7.1.2) patvirtintų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 5 punkte numatyta, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų atsakomybės realizavimą. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos uždaviniai yra laiku ir operatyviai šių nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausminės atsakomybės pagrindo požymiai, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti išvadas ir konsultacijas teisėjų etikos klausimais (Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų 6.1-6.4 p.). Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS492-441/2013 yra padaręs išvadą, kad Komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose Komisija ABTĮ taikymo prasme nėra viešojo administravimo subjektas (ABTĮ 2 str. 1 ir 4 d.).

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog subjektinė procesinė teisė kreiptis į teismą visų pirma yra siejama su asmens pažeistų teisių ir interesų gynimu. Teismų sistema ir jos suteikiamos gynybos priemonės yra skirtos realiai apginti asmenų pažeidžiamas teises ar interesus, išspręsti tarp asmenų kylančius ginčus. Jomis neturi būti naudojamasi vien formaliam bylinėjimuisi. Administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą (ABTĮ 5 str. 1 d., 3 d., 22 str. 1 d.

Atsižvelgdamas į tai, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas panaikinti Komisijos raštą negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje pareiškėja ginčija tokį sprendimą, nenagrinėtina teismų administracinio proceso tvarka. Atsisakius priimti pareiškėjos reikalavimą dėl Komisijos rašto panaikinimo, pagrįstai buvo atsisakyta priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Komisiją išnagrinėti pareiškėjos skundus.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl ją naikinti pareiškėjos atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. O. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas