2K-340-648/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-340-648/2015

Teisminio proceso Nr. 1-50-9-00011-2011-1

Procesinio sprendimo kategorija:

2.6.1.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Artūro Pažarskio,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,

nuteistajam R. R.,

nuteistojo gynėjui advokatui Grigorijui Leonovui,

civilinio ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Vadapalui,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio ieškovo „DS S. P. S. A.“ atstovo advokato Mindaugo Vadapalo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams dešimčiai mėnesių, pagal 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams.

Iš nuteistojo R. R. civiliniam ieškovui „DS S. P. S. A.“ Vilniaus filialui priteista 252 198, 77 Lt (73 041,59 Eur) turtinei žalai atlyginti, be to, iš R. R. priteista 6897 Lt (1997,51 Eur) atstovavimo išlaidų „DS S. P.S. A.“

Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu panaikinta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria R. R. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, ir dėl šios bylos dalies priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Be to, panaikinta to paties nuosprendžio dalis, kuria R. R. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos taikant BK 63 straipsnį. Tuo pačiu apygardos teismo nuosprendžiu Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria R. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nubaustas laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, pakeista ir už šią nusikalstamą veiką R. R. paskirta 50 MGL (6500 Lt, 1882,53 Eur) bauda. Civilinio ieškovo „DS S. P. S. A.“ Vilniaus filialo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, o proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo R. R. civiliniam ieškovui „DS S. P. S. A.“ Vilniaus filialo naudai panaikintas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Artūro Pažarskio pranešimą, civilinio ieškovo atstovo ir prokuroro, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

Panevėžio apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu R. R. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „J. d. c.“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini)) vieninteliu akcininku ir direktoriumi (nuo 2010 m. birželio 30 d. – UAB „A“), Panevėžyje, tiksli vieta nenustatyta, Panevėžio apygardos teismui 2009 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1147-544-08 siekiant užtikrinti 252 031,76 Lt „DS S. P. S. A.“ Vilniaus filialo, ieškinį, areštavus, uždraudžiant disponuoti UAB „J. d. c.“ nekilnojamąjį ir kilnojamą turtą 252 031,76 Lt vertės, ir padavus nutartį vykdyti antstolei V. Ž., jis apgaule, siekdamas išvengti didelės turtinės prievolės – 252 031,76 Lt skolos grąžinimo „DS S. P. S. A.“ Vilniaus filialui – tyčia nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 10 d., tiksliai nenustatytu laiku, Panevėžyje, tiksliai nenustatytoje vietoje, pagamino netikrus dokumentus: 2010 m. vasario 9 d. dienos garantinį raštą apie užstatomą turtą, jame įrašydamas neteisingus duomenis, kad „UAB „J. d. c.“ už turimą savo kreditinį įsiskolinimą „DS S. P. S. A.“ Vilniaus filialui užstato ilgalaikį turtą – betarę miltų talpyklą, kurios likutinė vertė 300 000 Lt, bei 2010 m. vasario 10 d. buhalterinę pažymą dėl turimo ilgalaikio turto, joje įrašant neteisingus duomenis, kad „UAB „J. d. c.“ priklausančio ilgalaikio turto – betarės miltų talpyklos (inv. Nr. 0607) – buhalterinė likutinė vertė – 300 000 Lt, nors realiai betarė miltų talpykla nuosavybės teise priklausė UAB „Swedbank lizingas“, o UAB „J. d. c.“ niekada nepriklausė, ir šiuos pagamintus netikrus dokumentus pateikdamas antstolei V. Ž. adresu: Kranto g. 39–1, Panevėžys, 2010 m. vasario 9–10 dienomis panaudojo, taip jis UAB „J. d. c.“ naudai išvengė bendrovei priklausančio turto arešto ir kartu apgaule išvengė didelės vertės – 206 020 Lt – turtinės prievolės „DS S. P. S. A.“ Vilniaus filialui pagal Panevėžio apygardos teismo 2010 m. vasario 22 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-454-544/2010, nes 2010 m. gegužės 31 d., perdavus sprendimą antstoliams vykdyti (antstolis A. B.), buvo nustatyta, kad betarė miltų talpykla UAB „J. d. c.“ nepriklauso.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nei kokybiniu, nei kiekybiniu požiūriu neleidžia neabejotinai teigti, kad R. R. apgaule išvengė didelės vertės turtinės prievolės ir padarė jam inkriminuotą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Byloje įrodymų, paneigiančių R. R. parodymus, nėra, todėl visos abejonės vertinamos jo naudai ir jis dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas.

Kasaciniu skundu civilinio ieškovo „DS S. P. S. A.“ atstovas advokatas M. Vadapalas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, be to, priteisti kasatoriaus patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes padarė išvadą, kad nuteistojo R. R. veika neatitinka BK 182 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos požymių, nepasisakė dėl R. R. veikos atitikties BK 186 straipsnyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams. Kasatorius pažymi, kad BK 182 straipsnyje aprašyta veika objektyviai padaroma keturiomis alternatyviomis veikomis, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš jų.

Subjektyviai BK 182 straipsnyje aprašytą veiką apibūdina tyčia, todėl sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti kvalifikuojami kaip sukčiavimas, turi būti įvertintas kaltininko ketinimų turinys ir jų susiformavimo momentas. Pagal teismų praktiką esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti civilinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą. Apgaulė gali reikštis ir suklastotų dokumentų pateikimu (išplėstinės septynių teisėjų kolegijos kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-187/2010, 2K-620/2010, 2K-281/2012).

Šioje byloje R. R. kaltintas dėl sukčiavimo, nes atliko veiksmus, kuriais buvo trukdoma antstoliui užtikrinti ieškinį ir dėl to kilo žala civiliniam ieškovui. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad šios instancijos teismas visų objektyvių ir subjektyvių sukčiavimo požymių nenustatinėjo, o apsiribojo analize, ar R. R. veiksmai, pasireiškę netikrų dokumentų pagaminimu ir jų pateikimu antstoliui, buvo susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, tačiau aiškios išvados dėl to nuosprendyje nepateikė.

Iš nuosprendžio turinio taip pat nėra aišku, ar teismas nustatė, kad R. R. atlikti veiksmai ir civiliniam ieškovui kilusi žala atitinka objektyvius sukčiavimo požymius. Anot kasatoriaus, nuosprendžio turinys leidžia daryti tik prielaidą, kad teismas nustatė, jog R. R. veiksmai atitinka objektyvius sukčiavimo požymius, tačiau nenustatė, kad dėl jų kilo žala civiliniam ieškovui. Esant šiai situacijai, teismas turėjo svarstyti, ar R. R. veikoje nėra pasikėsinimo sukčiauti požymių, tačiau to nepadarė, todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nenagrinėjo atitikties tarp R.

R. veikos ir objektyviųjų bei subjektyviųjų sukčiavimo sudėties požymių, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad ši veika neatitinka BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių. Pažymėtina ir tai, kad spręsdamas dėl to, ar R. R. veika vertintina kaip sukčiavimas, apeliacinės instancijos teismas turėjo patikrinti, ar dėl R. R. atliktų veiksmų nuo 2010 m. vasario 9 d. iki 2010 m. spalio 21 d. buvo pasunkintos civilinio ieškovo galimybės apginti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, tačiau teismas dėl šios aplinkybės nuosprendyje nepasisakė.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjama byla yra susijusi su vengimu atsiskaityti už atliktus darbus, gautas prekes, suteiktas paslaugas, byloje turėjo būti sprendžiamas klausimas dėl R. R. veikos atitikties BK 186 straipsnyje aprašytai nusikalstamos veikos sudėčiai, tačiau to apeliacinės instancijos teismas taip pat nepadarė.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl priežastinio ryšio tarp R. R. veikos ir padarinių, pažeidė BPK 1 straipsnį, 20 straipsnio 5 dalį. Iš bylos aplinkybių matyti, kad išvada dėl to, ar R. R. veika priežastiniu ryšiu yra susijusi su civilinio ieškovo negalėjimu apginti savo teisių civilinėmis priemonėmis, yra galima tik įvertinus R. R. vadovautos UAB „A.“ finansinę padėtį, atsižvelgus į tai, kokiu eiliškumu ir kokia apimtimi pagal civilinio proceso normas, reglamentuojančiomis kreditorių eiliškumą, civilinis ieškovas „DS S. P. S. A.“ būtų galėjęs apginti savo pažeistas turtines teises.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad priežastinio ryšio nebuvo, nes didžioji dalis UAB „A.“ už prekes gautų pinigų buvo skirta atsiskaityti su valstybe. Kasatorius pažymi, kad tokia teismo išvada yra pernelyg abstrakti ir todėl nėra galimybės nuspręsti, ar R. R. padarė BK 182 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką. Anot kasatoriaus, teismas turėjo nustatyti, kokia konkrečiai UAB „A.“ gautų pinigų dalis buvo skirta atsiskaityti su valstybe ir kokia pinigų dalis pateko į UAB „A.“ banko sąskaitas ir galėjo būti antstolio panaudota apginti civilinio ieškovo „DS S. P. S. A.“ turtines teises, jei ne tam sutrukdžiusi R.

R. veika, pasireiškusi netikrų dokumentų pagaminimu ir pateikimu antstoliui, dėl kurios UAB „A.“ banko sąskaitos nebuvo areštuotos. Jei teismas negalėjo nustatyti priežastinio ryšio tarp R. R. veikos ir visų kilusių padarinių, teismas turėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp R. R. veikos ir dalies kilusių padarinių, taip užtikrindamas bent dalinį pažeistų civilinio ieškovo „DS S. P. S. A.“ teisių atkūrimą. Deja, apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas apie UAB „A.“ finansinę padėtį sprendė tik pagal pinigų judėjimą vienoje iš UAB „A.“ banko sąskaitų (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „A.“ turėjo ir kitų sąskaitų bankuose.

Vien iš prokurorės byloje pateiktų UAB „A.“ banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) išrašų už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 26 d. iki 2011 m. gegužės 2 d. matyti, kad vien šiose banko sąskaitose sukauptų UAB „A.“ lėšų, nepažeidžiant civilinio proceso normų dėl kreditorių eiliškumo, būtų pakakę civiliniam ieškovui „DS S. P. S. A.“ patenkinti dalį kreditorinio reikalavimo, kai jis taptų vykdytinas. Iš jau minėtų UAB „A.“ banko sąskaitų išrašų matyti, kad R. R. iš UAB „A.“ sąskaitų nuo 2010 m. vasario 10 d. iki 2010 m. liepos 16 d.

į savo sąskaitas pervedė 114 000 Lt (33 016, 68 Eur) ir šie pinigai galėjo būti panaudoti atsiskaityti su civiliniu ieškovu „DS S. P. S. A.“ Kasatorius nurodo, kad atsiliepime į R. R. apeliacinį skundą anksčiau paduotame apeliaciniame skunde jis yra nurodęs ir daugiau aplinkybių, kurios rodo, kad tarp R. R. padarytos veikos ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepagrįstai nepasisakė ir jų nevertino. Kasatoriaus pažymi, kad iki nusikalstamos veikos paaiškėjimo UAB „A.“ finansinė padėtis buvo gera, nes bendrovė vykdė didelio masto pardavimus (vien pardavimų vertė UAB „A.

M.“ buvo 800 000 Lt (231 696,01 Eur), jos finansinių ataskaitų duomenys paneigia apyvartinių lėšų trūkumą bei sunkią finansinę padėtį, apeliacinės instancijos teismas neįvertino ir UAB „A.“ veiklos specifikos, nes ši bendrovė didelę pajamų dalį gaudavo grynaisiais, vykdydama pardavimus firminėse parduotuvėse. Visų šių duomenų apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl priežastinio buvimo, neišnagrinėjo, todėl neišsamiai įvertino byloje esančius įrodymus.

Civilinio ieškovo „DS S. P. S. A.“ atstovo advokato M. Vadapalo kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas nutrauktinas.

BPK 367 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad civilinis ieškovas, civilinio ieškovo atstovas turi teisę apskųsti nuosprendį ar nutartį tik dėl civilinio ieškinio. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka tik tada, jei:

1) netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas;

2) padaryta esminių šio Kodekso pažeidimų. Taigi civilinis ieškovas, civilinio ieškovo atstovas gali apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį kasacine tvarka tik dėl civilinio ieškinio ir tik kasaciniame skunde nurodydamas įsiteisėjusiojo nuosprendžio ar nutarties apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, nurodytus BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Nagrinėjamoje byloje civilinio ieškovo atstovas išdėsto argumentus, kuriais ginčija apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl baudžiamojo įstatymo taikymo, mano, kad teismas nuteistojo R.

R. veiką turėjo kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnį, o nusprendęs, kad veika neatitinka BK 182 straipsnio sudėties požymių, turėjo apsvarstyti veikos kvalifikavimo pagal BK 186 straipsnį galimybę. Be to, jis teigia, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 1 straipsnį, 20 straipsnį 5 dalį padarydamas išvadą, jog nuteistojo R. R. veika nėra susijusi priežastiniu ryšiu su žalingais padariniais ar dalimi žalingų padarinių, kurie kilo civiliniam ieškovui „DS S. P. S. A.“, veikusiam Lietuvos Respublikoje per Vilniaus filialą.

Taigi, civilinio ieškovo atstovas kasaciniame skunde ginčija tik apeliacinės instancijos teismo nuosprendį dėl baudžiamojo įstatymo taikymo nuteistajam R. R. ir esminių BPK pažeidimų, kurie nėra susiję su civilinio ieškinio išsprendimu. Pažymėtina ir tai, kad civilinio ieškovo atstovas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl civilinio ieškinio neskundė. Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl R. R. pripažinimo kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir priėmęs dėl šio kaltinimo naują išteisinamąjį nuosprendį, kartu paliko civilinio ieškovo „DS S. P. S. A.“ Vilniaus filialo civilinį ieškinį nenagrinėtą, tačiau paduotame kasaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas prašo tik panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kitaip tariant, jokių prašymų dėl civilinio ieškinio išsprendimo nepateikia.

Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad civilinio ieškovo atstovo pateiktas kasacinis skundas, nors ir atitiko kasaciniam skundui keliamus reikalavimus, tačiau buvo paduotas dėl klausimų, kurių civilinio ieškovo atstovas pagal BPK 367 straipsnio 2 dalies nuostatas neturėjo teisės apskųsti. Dėl to civilinio ieškovo kasacinis skundas paliktinas nenagrinėtas, o teismo procesas nutrauktinas.

Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas paliekamas nenagrinėtas, prašymas dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesvarstytinas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 381 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Civilinio ieškovo „DS S. P. S. A.“ atstovo advokato Mindaugo Vadapalo kasacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.

Teisėjai Viktoras Aidukas

Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis