A-146-25-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A146-25/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00785-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 21

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. E. skundą atsakovams Marijampolės pataisos namams, Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl administracinių aktų panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 5), kurį patikslino (b. l. 12, 21), prašydamas panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovas) direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. nutarimą Nr. 3343 ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 2S-3133 bei priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 15 000 Lt neturtinę žalą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 3343 (toliau – ir Nutarimas Nr. 3343) jam buvo skirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų už tai, kad atsisakė vykdyti administracijos reikalavimą persikelti bausmės atlikimui į 17 būrį. Pareiškėjas teigė, kad jis paaiškino pataisos namų administracijai, jog nenori gyventi 17 būryje, kuriame atlieka bausmę narkomanai, nes nevartoja narkotikų, tarp jo ir narkomanų yra buvę konfliktų, be to, šiame būryje gyvenantys asmenys siekia įtraukti pareiškėją į narkotikų vartojimą. Pataisos namų administracija privalo atsižvelgti į kiekvieno nuteistojo asmens individualumą. Pareiškėjas teigė, kad jis dėl įvairių priežasčių (rūbų vogimo, svetimo maisto valgymo ir kt.) nuolat konfliktuoja su nuteistaisiais, kurie vartoja narkotikus. Pasak pareiškėjo, jis negali gyventi 17 būryje, nes nori išvengti naujos bausmės ir apsisaugoti nuo galimo šmeižto. Uždarius 15 parų į baudos izoliatorių buvo suvaržyta jo teisė judėti, disponuoti asmeniniu turtu, gauti pasimatymus, siųsti laiškus. Dėl šių apribojimų pareiškėjas patyrė nepatogumų, nervinę įtampą, depresiją, pablogėjo jo reputacija, todėl prašė priteisti 15 000 Lt neturtinę žalą.

Atsakovai Marijampolės pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 25–27) paaiškino, kad vadovaujantis 2012 m. gegužės 21 d. išvada Nr. 36/06-112, V. E. 2012 m. gegužės 22 d. buvo skirta drausminė nuobauda už tai, kad jis, naudodamas psichinį smurtą prieš kitus nuteistuosius, reikalaudamas paslaugos iš kito nuteistojo pirkti prekes nuteistųjų parduotuvėje, pažeidė Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir Bausmių vykdymo kodeksas, BVK) 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus. Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 7/07-163 pareiškėjas iš 12 būrio 121 brigados perkeltas tolimesnei bausmei atlikti į 17 būrį 171 brigadą. Pareiškėjui už tai, kad 2012 m. birželio 6 d. apie 14.30 val. atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos reikalavimus gyventi jam paskirtame 17 būryje, Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 3343 skirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti pataisos namų administracijos reikalavimus. Nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Šio Kodekso 142 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą nuteistiesiems gali būti skiriamas uždarymas į baudos izoliatorių iki 15 parų. V. E. savo rašytiniame paaiškinime teigė, kad į 17 būrį nebuvo nuėjęs, nes nenori ten eiti. Pataisos namų administracija neprivalo atsižvelgti į nepagrįstus norus ir privalo elgtis vadovaudamasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje numatytais tikslais. Pareiškėjo teiginiai, esą 17 būryje bausmę atlieka narkomanai, neatitinka tikrovės, o minima problema dėl bendravimo su kitais nuteistaisiais, tėra jo prielaida. Administracijos veiksmai buvo teisėti, nuobauda paskirta pagrįstai, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.

Atsakovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 44–45) paaiškino, kad pareiškėjo skundas abstraktus, jame nenurodomos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimus. Kalėjimų departamentas pareiškėjo skundą dėl Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 3343 skirtos nuobaudos pagrįstumo išnagrinėjo tinkamai ir nustatė, kad nuobauda skirta pagrįstai. Naikjinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 18 d. sprendimu (b. l. 128−132) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3265, vadovaujantis Marijampolės PN Vidaus tyrimų skyriaus 2012 m. gegužės 21 d. išvada Nr. 36/06-112, pareiškėjui buvo drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų už tai, kad V. E. 2012 m. gegužės 21 d. pažeidė bausmės atlikimo režimą (naudodamas psichinį smurtą prieš kitus nuteistuosius, reikalavo iš kito nuteistojo paslaugos pirkti prekes nuteistųjų parduotuvėje), t.y. pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 8 punkto reikalavimus (b. l. 28–31). Vadovaujantis tyrimo išvada, pataisos namų direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 7/07-163 nuteistasis V. E. iš 12 būrio 121 brigados perkeltas atlikti bausmę į 17 būrį 171 brigadą (b. l. 33–34). Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyriaus vyresnysis prižiūrėtojas B. A. 2012 m. birželio 6 d. surašė tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė, kad nuteistasis V. E. 2012 m. birželio 6 d. pareiškė, jog atsisako gyventi jam paskirtame būryje (b. l. 61). V. E. 2012 m. birželio 6 d. rašytiniame pasiaiškinime Nr. 60/05-1180 nurodė, kad atsisako eiti į 17 būrį, nes ten visi narkomanai (b. l. 61). Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. nutarimu Nr. 3343 pareiškėjui paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Nuobauda skirta už tai, kad 2012 m. birželio 6 d. jis pažeidė bausmės atlikimo režimą – apie 14.30 val. pareiškė, jog atsisako vykdyti pataisos namų administracijos reikalavimus gyventi jam paskirtame 17 būryje, tuo pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus (b. l. 35–36). Nutarimą Nr. 3343 pareiškėjas apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2012 m. liepos 17 d. sprendimu Nr. 2S-3133 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 46).

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, pareigos – šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d. 2 p.). Šio straipsnio 3 dalyje taip pat nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas neneigia faktinių aplinkybių, jog 2012 m. birželio 6 d. atsisakė vykdyti pataisos namų administracijos nurodymą gyventi jam paskirtame 17 būryje. Skunde teismui (b. l. 5), 2012 m. birželio 6 d. pasiaiškinime (b. l. 61) ir teismo posėdyje pareiškėjas teigė, kad atsisakė gyventi 17 būryje, nes ten atlieka bausmę narkomanai, o jis nevartoja narkotikų ir yra buvę konfliktų tarp jo ir narkomanų, taip pat teigė, kad į šį būrį perkeltas nepagrįstai, nes buvo apkalbėtas kito nuteistojo.

Teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai išsiaiškinti, ar pagrįstai pareiškėjui 2012 m. birželio 7 d. buvo skirta drausminė nuobauda, teismo posėdyje apklausė liudytojus. Liudytojai Marijampolės PN pareigūnai E. A. ir G. Ž. parodė, kad buvo atliktas tarnybinis tyrimas dėl nuteistojo V. E. psichologinio smurto kitų nuteistųjų, kurie gyvena 12 būryje, atžvilgiu. Dėl psichologinio smurto kreipėsi D. K. Buvo surašyta tarnybinio tyrimo išvada, kuria siūlyta V. E. perkelti į kitą būrį ir skirti drausminę nuobaudą. Liudytoju apklaustas nuteistasis D. K. parodė, kad jis apkalbėjo V. E. Kodėl apkalbėjo, negalėjo paaiškinti. Liudytojas nuteistasis V. K. parodė, kad V. E. sakė, jog jį apkalbėjo kitas nuteistasis, todėl jį perkėlė į 17 būrį, kuriame gyvena narkomanai, o pareiškėjas narkotikų nevartoja. Liudytojų D. K. ir V. K. parodymus teismas vertino kritiškai, motyvuodamas tuo, kad jie kartu su pareiškėju atlieka bausmę, todėl šių asmenų parodymų davimas iš esmės sietinas su pagalba pareiškėjui išvengti atitinkamo nubaudimo.

Bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimo faktines aplinkybes ir tai, kad pareiškėjas nevykdė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimo (vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus) patvirtina bylos duomenys: 2012 m. birželio 6 d. pareigūno tarnybinis pranešimas dėl nuteistojo vidaus taisyklių pažeidimo (b. l. 61), V. E. pasiaiškinimas (b. l. 61) ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai.

Pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kad 17 būryje bausmę atlieka narkomanai, teismas vertino kaip nepagrįstas. Iš Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 4/07-157 patvirtintos Diferencijuotos nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schemos nustatė, kad 17 būryje atlieka bausmę iki 40 metų amžiaus patenkinamo elgesio nuteistieji (b. l. 39, 40).

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje nustatyta, kokios nuobaudos skiriamos nuteistiesiems už bausmės atlikimo reikalavimų pažeidimą. Šio straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta nuobauda – atvirose kolonijose ir pataisos namuose laikomų nuteistųjų uždarymas į baudos izoliatorių iki penkiolikos parų. Nuobaudų skyrimo atliekantiems laisvės atėmimo bausmę nuteistiesiems tvarka reglamentuojama Kodekso 143 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį. Teismas nenustatė, kad skiriant pareiškėjui nuobaudą būtų pažeisti šie reikalavimai. Skiriant nuobaudą buvo laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 3 dalies reikalavimų skirti nuobaudą tik pažeidimą padariusiam nuteistajam, už kelis vienu metu padarytus pažeidimus skirti vieną nuobaudą, 4 dalies reikalavimo nuobaudą skirti ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos. Nuobauda paskirta direktoriaus nutarimu, t. y. pagal Bausmių vykdymo kodekso 143 straipsnio 7 dalies reikalavimus. Pareiškėjas pasinaudojo savo teise rašyti pasiaiškinimą (b. l. 61). Nutarime Nr. 3343 aiškiai nurodyta pažeidimo esmė, pažeidimas kvalifikuotas tinkamai.

Pareiškėjo paaiškinimą, kad 17 būryje bausmę atlieka narkomanai, o jis su nuteistaisiais, kurie vartoja narkotikus, nuolat konfliktuoja, todėl negali gyventi 17 būryje, nes nori išvengti naujos bausmės ir apsisaugoti nuo galimo šmeižto, teismas vertino nesuteikiančiu pagrindo išvadoms, kad pareiškėjas pagrįstai atsisakė vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus. Byloje nenustatyta objektyvių aplinkybių, galinčių kliudyti pareiškėjui saugiai atlikti bausmę jam paskirtame būryje. Todėl teismas Marijampolės PN administracijos nurodymus atlikti bausmę paskirtame būryje pripažino teisėtais, o pareiškėjo atsisakymus juos vykdyti – neteisėtais ir nepagrįstais. Nagrinėjant bylą teisme taip pat nebuvo nustatyta priežasčių, dėl kurių pareiškėjas negalėjo būti pervestas į 17 būrį.

Pareiškėjo argumentus, esą drausminė nuobauda skirta siekiant su juo susidoroti, teismas atmetė kaip nepagrįstus jokiais objektyviais įrodymais ir vertino kaip pareiškėjo nuomonę.

Remdamasis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė režimą, pažeidimas įrodytas, sprendimas priimtas nepažeidžiant procesinių taisyklių, todėl nėra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 89 straipsnyje nustatyto pagrindo naikinti skundžiamus sprendimus.

Nagrinėdamas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 dalies ir 6.271 straipsnio 1 bei 4 dalių nuostatomis. Nurodė, kad siekiant pripažinti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryšys tarp jų bei žalą padariusio asmens kaltė. Nustatęs, kad skundžiamas Marijampolės PN 2012 m. birželio 7 d. nutarimas Nr. 3343 yra pagrįstas ir teisėtas, t. y. nenustatęs Marijampolės PN pareigūnų veiksmuose neteisėto veikimo, pirmosios instancijos teismas konstatavo , jog nėra vienos iš būtinų sąlygų Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei kilti. Remdamasis šiais motyvais, teismas pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas V. E. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 138−152) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja aplinkybes, kurias buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Teismas liudytojo K. parodymus atmetė dėl apeliantui nesuprantamų priežasčių ir rėmėsi teismo posėdyje apklaustų liudytojų Marijampolės PN pareigūnų parodymais. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismui šioje byloje nepavyko įgyvendinti teisingumo. Liudytojas D. K. Kauno apygardos administracinio teismo posėdyje administracinėje byloje Nr. I-310-414/2013 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00870-2012-4) paneigė 2012 m. gegužės 21 d. išvadoje nurodytas aplinkybes, prisipažino apkalbėjęs pareiškėją, atsiprašė bei paliudijo, kad pareiškėjas jokio psichinio smurto prieš jį nenaudojo ir jokių paslaugų nereikalavo. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjama administracinė byla galėtų būti sujungta su administracine byla Nr. A858-70/2014 (teisminio proceso Nr. 3-62-3-00870-2012-4), , be kita ko, nagrinėjamas Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu Nr. 3265 jam skirtos nuobaudos teisėtumas ir pagrįstumas.

Atsakovai Marijampolės pataisos namai ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 169) atsakovai palaiko savo poziciją, išdėstytą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsakovų nuomone, pirmos instancijos teismas bylą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, atliko visus reikalingus veiksmus ir priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvaus pobūdžio pamąstymai ir nuomonė, nepateikiant aiškių duomenų, įrodančių, jog teismas priėmė neteisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamą administracinį ginčą pareiškėjas iškėlė, prašydamas panaikinti Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. nutarimą Nr.3343, kuriuo jam buvo paskirta nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų už Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, t.y. už atsisakymą vykdyti pataisos namų administracijos reikalavimą persikelti bausmės atlikimui į 17 būrį. Taip pat prašė panaikinti Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 2S-3133, priimtą išnagrinėjus pareiškėjo skundą ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, ir priteisti iš Lietuvos valstybės 150 000 Lt neturtinę žalą, kilusią dėl neteisėto šios nuobaudos paskyrimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė. Nustatė, kad nuobauda skirta pagrįstai ir teisėtai.

Apeliacinį skundą pareiškėjas grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes ir įrodymus.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama į šiuos įstatymo reikalavimus.

Bausmių vykdymo kodekse įtvirtinti pataisos įstaigų režimo reikalavimai. Šio įstatymo prasme režimas apibrėžiamas kaip diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma (BVK 112 str.1 d.). Šio Kodekso 112 straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindiniai pataisos įstaigų režimo tikslai: būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra; reikalavimas nuteistiesiems tiksliai ir nenukrypstamai atlikti savo pareigas; skirtingų laikymo sąlygų sudarymas atsižvelgiant į nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, nuteistojo asmenybę ir elgesį bausmės atlikimo metu. Teisės aktų nustatyta pataisos įstaigų vidaus tvarka yra viena iš pataisos įstaigų režimo užtikrinimo priemonių (BVK 113 str.), o nuteistųjų pareigos laikytis nustatytos pataisos įstaigų vidaus tvarkos bei vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus yra specialiosios įstatymu nustatytos neteistųjų pareigos (BVK 110 str. 1 d. 1, 2 p., 112 str. 2 d.). Pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas.

Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo reikalavimus dėl Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. birželio 7 d. nutarimo Nr.3343, kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas taikė teisingai.

Minėta, kad vienas iš Bausmių vykdymo kodekso 112 straipsnio 2 dalyje numatytų režimo tikslų - būtinas nuteistųjų izoliavimas ir nuolatinė jų priežiūra. Nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas detalizuotas Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje: 1) atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; 2) palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; 3) padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; 4) padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų. Šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius. Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 6 dalis reglamentuoja, kad jeigu pataisos įstaigoje bausmę atliekantis nuteistasis raštu prašo pataisos įstaigos administraciją dėl svarbių priežasčių laikyti jį izoliuotą nuo kitų nuteistųjų, pataisos įstaigos direktorius turi teisę nutarimu perkelti tokį nuteistąjį į kamerų tipo patalpas ir laikyti jį kameroje vieną arba kartu su kitais tuo pačiu pagrindu kamerų tipo patalpose laikomais nuteistaisiais. Laiką, kuriam nuteistasis perkeliamas į kamerų tipo patalpas, nustato pataisos įstaigos direktorius. Toks nuteistojo perkėlimas į kamerų tipo patalpas nėra nuobauda.

Taigi, Bausmių vykdymo įstatymas pataisų įstaigų administracijai ne tik leidžia, bet ir įpareigoja atitinkamai paskirstyti laisvės atėmimo bausmę atliekančius nuteistuosius pataisos įstaigų gyvenamosiose patalpose taip, kad būtų užtikrinami įstatyme įtvirtinti tikslai. Bausmių vykdymo kodekso normas dėl nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose detalizuoja poįstatyminiai norminiai teisės aktai: Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymas Nr. 194 su pakeitimais) bei Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų priskyrimo pataisos įstaigų paprastajai, lengvajai ir drausmės grupėms kriterijai (Kalėjimų departamento direktoriaus 2003 m. balandžio 18 d. įsakymas Nr. 4/07-68).

Vidaus tvarkos taisyklės reglamentuoja tvarką, kurios turi būti laikomasi ir kaip turi būti įforminamas dokumentuose nuteistųjų paskirstymas įstaigos viduje. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo perkėlimas Marijampolės PN iš vieno būrio (12) į kitą (17) buvo įformintas įstaigos direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr.7/07-163, remiantis 2012 m. gegužės 29 d. nuteistųjų skirstymo komisijos protokolu, t.y. Vidaus tvarkos taisyklių 65 punkte nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas, teisingai taikydamas materialinės teisės normas, sprendime pagrįstai pažymėjo, kad įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis.

Bausmių vykdymo kodekso 12 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato bendrąsias nuteistųjų pareigas – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. Šio Kodekso 110 straipsnyje nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų pareiga vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimus (BVK 110 str. 1 d.2 p.). To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytų pareigų ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Nuteistojo abejonė dėl pataisos įstaigos reikalavimo teisėtumo (jei tuo abejojama) gali būti pareikšta įstatymu nustatyta tvarka, t.y. įvykdant reikalavimą, o po to apskundžiant įstatymų nustatyta tvarka (BVK 5, 12 str., 110 str. 1 d. 2 p. ir 3 d., 143 str. 5 ir 9 d.). Taigi, pareiškėjas, nesutikdamas su Marijampolės PN administracijos reikalavimu persikelti į paskirtą būrį, įformintu Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 7/07-163, turėjo įvykdyti šį reikalavimą ir persikelti, o po to, jei nesutinka su administracijos įsakymu dėl perkėlimo į kitą būrį, apskųsti šį perkėlimą (įsakymą) Bausmių vykdymo kodekse nustatyta tvarka.

Pareiškėjas atsisakė vykdyti Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 7/07-163 įformintą reikalavimą persikelti į kitą būrį ir neapskundė šio įsakymo. Atsisakydamas vykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą persikelti į kitą būrį, pareiškėjas pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pirmosios instancijos teismo sprendime padarytos išvados, kad nuobauda pareiškėjui už šį pažeidimą paskirta pagrįstai ir teisėtai, yra motyvuotos ir teisingos, pagrįstos įrodymų analize ir įstatymų normomis.

Iš apelianto 2012 m. birželio 3 d. paaiškinimo Marijampolės PN administracijai matyti, kad atsisakymas vykdyti administracijos reikalavimą persikelti į 17 būrį nebuvo siejamas su jokia tuo konkrečiu atveju iškilusia apeliantui realia grėsme, o pagrįstas abstrakčiu teiginiu, kad „ten visi narkomanai“. Iš Marijampolės PN direktoriaus 2011 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 4/07-157 patvirtintos diferencijuotos nuteistųjų paskirstymo pataisos namuose schemos, kuri parengta vykdant Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio nuostatas, matyti, kad nuteistieji pataisos įstaigoje paskirstomi į 22 būrius. Turintys žalingų įpročių ir priklausomybių, neigiamai charakterizuojami, darantys blogą įtaką kitiems nuteistiesiems, paskiriami atlikti bausmę į 13, 14, 15, 16, 22 būrius, taip pat į drausmės grupę (21 būrys). 17 būrys, į kurį administracija nurodė persikelti apeliantui, skirtas 18–30 (iki 40 metų) amžiaus patenkinamo elgesio nuteistiesiems. Nuteistasis, esant svarbių priežasčių, gali kreiptis į įstaigos administraciją dėl paskirstymo įstaigos viduje pakeitimo, tačiau tai turi padaryti nepažeisdamas teisės aktų nustatytų režimo reikalavimų.

Apeliacinio skundo argumentus, esą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes ir įrodymus, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato, kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina ištirtus teismo posėdyje įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas tenkintinas. Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi būti nurodyta: teismo nustatytos bylos aplinkybės; įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Patikrinusi bylą šiais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pagrįstas teismo posėdyje ištirtų pagal įrodymų vertinimo taisykles įrodymų visumos analize, teismo išvados motyvuotos pagal minėtų procesinės teisės normų reikalavimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis.

Apelianto argumentai dėl Marijampolės PN direktoriaus 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos ir jos skyrimo aplinkybių nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Pats apeliantas nurodo, kad dėl 2012 m. gegužės 22 d. nutarimu jam paskirtos nuobaudos yra nagrinėjama kita administracinė byla.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Neteisėti valdžios institucijos veiksmai skiriant pareiškėjui nuobaudą nagrinėjamu atveju byloje nenustatyti, o tai reiškia, kad neįrodyta esminė viešosios atsakomybės (CK 6.271 str.) sąlyga. Nenustačius bent vienos civilinės atsakomybės, numatytos CK 6.271 straipsnyje, sąlygos, viešoji atsakomybė negalima. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė pagrįstai ir teisėtai.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. E. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas