AS-822-1111-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-1111/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03369-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas) Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Valstybinei teismo psichiatrijos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Teismo psichiatrijos tarnyba) 2014 m. birželio 2 d. individualų administracinį aktą Nr. 1S-208; 2) įpareigoti Teismo psichiatrijos tarnybą pareiškėjui pateikti Teismo psichiatrijos tarnybos eksperto S. S. 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvados Nr. 93TPK-143 nuorašą; 3) panaikinti Teismo psichiatrijos tarnybos 2014 m. birželio 9 d. individualų administracinį aktą Nr. 1S-218; 4) įpareigoti Valstybinę Teismo psichiatrijos tarnybą panaikinti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos eksperto S. S. 2014 m. sausio 31 d. specialisto išvadą Nr. 93TPK-143; 5) panaikinti Teismo psichiatrijos tarnybos 2014 m. birželio 10 d. individualų administracinį aktą Nr. 1S-220; 6) įpareigoti Teismo psichiatrijos tarnybą pagal pareiškėjo 2014 m. gegužės 13 d. 23.43 val. skundą, reg. Nr. 3S-21 teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pareiškėjo skunde nurodomus veiksmus (II t., b. l. 1–21).

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. rugsėjo 4 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę: 1) uždrausti atsakovui vykdyti Kauno apygardos prokuratūros, Kauno apylinkės prokuratūros, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro prašomus atlikti veiksmus pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-738/2014, baudžiamojoje byloje Nr. 1-398-749/2014, visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis; 2) uždrausti atsakovui vykdyti Lietuvos Respublikos teismų nutartis pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-738/2014, baudžiamojoje byloje Nr. 1-398-749/2014, visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartimi netenkino pareiškėjo V. J. prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad prokurorų ir teismų aktų baudžiamajame procese teisėtumo kontrolė yra reglamentuojama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir Baudžiamojo proceso kodeksas). Prokurorų ir teisėjų aktų apskundimo tvarka inter alia numatyta Baudžiamojo proceso kodekso 62–65, 311–319 straipsniuose. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalis nustato, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės (kaip kolegialios institucijos), Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus sprendimų (rekomendacijų). Pareiškėjas prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės siekia sustabdyti baudžiamajame procese priimtų prokuroro ar teismo aktų vykdymą. Tokio prašymo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų jurisdikcijai. Be to, šių reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas iš esmės neturės įtakos galimybėms įvykdyti teismo sprendimą.

III. Pareiškėjas V. J. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – imtis priemonių skundo reikalavimams užtikrinti (II t., b. l. 150).

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenagrinėjo visų jo reikalavimų, netinkamai vertino pareiškėjo argumentus ir jų teisinį pagrindą. Mano, kad teismas nepagrįstai nenustatė realios grėsmės, jog netaikius prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys negalimas. Teismas nepagrįstai nenustatė, kad atsakovo ir kitų nurodytų asmenų veiksmų atlikimas nurodytose baudžiamosiose bylose turės įtakos būsimo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymui. Tokiais savo veiksmais teismas vilkina bylos nagrinėjimą ir didina pareiškėjo patiriamą žalą dėl atsakovo veiksmų / neveikimo. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai prašymo dalyką perkėlė į baudžiamąją teiseną ir atsisakė tenkinti prašymą dėl jo tariamo įtakos neturėjimo galimybėms įvykdyti sprendimą „iš esmės“. Pareiškėjo manymu, net tokiu atveju pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinimas turėtų įtakos galimybėms įvykdyti sprendimą atskirose dalyse, todėl teismas turėjo tai įvertinti.

Atsakovas Teismo psichiatrijos tarnyba atsiliepime į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas remiasi ABTĮ 16 straipsnio 2 dalimi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Pareiškėjas siekia, kad šioje byloje būtų imtasi ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, t. y. atsakovui uždrausta vykdyti ikiteisminį tyrimą organizuojančių ir jam vadovaujančių prokurorų bei baudžiamąsias bylas nagrinėjančių bendrosios kompetencijos teismų patvarkymus.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima jomis piktnaudžiauti, taikyti ne pagal paskirtį (pvz., 2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012).

Pažymėtina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla nėra nagrinėjama iš esmės. Todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (žr. pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Reikalavimų užtikrinimo priemone yra tik laikinai fiksuojama esama padėtis atitinkamuose materialiniuose teisiniuose santykiuose, tačiau tai neturi įtakos pačiai teisminio proceso eigai (žr. pvz., 2012 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-41/2012).

Pagal administracinių teismų praktiką, gali būti teikiami tik tokie prašymai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, kurie yra tiesiogiai susiję su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012). Vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, jog negalima taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonių, tiesiogiai nesusijusių su ginčo dalyku, nes tokio sprendimo vykdymo pasekmėms minėtos priemonės neturės įtakos (pvz., 2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-140/2008, 2012 m. balandžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismui skundžia konkrečius Teismo psichiatrijos tarnybos raštus, priimtus atsakant į jo skundus dėl veiksmų atlikimo, išvados panaikinimo ir dokumentų pateikimo. Kartu pareiškėjas prašo uždrausti atsakovui vykdyti prokuratūros patvarkymus bei teismų nutartis pareiškėjo atžvilgiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-519-738/2014, baudžiamojoje byloje Nr. 1-398-749/2014, visuose ikiteisminiuose tyrimuose bei kitose baudžiamosiose bylose, kuriose pareiškėjas yra šalis ar proceso dalyvis.

Kaip matyti, šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas nesusijęs su Teismo psichiatrijos tarnybos priskirtų funkcijų atlikti teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizes baudžiamajame, civiliniame ir administraciniame procese; teikti specialisto išvadas pagal prokurorų ir ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų užduotis ir kt. vykdymu, t. y. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nėra tiesiogiai susijęs su teismo priimtais nagrinėti reikalavimais, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad netaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui palankaus administracinio teismo sprendimo įvykdymas būtų ypač komplikuotas ar taptų apskirtai neįmanomas.

Pažymėtina, jog įsiteisėjusių teismų sprendimų (taip pat ir nuosprendžių, nutarčių, nutarimų) vykdymas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ABTĮ 14 str. 1 d., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 346 str. 1 d.), todėl pareiškėjo reikalavimas uždrausti atsakovui vykdyti teismų nutartis pareiškėjo atžvilgiu baudžiamosiose bylose, visuose ikiteisminiuose tyrimuose yra teisiškai ydingas. Taip pat prokurorų nurodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnams yra privalomi (BPK 170 str. 3 d.), o galimai neteisėti prokurorų nurodymai ir veiksmai skundžiami BPK 63 straipsnio nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams, taip pat administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 str.).

Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Skirgailė Žalimienė