eA-277-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-277-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07526-2013-9

Procesinio sprendimo kategorija 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „PK 1“, uždarosios akcinės bendrovės „PK 2“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PK 3“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „PK 1“, uždarosios akcinės bendrovės „PK 2“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PK 3“ skundą atsakovams Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, veikiančiai prie Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „PK 1“, UAB „PK 2“ ir UAB „PK 3“ su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami:

1) iš dalies panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-880 ir įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą dalį UAB „PK 1” patirtų išlaidų – 5 250 Lt, 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-880 dalyje dėl 26 Lt išlaidų kompensavimo palikti galioti nepakeistą;

2) iš dalies panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-881 ir įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą dalį UAB „PK 1” patirtų išlaidų – 5 250 Lt, 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-881 dalyje dėl 14 Lt išlaidų kompensavimo palikti galioti nepakeistą;

3) iš dalies panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-878 ir įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą dalį UAB „PK 2” patirtų išlaidų – 5 250 Lt, 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-878 dalyje dėl 16 Lt išlaidų kompensavimo palikti galioti nepakeistą;

4) iš dalies panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-882 ir įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą dalį UAB „PK 2” patirtų išlaidų – 5 250 Lt, 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-882 dalyje dėl 21 Lt išlaidų kompensavimo palikti galioti nepakeistą;

5) iš dalies panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-879 ir įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą dalį UAB „PK 3” patirtų išlaidų – 5 250 Lt, 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-879 dalyje dėl 14 Lt išlaidų kompensavimo palikti galioti nepakeistą;

6) iš dalies panaikinti Komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-883 ir įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą dalį UAB „PK 3” patirtų išlaidų – 5 250 Lt, 2013 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 17R-883 dalyje dėl 21 Lt išlaidų kompensavimo palikti galioti nepakeistą.

Taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, kad 2013 m. vasario 4 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – ir Ministerija) pareiškėjams išdavė leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą. Laikotarpiu nuo 2012 m. spalio 8 d. iki 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjai su UAB „Vilnius house“ sudarė rangos sutartis, kuriomis susitarė dėl šešių saulės šviesos energijos elektrinių statybos (rangos, projektavimo ir dokumentų rengimo darbų) (toliau – ir Rangos sutartys). Už paslaugas ir darbus pareiškėjas UAB „PK 1” pagal Rangos sutarties Nr. 1 Priedo Nr. 1 apmokėjimo terminų 1 ir 2 punktus rangovui UAB „Vilnius house” 2012 m. spalio 8 d. ir 2013 m. sausio 3 d. sumokėjo viso 5 250 Lt dydžio avansinius mokėjimus.

Pareiškėjas UAB „PK 1” pagal Rangos sutarties Nr. 2 Priedo Nr. 1 apmokėjimo terminų 1 ir 2 punktus 2012 m. gruodžio 4 d. ir 2013 m. sausio 10 d. sumokėjo viso 5 250 Lt dydžio avansinius mokėjimus. Pareiškėjas UAB „PK 2” pagal Rangos sutarties Nr. 3 Priedo Nr. 1 apmokėjimo terminų 1 ir 2 punktus 2012 m. spalio 8 d. ir 2013 m. sausio 3 d. sumokėjo viso 5 250 Lt dydžio avansinius mokėjimus. Pareiškėjas UAB „PK 2” pagal Rangos sutarties Nr. 4 Priedo Nr. 1 apmokėjimo terminų 1 ir 2 punktus 2012 m. gruodžio 4 d. ir 2013 m. sausio 10 d. sumokėjo viso 5 250 Lt dydžio avansinius mokėjimus.

Pareiškėjas UAB „PK 3” pagal Rangos sutarties Nr. 5 Priedo Nr. 1 apmokėjimo terminų 1 ir 2 punktus 2012 m. spalio 8 d. ir 2013 m. sausio 3 d. sumokėjo viso 5 250 Lt dydžio avansinius mokėjimus. Pareiškėjas UAB „PK 3” pagal Rangos sutarties Nr. 6 Priedo Nr. 1 apmokėjimo terminų 1 ir 2 punktus 2012 m. gruodžio 4 d. ir 2013 m. sausio 10 d. sumokėjo viso 5 250 Lt dydžio avansinius mokėjimus. Rangovas UAB „Vilnius house” savo sutartinius įsipareigojimus pareiškėjams įvykdė tinkamai. 2013 m. sausio 17 dieną buvo priimtos Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) pataisos, kurios įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d.

Pagal naująją AIEĮ redakciją, saulės jėgainių savininkai neteko teisės į fiksuotą elektros energijos supirkimo tarifą. Taip pat buvo sutrumpinti projektų vystymo terminai. Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuris buvo priimtas 2013 m. sausio 17 d., 3 straipsnyje buvo numatyta, kad asmenys iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turės teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Nuostolių atlyginimo tvarka buvo priimta tik 2013 m. birželio 23 d., Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 594 patvirtinus Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas). Pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui bei elektros tarifams, elektros energijos gamybos projektų plėtra būtų buvusi nuostolinga, todėl šie projektai toliau nebebuvo vykdomi. Vadovaudamiesi Aprašo 9-11 punktais pareiškėjai per Energetikos inspekciją prie Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) Komisijai pateikė prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo (toliau – ir prašymai). 2013 m. spalio 24 d.

Komisija priėmė sprendimus, kuriais visų pareiškėjų prašymai buvo patenkinti tik iš dalies. Visi skundžiami sprendimai buvo pateikti be jokių motyvų, todėl neaišku, kodėl Komisija nusprendė kompensuoti tik dalį pareiškėjų patirtų išlaidų. Komisijos skundžiamuose aktuose padaryta išvada, kad dvišalių rangos sutarčių nutraukimo dokumentų nebuvimas yra pagrindas nekompensuoti pareiškėjams pagal Rangos sutartis padarytų avansinių mokėjimų, nepagrįsta, nes dvišaliai Rangos sutarčių nutraukimo dokumentai nėra reikalingi tam, kad būtų patvirtintas Rangos sutarčių nutraukimo faktas.

Tarp pareiškėjų ir Rangovo ginčo dėl Rangos sutarčių pabaigos nėra, Rangos sutartys laikomos nutrūkusios pagal atitinkamai kiekvienos iš Rangos sutarčių 6.5 punktą: „Užsakovui vienašališkai nutraukus šią Sutartį, Užsakovas privalo sumokėti Rangovui netesybas, lygias 10 % šios Sutarties Priede Nr. 1 nurodytos sumos. Ši bauda nėra taikoma, jei Užsakovas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių nesugeba gauti finansavimo per protingą laikotarpį po leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus gavimo dienos. Tokiu atveju ši Sutartis laikoma nutrūkusia, tačiau tokiu atveju sumokėti avansai ar kiti mokėjimai pagal šią Sutartį Užsakovui negrąžinami, ir yra laikomi minimaliais Rangovo nuostoliais (netesybomis).

Konkretus terminas yra nurodytas Sutarties Priede Nr. 1“. Atitinkamai kiekvienos Rangos sutarties Priedo Nr. 1 3 punktas numato, kad „Gavus leidimą plėtrai statyti 29,86 kW galingumo saulės jėgainę ant Užsakovo pateikto žemės sklypo Užsakovas per 30 kalendorinių dienų perveda 40 % avansą už norimą statyti 29,86 kW galingumo saulės jėgainę. Užsakovas turi teisę vienašališkai nukelti šio mokėjimo terminą 9 mėnesiams, jeigu konkrečiu metu dar nebus susitaręs dėl finansavimo sąlygų arba dėl kitų su elektrinės statybos finansavimu susijusių klausimų.

Šalys sutaria, kad tai nebus laikoma Sutarties pažeidimu ir Užsakovas neprivalės mokėti Rangovui baudos ar delspinigių. Tačiau, jei Užsakovas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių nesugeba gauti finansavimo ar vykdyti projekto per šiuos 9 mėnesius po leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus gavimo dienos, tokiu atveju Sutartis laikoma nutrūkusia ir Užsakovo sumokėti avansai ar kiti mokėjimai pagal šią Sutartį Užsakovui yra negrąžinami, ir yra laikomi minimaliais Rangovo nuostoliais (netesybomis). Sistemiškai aiškinant Rangos sutartis akivaizdu, kad tuo atveju, kai Užsakovai (pareiškėjai) dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių nesugeba gauti finansavimo (šiuo atveju pareiškėjams susiklostė būtent tokia situacija), Rangos sutartys savaime laikomos nutrūkusiomis ir jokie papildomi susitarimai dėl Rangos sutarčių nutraukimo nėra reikalingi tam, kad būtų konstatuotas Rangos sutarčių nutraukimo faktas.

Pareiškėjai Komisijai pateikė dokumentus, pagrindžiančias patirtas išlaidas – kasos pajamų orderius. Jokių kitų dokumentų pateikimas Apraše nėra įtvirtinta. Todėl Komisija neturėjo teisinio pagrindo papildomai reikalauti sutarties nutraukimą pagrindžiančių dokumentų. Be to, pareiškėjai, prieš Komisijai priimant skundžiamus sprendimus, jai pateikė paaiškinimus dėl visų Inspekcijos pateiktų klausimų. Inspekcija, gavusi pareiškėjų paaiškinimus, nieko į juos neatsakė, naujų paaiškinimų ar dokumentų pateikti neprašė.

Dėl to pareiškėjai pagrįstai tikėjosi, kad Inspekcijai pateiktos informacijos užteko ir į pareiškėjų paaiškinimus bus atsižvelgta. Priimdama skundžiamus sprendimus Komisija į pareiškėjų paaiškinimus dėl Rangos sutarties nutraukimo fakto neatsižvelgė. Dvišalių Rangos sutarčių nutraukimo dokumentų nebuvimas visiškai neadekvatus faktui, kad pareiškėjams nebuvo kompensuoti avansiniai mokėjimai, kurių kompensaciją numato Aprašo 5 straipsnis. Dvišaliai Rangos sutarčių nutraukimo dokumentai nėra reikalingi tam, kad būtų patvirtintas Rangos sutarčių nutraukimo faktas, nes situacija, dėl kurios nutrūko Rangos sutartys, aptarta pareiškėjų ir Rangovo pasirašytose Rangos sutartyse.

Apie tai pareiškėjai informavo Inspekciją savo paaiškinimuose, tačiau Komisija, priimdama skundžiamus sprendimus, į tai neatsižvelgė, ko pasekoje priėmė neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje ir Aprašo 21 punkte įtvirtintas reikalavimas, kad administraciniai aktai turi būti priimami remiantis ir juose nurodant priėmimo motyvus bei objektyvius duomenis, kuriais aktas yra grindžiamas. Komisija minėtą reikalavimą pažeidė – skundžiamuose aktuose visų išlaidų nekompensavo, nenurodė ir nepaaiškino, kuo remiantis teigiama, jog buvo reikalingi pateikti dvišaliai Rangos sutarčių nutraukimo dokumentai.

Įgyvendinimo įstatyme nebuvo apibrėžta, kas bus laikoma tiesioginėmis kompensuotinomis išlaidomis, kokie dokumentai bus laikomi pagrindžiančiais tiesioginius asmenų išlaidas, kokia tvarka tiesioginės išlaidos asmenims bus atlyginamos. Šiame įstatyme taip pat nebuvo įtvirtinta, kokia tvarka bus atlyginamos išlaidos, kokiais dokumentais šias išlaidas reikės pagrįsti. Taigi, pareiškėjams nebuvo žinoma ir tai, kad nebaigtos vykdyti sutartys turi būti nutrauktos šalių rašytiniu susitarimu. Tiesioginių išlaidų atlyginimo tvarka (Aprašas) buvo priimta tik 2013 m. birželio 23 d., t. y. likus 7 dienoms iki 2013 m. liepos 1 d., t. y. iki termino, iki kurio asmenys turėjo apsispręsti tęsti ar atsisakyti saulės jėgainių projekto.

Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjai, kaip ir daugelis kitų asmenų, iš anksto patirtų išlaidų kompensavimo tvarkos nežinojo. Jeigu Aprašas būtų buvęs priimtas anksčiau arba kartu su Įgyvendinimo įstatymu, kad asmenys būtų turėję galimybę tinkamai parengti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Be kita ko, Apraše nėra įtvirtinto reikalavimo dėl pasikeitusio reglamentavimo nevykdomas sutartis nutraukti šalių rašytiniu susitarimu, todėl pareiškėjai niekaip negalėjo tikėtis, kad jų pateikti dokumentai yra netinkami ar nepakankami kompensacijai gauti.

Konstituciniai teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos. Be to, Komisija iš esmės analogiškoje situacijoje, skirtingai negu pareiškėjų atveju, priėmė sprendimą kompensuoti išlaidas, tuo pažeisdama VAĮ 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą viešojo administravimo objektyvumo principą.

Lietuvos Respublikos valstybė, priėmusi AIEĮ, kuris vėliau buvo iš esmės pakeistas pakoreguojant elektros energijos tarifų nustatymo tvarką ir pačius tarifus, o už tokius drastiškus pakeitimus Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsniu įsipareigojusi kompensuoti gyventojų patirtas išlaidas elektrinėms įrengti, tačiau neįvardinusi konkrečios išlaidų atlyginimo tvarkos, o patį Aprašą priėmusi tik beveik po pusės metų nuo Įgyvendinimo įstatymo priėmimo, pažeidė ne vieno Lietuvos gyventojo teises, teisėtus lūkesčius bei teisinės valstybės principą.

Atsakovo Komisijos atstovas ir atsakovas Inspekcija atsiliepime prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, jog pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad Rangos sutartys yra nutrauktos vadovaujantis jose numatyta tvarka. Taip pat nepateikė įrodymų, kokie darbai atlikti, šių darbų aktų ir už kokius darbus apmokėta. Apmokėjimai buvo atlikti po to, kai viešojoje erdvėje buvo žinoma, kad ruošiami AIEĮ pakeitimai dėl tarifų sumažinimo, kurie buvo priimti 2013 m. sausio 17 d. Pagal Aprašą, Komisijai suteikta teisė spręsti klausimus dėl saulės šviesos energijos elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo ir priimti dėl jų sprendimus.

Pagal Aprašo 20 punktą, Komisija priima vieną iš trijų galimų sprendimų, t. y. 20.1. kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; 20.2. iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; 20.3. atmesti pareiškėjo prašymą. Pareiškėjų atžvilgiu buvo priimti sprendimai iš dalies kompensuoti pareiškėjų patirtas išlaidas. Aprašo 4 punktas numato, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais.

Pareiškėjai prašė kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo ir kitas išlaidas. Pareiškėjams nebuvo kompensuoti prašomi avansiniai mokėjimai, nes avansas turėjo būti pareiškėjams grąžintas iš rangovo UAB „Vilnius Huse“. Pareiškėjai Inspekcijai nepateikė Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 23 d. raštais Nr. 2R-2805, Nr. 2R-2806, Nr. 2R-2807, Nr. 2R-2808, Nr. 2R-2809, Nr. 2R-2810 prašomų duomenų, tik 2013 m. spalio 1 d. raštais Nr. 15R-4597, 15R-4595, 15R-4600, 15R-4599, 15R-4596, 15R-4598 paaiškino, kad pagal sutarčių (toliau – ir Sutartys) Nr. VH PK 2, VH PK 3, VH PK 1, VH PK AG 10, VH PK 3 GG 8, VH PK 1 AG 10 nuostatas, jos laikomos nutrūkusiomis, o avansas negrąžinamas.

Tačiau pareiškėjai nei Komisijai, nei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad Sutartys nutrauktos pagal minimą 6.5 punktą, nėra pateikta pareiškėjų raštiškų įspėjimų UAB „Vilnius Huse“ apie Sutarčių nutraukimą, nėra pasirašytų susitarimų su UAB „Vilnius Huse“ dėl sutarčių nutraukimo. Pareiškėjai 2013 m. spalio 1 d. raštuose Nr. I5R-4597, 15R-4595, 15R-4600, 15R-4599, 15R-4596, 15R-4598 teigia, kad nebuvo pradėti statybos darbai, nebuvo pasirašyti konkretūs priėmimo – perdavimo aktai, todėl pareiškėjai turi teisę susigrąžinti avansą.

Pareiškėjai nedėjo jokių pastangų susigrąžinti bent dalį sumokėto avansinio mokėjimo, nes nėra pateikti pareiškėjų prašymai dėl Sutarčių nutraukimo ir avansų grąžinimo, nors pagal Sutarčių nuostatas, pareiškėjai turi tokią teisę. Galima daryti išvadą, kad pareiškėjai pasirinko būdą atgauti sumokėtas sumas pasinaudojant Aprašo reglamentuojamu kompensaciniu mechanizmu. Komisijos nuomone, visi kompensavimo procese dalyvaujantys subjektai, kuriems valstybė sudarė galimybę atgauti išlaidas, tiesiogiai susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, turi elgtis sąžiningai, teisėtai, proporcingai.

Tuo atveju, kai subjektas sumoka dideles pinigų sumas ir negauna už tai nei prekių, nei paslaugų, įprastomis sąlygomis jis dės pastangas, siekdamas atgauti savo sumokėtas lėšas. Šiuo atveju pareiškėjai išnaudoja ne visas galimybes atgauti sumokėtas avansines sumas, neįsitikino, kad šių sumų susigrąžinimo galimybės neegzistuoja, o tiesiog kreipėsi į Komisiją dėl minėtų sumų kompensavimo. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 41 punktą, kasos pajamų ir išlaidų orderius pasirašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius.

Pareiškėjų pateikti kasos pajamų orderiai neatitinka šio reikalavimo, nes nėra pasirašyti UAB „Vilnius Huse“ direktoriaus įgalioto asmens, todėl laikytina, kad jie neatitinka taip pat ir Aprašo 4 punkto reikalavimų. Aprašo 18-21 punktai nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti pareiškėjų patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą, todėl remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos teismų formuojama praktika, nagrinėjant komisijų, turinčių diskrecijos teisę priimti tam tikrus viešojo administravimo sprendimus, veiklą, teismas neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas komisijai, ir nepriiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirtas komisijai.

Teismo veikla, tikrinant komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, laikėsi procedūrinių reikalavimų ir teisingai nustatė faktines aplinkybes (2011 m. rugsėjo mėn. 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-2637/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, pagrindo juos naikinti nėra.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad 2012 m. spalio 8 d. pareiškėjas UAB „PK 1” sudarė rangos sutartį Nr. VH PK 1 su UAB „Vilnius house”, kuria susitarė dėl vienos 29,86 kW galingumo saulės šviesos energijos elektrinės statybos; 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas UAB „PK 1” sudarė Rangos sutartį Nr. VH PK 1 AG 10 su UAB „Vilnius house”, kuria susitarė dėl vienos 29,86 kW galingumo saulės šviesos energijos elektrinės statybos; 2012 m. spalio 8 d. pareiškėjas UAB „PK 2” sudarė Rangos sutartį Nr. VH PK 2 su UAB „Vilnius house”, kuria susitarė dėl vienos 29,86 kW galingumo saulės šviesos energijos elektrinės statybos; 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas UAB „PK 2” sudarė Rangos sutartį Nr. VH PK 2 AG 11 su UAB „Vilnius house”, kuria susitarė dėl vienos 29,86 kW galingumo saulės šviesos energijos elektrinės statybos; 2012 m. spalio 8 d. pareiškėjas UAB „PK 3” sudarė Rangos sutartį Nr. VH PK 3 su UAB „Vilnius house”, kuria susitarė dėl vienos 29,86 kW galingumo saulės šviesos energijos elektrinės statybos; 2012 m. lapkričio 28 d. pareiškėjas UAB „PK 3” sudarė Rangos sutartį Nr. VH PK 3 GG 8 su UAB „Vilnius house”, kuria susitarė dėl vienos 29,86 kW galingumo saulės šviesos energijos elektrinės statybos.

Pareiškėjai teismui pateikė kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0083), pagal kurį, UAB „PK 1“ 2013 m. sausio 3 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 3 000 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 1; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0029), pagal kurį, UAB „PK 1“ 2012 m. spalio 8 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 2 250 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 1; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0084), pagal kurį, UAB „PK 2“ 2013 m. sausio 3 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 3 000 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 2; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0030), pagal kurį, UAB „PK 2“ 2012 m. spalio 8 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 2 250 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 2; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0085), pagal kurį, UAB „PK 3“ 2013 m. sausio 3 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 3 000 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 3; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0031), pagal kurį, UAB „PK 3“ 2012 m. spalio 8 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 2 250 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 3; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0095), pagal kurį, UAB „PK 1“ 2013 m. sausio 10 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 3 000 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 1 AG 10; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0051), pagal kurį, UAB „PK 1“ 2012 m. gruodžio 4 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 2 250 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 1 AG 10; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0096), pagal kurį, UAB „PK 2“ 2013 m. sausio 10 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 3 000 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 2 AG 11; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0052), pagal kurį, UAB „PK 2“ 2012 m. gruodžio 4 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 2 250 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 2 AG 11; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0097), pagal kurį, UAB „PK 3“ 2013 m. sausio 10 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 3 000 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 3 GG 8; kasos pajamų orderio kvitą (serija VH Nr. 0053), pagal kurį, UAB „PK 3“ 2012 m. gruodžio 4 d. perdavė UAB „Vilnius house“ 2 250 Lt kaip avansą pagal sutartį Nr. VH PK 3 GG 8. 2013 m. vasario 4 d.

Ministerija pareiškėjui UAB „PK 1” išdavė Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-17158, 1/18/ 2013; 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjui UAB „PK 1” – Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-10565, 12/3/2012; 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjui UAB „PK 2” – Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-17162, 1/18/2013; 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjui UAB „PK 2” – Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-10564, 12/3/2012; 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjui UAB „PK 3” – Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-17172, 1/18/2013; 2013 m. vasario 4 d. pareiškėjui UAB „PK 3” – Leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumą Nr. LP-10566, 12/3/2012.

Pareiškėjai 2013 m. rugpjūčio 21 d. užpildė ir pateikė prašymus Komisijai kompensuoti minėtuose kasos pajamų orderių kvituose pagal rangos sutartis kaip avansus sumokėtas lėšas bei išlaidas, patirtas registruojant nuomos sutartis. Inspekcija pareiškėjams 2013 m. rugsėjo 20 d. pateikė prašymus Nr. 2R-2807, 2R-2808, 2R-2805, 2R-2809, 2R-2806, 2R-2810 pateikti paaiškinimus: (1) ar buvo atlikti kokie nors darbai pagal atliktus avansinius mokėjimus bei pateikti tokių darbų atlikimą patvirtinančius dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, darbų atlikimo aktus ir kt.); (2) pateikti paaiškinimą, ar Rangos sutartys toliau yra vykdomos, tuo atveju, jei sutarties vykdymas buvo nutrauktas, pateikti susitarimo dėl sutarties nutraukimo kopiją bei pranešti koks sprendimas ir kodėl buvo priimtas dėl sumokėtų avansinių mokėjimų grąžinimo.

Atsakydami į šiuos prašymus pareiškėjai pateikė 2013 m. rugsėjo 24 d. paaiškinimus, kad statybos darbai pradėti nebuvo tačiau pareiškėjams buvo suteiktos paslaugos – pagalba adaptuojant tipinę nuomos sutartį, pradinės konsultacijos, pagalba užpildant dokumentus, prašymus AB „LESTO“, Ministerijai, kad būtų gautas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus. Tuo tikslu buvo rengiamos schemos, kurios pateiktos Ministerijai kartu su prašymu. Po leidimo plėtrai gavimo buvo derinamos galutinės prisijungimo sąlygos su AB „LESTO“, nuomos sutartis buvo registruota Registrų centre, gautos išankstinės sąlygos iš AB „LESTO“, gautas leidimas elektros energijos gamybos plėtrai, gautos prisijungimo sąlygos iš AB „LESTO“ ir pan. 2013 m. spalio 24 d.

Komisija priėmė skundžiamus sprendimus, kuriais pripažino kompensuotinomis pareiškėjų išlaidas, patirtas dėl nuomos sutarčių registravimo Registrų centre, tačiau pripažino nekompensuotinomis išlaidas, patirtas dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal rangos sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo.

Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reguliuojančiu teisiniu reglamentavimu siekiama inter alia skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o konkrečiai išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Kadangi šis kompensavimas sietinas su viešuoju interesu, nustatant kompensuotinų išlaidų dydį inter alia atsižvelgtina į patirtų išlaidų būtinumą ir proporcingumą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsniu, kuriame numatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kiek tai neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms. Nuo laisvės sudaryti sutartį ir nustatyti jos sąlygas neatsiejama ir teisė sutartį nutraukti. Pareiškėjai skunde ginčo Rangos sutarčių nutraukimą grindžia šių sutarčių 6.5 punkto, ir Rangos sutarčių priedo Nr. 1 trečio punkto nuostatomis, kuriose numatytas sutarties pasibaigimas išsipildžius sąlygai – užsakovui (pareiškėjams) nepavyks ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių gauti finansavimo per protingą laikotarpį po leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus gavimo dienos.

Pažymėta, jog nagrinėjamu atveju vien AIEĮ pakeitimais, dėl kurių yra numatyta kompensavimo galimybė, nebuvo visiškai atimta galimybė gauti finansavimą. Dėl šių pakeitimų pasikeitė fiksuoto tarifo, už kurį iš elektros energijos gamintojų dvylikos metų laikotarpiu superkama energija, nustatymo momentas – jis susietas su leidimo gaminti elektros energiją išdavimo šiam subjektui diena – buvo įtvirtinta, kad peržiūrėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas po šių tarifų įsigaliojimo dienos (žr. AIEĮ 20 str. 6 d. (2013 m. sausio 17 d. įstatymo Nr. XII-169 redakcija). Gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energiją išduotas iki šių tarifų įsigaliojimo dienos, taikomas 2012 m. vasario 6 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) nutarimu Nr. 03-23 nustatytas 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas. 2013 m. vasario 28 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-58 nustatytas 0,69 Lt (be PVM) tarifas. Kadangi pareiškėjai nebuvo gavę leidimų gaminti elektros energiją iki 2013 m. vasario 28 d., jų pagamintai energijai nebegalėjo būti taikomas iki šios dienos priimtas didesnis 1,44 Lt/kWh (be PVM) supirkimo tarifas, tačiau elektros energija iš jų vis tiek galėjo būti superkama. Pareiškėjai nepateikė duomenų ar įrodymų, patvirtinančių, kad jie neteko galimybės įgyvendinti saulės elektros energijos jėgainių plėtros projektus, todėl skunde nepagrįstai remiamasi minėtu sutarties nutrūkimo pagrindu, o skundžiamuose sprendimuose ši aplinkybė kvalifikuota tinkamai. Atitinkamai, pareiškėjų prašomų kompensuoti išlaidų kompensavimas neatitiktų prieš tai aptartų ginčo teisinius santykius reguliuojančių teisės nuostatų tikslų.

Nurodyta, kad šios bylos kontekste, sprendžiant, ar pareiškėjų nurodytos lėšos kompensuotinos, taip pat reikšminga, pareiškėjų nurodytų rangovo atliktų darbų pobūdis. Pareiškėjai nurodė, kad avansiniais mokėjimais apmokėjo šiuos rangovo atliktus darbus: pagalba adaptuojant tipinę nuomos sutartį, pradinės konsultacijos, pagalba užpildant dokumentus, prašymus AB „LESTO“, Ministerijai, kad būtų gautas leidimas plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, tuo tikslu buvo rengiamos schemos, kurios pateiktos Ministerijai kartu su prašymu, po leidimo plėtrai gavimo buvo derinamos galutinės prisijungimo sąlygos su AB „LESTO“, nuomos sutarties registravimą Registrų centre, išankstinių sąlygų iš AB „LESTO“, leidimo elektros energijos gamybos plėtrai, prisijungimo sąlygų iš AB „LESTO“ gavimą.

Vertinta, jog pareiškėjų pateiktose rangos sutartyse nurodyta, kad atliktų darbų, panaudotų medžiagų, įrengimų ir kitų priemonių kaina, nustatyta remiantis šalių suderinta ir patvirtinta darbų sąmata. Šie darbai priskirtini prie sutarties pridėtose darbų sąmatose nurodytos pilno projektų valdymo veiklos. Bendra projektų valdymo vertė sąmatose įvertinta 7 250 Lt. Projekto valdymo darbai sąmatose apibrėžti kaip dokumentų rengimas leidimui plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (konsultavimas sklypų nuomos sutarčių sudarymu, tipinės nuomos sutarties projekto parengimas, konsultavimas santykiuose su Registrų centru, AB „LESTO“, prašymų Ministerijai parengimas, vietovės schemos ir situacijos plano parengimas, elektrinės kaip supaprastinto statinio projekto parengimas) su LAB „LESTO“ suderinto apskaitos ir elektrinės dalies projektai, suderinimo, apmokymo ir pridavimo Inspekcijai darbai, leidimų iš Ministerijos ir AB „LESTO“ dokumentacijos tvarkymas, užsakovo konsultavimas kitais su projektu susijusiais klausimais, transporto, ryšio ir panašios sąnaudos. Pareiškėjai avansiniais mokėjimais apmokėjo 72 proc. (kiekviena sutartimi – 5 250 Lt, viso – 31 500 Lt) bendros šių darbų vertės (kiekviena sutartimi – 7 250 Lt, viso – 43 500 Lt).

Pažymėta, jog Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Ginčo santykiuose vyrauja viešojo intereso elementas, dėl kurio sprendžiant dėl patirtų išlaidų kompensavimo inter alia atsižvelgtina į šių išlaidų būtinumą ir proporcingumą. Pareiškėjų nurodyti apmokėti rangovo atlikti darbai nepasižymi išskirtiniu sudėtingumu, visoms trims įmonėms, šešioms jėgainėms buvo atliekami vienarūšiai administraciniai darbai, atlikta jų dalis nėra proporcinga apimčiai, kuria projektas buvo realiai įgyvendintas.

Taip pat vertinta, jog pareiškėjai prašo pripažinti kompensuotinomis lėšas, kurias prašymuose Komisijai įvardijo kaip sumokėtus ir negrąžintus avansinius mokėjimus pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Ši kompensuotinų išlaidų rūšis numatyta Aprašo 5.4.3. punkte, kaip viena iš išlaidų rūšių, patenkanti į kategoriją „investicijos į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos įsigijimas ir su tuo tiesiogiai susijusios įrengimo ar prijungimo prie elektros tinklų išlaidos)“.

Pareiškėjai nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ginčo išlaidomis buvo avansu apmokėtos investicijos į materialųjį turtą, elektros įrenginių ar kitos būtinos įrangos įsigijimas. Priešingai, pareiškėjų skunde ir prašymuose Komisijai (kurių pagrindu buvo priimti skundžiami sprendimai) nurodytos ginčo išlaidos neatitinka šios kompensuotinų išlaidų kategorijos požymių (avansinių mokėjimų investuojant į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu) – kaip buvo minėta, jos įvardijamos kaip administraciniai projektų koordinavimo darbai.

Dėl pareiškėjo nurodytų Komisijos sprendimų trečiojo asmens UAB „MK 3“ atžvilgiu, pažymėta, kad teismas ir Komisija sprendžiamoje byloje nėra saistomi jais įgyvendintų individualių teisės taikymo aktų. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsniu, pažymėjo, kad pareiškėjų nurodyti Komisijos sprendimai UAB „MK 3“ atžvilgiu šiuo atveju neturi teisiškai saistančios galios, o pareiškėjų pateiktos abejonės dėl Komisijos praktikos vieningumo šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas patenkinti pareiškėjų skundą.

Teismas taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, pažymėjo, kad teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus vertinimus, iš esmės apsiriboja patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų, ar Komisija laikėsi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčo sprendimas.

Apibendrindamas teismas pažymėjo, jog, šioje byloje reikšminga tai, kad ginčo santykių reglamentavimo tikslai yra skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą, kartu užtikrinant viešuosius interesus atitinkančių poreikių lėšų panaudojimo efektyvumą. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjai turėjo galimybę tęsti saulės elektros energetikos plėtojimą, ši veikla nebuvo akivaizdžiai praradusi ekonominę prasmę; patirtos išlaidos nebuvo pagrįstos, jos nepriskirtinos jų nurodytai kompensuotinų išlaidų kategorijai (avansinių mokėjimų investuojant į materialųjį turtą, susijusį su elektrinės projekto plėtojimu). Skundžiamuose aktuose pareiškėjų nurodytos išlaidos pagrįstai pripažintos nekompensuotinomis, pareiškėjai teismui nepateikė įrodymų, paneigiančių juose nustatytų aplinkybių teisingumą, Komisija veikė savo diskrecijos ribose, jos veikla iš esmės atitiko jos veiklos principus. Pareiškėjai teismui nenurodė duomenų ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad priimant skundžiamus sprendimus Komisija būtų veikusi nusižengdama jai suteiktiems įgaliojimams ar diskrecijai, skundžiami sprendimai priimti laikantis nustatytų procedūrinių reikalavimų, iš esmės atitinka VAĮ reikalavimus. Dėl šių priežasčių pareiškėjų reikalavimo įpareigoti Komisiją kompensuoti neatlygintą patirtų išlaidų dalies tenkinimas neatitiktų ginčo teisinių santykių reguliavimo tikslų.

Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, teismas darė išvadą, kad pareiškėjų skundas nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Netenkinus pareiškėjų reikalavimų, bylinėjimosi išlaidos nepriteistos.

III. Pareiškėjai UAB „PK 1“, UAB „PK 2“, UAB „PK 3“ (toliau – ir apeliantai) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą dėl Komisijos priimtų Sprendimų patenkinti visa apimtimi.

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Tiek Komisija, tiek teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas. Teismas ne tik neatsižvelgė ir nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, šalių elgesio sudarant sutartis, po sutarčių nutraukimo, neatsižvelgė į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties sąlygų esmę, tačiau neužtikrino ir tinkamo pažodinio sutarčių sąlygų aiškinimo, nurodydamas, kad sutartys laikomos nutrūkusiomis tik vienu iš kelių Rangos sutartyse įtvirtintų atvejų. Netinkamas sutarčių aiškinimas lėmė nepagrįstą teismo išvadą dėl Rangos sutarčių pabaigos, o nepagrįsta išvada – neteisėto sprendimo priėmimą.

Tikruosius šalių ketinimus pareiškėjai atskleidė tiek Komisijai, tiek teismui, tačiau į pareiškėjų paaiškinimus bei tikruosius šalių ketinimus, t. y. kad Rangos sutarties šalys laiko Rangos sutartis nutrūkusiomis Rangos sutarčių 6.5. punktuose bei Priedų Nr. 1 3 punktuose numatytais pagrindais, jog Rangos sutartys faktiškai nėra vykdomos, o saulės šviesos energijos elektrinės projektai, pasikeitus įstatyminiam reglamentavimui, nebuvo vykdomi, nebuvo atsižvelgta. Be to, net pažodžiui aiškinant Rangos sutarčių Priedo Nr. 1 3 punkto nuostatą, darytina išvada, kad joje yra įtvirtinti du alternatyvūs atvejai, kai sutartys laikomos nutrūkusios: (i) Užsakovas ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių nesugeba gauti finansavimo arba (ii) užsakovas nesugeba vykdyti projekto per 9 mėnesius po leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus gavimo dienos.

Tiek faktinė situacija, tiek Rangos sutarčių nuostatos neabejotinai patvirtinta, kad Rangos sutartys yra nutrūkusios, todėl papildomi susitarimai dėl Rangos sutarčių pabaigos šiuo atveju nebuvo būtini. Be to, Komisija nei Sprendimuose, nei procesiniuose dokumentuose, nei teikiant paaiškinimus teisme, nenurodė, jog mano, kad Rangos sutartys nėra pasibaigusios, neginčijo ir nekėlė Rangos sutarčių galiojimo klausimo, tad teismas nepagrįstai ir neteisėtai išplėsdamas Komisijos Sprendimų motyvus, peržengė bylos ribas. Tai kad AIEĮ pakeitimai buvo priimti ir įsigaliojo, kad Įstatymo pakeitimais buvo siekiama išvengti saulės elektrinių plėtros masto, ir kad dėl pasikeitusio reglamentavimo didžioji dalis asmenų, ketinusių vystyti projektus, įskaitant ir pareiškėjus, nutraukė projektų vykdymą, yra visiems žinomi faktai, kurių papildomai įrodinėti pareiškėjai neprivalėjo.

Dėl šios priežasties, teismo išvada, kad pareiškėjai nepateikė duomenų apie finansavimo nebuvimą, yra nepagrįsta, o reikalavimas dėl tokių įrodymų pateikimo – perteklinis.

2) Aprašo 10 punkte įtvirtintas baigtinis sąrašas dokumentų, kuriuos pareiškėjai kartu su prašymu turi pateikti Komisijai. Aprašo 10.1 punkte įtvirtinta, kokie dokumentai pagrindžia paslaugų ir prekių įsigijimą ar avansinius mokėjimus, t. y. banko išrašas apie atliktus pavedimus, sąskaitas faktūra, kasos kvitas, kasos pajamų orderis, mokėjimo nurodymas ar kita. Žodis „kita“ negali reikšti bet kokių kitų dokumentų ir turi būti suprantamas ir aiškinamas, kaip dokumentas, patvirtinantis apmokėjimo už prekes ir paslaugas faktą. Be minėtame punkte įvardintų dokumentų, „kiti“ dokumentai galėtų būti, pvz., pinigų priėmimo kvitai, ar bet kokie kiti dokumentai, kurie neatsižvelgiant į jų tikslų pavadinimą, patvirtina pinigų perdavimą. Komisijos reikalaujamas sutarties nutraukimo dokumentas negali būti laikomas „kitu“ dokumentu Aprašo 10.1 punkto prasme, tad Komisijai nebuvo suteikta teisė reikalauti iš pareiškėjų dokumentų, nesusijusių su pinigų perdavimo ar apmokėjimu už prekes/paslaugas. Remiantis Aprašo 10.3 punktu, netgi sutarčių pateikimas Komisijai nėra privalomas, jeigu tokia nėra sudaryta. Juo Apraše nėra įtvirtintas reikalavimas pateikti sutarčių nutraukimą patvirtinančius dokumentus. Apraše nėra nurodyti jokie kiti dokumentai, kurie turėtų būti teikiami Komisijai. Nurodytas dokumentų sąrašas yra baigtinis, Komisijai nesuteikta diskrecijos teisė reikalauti daugiau įrodymų, nei numatyta Aprašo 10 punkte įtvirtintame sąraše. Pagrindas reikalauti išlaidų atlyginimo yra faktinis išlaidų patyrimas, todėl būtent tik tokių dokumentų, pagrindžiančių faktines išlaidas, užtenka tam, kad pareiškėjams būtų kompensuota. Komisijai nėra suteikta teisė pareiškėjams pateikus visus Apraše įtvirtintus dokumentus, atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymus.

3) Nors Komisija pareiškėjų prašomas kompensuoti išlaidas pripažino pagrįstomis, teismas peržengdamas bylos ribas bei netinkamai aiškindamas Aprašo nuostatas, netinkamai vertindamas Rangos sutartyse įtvirtintus ir faktiškai atliktus darbus, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjų patirtos išlaidos neatitinka kompensuotinų išlaidų požymių. Pareiškėjų sudarytose Rangos sutartyse buvo numatyti visi elektrinės projekto plėtojimo darbai (įskaitant leidimo gavimus, projektavimo darbus, taip pat įrangos įsigijimą ir pan.), todėl pareiškėjų išlaidos pagal šias Rangos sutartis yra kompensuotinos pagal Aprašo 5.1, 5.3, 5.4.3 punktus.

4) Pareiškėjai su Rangovu tarėsi dėl visų darbų atlikimo, t. y. nuo leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus gavimo iki leidimo elektros energijos gamybai gavimo, įskaitant elektrinių statybą. Kiekvienai elektrinei buvo pasirašyta atskira Rangos sutartis su priedais, kurių Priede Nr. 1, 16 lentelės punkte yra aptartos viso projekto valdymo paslaugos. Dalis Rangos sutartyse numatytų darbų buvo atlikta. Bendra vienos Rangos sutarties kaina siekė daugiau nei 200 000 Lt. Avansai pagal Rangos sutartis buvo mokami ne už konkrečius darbus į priekį, bet pagal visą Rangos sutarties vykdymą. Lyginant su bendra vienos Rangos sutarties kaina (apie 200 000 Lt), pareiškėjų sumokėto avanso suma yra labai nedidelė, sudaro vos 2,5 proc. visos sutarties kainos. Visų rangovo pagal Rangos sutartis atlikti darbų vertė yra didesnė nei pareiškėjų sumokėtas avansas. Faktą, kad dalis Rangos sutartyse numatytų darbų buvo atlikta patvirtina leidimo išdavimas, nuomos sutarties įregistravimas ir kita. Nesant objektyvių duomenų apie rinkoje galiojančias kainas, apie kitų pareiškėjų prašomas kompensuoti sumas, bei vertinant tai, kad pati Komisija pareiškėjų prašomų sumų nenurodė kaip nepagrįstų ar nepagrįstai didelių, teismas negalėjo prieiti pagrįstos išvados, kad pareiškėjų prašomos priteisti išlaidos yra neproporcingos.

5) Esant analogiškai faktinei situacijai Komisija patenkinto UAB „MK 3“ prašymą dėl išlaidų kompensavimo visa apimtimi, todėl turėjo Konstitucijoje įtvirtintą pareigą lygiai taip pat vertinti ir pareiškėjų pateiktus dokumentus, priimti analogišką UAB „MK 3“ sprendimą, tačiau pažeidžiant lygybės prieš įstatymą, VAĮ įtvirtintą objektyvumo principus, pareiškėjų prašymai tenkinti tik iš dalies. Šiuo atveju svarbu ne individualių aktų reikšmė teismo ir Komisijos sprendimams, o tai, kad dviem asmenims, esant tapačioms faktinėms aplinkybėms, teisės aktai buvo pritaikyti skirtingai.

Atsakovo Komisijos atstovas Inspekcija pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentus:

1) Nei Rangos sutarčių 6.5 punktas, nei apeliantų išvardinti CK straipsniai nenumato savaiminio sutarčių nutraukimo. CK 6.218 straipsnio 1 dalis nustato, kad apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, prieš trisdešimt dienų. Apeliantai nepateikė Komisijai dokumentų, įrodančių, kad laikėsi šios CK normos, todėl Komisija pagrįstai įvertino, kad apeliantai nepateikė Rangos sutarčių nutraukimą patvirtinančių dokumentų.

2) Aprašo 5 punktas nustato kompensuotinų išlaidų rūšis, tačiau šiame punkte nėra pasisakyta dėl išlaidų pagrįstumo. Aprašo 4 punktas nustato, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m, vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais, o Aprašo 20 ir 21 punktai suteikia teisę Komisijai priimti sprendimus. Aprašo 4 punktas kompensuotinoms išlaidoms nustato tam tikrus reikalavimus: jos turi būti ne tik įrodytos išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais, bet ir turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., taip pat turi būti pagrįstos. Aprašo 4 punktas reikalauja, kad kartu su išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais turi būti pateikiami ir išlaidų pagrindimo dokumentai, t. y. Komisijai suteikiama teisė vertinti, ar išlaidos yra pagrįstos, ir reikalauti išlaidų pagrindimo dokumentų, kurių sąrašas Apraše nėra baigtinis.

3) Aprašo 18-21 punktai nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti apeliantų patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą. Jokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant ir apeliantus Aprašas nesuteikia teisės ir kompetencijos vertinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, pagrįstumo. Tik Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Sąjungos teismų formuojama praktika, nagrinėjant komisijų, turinčių diskrecijos teisę priimti tam tikrus viešojo administravimo sprendimus, veiklą, teismas neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas komisijai, ir nepriiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta komisijai; teismo veikla, tikrinant komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar priimant skundžiamą komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimų Nr. 17R-878; 17R-879; 17R-880; 17R-881; 17R-882; 17R-883 ta apimtimi, kiek jais nebuvo kompensuota dalis pareiškėjų UAB „PK 1“, UAB „PK 2“ ir UAB „PK 3“ prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtra.

Komisija Sprendimais, be kita ko, atsisakė kompensuoti dalį pareiškėjų 2013 rugpjūčio 21 d. užpildytuose prašymuose nurodytų išlaidų, nurodydama, kad nekompensuotinos išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, nes nepateiktas dvišalis sutarties nutraukimo dokumentas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją.

Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinoms išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai.

Kaip minėta, prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra.

Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 punktai), o Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).

Taigi, sistemiškai aiškinant aptartas nuostatas, darytina išvada, jog Komisijai suteikta teisė vertinti, ar pareiškėjų prašomos kompensuoti išlaidos yra tiesiogiai susijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, ar šios išlaidos yra nustatytos, pagristos ir patvirtintos, taip pat spręsti dėl kompensuotinų išlaidų dydžio. Be to, Komisijos teisė vertinti išlaidų pagrįstumą tiesiogiai nurodyta minėtuose Aprašo 5.7 ir Aprašo 6 punktuose. Aiškinimas, jog Komisijai nesuteikiama teisė vertinti išlaidų pagrįstumo reikštų, kad Komisija įgaliota atlikti tik formalų pareiškėjų pateikiamų dokumentų patikrinimą, tačiau, kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Komisijai suteikti didesni įgaliojimai tirti pareiškėjų pateikiamus duomenis ir spręsti dėl išlaidų kompensavimo apimties.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija turėjo teisę vertinti pareiškėjo nurodytų ir prašytų kompensuoti išlaidų pagrįstumą.

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Pabrėžtina, jog sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820/2014).

Nagrinėjamu atveju skundžiamose Komisijos Sprendimų dalyse nurodyta, jog nekompensuotinos išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, nes nepateiktas dvišalis sutarties nutraukimo dokumentas.

2014 m. kovo 31 d. teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme garso įrašas patvirtina, kad atsakovo atstovas nurodė, jog jo nuomone, pareiškėjai galėjo kad ir vėliau įforminti rangos sutarčių nutraukimą ir susitarti už kokius darbus yra sumokėta, kokie darbai atlikti, tuomet Komisija, jo nuomone, būtų priėmusi sprendimą kompensuoti pareiškėjų prašomas išlaidas.

Bylos medžiaga taip pat patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas šalims pasiūlė sudaryti taikos sutartį, kurios projektas, kartu su susitarimais dėl tarp pareiškėjų ir UAB „Vilnius house“ sudarytų rangos sutarčių nutraukimo, buvo parengtas pareiškėjų atstovės ir pateiktas tiek Inspekcijai, tiek teismui, tačiau taikos sutartis nebuvo sudaryta. Pareiškėjų atstovė prašyme teismui nurodė, kad atsakovas atsisakė sudaryti taikos sutartį vien tik dėl tos priežasties, kad teisės aktuose nenumatyta pakartotinio sprendimo priėmimo galimybė, todėl tam, kad atsakovas galėtų pakeisti savo priimtus sprendimus, visų pirma turi būti panaikinti teismui skundžiami sprendimai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai teismo prašė prijungti prie bylos nurodytus dokumentus ir priimti šioje byloje sprendimą.

Taigi byloje yra kiekvieno iš pareiškėjų 2014 m. kovo 31 d. susitarimai prie jų (pareiškėjų) su UAB „Vilnius house“ sudarytų rangos sutarčių, kuriais šalys sutarė ir patvirtino, kad: (1) sutartiniai santykiai tarp šalių laikomi nutrūkusiais atitinkamų rangos sutarčių 6.5 punkto ir sutarčių 1 priedo 3 punkto pagrindu; (2) užsakovai patvirtino, kad rangovas atliko konkrečius sutartyse numatytus darbus (7 atliktų darbų pozicijos); (3) rangovui lieka pagal sutartis sumokėti avansai, kaip atlyginimas už pagal sutartis atliktus darbus; (4) šalys viena kitai neturės pretenzijų dėl nebaigtų projektų ir nereikš jų ateityje; (5) susitarimai yra galutiniai ir patvirtina sutarčių nutraukimo faktą.

Pastarieji susitarimai, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina rangos sutarčių, sudarytų tarp pareiškėjų ir UAB „Vilnius house“, nutraukimą, galimai buvo atlikti tam tikri rangos sutartyse susitarti atlikti darbai.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sistemiškai aiškinant anksčiau aptartas Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies ir Aprašo 4 punkto formuluotes, patirtos išlaidos reiškia, kad tos išlaidos buvo realiai patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., t. y. iki šių išlaidų kompensavimo mechanizmo sukūrimo. Tačiau nei Įgyvendinimo įstatymas, nei Aprašas nenurodo, kad iki 2013 m. vasario 1 d. patirtos išlaidos turi būti pagrindžiamos iki 2013 m. vasario 1 d. parengtais ir surinktais įrodymais.

Byloje esantys kasos pajamų orderio kvitai, kuriais pareiškėjai grindžia savo avansinius mokėjimus rangovui UAB „Vilnius house“, išrašyti iki 2013 m. vasario 1 d. (2013 m. sausio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 4 d.). Tad, pareiškėjams pateikus 2014 m. kovo 31 d. susitarimus dėl rangos sutarčių nutraukimo, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, jog Komisija turėtų iš naujo svarstyti pareiškėjų prašymus dėl išlaidų kompensavimo.

Įvertinusi aukščiau išdėstytus argumentus ir šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo tesėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas iš dalies pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą iš dalies tenkinant pareiškėjų skundo reikalavimus, t. y., panaikinant skundžiamas Komisijos Sprendimų dalis ir įpareigojant Komisiją iš naujo įvertinti pareiškėjų prašymus (jų dalis) ir priimti dėl jų atitinkamus sprendimus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, pasisakyti dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nėra tikslinga.

Tačiau šia neskundžiama teismo nutartimi iš dalies patenkinus pareiškėjų apeliacinį skundą ir pakeitus pirmosios instancijos teismo spendimą pareiškėjų skundą tenkinant iš dalies, spręstinas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas.

Pareiškėjai pirmosios instancijos teismui buvo pateikę savo atstovės advokatės Evelinos Davidavičiūtės išrašytas sąskaitas už teisines paslaugas Nr. 2013/11/27-1; 2013/11/27-2 ir 2013/11/27-3. Kiekvienoje jų pateiktos trys teisinio paslaugų pobūdžio pozicijos: administracinio skundo dėl Komisijos sprendimo (kiekvienam pareiškėjui išrašytoje sąskaitoje nurodoma po 2 jo atžvilgiu Komisijos priimtus sprendimus) po 175 Lt už skundo už kiekvieną Komisijos sprendimą parengimą ir žalos iš valstybės prieisimo parengimas; kompensuojamas žyminis mokestis už skundus – 150 Lt. Taigi kiekvienam iš pareiškėjų buvo pateikta viso 500 Lt (175 +175 + 150) sąskaita. Šių sąskaitų apmokėjimą patvirtina pinigų priėmimo kvitai Nr. 739461, 739462 ir 739463. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, pareiškėjų atstovė už pirmosios instancijos teismui pateiktą skundą sumokėjo 450 Lt žyminį mokestį, už apeliacinį skundą – 38 Lt.

Pareiškėjų skundo pateikimo metu ABTĮ 39 straipsnio 1 dalis numatė, kad administracinėse bylose už kiekvieną skundą (prašymą), nepaisant to, kiek jame keliama reikalavimų, mokamas 100 litų žyminis mokestis, išskyrus išimtis, nurodytas šio įstatymo 40 ir 41 straipsniuose. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalies 1 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai sumokėta daugiau mokesčio, negu reikia pagal įstatymą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų advokatei sumokėjus daugiau žyminio mokesčio, nei riekia pagal įstatymą, o pareiškėjams atitinkamai šią sumą šiuo pagrindu sumokėjus savo atstovei, pareiškėjams grąžintina 350 Lt (450-100) permokėto žyminio mokesčio, t. y. kiekvienam iš pareiškėjų po 116,67 Lt (350/3), kas atitinka 33,79 Eur.

Atsižvelgiant į šioje byloje patenkintų pareiškėjų reikalavimų apimtį, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1-2 ir 6 dalimis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ir advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.2 punktu pareiškėjams taip pat priteisiama po pusę sumokėtos sumos už skundo teismui parengimą ir pusė pagrįstai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. kiekvienam pareiškėjui priteistina po 191,67 Lt (175 + 50/3), kas atitinka 55,51 Eur.

Apeliaciniame skunde pareiškėjai taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, tačiau nepateikė šias išlaidas patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, jog, nors, kaip minėta, Liteko duomenys patvirtina, kad pareiškėjų atstovė sumokėjo žyminį mokestį už apeliacinį skundą, byloje nėra duomenų, kad šias išlaidas būtų patyrę pareiškėjai. Atsižvelgiant į tai, apeliantams nepateikus konkretaus ir išsamaus prašomų priteisti išlaidų pagrindimo, kaip to reikalauja ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis, toks prašymas negali būti tenkinamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal minėtą įstatymo nuostatą, prašymai raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, gali būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „PK 1“, uždarosios akcinės bendrovės „PK 2“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PK 3“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimus Nr. 17R-878; 17R-879; 17R-880; 17R-881; 17R-882; 17R-883 ta apimtimi, kiek jais buvo atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „PK 1“, uždarosios akcinės bendrovės „PK 2“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PK 3“ 2013 rugpjūčio 21 d. užpildytais prašymais prašytų kompensuoti išlaidų dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimu.

Kitoje dalyje pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Iš Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „PK 1“, uždarosios akcinės bendrovės „PK 2“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PK 3“ naudai priteisti po 55,51 Eur (penkiasdešimt penkis eurus penkiasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti kiekvienam iš pareiškėjų po 33,79 Eur (trisdešimt tris eurus septyniasdešimt devynis euro centus) permokėto žyminio mokesčio.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas