A-143-480-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-480/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00493-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 14.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. D. (I. D.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. D. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui VšĮ „Hermis europe“ dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. D. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 1–4) į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės (toliau – ir atsakovas) 10 983,94 Lt nuostolių atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso 60/190 dalių 1,90 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Siekdamas atidalinti jam priklausančią sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir ją detaliai suplanuoti, 2011 m. kovo 17 d. su Vilniaus rajono savivaldybės administracija sudarė detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. AD-395-(3.31). 2011 m. rugsėjo 19 d. su trečiuoju suinteresuotu asmeniu VšĮ „Hermis europe“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 2011-09-19 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią ši įstaiga įsipareigojo per 7 mėnesius nuo sutarties pasirašymo dienos parengti paminėto sklypo detalųjį planą, tuo tikslu gauti trūkstamus būtinuosius planavimo dokumentus, ginti pareiškėjo interesus viešojo administravimo institucijose, teismuose.

Taip pat buvo aptarta, kad detaliojo plano parengimo kaina sudaro 11 200 Lt, kuri mokama lygiomis dalimis kas mėnesį po 1 600 Lt. Tačiau tuo atveju, jei terminas pailgėja ne dėl paslaugų teikėjo kaltės, o dėl valstybės institucijų ar trečiųjų asmenų kaltės, pagal Sutarties 2.2.3, 3.2 punktus paslaugos teikėjas skaičiuoja po 1 600 Lt per mėnesį iki to laiko, kol nebus užbaigtas detalusis planas. 2011 m. lapkričio 11 d. Vilniaus rajono savivaldybės administracija išdavė planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-1101-11 bei planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-1101-11, kurių 6 punkte buvo įrašytas reikalavimas „Nustatyti statybos reglamentus – naujai statomų/rekonstruojamų statinių – iki dviejų aukštų, vieno buto (7.1) gyvenamojo namo statybos“; 9.2 punkte buvo numatytas reikalavimas „apie pradedamą rengti detalųjį planą skelbti vietos laikraštyje“.

Pareiškėjas pažymėjo, kad paminėti punktai neatitiko teisės aktų, juose nurodyti reikalavimai savo turiniu buvo neteisėti, todėl jam atstovaujantis trečiasis suinteresuotas asmuo kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija), prašydamas įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją koreguoti planavimo sąlygų 9.2 punktą, iš jo išbraukiant reikalavimą apie detalųjį planavimą skelbti vietos spaudoje, ir pakeisti 6 punktą, įrašant tokį tekstą:

„Nustatyti statybos reglamentus – naujai statomų/rekonstruojamų statinių – iki dviejų aukštų, vieno buto (7.1) ir dviejų butų (7.2) gyvenamojo namo statybos“. Inspekcija, išnagrinėjusi pareiškėjo atstovo pateiktus skundus, pripažino juos pagrįstais ir įpareigojo Vilniaus rajono savivaldybės administraciją koreguoti paminėtus planavimo sąlygų punktus. Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. birželio 13 d. išdavė naują planavimo sąlygų sąvadą detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. SSp-533-11 bei naujas planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. Sp-533-12, kuriose buvo pakeistas 9.2 punktas, iš jo išbraukiant reikalavimą apie detaliojo planavimo pradžią skelbti spaudoje, tačiau 6 sąlygų punkte esantis ribojimas, draudžiantis statyti dvibučius gyvenamuosius pastatus, išliko, t. y.

Vilniaus rajono savivaldybės administracija leido statyti tik vienbučius gyvenamuosius pastatus, nors toks ribojimas aiškiai prieštaravo įstatymui. Ir tik po pakartotinio Inspekcijos įpareigojimo koreguoti planavimo sąlygų 6 punktą Vilniaus rajono savivaldybės administracija 2012 m. gruodžio 12 d. išdavė naują planavimo sąlygų sąvadą Nr. SSp-985-12 bei naujas planavimo sąlygas Nr. Sp-985-12, kuriose neliko neteisėto draudimo projektuoti dvibučius gyvenamuosius pastatus. Taigi VšĮ „Hermis europe“ faktiškai tik nuo 2012 m. gruodžio 12 d. galėjo pradėti detaliojo plano rengimo darbus.

Pažymėjo, kad laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės 17 d. (pirmo skundo padavimas) iki 2012 m. gruodžio 12 d. (teisėtų planavimo sąlygų parengimo diena), t. y. 209 kalendorines dienas, jam atstovaujanti VšĮ „Hermis europe“ turėjo gaišti laiką ginčams su Vilniaus rajono savivaldybės administracija, ir detaliojo planavimo darbai dėl jos neteisėtų veiksmų objektyviai negalėjo būti pradėti, todėl per šį laikotarpį jo papildomai patirtos 10 983,94 Lt išlaidos laikytinos jam padaryta žala dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos kaltės, kuri turi būti atlyginta.

Nurodė, kad jei Vilniaus rajono savivaldybės administracija būtų išdavusi tinkamas, įstatymo reikalavimus atitinkančias planavimo sąlygas, šių išlaidų nebūtų patyręs, o detalusis planas jau būtų baigtas rengti ir būtų kainavęs 11 200 Lt. Pareiškėjas, remdamasis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.251, 6.271 straipsniais, prašė teismo patirtus nuostolius priteisti iš atsakovo.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 44–47) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nuostolių galėjo patirti tik dėl savo paties veiksmų, o ne dėl Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų kaltės. Turtinė prievolė atlyginti žalą pareiškėjui neatsiranda ir negali atsirasti, nes nėra civilinės atsakomybės sąlygų, be kurių civilinės atsakomybės atsiradimas yra neįmanomas. Pažymėjo, kad, kitaip negu nurodė pareiškėjas, nauji sąlygų sąvadai nebuvo išduodami dėl to, jog savivaldybė pripažindavo juos neteisėtais ir nepagrįstais, o dėl to, kad vis buvo gaunami nauji pareiškėjo atstovų prašymai keisti/papildyti sąvadus. Be to, pareiškėjas, sudarydamas Sutartį su VšĮ „Hermis europe“ ir įsipareigodamas, atsakovo nuomone, realizavo iš sutarčių laisvės principo kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos turinį. Pats pareiškėjas pasirinko mokėjimo būdą, atsakomybės sąlygas, savo rizika ir sąmoningai pasirinko būtent tokį elgesio modelį – mokėti kas mėnesį tam tikrą pinigų sumą netgi tuomet, kai paslaugos realiai nėra teikiamos, o ne, pvz., sumokėti visą sumą tuomet, kai detalusis planas bus patvirtintas. Taip pat atkreipė teismo dėmesį į tai, jog pats pareiškėjas nebuvo pakankamai apdairus, rūpestingas ir neveikė taip, kaip turėtų elgtis siekdamas neleisti atsirasti tariamai žalai, t. y. su prašymu dėl pirmojo sąlygų sąvado išdavimo kreipėsi praėjus beveik pusmečiui nuo detaliojo planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties pasirašymo, dėl planavimo sąlygų sąvado Nr. SSp-1101-11 pakeitimo kreipėsi irgi praėjus jau pusmečiui nuo šio sąvado išdavimo. Atsakovo teigimu, pareiškėjas siekia gauti kaip žalos atlyginimą dalį bendrųjų detaliojo plano parengimo kaštų. Pareiškėjas savo noru nusprendė rengti detalųjį planą, savivaldybė neįpareigojo jo sudaryti būtent tokio turinio sutarties ir mokėti kas mėnesį nustatytos pinigų sumos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 98–99) prašė patenkinti skundą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad skunde nurodytu laikotarpiu negalėjo vykdyti tiesioginio numatyto darbo, t. y. rengti detaliojo plano, dėl to, kad savivaldybė išdavė įstatymui prieštaraujantį planavimo sąlygų sąvadą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (b. l. 118–122) atmetė pareiškėjo skundą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo reikalavimą dėl 10 983,94 Lt žalos (nuostolių) atlyginimo kildina iš Sutarties 3.2 punkte įtvirtintos sąlygos, kad jeigu detaliojo plano rengimas užsitęs ilgiau negu numatyta 2.1.1 punkte (iki 2012 m. balandžio 19 d.) ne dėl paslaugos teikėjo (VšĮ „Hermis europe“) kaltės, o dėl paslaugos gavėjo (I. D.), dėl priežasčių, numatytų 2.1.6 ir 2.2.3 punktuose, ar dėl kitų nuo paslaugos teikėjo nepriklausančių priežasčių, tai paslaugos gavėjas moka paslaugos teikėjui mėnesinę įmoką, numatytą 3.1 punkte, 1 600 Lt per mėnesį. Mėnesinė įmoka 1 600 Lt mokama paslaugos teikėjui per visą laikotarpį iki to laiko, kol nebus užbaigtas detalusis planas. Pareiškėjo vertinimu, Sutartis nebuvo įvykdyta numatytu terminu, t. y. iki 2012 m. balandžio 19 d., dėl atsakovo kaltės, jam nelaiku koreguojant planavimo sąlygų sąvadus detaliojo planavimo dokumentui rengti ir planavimo sąlygas detaliojo planavimo dokumentui rengti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas reikalavimą atlyginti žalą kildina ne iš tarp šalių pasirašytos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties Nr. 457-11. Taigi svarstytinas klausimas dėl atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės.

Teismas vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, CK 6.271 straipsnio 1, 4 dalimis. Pažymėjo, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 str.); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 str.). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktų priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, sprendžiant atsakovo civilinės atsakomybės klausimą, reikia nustatyti visas tris būtinas sąlygas. Nesant bent vienos sąlygos civilinė atsakomybė kilti negali.

Teismas, remdamasis Inspekcijos raštais, kuriais atsakovas buvo įpareigotas pakoreguoti ginčo 2011 m. lapkričio 11 d. planavimo sąlygų 6 ir 9.2 punktus, ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.11-4593-270/2012, nustatė, kad atsakovas, rengdamas ir tvirtindamas planavimo sąlygas, veikė ne pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, t. y. neteisėtai. Antra būtinoji sąlyga kilti atsakovo civilinei atsakomybei yra priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos nustatymas.

Pareiškėjas savo reikalavimą atlyginti turtinę 10 983,94 Lt dydžio žalą kildina iš Sutarties 2.2.3 ir 3.2 punktų sąlygų, numatančių, kad jeigu detaliojo plano rengimas užsitęs ilgiau nei iki 2012 m. balandžio 19 d. ne dėl paslaugos teikėjo (VšĮ „Hermis europe“) kaltės, tai pareiškėjas privalo mokėti paslaugos teikėjui po 1 600 Lt kas mėnesį iki to laiko, kol bus užbaigtas detalusis planas. Nors bendrąja prasme atsakovo kaltė sprendžiant jo deliktinės civilinės atsakomybės klausimą nėra aktuali, tačiau šiuo atveju nagrinėjant priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių yra svarbu nustatyti, ar paslaugos teikėjas būtent dėl atsakovo kaltės neįvykdė įsipareigojimo detalųjį planą parengti iki 2012 m. balandžio 19 d. (Sutarties 2.2.3 p.).

Teismas, vertindamas atsakovo neteisėtus veiksmus ir kaltę Sutarties sąlygų kontekste, pažymėjo, kad VšĮ „Hermis europe“, įsipareigojęs detalųjį planą pareiškėjo užsakymu parengti iki 2012 m. balandžio 19 d., be kita ko, įsipareigojo ir, gavęs iš valstybės institucijų ar trečiųjų asmenų informacijos, dokumentų ar paaiškėjus kitoms aplinkybėms, susijusioms su sklypo detaliojo plano rengimu, prieštaraujančius Lietuvos Respublikos galiojantiems teisės aktams ar pareiškėjo interesams, informuoti apie tai pareiškėją ir imtis visų teisėtų veiksmų ginti pareiškėjo interesus (Sutarties 2.1.6 p.).

Kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.158, 6.200 str.). Nagrinėjamu atveju teismas, remdamasis byloje surinktais duomenimis, nustatė, kad paslaugos teikėjas, vykdydamas sutartinius įsipareigojimus, 2011 m. lapkričio 11 d., gavęs neteisėtas planavimo sąlygas ir planavimo sąlygų sąvadą, tik 2012 m. gegužės 16 d., t. y. tik po šešių mėnesių (kai visas Sutarties terminas – septyni mėnesiai) ir jau pasibaigus sutarties terminui, ėmėsi Sutarties 2.1.6 punkte įtvirtintų pareigų įgyvendinimo.

Šios byloje nustatytos aplinkybės teismui neleido daryti išvados, kad už Sutarties termino nesilaikymą yra atsakingas atsakovas arba tik atsakovas. Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta pakankamai duomenų, kad, paslaugos teikėjui tinkamai ir laiku vykdant 2.1.6 punkte įtvirtintas pareigas, būtent dėl atsakovo kaltės Sutarties nebūtų buvę galima įvykdyti per joje nustatytą terminą iki 2012 m. balandžio 19 d. Visa tai suponavo išvadą, kad byloje nėra nustatyta priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (nepateisinamo neoperatyvumo) ir pareiškėjo patirtos žalos.

Nesant bent vienos ir būtinųjų sąlygų, šiuo atveju priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovui civilinė atsakomybė dėl žalos atlyginimo negali kilti. Teismas, byloje nustatęs, jog nėra vienos iš būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, t. y. priežastinio ryšio tarp savivaldybės neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo pagal Sutartį patirtos turtinės žalos, sprendime atskirai dėl žalos fakto ir dydžio nepasisakė.

Teismas, nepatenkinęs pareiškėjo pagrindinio reikalavimo dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, atmetė ir pareiškėjo reikalavimą priteisti jo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 str. 1 d.).

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 127–130) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nesilaikė įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principo, veikė priešingai galiojantiems teisės aktams bei jo interesams, o trečiasis suinteresuotas asmuo atstovavo juos gindamas ir apgynė, už tai jam mokėjo sutartyje numatytą 1 600 Lt mėnesinį mokestį. Teigia, jog teismas netinkamai aiškino Sutarties sąlygas. Net nesiaiškino tikrųjų sutarties šalių ketinimų, sutartį aiškino pažodžiui, dėl to priėjo neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad trečiasis suinteresuotas asmuo į atsakovą kreipėsi tik 2012 m. gegužės 16 d., t. y. jau pasibaigus sutarties terminui (Sutarties 6.2 p.). Detalusis planas per ginčo laikotarpį nebuvo parengtas, todėl už jį nemokėjo ir pretenzijų neturi. Nuo 2012 m. gegužės 16 d. iki 2012 m. gruodžio 12 d. VšĮ „Hermis europe“ teikė jam paslaugas, atstovaudamas santykiuose ir ginčuose su trečiaisiais asmenimis – atsakovu (Sutarties 2.1.6 p.). Už tai mokėjo, kaip numatyta Sutarties 3.2 punkte, po 1 600 Lt per mėnesį. Būtent tokia buvo Sutarties šalių suderinta valia. Teismas negali ir neturi sutarties sąlygų aiškinti kitaip, nei ją supranta sutarties šalys. Mokestis per nurodytą laikotarpį sudarė 10 983,94 Lt. Šių išlaidų nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų elgęsis teisėtai ir tinkamai. Vietoje to, kad pašalintų įstatymo neatitinkančias sąvado nuostatas per dvidešimt darbo dienų, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymas, atsakovas rengė įvairius tarpinius sąlygų variantus, o atitinkančias įstatymo reikalavimus projektavimo sąlygas išdavė tik praėjus beveik 7 mėnesių terminui nuo prašymo pateikimo. Tarp jam padarytų nuostolių (žalos) yra akivaizdus priežastinis ryšys. Pažymi, kad žalos atlyginimo reikalauja ne už Sutarties termino praleidimą, o už patirtas išlaidas, sumokėtas VšĮ „Hermis europe“ per beveik 7 mėnesių laikotarpį už suteiktas paslaugas atstovaujant ginče su atsakovu.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 137–138, 139–141) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodo, kad apeliantas turėjo nuostolių tik dėl savo paties veiksmų, o ne dėl Vilniaus rajono savivaldybės darbuotojų kaltės. Teismas visiškai pagrįstai priėjo prie išvados, jog byloje nėra nustatytas priežastinis ryšys tarp Vilniaus rajono savivaldybės veiksmų ir apelianto patirtos turtinės žalos. Todėl, nesant visų būtinųjų civilinei atsakomybei kilti sąlygų, pareiškėjo (apelianto) skundas negali būti tenkinamas. Apeliantas savo turtinę žalą suvokia kaip mokėjimus pagal Sutartį. Jis realizavo iš sutarčių laisvės principo (CK 6.156 str.) kylančią teisę laisvai sudaryti sutartį ir nustatyti jos turinį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-3230/2011). Be to, pats apeliantas nebuvo pakankamai apdairus ir neveikė taip, kaip turėtų elgtis siekdamas neleisti atsirasti tariamai žalai. Trečiasis suinteresuotas asmuo įsipareigojo savo lėšomis gauti visus būtinus dokumentus. Pažymi, kad doktrinoje priežastinio ryšio nustatymas yra siejamas su conditio sine qua non (lot. būtina, privaloma sąlyga) testu: siekiant konstatuoti, kad atsakovo neteisėtas veikimas buvo pareiškėjo patirtos žalos faktinė priežastis, būtina nustatyti, ar pareiškėjo patirta žala būtų kilusi, jei atsakovas nebūtų veikęs neteisėtai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1897/2008). Apeliantas savo noru nusprendė rengti detalųjį planą, savivaldybė neįpareigojo jo sudaryti būtent tokio turinio sutarties ir mokėti kas mėnesį nustatytos pinigų sumos. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-428/2011. Pareiga įrodyti, kad tam tikra žala patirta, tenka apeliantui. Jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Vilniaus rajono savivaldybės administracijos veiksmų, išduodant teisės aktų reikalavimų neatitinkančias planavimo sąlygas, atlyginimo.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas (CK 6.271 str. 2 d.), o terminas „aktas“ – bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis) (CK 6.271 str. 3 d.). Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Šioje byloje iš esmės nustatyta, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracija, rengdama ir tvirtindama planavimo sąlygas, veikė ne pagal galiojančias teisės aktų nuostatas, t. y. neteisėtai. Pareiškėjas teigė dėl to patyręs 10 983,94 Lt dydžio turtinę žalą. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad tokią sumą pareiškėjas sumokėjo VšĮ „Hermis europe“ vykdydamas Sutarties įsipareigojimus. Šia sutartimi šalys (VšĮ „Hermis europe“ – paslaugų teikėjas ir pareiškėjas – paslaugų gavėjas) susitarė dėl 1,90 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano parengimo iki 2012 m. balandžio 19 d. (Sutarties 1, 2.1.1 p.). Už termino nesilaikymą, nurodytą 2.1.1 punkte, ne dėl paslaugų teikėjo kaltės, o dėl valstybės institucijų ar trečiųjų asmenų kaltės paslaugos gavėjas įsipareigojo mokėti pagal sutarties 3 punktą (Sutarties 2.2.3 p.). Sutarties 3 punktas nustatė: paslaugų, aprašytų 1.1 punkte, kaina – 1 600 Lt per mėnesį. Detaliojo plano atlikimo terminas 7 mėnesiai, detaliojo plano kaina – 11 200 Lt. Atliktų paslaugų kainą paslaugų gavėjas įsipareigojo sumokėti iki paslaugų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos, paslaugų teikėjui pateikus sąskaitą-faktūrą (3.1 p.); jeigu detaliojo plano rengimas užsitęs ilgiau negu numatyta 2.1.1 punkte ne dėl paslaugos teikėjo kaltės, o dėl paslaugos gavėjo, dėl priežasčių, numatytų 2.1.6, 2.2.3 punktuose, ar dėl kitų nuo paslaugos teikėjo nepriklausančių priežasčių, tai paslaugos gavėjas įsipareigojo mokėti paslaugos teikėjui mėnesinę įmoką, numatytą 3.1 punkte, 1 600 Lt per mėnesį. Mėnesinė įmoka 1 600 Lt mokama paslaugos teikėjui per visą laikotarpį iki to laiko, kol nebus užbaigtas detalusis planas (3.2 p.). Taigi šalys laisva valia sudarė Sutartį, susitardamos dėl sutarties sąlygų. Pareiškėjas savo rizika pasirinko mokėjimo būdą, atsakomybės sąlygas ir kt. Tarp jo patirtų nuostolių ir atsakovo veiksmų nėra tiesioginio priežastinio ryšio. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

Taigi, kaip buvo paminėta, nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų, savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Be to, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 1 dalimi, teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą turi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o patenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo I. D. (I. D.) apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Ramūnas Gadliauskas

Skirgailė Žalimienė