A-429-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl termino pratęsimo.
Legislator headnote
AI generatedA-429-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas R. T. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. kovo 20 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimas) terminą iki 2014 m. gruodžio 20 d.
Full text
Administracinė byla Nr. A-429-525/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00704-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija 13.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. vasario 18 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. T. prašymą tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl termino pratęsimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas R. T. su skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. kovo 20 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Reikalavimas) terminą iki 2014 m. gruodžio 20 d.
Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija 2013 m. kovo 20 d. priėmė reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo įpareigojo ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 20 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą, pastatytą valstybinėje žemėje, ir sutvarkyti teritoriją. Pareiškėjas Inspekcijai padavė prašymą pratęsti terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti. Inspekcija priėmė sprendimą reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti iki 2013 metų gruodžio 20 d. Nors Inspekcija terminą pratęsė, pareiškėjas nespėjo įteisinti savavališkos statybos. Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) 2013 m. lapkričio 29 d. informavo, kad rengiamo detalaus plano sprendiniai nustato galimybę prisipirkti laisvos valstybinės žemės. Kai tik jam bus suformuotas praplėstas žemės sklypas, statybą leidžiančio dokumento nereikės, kadangi stovinti tvora, kurią buvo reikalaujama nugriauti yra I kategorijos nesudėtingas statinys, kuriam nereikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Administracija informavo, kad pagal šiuo metu rengiamą gretimų žemės sklypų detalųjį planą yra numatyta galimybė padidinti jo sklypą, tokiu būdu pašalinant priežastis, dėl kurių statinys – tvoros segmentas yra savavališkas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime (b. l. 13–14) prašė pareiškimą dėl termino pratęsimo nagrinėti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir SĮ) 28 straipsnio 3 dalimi, dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis terminui pratęsti laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Pareiškėjas prašyme svarbiomis priežastimis nurodė siekį įteisinti savavališką statybą, o tam pakanka įteisinti žemės sklypą, kuriame stovi savavališkai pastatyta tvora. Būtent šiuos veiksmus ir atlieka pareiškėjas, tačiau tam reikalingas papildomas laikas, nes vykdomos detaliojo planavimo procedūros, kurios užtrunka ne dėl pareiškėjo kaltės. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką, kuri nurodo, kad terminą galima tik pratęsti, bet ne atnaujinti. Taikytina bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (LVAT 2012 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130/2012, 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-377/2014). Šiuo atveju reikalavimo įvykdymo terminas baigėsi 2013 m. gruodžio 20 d., o pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2014 m. sausio 28 d. ir jokių priežasčių, pateisinančių tokius veiksmus nenurodė. Taip pat atkreipia dėmesį, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-9503-937/2014 pagal Inspekcijos ieškinį dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, kuriuo prašoma įpareigoti R. T. pašalinti savavališkos statybos padarinius ir nugriauti savavališkai valstybinėje žemėje prie žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įrengtą tvorą ir sutvarkyti teritoriją.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime (b. l. 37–39) prašė pareiškėjo prašymą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus bei į ginčo santykius reguliuojančius teisės norminius aktus.
Paaiškino, kad vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3 punkto 3.3 papunkčiu, rašytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas tvoros statybai valstybinėje žemėje yra privalomas. Administracijos duomenimis pareiškėjas į Administraciją dėl tvoros statybą leidžiančių dokumentų nuo 2002 iki šios dienos nesikreipė, Administracija pareiškėjui nėra išdavusi tvoros statybą leidžiančių dokumentų. 2013 m. rugsėjo 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Administraciją su pasiūlymu prijungti prie jo valdomo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, laisvą valstybinę žemę, pagal pridėtą planą. Administracija 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. A51-95068-(2.15.1.21-MP2) „Dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo“, informavo pareiškėją, kad šiuo metu prašymas negali būti tenkintas, nes yra laukiamos prokuratūros išvados, kurios gali turėti įtakos detaliojo plano rengimui. Pažymėjo, kad teritorijos planavimo procesas pradėtas 2013 m. liepos 12 d. patvirtinus Administracijos direktoriaus įsakymą „Dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie (duomenys neskelbtini) gatvės detaliojo plano rengimą“ Nr. 30-1662, minėto detaliojo plano sprendiniai nėra patvirtinti. Administracija neturi kompetencijos savavališkos statybos priežiūros srityje, todėl dėl prašymo patenkinimo palieka spręsti atsižvelgiant į savavališką statybą ir savavališkos statybos padarinių šalinimą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas bei į šiame atsiliepime išdėstytas aplinkybes.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 22 d. sprendimu (b. l.58-61) pareiškėjo R. T. prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad Inspekcijos vyriausiasis specialistas, vykdydamas statybos valstybinę priežiūrą, 2013 m. kovo 20 d. savavališkos statybos akte Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad metalinio segmentų tvora, įrengta valstybinėje žemėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, pastatyta savavališkai (b. l. 24-25). Inspekcija 2013 m. kovo 20 d. reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. (duomenys neskelbtini) iš statytojo R. T. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 20 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą ir sutvarkyti teritoriją (b. l. 28). Inspekcija 2013 m. rugsėjo 19 d. gavo pareiškėjo prašymą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą, kaip termino pratęsimo priežastį nurodė, kad kreipėsi į Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių dėl užimtos valstybinės žemės prijungimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Tuomet kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl laisvos valstybinės žemės prijungimo, atsakymo dar negavo (b. l. 29). Inspekcija 2012 m. rugsėjo 20 d. (teismas atkreipia dėmesį, kad datoje padaryta techninė klaida, neteisingai nurodyti metai) priėmė sprendimą Nr. (23.29)-RE-360 pratęsti surašyto reikalavimo įvykdymo terminą iki 2013 m. gruodžio 20 d. (b. l. 34).
Teismas citavo SĮ 28 straipsnio 3 dalį taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėdamas, kad remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos bei Reglamento 37 punkto tikslą, pažymėtina, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimą įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenustato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Iš minėtų Statybos įstatymo nuostatų darytina išvada, jog reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai: asmuo turi teisę arba kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012).
Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo, taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje turi būti vadovaujamasi jau suformuota praktika panašiose bylose. Tokios praktikos netaikymas galėtų būti pagrįstas tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Teismas nurodė, jog iš anksčiau nurodytų nutarčių matyti, kad LVAT jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija SĮ 28 straipsnio 3 dalies aiškinimo ir taikymo prasme. Todėl, teisėjų kolegija vertino, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad šioje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo ankstesnės LVAT praktikos.
Įvertinęs šiai bylai aktualų teisinį reguliavimą, teismas darė išvadą, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti reikalavimo įvykdymo terminą ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui, tačiau tik iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje pareiškėjas dėl reikalavimų įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs reikalavimų įvykdymo terminas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo prašymas atmestas.
III. Pareiškėjas R. T. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 64).
Nurodo, kad SĮ nenustato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą reikalavimui įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą. Mano, jog terminai skundui paduoti ar terminui pratęsti turi būti reglamentuojami teisės normomis ir negali būti nustatomi remiantis bendraisiais principais ar teismų išaiškinimais kaip nurodoma skundžiamame sprendime. Šiuo konkrečiu atveju nėra praleistas terminas skirtingai nei teigiama skundžiamame sprendime, nes jis nėra nustatytas teisės normose. Negalima praleisti termino, kuris nėra nustatytas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (b. l. 72-73), kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistu.
Nurodo, jog teismas tinkamai aiškino ir taikė SĮ 28 straipsnio nuostatas (analogiška reglamentacija įtvirtinta nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnyje) bei pagrįstai vadovavosi LVAT formuojama praktika. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas dėl reikalavimo įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi tik 2014 m. sausio 28 d. prašymu, t. y. pasibaigus reikalavimo įvykdymo terminui. Pažymi ir tai, jog reikalavimo įvykdymo termino pasibaigimo faktas jau yra sukėlęs teisines pasekmes – Inspekcija, tęsdama savavališkos statybos padarinių šalinimo procesą, kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą su ieškiniu dėl pareiškėjo įpareigojimo nugriausti savavališkai pastatytą statinį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-265/2014 ir teigia, jog nagrinėjamu atveju, nustačius kad SĮ 28 straipsnyje numatyta savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūra buvo įgyvendinta pilna apimtimi, atlikus visas jos stadijas, konstatuotina, kad inicijuoti pakartotinės terminų pratęsimo, sprendžiamos administracine ar teismine tvarka vykdymo stadijos, nebėra galimybės, tad ir tokio klausimo nagrinėjimas teismine tvarka negalimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas, remdamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, siekia pratęsti Inspekcijos 2013 m. kovo 20 d. Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą iki 2014 m. gruodžio 20 d.
Pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojusi iki 2014 m. sausio 1 d.) „Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, kad šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio Įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos“.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, remdamasis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pateiktu pastarosios teisės normos aiškinimu, pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, atsižvelgusi į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl jurisprudencijos tęstinumo principo taikytino ir administraciniams teismams (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas), taip pat į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį (teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio nuostatas (Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (1 d.); Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas skelbia plenarinės sesijos priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, taip pat trijų teisėjų kolegijų ir išplėstinių penkių arba septynių teisėjų kolegijų priimtus sprendimus, nutarimus ir nutartis, kurių paskelbimui pritarė dauguma šio teismo teisėjų, bei visus sprendimus dėl norminių administracinių aktų teisėtumo. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje paskelbtuose sprendimuose, nutarimuose ir nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (2 d.)), su pirmosios instancijos teismo sprendimu iš esmės sutinka.
Pažymėtina tik tai, jog Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies reguliavimas nuo 2014 m. sausio 1 d. perkeltas į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, tačiau, tuo aspektu, kuriuo kelia ginčą pareiškėjas, išliko nepakitęs, todėl, nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas citavo Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalį, sprendimas laikytinas iš esmės teisėtu ir pagrįstu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012, kuri buvo publikuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenyje Administracinė jurisprudencija 2012, 24, p. 207-212, aiškindamas Statybos įstatymo (2001 m. lapkričio 8 d. įstatymo Nr. IX-583 redakcija) 28 straipsnio 3 dalį, pažymėjo, jog „Remiantis lingvistiniu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu bei atsižvelgiant į šios nuostatos bei Reglamento (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d.
įsakymu Nr. D1-827 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“) 37 punkto tikslą, pažymėtina, jog minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Todėl darytina išvada, jog šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta.
Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Iš minėtų Statybos įstatymo nuostatų darytina išvada, jog reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja du elgesio variantai – asmuo turi teisę:
1) kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012 Administracinė jurisprudencija. 2012, 24, p. 207-212).
Pastarojoje 2012 m. gruodžio 20 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012 pateiktu Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies aiškinimu remiamasi ir vėlesnėse Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamose bylose (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2054/2014; 2014 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1725/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A624-1532/2014; 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014; 2014 m. vasario 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-377/2014; 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-1972/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismui nustačius, kad Inspekcija 2013 m. kovo 20 d. Reikalavimu iš statytojo R. T. pareikalavo ne vėliau kaip iki 2013 m. rugsėjo 20 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius – nugriauti tvorą ir sutvarkyti teritoriją (b. l. 28); Inspekcija 2013 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti iki 2013 m. gruodžio 20 d. (b. l. 34); pareiškėjas dėl reikalavimų įvykdymo termino pratęsimo į teismą kreipėsi jau po to, kai buvo pasibaigęs reikalavimų įvykdymo terminas (2014 m. sausio 28 d. pareiškėjo skundas Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas 2014 m. vasario 3 d.), darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu, dėl kurio pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, pagrįstai pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.
Apeliacinio skundo argumentai dėl kitokio šiam ginčui aktualių nuostatų aiškinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a
pareiškėjo R. T. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Artūras Drigotas
Ramūnas Gadliauskas