A-624-1876-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A624-1876/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05070-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. skundą atsakovui Turto vertinimo priežiūros tarnybai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja A. K. (toliau – ir pareiškėja) su skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. GT-56(13)-S dėl drausmės nuobaudos A. K. skyrimo; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Turto vertinimo priežiūros tarnybos (toliau – ir Tarnyba; atsakovas) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad Tarnyba priėmė 2013 m. rugpjūčio 14 d. išvadą Nr. GT-68(13)-I dėl jos veiksmų rengiant žemės sklypų, esančių Utenos m., vertinimo ataskaitą Nr. 389/2250(Ute):13. Remdamasi išvada, Tarnyba kreipėsi į Garbės teismą dėl jos patraukimo drausminėn atsakomybėn. Garbės teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. GT-56(13)-S pareiškėjai skyrė drausminę nuobaudą – pastabą. Garbės teismas konstatavo, kad ataskaita neatitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. 1K-159 (toliau – ir Metodika), 62.4 punkto reikalavimų, o tai, Garbės teismo nuomone, sudarė pagrindą vertintojai skirti minėtą drausminę nuobaudą. Gavusi Tarnybos 2013 m. liepos 19 d. paklausimą, kuriame buvo prašoma nurodyti, kaip nustatyti žemės sklypų plotų pataisos koeficientai, pareiškėja atitinkamai patikslino ataskaitą ir pašalino trūkumus. Garbės teismas skyrė nuobaudą tik už pataisos koeficientų ataskaitoje nepateikimą, tačiau, atlikus patikslinimą, neliko pagrindo teigti, kad ataskaita neatitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto reikalavimų.

Metodikos 62.4 punktas nustato, kaip konkrečiai turi būti pateiktas vertės nustatymo pagrindimas, tačiau nenustato vertintojui pareigos pateikti palyginamųjų objektų pataisos koeficiento apskaičiavimo formules ar šių skaičiavimų sekas. Ataskaitoje vertės pagrindimas yra pateiktas: nurodomos formulės, skaičiavimų sekos ir rezultatai. Vadovaujantis 5-ojo Europos vertinimo standarto (toliau – ir EVS) 4.1.1 ir 4.2.1 punktais, ataskaita negali būti didelės apimties, o reikalavimas ataskaitoje pateikti kiekvieno koeficiento apskaičiavimo seką yra perteklinis.

Garbės teismas nenurodo, kad ataskaitoje nustatyta vertė yra klaidinga, taip pat nenurodo, kad pataisos koeficientai yra klaidingi, o remiasi tik formaliu teisės aktų pažeidimu. Garbės teismas pažeidė proporcingumo principą, nes skyrė drausminę nuobaudą už vienintelį ataskaitos trūkumą. Tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, diskriminavo ją kitų turto vertintojų atžvilgiu. Tarnyba, vertindama kitų turto vertinimo ataskaitų atitiktį Įstatymo ir Metodikos reikalavimams, pataisos koeficientų nepateikimą įvertino kaip mažareikšmį nukrypimą nuo teisės aktų reikalavimų ir nesikreipė į Garbės teismą.

Ji jau buvo nubausta Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. GT-14(12)-S už kitų dviejų ataskaitų rengimą, pakeitė rengiamų ataskaitų turinį pagal Tarnybos ir Garbės teismo nustatytus neatitikimus. Tikrinant ankstesnes ataskaitas nebuvo užuominų apie tai, kad jose būtų netinkamai pateikti taikomų koeficientų skaičiavimai, todėl ji turėjo teisėtus lūkesčius, kad ataskaita, parengta atsižvelgiant į Tarnybos ir Garbės teismo nustatytus neatitikimus, bus atitinkanti teisės aktų reikalavimus.

Atsakovas Turto vertinimo priežiūros tarnyba atsiliepime į skundą (I t., b. l. 79–86) prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Garbės teismas konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto pažeidimą, nes reikalavimas pagrįsti nustatytą turto vertę nebuvo įvykdytas, nors tai privaloma pagal teisės aktų nuostatas. Garbės teismas pagrįstai konstatavo, kad ataskaitos tikslinimas, kai pateikiami papildomi skaičiavimai ir skaičiavimų sekos po ataskaitos parengimo, laikytinas neatitinkančiu Metodikos 51 punkte nustatyto vertinimo ataskaitų tikslinimo principo, nes gali būti taisomos ir tikslinamos tik techninio pobūdžio klaidos, o ne pateikiamas papildomas vertės nustatymo pagrindimas.

Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostata būtent ir reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados. Pataisos koeficientai, naudojami tolesniuose skaičiavimuose, taip pat privalėjo būti pateikti ataskaitoje. Pareiškėja Vilniaus apygardos administraciniam teismui ginčijo Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. GT-14(12)-S, teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-2377-142/2013 konstatavo, kad vertinimo ataskaitose turi būti pateikiamas kiekvieno skaičiavimuose naudojamo dydžio pagrindimas.

Įstatyme ir Metodikoje nustatytas reikalavimas pateikti turto vertinimo ataskaitose atliktų skaičiavimų sekas nėra perteklinis, o priešingai, yra būtinas siekiant užtikrinti turto vertintojų rengiamų turto vertinimo ataskaitų kokybę ir patikimumą. Turto vertės nustatymo pagrindimas yra esminis turto vertinimo ataskaitų elementas, nes tik tinkamai turto vertinimo ataskaitoje pateikus vertės nustatymo pagrindimą, galima įsitikinti ir patikrinti, kokie veiksmai su tam tikrais dydžiais ir skaičiais buvo atlikti gaunant atitinkamą rezultatą.

Priešingu atveju vertinimo ataskaitų naudotojams kyla pagrindas abejoti, ar vertinimo ataskaitose naudojami duomenys yra teisingi. Vertinimo ataskaitoje pagrindimas turi būti pateikiamas aiškiai suprantama ir patikrinama forma, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką. Garbės teismas pagal Įstatymu jam suteiktą kompetenciją, turi teisę nustatyti teisės aktų pažeidimus ir kiekvienu atveju spręsti tiek dėl drausmės bylos iškėlimo, tiek dėl vertintojo padarytų ar nepadarytų pažeidimų ir drausminės nuobaudos, tačiau neturi teisės nuspręsti, ar ataskaitoje pateikta vertė yra teisinga.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad ataskaitoje nustatyta turto rinkos vertė būtų pagrįsta, nes nustatytos vertės dydis šiuo atveju yra svarbus ne tik vertinimo užsakovui (mokesčių mokėtojui), bet ir valstybei, kuri suinteresuota teisingu mokestinės vertės nustatymu ir mokesčių surinkimu. Atsižvelgiant į tai, kad turto vertės pagrindimas yra esminis vertinimo procedūros elementas, pareiškėjos prašymas šį Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą reikalavimą laikyti formaliu yra visiškai nepagrįstas.

Garbės teismo sprendime formaliu pripažintas kitas pareiškėjos padarytas pažeidimas – kai kurių palyginamųjų objektų pasirinkimas (senesnių nei 12 mėn.), kuris neturėjo reikšmingos įtakos turto vertės nustatymo pagrindimui. Taigi, Garbės teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos padarytų pažeidimų, įvertino kiekvieno jų pobūdį ir padarymo aplinkybes, atsižvelgė į pareiškėjos padaryto teisės aktų pažeidimo pobūdį, į jos Garbės teismo posėdyje išsakytus paaiškinimus žodžiu, taip pat į tai, kad kitų pažeidimų rengiant ataskaitą nenustatyta, todėl ir paskyrė švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą.

Pareiškėjos argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo yra deklaratyvūs. Pareiškėjos nurodytu Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. GT-14(12)-S ji buvo nubausta drausmine nuobauda už netinkamą dviejų verslo vertinimo ataskaitų parengimą. Šiose ataskaitose vertinimo objektas buvo įmonių akcijos, o ne nekilnojamasis turtas (žemės sklypai) kaip nagrinėjamoje ataskaitoje, be to, buvo naudojami kiti vertinimo metodai ir pataisos koeficientai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 17 d. sprendimu (II t., b. l. 1–6) pareiškėjos A. K. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamu atveju Garbės teismas konstatavo, kad pareiškėjos UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos žemės sklypų, esančių Utenos m., vertinimo ataskaitos Nr. 389/2250(Ute):13 (toliau – ir Ataskaita) 9 punkte esančioje lentelėje pateikti tik gauti rezultatai, tačiau neparodyta, kaip buvo apskaičiuotos taikytos pataisos, t. y. kokie matematiniai veiksmai atlikti, kokie duomenys naudoti apskaičiuojant nurodytas pataisas, kurių pagrindu buvo koreguojamos palyginamųjų objektų sandorių kainos ir skaičiuojama vertinamo objekto rinkos vertė. Ataskaitoje nurodoma, kad pataisos koeficientai nustatomi ekspertiniu būdu, tačiau Ataskaitoje nebuvo paaiškinamas kiekvieno iš pritaikytų pataisos koeficientų dydis. Pareiškėja Garbės teismo posėdžio metu pateikė papildomą dokumentą „Rinkos tyrimai dėl pramonės bei komercinės paskirties žemės sklypų ploto pataisų koeficientų nustatymo“, kuriame parodomas taikytų ploto pataisų pagrindimas, tačiau Garbės teismas konstatavo, kad tokia informacija turėjo būti pateikta Ataskaitoje ar jos prieduose, o ne tik iškilus klausimui dėl atliktų skaičiavimų.

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad Tarnyba 2013 m. liepos 2 d. gavo VĮ Registrų centro prašymą pateikti išvadą dėl pareiškėjos UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikos nustatytiems reikalavimams. Tarnyba 2013 m. liepos 19 d. raštais Nr. T(1.13)A2-1285(13) ir Nr. T(1.13)A2-1286(13) kreipėsi į pareiškėją bei vertinimo įmonę UAB „Auditas ir konsultacijos“ dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos rengimu, pateikimo. 2013 m. liepos 25 d. buvo gauti pareiškėjos ir vertinimo įmonės paaiškinimai. Tarnyba, nustačiusi, kad Ataskaita buvo parengta galimai nesilaikant tam tikrų Įstatymo ir Metodikos reikalavimų, su 2013 m. rugpjūčio 14 d. teikimu Nr. GT-68(13)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjai. 2013 m. rugpjūčio 20 d. Garbės teismas iškėlė pareiškėjai drausmės bylą. 2013 m. rugpjūčio 29 d. skundžiamu sprendimu Garbės teismas nustatė, kad pareiškėja Ataskaitą parengė nesilaikydama Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto reikalavimų, ir paskyrė jai drausminę nuobaudą – pastabą. Tarnyba 2013 m. rugsėjo 2 d. priėmė išvadą Nr. RC-51(13) „Dėl UAB „Auditas ir konsultacijos“ žemės sklypų, esančių Utenos m., vertinimo ataskaitos Nr. 389/2250(Ute):13 atitikties Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje ir Turto ir verslo vertinimo metodikoje nustatytiems reikalavimams“.

Teismas atmetė pareiškėjos skundo argumentą, kad gavusi Tarnybos 2013 m. liepos 19 d. paklausimą, kuriame buvo prašoma nurodyti, kaip nustatyti žemės sklypų plotų pataisos koeficientai, atitinkamai patikslino Ataskaitą. Teismas pažymėjo, kad pagal Metodikos 50–53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ataskaitoje nebuvo pateikti privalomi konkretūs skaičiavimai, pagrindžiantys kiekvienos padarytos ploto pataisos, turinčios tiesioginę įtaką vertei, dydį. Teismas sprendė, jog atsižvelgęs į tai, Garbės teismas pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto pažeidimą, nes reikalavimas pagrįsti nustatytą turto vertę nebuvo įvykdytas, nors tai privaloma pagal teisės aktų nuostatas. Garbės teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad Ataskaitos tikslinimas, kai pateikiami papildomi skaičiavimai ir skaičiavimų sekos po Ataskaitos parengimo, laikytinas neatitinkančiu Metodikos 51 punkte nustatyto vertinimo ataskaitų tikslinimo principo, nes gali būti taisomos ir tikslinamos tik techninio pobūdžio klaidos, o ne pateikiamas papildomas vertės nustatymo pagrindimas. Pažymėjo, jog Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostata būtent ir reiškia, kad vertintojas turi aiškiai ir nuosekliai parodyti, kaip buvo prieita prie galutinės vertės išvados, t. y. matematiniai veiksmai, parodantys, kaip buvo gauti ir kiti skaičiai, konkrečiu atveju – pataisos koeficientai, naudojami tolesniuose skaičiavimuose, taip pat privalėjo būti pateikti Ataskaitoje. Atsakovas pagrįstai teigė, kad skaičiavimai turi būti tikslūs ir aiškūs, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, galima būtų patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti.

Teismas rėmėsi Įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 15 dalimi, 6 straipsniu, 21 straipsnio 4 dalimi, 22 straipsnio 4 dalimi, 23 straipsnio l dalimi. Įstatyme ir Metodikoje nustatytas reikalavimas pateikti turto vertinimo ataskaitose atliktų skaičiavimų sekas nėra perteklinis, o priešingai, yra būtinas siekiant užtikrinti turto vertintojų rengiamų turto vertinimo ataskaitų kokybę ir patikimumą. Turto vertės nustatymo pagrindimas yra esminis turto vertinimo ataskaitų elementas, nes tik tinkamai turto vertinimo ataskaitoje pateikus vertės nustatymo pagrindimą, galima įsitikinti ir patikrinti, kokie veiksmai su tam tikrais dydžiais ir skaičiais buvo atlikti gaunant atitinkamą rezultatą. Priešingu atveju vertinimo ataskaitų naudotojams kyla pagrindo abejoti, ar vertinimo ataskaitose naudojami duomenys yra teisingi. Vertinimo ataskaitoje pagrindimas turi būti pateikiamas aiškiai suprantama ir patikrinama forma, kad ataskaitos naudotojas galėtų suprasti vertinimo ataskaitos seką pradedant vertei svarbių duomenų fiksavimu, tęsiant tinkamų metodų taikymu ir baigiant vertinimo rezultatais. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas detalizavo vertinimo ataskaitos turinį ir nustatė reikalavimą vertinimo ataskaitose pateikti kuo detalesnį ir išsamesnį vertės nustatymo pagrindimą, parodant skaičiavimus. EVS 4.1.1 punktas nustato, kad parengiama rašytinė vertinimo ataskaita, pateikiant tekstą patikimu ir lengvai klientui bei vertinimo naudotojams suvokiamu būdu. Priešingai, negu skunde nurodė pareiškėja, minėtame punkte nėra nurodyta, kad ataskaita negali būti didelės apimties. Pareiškėjos minimas EVS „Vertinimo ataskaita“ taip pat nustato, kad nuo ataskaitos kokybės gali priklausyti priimami sprendimai, finansiniai įsipareigojimai arba jų panaikinimas. Atsakovas pagrįstai teigė, kad vertinimo ataskaita negali būti dviprasmiška, kokiu nors būdu klaidinti skaitytoją ar sukurti neteisingą įspūdį. Ji turi būti suformuluota taip, kad ją tinkamai suprastų ir asmuo, neturintis jokių žinių apie turtą ar vertinimo veiklą. Taigi, skaičiavimai vertinimo ataskaitose turi būti pateikiami taip, kad ataskaitos užsakovui ir tretiesiems asmenims būtų įmanoma patikrinti, ar skaičiavimai atlikti teisingai.

Teismas atsižvelgė į Įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, pažymėjo, kad Garbės teismas neturi teisės kvestionuoti turto vertinimo ataskaitose nustatyto turto vertės dydžio. Taigi, Garbės teismas pagal Įstatymu jam suteiktą kompetenciją turi teisę nustatyti teisės aktų pažeidimus ir kiekvienu atveju spręsti tiek dėl drausmės bylos iškėlimo, tiek dėl vertintojo padarytų ar nepadarytų pažeidimų ir drausminės nuobaudos, tačiau neturi teisės nuspręsti, ar ataskaitoje pateikta vertė yra teisinga.

Teismas sprendė, jog pareiškėja nepagrįstai teigė, kad Ataskaitoje buvo padarytas formalus teisės aktų pažeidimas, nes turto vertės nustatymo pagrindimas laikomas vienu iš svarbiausių Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų turto vertinimo ataskaitų turiniui keliamų reikalavimų, visų skaičiavimų atskleidimas bei jų aiškumas užkerta kelią piktnaudžiavimui ir sąmoningai neteisingam jų pateikimui turto vertinimo ataskaitose. Turto vertintojų rengiamos ataskaitos sukelia pasekmes visai valstybės ekonominei sistemai ir rinkos situacijai. Vertintojų apskaičiuota turto rinkos vertė yra naudojama civiliniuose ir kituose teisiniuose bei komerciniuose santykiuose ir gali sukelti neigiamas pasekmes užsakovui arba kitiems tretiesiems asmenims, todėl vertintojo nustatyta turto rinkos vertė visada turi būti pagrįsta ir įrodoma kilus ginčui dėl jos pagrįstumo (dydžio). Atsižvelgiant į tai, kad turto vertės pagrindimas yra esminis vertinimo procedūros elementas, pareiškėjos argumentas šį Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatytą reikalavimą laikyti formaliu buvo nepagrįstas.

Teismas darė išvadą, kad drausminė nuobauda pareiškėjai paskirta laikantis Garbės teismo nuostatų 3.5 punkte įtvirtinto proporcingumo principo. Nagrinėjamu atveju Garbės teismas atsižvelgė į pareiškėjos padaryto teisės aktų pažeidimo pobūdį, į jos paaiškinimus, taip pat į tai, kad kitų pažeidimų rengiant Ataskaitą nenustatyta, todėl teisėtai paskyrė švelniausią drausminę nuobaudą – pastabą. Teismas atmetė pareiškėjos skundo motyvą, kad tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas pažeidė asmenų lygiateisiškumo principą, diskriminavo pareiškėją kitų turto vertintojų atžvilgiu. Teismas sprendė, jog argumentai dėl Tarnybos atliekamų veiksmų vertinant kitas ataskaitas yra nesusiję su nagrinėjama administracine byla, nes šios bylos ginčo dalykas yra ne Tarnybos priimta išvada, o Garbės teismo, t. y. kito teisės subjekto, sprendimas. Nepagrįstu laikė pareiškėjos argumentą, kad Tarnyba nėra parengusi pavyzdinės bendros ataskaitos formos, neteikė jokių išaiškinimų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų klausimais, todėl negalima taikyti drausminių nuobaudų dėl formalių ataskaitų neatitikčių teisės aktų reikalavimams. Visi ataskaitos formai ir turiniui keliami reikalavimai išsamiai aptarti Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikos nuostatose. Turto vertintojas yra specialistas, turintis atitinkamą kvalifikaciją, kuris savo veikloje vadovaujasi profesionalumo principu, reiškiančiu, kad vertintojas imsis vertinti tik turėdamas pakankamai reikiamų žinių ir patirties, kels kvalifikaciją, tobulins žinias ir įgūdžius teisės aktų nustatyta tvarka. Europos vertinimo standartai įtvirtina, kad vertintojas privalo pademonstruoti profesionalumą, žinias ir kompetenciją. Visi vertintojai, prisidedantys prie ataskaitos parengimo, privalo turėti tinkamą kompetenciją, veikti vadovaudamiesi profesiniais standartais (EVS 3).

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį, teismas sprendė, kad skundo netenkinus, nėra pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas.

III. Pareiškėja A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. GT-56(13)-S pareiškėjai A. K. paskirtą drausminę nuobaudą – pastabą, bei priteisti pareiškėjai bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde (II t., b. l. 8–16) nurodo, jog nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte ir Metodikos 62.4 punkte įtvirtintus reikalavimus. Mano, kad jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuspręstų, jog pareiškėja pažeidė šiuos reikalavimus, šis pažeidimas turėtų būti pripažintas formaliu ir neesminiu pažeidimu.

Teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog patikslinta Ataskaita neatitinka tikslinimo principo, įtvirtinto Metodikos 51 punkte. Pabrėžia, kad Metodikoje nėra apibrėžta klaidos ar netikslumo sąvoka, todėl teismas netinkamai aiškina minėtas sąvokas, nes nepagrįstai susiaurina Metodikos 50–53 punktuose įtvirtintų nuostatų tikslą bei jomis siekiamą galutinį rezultatą. Patikslintoje Ataskaitoje skaičiavimais ir formulėmis buvo pagrįsta jau ne tik nustatyta turto vertė, tačiau ir turto vertės nustatyme naudojamas koeficientas daromoms pataisoms, todėl tokiu būdu galutinė Ataskaitos redakcija buvo parengta pagal visas Tarnybos pastabas.

Mano, kad teismas nepasisakė dėl pareiškėjos argumento, jog Metodikos 62.4 punktas nenustato vertintojui pareigos pateikti palyginamųjų objektų pataisos koeficiento apskaičiavimo formules ar šių skaičiavimų sekas. Tuo tarpu Ataskaitoje pareiškėja pateikė turto vertės nustatymo pagrindimą, taikomas formules ir skaičiavimų sekas bei rezultatus. Pareiškėjos įsitikinimu, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto nuostatos tikslas yra sudaryti prielaidas ataskaitą skaitančiam asmeniui suvokti, kokiu būdu nustatoma atitinkama turto vertė, o ne sekti matematinių veiksmų atlikimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad taikytas pataisos koeficientas buvo aiškiai ir suprantamai paaiškintas – kuo didesnis perkamas žemės sklypas, tuo vieno aro kaina yra mažesnė.

Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos argumentą, jog matematinių veiksmų sekos Ataskaitoje nurodymas apskaičiuojant pataisos koeficientus vertintinas kaip reikšmės vertinimui neturinis techninis netikslumas, tuo labiau atsižvelgiant į tai, kad jis buvo ištaisytas Ataskaitos patikslinimu.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad Garbės teismas nepažeidė proporcingumo principo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Garbės teismo konstatuoti pažeidimai buvo nulemti vien ne visiškai aiškios Metodikos nuostatos, taip pat į tai, kad konstatuotas pažeidimas yra formalus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Tarnyba nesikreipė į teismą dėl ataskaitos pripažinimo neteisėta Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, pareiškėja visą laiką bendradarbiavo su Tarnyba, dalyvavo Garbės teismo posėdžiuose ir siekė parengti teisėtą Ataskaitą. Garbės teismas skyrė drausminę nuobaudą už vienintelį Ataskaitos trūkumą, kuris pareiškėjos jau buvo ištaisytas.

Teismas nepagrįstai pripažino, kad tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas nepažeidė asmenų lygiateisiškumo principo. Pažymi, kad nors šioje byloje vertinami ne Tarnybos atliekami veiksmai vertinant kitas ataskaitas, tačiau Tarnybos veiksmai yra neatsiejamai susiję su Garbės teismo sprendimu. Todėl tiek Tarnyba, tiek Garbės teismas savo veikloje turėtų taikyti vienodus standartus visiems vertintojams ir jų nediskriminuoti.

Mano, kad pareiškėja turėjo pagrįstai susiformavusius teisėtus lūkesčius dėl to, kad Ataskaita, parengta atsižvelgiant į Tarnybos ir Garbės teismo anksčiau nustatytus neatitikimus, bus teisėta ir atitinkanti teisės aktų reikalavimus. Tuo tarpu šiuo atveju buvo nustatytas jau kitas, anksčiau nenurodytas neatitikimas įstatymų reikalavimams. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad didžioji dauguma visų bylų, nagrinėjamų teisme dėl Tarnybos sprendimų teisėtumo, yra susiję su koeficientų skaičiavimo nepateikimu. Mano, jog teismo nurodytas argumentas, kad turto vertintojas yra specialistas, nepanaikina tiek Tarnybos, tiek Garbės teismo pareigos teikti išaiškinimus turto vertintojams bei šviesti juos.

Pažymi, kad teismas sprendime pripažino, jog pareiškėja nepažeidė Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) normų, kas tik patvirtina, jog pareiškėja tinkamai atliko savo, kaip profesionalios vertintojos, darbą, o nekonstatavus Etikos kodekso pažeidimų, nėra pagrindo taikyti drausminės nuobaudos.

Atsakovas Tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (II t., b. l. 23–28) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad teismas teisingai pripažino, jog Metodikos 50–53 punktų prasme klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti laikomos tik techninio pobūdžio klaidos, nukrypimai, o ne pateikiamas papildomas vertės nustatymo pagrindimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ataskaitoje nebuvo įgyvendinti imperatyvūs Įstatymo ir Metodikos reikalavimai, t. y. nebuvo įvykdytas reikalavimas pagrįsti nustatytą turto vertę. Pažymi, kad priešingu atveju galėtų susidaryti situacija, kad bet kuris vertintojas, gavęs Tarnybos paklausimą pateikti paaiškinimus dėl parengtos vertinimo ataskaitos, pataisytų, papildytų jau parengtą ir tretiesiems asmenims pateiktą vertinimo ataskaitą ir tokiu būdu siektų išvengti atsakomybės už teisės aktų pažeidimus.

Pažymi, kad teismo sprendime Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktas ir Metodikos 62.4 punktas buvo teisingai išaiškinti ir pritaikyti, o pareiškėjos teiginiai padaryto teisės aktų pažeidimo nepaneigia. Atkreipia dėmesį, kad reikalavimas pateikti taikomų koeficientų skaičiavimus nėra naujas.

Teigia, kad teismas teisingai nepripažino pareiškėjos padaryto teisės aktų pažeidimo formaliu. Turto vertės nustatymo pagrindimas laikomas vienu iš svarbiausių Įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų turto vertinimo ataskaitų turiniui keliamų reikalavimų.

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju Garbės teismas atsižvelgė į pareiškėjos padaryto teisės aktų pažeidimo pobūdį, į jos Garbės teismo posėdyje išsakytus paaiškinimus, taip pat į tai, kad kitų pažeidimų rengiant Ataskaitą nenustatyta, todėl ir paskyrė švelniausią drausminę nuobaudą. Pažymi, jog Įstatyme nenumatyta, kad Tarnybai priėmus išvadą dėl vertinimo ataskaitos atitikties Įstatymo reikalavimams ir jos teisingumo, ją turėtų patvirtinti teismas.

Pažymi, kad pareiškėjos argumentai dėl lygiateisiškumo principo pažeidimo yra deklaratyvūs. Nurodo, kad ataskaitose, dėl kurių Garbės teismas priėmė 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimą, vertinimo objektas buvo įmonių akcijos, o ne nekilnojamasis turtas (žemės sklypai) kaip nagrinėjamoje Ataskaitoje, be to, buvo naudojami kiti vertinimo metodai ir apskaitos koeficientai apskritai nebuvo taikyti. Pažymi, kad pareiškėja nemini aplinkybės, kad Garbės teismas 2013 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. GT-44(13)-S nustatė teisės aktų pažeidimus, rengiant kitas dvi nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitas, ir paskyrė jai griežtesnę drausminę nuobaudą.

Pažymi, kad ataskaitos formai ir turiniui keliami reikalavimai išsamiai aptarti Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikos nuostatose. Jokie teisės aktai nenumato, kad Garbės teismo sprendime turėtų būti teikiama metodinė pagalba turto vertintojui. Pažymi, kad Tarnyba nuolat gauna turto vertintojų ir vertinimo įmonių paklausimus, į kuriuos atsakydama teikia konsultacinius paaiškinimus, be to, Tarnybos specialistai konsultuoja telefonu, Tarnybos interneto svetainėje yra skyrius „Klausiate – atsakome“, Tarnybos ir Finansų ministerijos atstovai dalyvauja turto ir verslo vertintojų asociacijų organizuojamuose renginiuose. Pareiškėja nuo naujų Įstatymo ir Metodikos redakcijų įsigaliojimo nebuvo aktyvi sprendžiant jai iškilusias problemas.

Pažymi, kad vadovaujantis Įstatymo 29 straipsnio 1 dalimi, drausmės byla vertintojui gali būti iškelta ir drausminė nuobauda paskirta nustačius ne tik Etikos kodekso pažeidimus, bet ir kituose teisės aktuose įtvirtintų nuostatų, reglamentuojančių turto ar verslo vertinimą, pažeidimus.

Rašytiniuose paaiškinimuose (II t., b. l. 29–35) pareiškėja pažymi, kad esant tokiai situacijai, kai Garbės teismo nesaisto jo paties priimti sprendimai, Garbės teismas turėtų galimybę piktnaudžiauti savo įgaliojimais. Pastebi, kad Garbės teismas už tapačius pažeidimus taiko skirtingas nuobaudas. Pažymi, jog vienas iš svarbiausių kriterijų, į kuriuos Garbės teismas atsižvelgia motyvuodamas teismo sprendimus, yra vertintojų teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kaip vertintojas apskaičiavo nustatytą turto vertę ir koeficientus. Nurodo Garbės teismo sprendimus, kuriuose buvo nustatyti Įstatymo ir Metodikos pažeidimai, tarp kurių – nepateiktas nustatytos rinkos vertės pagrindimas, tačiau drausmės bylos nutrauktos argumentuojant tuo, jog nepateiktas vertės nustatymo pagrindimas laikomas techniniu ar formaliu trūkumu, neturinčiu reikšmingos įtakos nustatytai vertei, kadangi vertintojai žodžiu pagrindė nustatytą turto vertę. Mano, kad pareiškėjai skiriant drausminę nuobaudą neatsižvelgta į Garbės teismo nuostatų 36 punkte įtvirtintą taisyklę, t. y. Garbės teismas neatsižvelgė ir nevertino svarbių pažeidimų aplinkybių, nesilaikė nešališkumo, objektyvumo principų bei savo paties praktikos, pažeidė pareiškėjos lygiateisiškumo principą. Garbės teismas neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o būtent į tai, jog pareiškėja aktyviai dalyvavo tiriant pažeidimus, teikė paaiškinimus bei dokumentus, nevilkino bylos nagrinėjimo.

Pažymi, jog pareiškėja drausmine nuobauda buvo nubausta ir Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. GT-14(12)-S. Šiuo sprendimu drausminė nuobauda buvo skirta dėl kitų dviejų turto ar verslo vertinimo ataskaitų. Garbės teismas jau patikrino pareiškėjos naudojamos ataskaitos formą ir nustatė, kaip ji neatitinka teisės aktų reikalavimų. Taigi, daro išvadą, jog pareiškėjai už tuos pačius pažeidimus drausminė nuobauda taikoma du kartus, kas pažeidžia Garbės teismo nuostatų 37 punkte įtvirtintą principą. Be to, Tarnyba šiai dienai nėra parengusi pavyzdinės vieningos ataskaitos formos, neteikė jokių išaiškinimų turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl nesant konkretaus pavyzdžio, kurio turi laikytis turto vertintojai, negalima taikyti drausminių nuobaudų dėl formalių ataskaitų neatitikimų teisės aktų reikalavimams, kadangi turto vertintojai objektyviai neturi galimybės žinoti, kuri ataskaita ar jos pavyzdys yra tinkamas.

Papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose teigia, kad Tarnyba iškėlė perteklinius reikalavimus, tačiau pati pasiūlymų, kaip būtų įmanoma juos įgyvendinti, neturi. Pareiškėjai neaišku, kokio detalumo ir smulkmeniškumo ataskaita turi būti. Oficiali ir aprobuota tvarka, reglamentuojanti, kaip ir kokiu būdu tam tikri ataskaitose naudoti dydžiai, koeficientai turi būti nustatinėjami, o jų vertės – pritaikius aprobuotus metodus patikrinamos, nėra numatyta. Teigia, jog Garbės teismas, netaikydamas vieningos praktikos ir teigdamas, kad Garbės teismo sprendimai tarpusavyje nelygintini, pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą lygiateisiškumo principą. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas byloje Chomel prieš Europos Komisiją konstatavo, kad administracinių subjektų formuojama praktika sukuria teisėtą lūkestį (bendrasis Europos Sąjungos teisės principas). Pažymi, kad svarstant, ar iškelti drausminę bylą, jau yra nagrinėjamos ir vertinamos tam tikros su pažeidimu susijusios aplinkybės, o tai reiškia, kad iš dalies byla jau nagrinėjama iš esmės dar jos iškėlimo stadijoje. Šiuo aspektu remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjo atskirąja nuomone administracinėje byloje Nr. I-3650-142/2014.

Atsakovas Tarnyba rašytiniuose paaiškinimuose (II t., b. l. 84–86) nurodo, jog nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra ginčijamas Garbės teismo sprendimas, o ne kiti Garbės teismo sprendimai. Todėl Garbės teismo sprendimų turinio palyginamoji analizė yra teisiškai nereikšminga. Kiti Garbės teismo sprendimai nėra susiję su nagrinėjama administracine byla. Be to, kiti Garbės teismo sprendimai nėra tarpusavyje lygintini – skiriasi vertinamas turtas, nustatytos vertės pagrindimo konkrečiose vertinimo ataskaitose išsamumas, vertintojų paaiškinimų išsamumas ir kitos svarbios aplinkybės.

Pažymi, kad paaiškinimų bei dokumentų teikimas yra ne tik turto vertintojo teisė, bet ir pareiga, nustatyta Įstatymo15 straipsnio 4 dalies 6 punkte. Garbės teismas atsižvelgė ir įvertino pareiškėjos tiek rašytinius paaiškinimus, teiktus Tarnybai, tiek žodinius paaiškinimus, išsakytus Garbės teismo posėdžio metu. Pabrėžia, kad pareiškėja už nagrinėjamos Ataskaitos parengimą buvo nubausta pirmą kartą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. GT-56(13)-S (t. I, b. l. 29–33), kuriuo pareiškėjai A. K. paskirta drausminė nuobauda – pastaba, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, jog Tarnyba 2013 m. liepos 2 d. gavo VĮ Registrų centro prašymą pateikti išvadą dėl pareiškėjos UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos Ataskaitos atitikties Įstatymo 22 straipsnyje ir Metodikos nustatytiems reikalavimams. Tarnyba 2013 m. liepos 19 d. raštais Nr. T(1.13)A2-1285(13) ir Nr. T(1.13)A2-1286(13) kreipėsi į pareiškėją bei vertinimo įmonę UAB „Auditas ir konsultacijos“ dėl informacijos ir paaiškinimų, susijusių su Ataskaitos rengimu, pateikimo. 2013 m. liepos 25 d. buvo gauti pareiškėjos ir vertinimo įmonės paaiškinimai.

Tarnyba, nustačiusi, kad Ataskaita buvo parengta galimai nesilaikant tam tikrų Įstatymo ir Metodikos reikalavimų, su 2013 m. rugpjūčio 14 d. teikimu Nr. GT-68(13)-T „Dėl drausmės bylos iškėlimo“ kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjai. 2013 m. rugpjūčio 20 d. Garbės teismas iškėlė pareiškėjai drausmės bylą. Ginčijamu 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Garbės teismas konstatavo, kad pareiškėjos UAB „Auditas ir konsultacijos“ vardu parengtos Ataskaitos 9 punkte esančioje lentelėje pateikti tik gauti rezultatai, tačiau neparodyta, kaip buvo apskaičiuotos taikytos pataisos, t. y. kokie matematiniai veiksmai atlikti, kokie duomenys naudoti apskaičiuojant nurodytas pataisas, kurių pagrindu buvo koreguojamos palyginamųjų objektų sandorių kainos ir skaičiuojama vertinamo objekto rinkos vertė.

Ataskaitoje nurodoma, kad pataisos koeficientai nustatomi ekspertiniu būdu, tačiau Ataskaitoje nebuvo paaiškinamas kiekvieno iš pritaikytų pataisos koeficientų dydis. Pareiškėja Garbės teismo posėdžio metu pateikė papildomą dokumentą „Rinkos tyrimai dėl pramonės bei komercinės paskirties žemės sklypų ploto pataisų koeficientų nustatymo“, kuriame parodomas taikytų ploto pataisų pagrindimas, tačiau Garbės teismas konstatavo, kad tokia informacija turėjo būti pateikta Ataskaitoje, o ne vėliau vertintojos pateiktuose paaiškinimuose.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos parengtoje Ataskaitoje nepateikti pataisų skaičiavimai ir skaičiavimų sekos, Garbės teismas padarė išvadą, kad vertinamo objekto rinkos vertės nustatymas lyginamosios vertės metodu nėra tinkamai pagrįstas, tokiu būdu neįgyvendintas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto reikalavimas. Atsižvelgiant į tai, Garbės teismas ginčijamu sprendimu A. K. paskyrė Įstatymo 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatytą drausminę nuobaudą – pastabą.

Pirmosios instancijos teismas A. K. skundą atmetė, nusprendęs, kad pareiškėjos reikalavimas panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. sprendimą Nr. GT-56(13)-S nepagrįstas. Nesutikdama su tokiu sprendimu, pareiškėja pateikė apeliacinį skundą.

Įstatymo (2011 m. birželio 22 d. įstatymo Nr. XI-1497 redakcija) 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas turto arba verslo vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto arba verslo vertės skaičiavimus. Metodikos 62.4 punkte nustatyta, jog turto vertintojas turto vertinimo ataskaitoje nurodo taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus.

Remiantis Įstatymo 29 straipsniu, už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus Turto arba verslo vertintojų garbės teismas turto arba verslo vertintojui skiria vieną iš šio straipsnio 4 dalyje nurodytų drausminių nuobaudų (Įstatymo 29 str. 1 d.). Turto arba verslo vertintojų garbės teismui rašytinį teikimą iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą pagal esamą (asmenų raštu pateiktą arba Priežiūros įstaigos turimą) informaciją apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus pažeidimus per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo šios informacijos gavimo (paaiškėjimo) dienos parengia ir pateikia Priežiūros įstaiga (Įstatymo 29 str. 2 d.). Sprendimą dėl drausmės bylos turto arba verslo vertintojui iškėlimo Turto arba verslo vertintojų garbės teismas priima per ne ilgiau kaip 10 darbo dienų nuo Priežiūros įstaigos rašytinio teikimo iškelti turto arba verslo vertintojui drausmės bylą gavimo dienos (Įstatymo 29 str. 3 d.). Už pažeidimus, nurodytus šio straipsnio 1 dalyje, turto arba verslo vertintojui gali būti skiriamos drausminės nuobaudos: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo sustabdymas arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla laikinas apribojimas ir kvalifikacijos patikrinimas; 4) turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo arba kitų valstybių narių turto arba verslo vertintojo, kuris laikinai arba vienkartinai vertina turtą arba verslą Lietuvos Respublikoje, teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas. Už vieną pažeidimą skiriama tik viena drausminė nuobauda (Įstatymo 29 str. 4 d.).

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartyje (administracinėje byloje Nr. A556-2434/2013) akcentuojama, kad atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, laikytina, jog Tarnyba nagrinėja paklausimus dėl turto arba verslo vertinimo ataskaitų atitikties Įstatyme nustatytiems reikalavimams, o Garbės teismas vertina turto vertintojo galimai padarytus pažeidimus, t. y. tiria, ar vertinant turtą ir rengiant ataskaitą, nebuvo pažeisti Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nurodytų teisės aktų reikalavimai.

Šiuo atveju Garbės teismas, nagrinėdamas drausmės bylą, vertino pareiškėjos veiksmus rengiant Ataskaitą bei jų atitiktį Įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems teisės aktams, konstatavo minėtus Įstatymo bei Metodikos reikalavimų pažeidimus, todėl galėjo skirti vieną iš Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytų drausminių nuobaudų.

Pareiškėjos pateikto Ataskaitos patikslinimo negalima laikyti klaidų taisymu Metodikos III dalies V skyriuje prasme: Metodikos 50 punktas numato, kad vertinimo ataskaita turi būti tikslinama, išskyrus atvejus, kai vertinimo ataskaita yra pateikta teismui: jeigu atlikus vertinimą, vertintojas, užsakovas, turto arba verslo savininkas pastebi, kad vertinimo ataskaitoje yra klaidų ar netikslumų; Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos atlikti vertintojų ir vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaigos nurodymu, kai Priežiūros įstaiga nustato, kad vertinimo ataskaitoje yra klaidų ar netikslumų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, jog pagal Metodikos 50–53 punktus klaida ar netikslumu, kurie vėliau gali būti tikslinami, galėtų būti dėl neatidumo turto vertinimo ataskaitoje padaromi spaudos, rašybos, korektūros nukrypimai (atskiruose ataskaitos puslapiuose skirtingai nurodomas vertinamo turto pavadinimas, vertinamo turto buvimo vieta, apibrėžiama ūkio subjekto vykdoma veikla (atliekant verslo vertinimą), užsakovo duomenys ir pan.). Be to, pabrėžtina, kad pagal Metodikos 51 punktą klaida ar netikslumu nėra laikoma vertinimo ataskaitos neatitiktis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir šios Metodikos reikalavimams. Kadangi šiuo atveju pareiškėja tvirtina, jog patikslintoje ataskaitoje buvo skaičiavimais ir formulėmis pagrįsta nustatyta turto vertė bei turto vertės nustatyme naudojamas koeficientas daromoms pataisoms, t. y. įvykdyti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto bei Metodikos 62.4 punkto reikalavimai, konstatuotina, jog tokia pataisa klaidos ištaisymu negali būti laikoma.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamoje byloje esančius duomenis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju Garbės teismas pagrįstai konstatavo Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto pažeidimą, kadangi jis vertino būtent tai, ar pareiškėja, rengdama Ataskaitą, įvykdė visus teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju buvo nustatyta, jog reikalavimas pagrįsti nustatytą turto vertę nebuvo įvykdytas, nors tai privaloma pagal teisės aktų nuostatas.

Pažymėtina, jog vien tai, kad, pareiškėjos manymu, Ataskaitoje buvo aiškiai ir suprantamai nurodyta, kodėl tokie koeficientai taikomi, nereiškia, jog pareiškėja nepadarė pažeidimo. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar Ataskaitoje pateikti duomenys atitinka Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto reikalavimus, pagal kuriuos ataskaitoje turi būti nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus, taikytas formules ir atliktų skaičiavimų sekas bei rezultatus. Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyti skaičiavimai turi būti pakankami, kad tiek turto vertinimo užsakovas, tiek tretieji asmenys galėtų įsitikinti turto vertės nustatymo pagrįstumu. Vertinimo ataskaitoje turi būti nurodytas vertinamo objekto vertės nustatymo pagrindimas, kartu ataskaitoje nurodant ir pritaikytas formules, atliktų skaičiavimų seką bei galutinius rezultatus (2014 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1589/2014). Taigi, Ataskaitoje pateiktas vertės nustatymo pagrindimas turi būti aiškus ne tik pačiam turto vertintojui, bet jis ir objektyviai turi atitikti tikslumo, išsamumo reikalavimus. Pažymėtina, jog Ataskaitoje turi būti pateikti tikslūs ir aiškūs skaičiavimai, kad siekiant nustatyti, ar teisingai buvo apskaičiuotas pataisos koeficientas, būtų galima patikrinti duomenis, kurių pagrindu skaičiavimai atlikti. Išsamaus turto vertės nustatymo pagrindimo nepateikimas leidžia abejoti pateiktų duomenų pagrįstumu ir objektyvumu. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju Garbės teismo nustatyto pažeidimo negalima laikyti formaliu ar techniniu netikslumu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino Įstatyme ir Metodikoje nustatytą reikalavimą pateikti turto vertinimo ataskaitose atliktų skaičiavimų sekas būtinu siekiant užtikrinti turto vertintojų rengiamų turto vertinimo ataskaitų kokybę ir patikimumą.

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Garbės teismas, skirdamas pareiškėjai šią nuobaudą, atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį bei į pareiškėjos Garbės teismo posėdyje išsakytus žodinius paaiškinimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi padaryto pažeidimo esmę bei tai, kad pareiškėjai paskirta švelniausia drausminė nuobauda – pastaba, sprendžia, kad drausminė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, yra proporcinga padaryto pažeidimo pobūdžiui ir sunkumui.

Pareiškėjos argumentai dėl pažeistų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių principų yra nepagrįsti: remiantis Turto arba verslo vertintojų garbės teismo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1K-192, 36 punktu, priimdamas sprendimą skirti drausminę nuobaudą, Garbės teismas įvertina vertintojo padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes ir galiojančias vertintojui paskirtas drausmines nuobaudas. Taigi, Garbės teismas kaskart vertina konkretaus vertintojo veiksmus, nagrinėjamos situacijos individualias aplinkybes. Garbės teismui priimant sprendimą yra svarbu ne tik koks pažeidimas buvo padarytas, bet ir kitos, su to pažeidimo padarymu susijusios, aplinkybės, todėl nėra pagrindo pareiškėjos atžvilgiu priimto Garbės teismo sprendimo lyginti su šio teismo sprendimais, priimtais kitomis aplinkybėmis, kurios nėra visiškai tapačios šiam atvejui (II t., b. l. 36–81). Pažymėtina, kad pareiškėjos teiginiai, jog Garbės teismas nevertino svarbių aplinkybių, nesivadovavo nešališkumo ir objektyvumo principais, nėra pagrįsti konkrečiais duomenimis.

Nepagrįstas ir pareiškėjos teiginys, jog drausminė nuobauda už tuos pačius pažeidimus jai buvo taikoma du kartus: pareiškėja pati nurodo, jog Garbės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. GT-14(12)-S drausminė nuobauda jai skirta už pažeidimus, padarytus rengiant kitas turto vertinimo ataskaitas.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, drausminė nuobauda gali būti skiriama už šio įstatymo, Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų, Turto ir verslo vertinimo metodikos, Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus, t. y. drausminė nuobauda gali būti skiriama ne tik už Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas, kad pareiškėja nepažeidė Etikos kodekso normų, nereiškia, kad nebuvo pagrindo taikyti drausminę nuobaudą, kadangi šiuo atveju tai buvo padaryta dėl kitų aktų – Įstatymo bei Metodikos – pažeidimų.

Pareiškėjos papildomuose paaiškinimuose pateikiami svarstymai dėl teisinio reguliavimo, susijusio su drausmės bylos turto vertintojui iškėlimu, taip pat kitoje administracinėje byloje pateikta teisėjos atsiroji nuomonė šiuo klausimu, kolegijos vertinimu, nėra reikšmingi: teisėjų, notarų, antstolių, turto vertintojų drausminės atsakomybės klausimus reglamentuoja skirtingi teisės aktai, todėl lyginti minėtą teisinį reguliavimą nėra pagrįsta. Pažymėtina, kad Įstatymas nustato, jog drausmę nuobaudą gali skirti tik Garbės teismas, prie kurio formavimo prisideda asociacijos, vienijančios tik turto ir (arba) verslo vertintojus ir (arba) turto arba verslo vertinimo įmones, o pastarojo sprendimus turto vertintojas gali apskųsti administraciniam teismui (Įstatymo 28–30 str.).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai aiškinęs ir taikęs materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjęs faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl jis (apeliacinis skundas) atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Apeliaciniu skundu pareiškėja prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjos apeliacinis skundas netenkinamas, t. y. sprendimas priimtas ne jos naudai, tai nėra jokio pagrindo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjos A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė