AS-438-1244-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS438-1244/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04485-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. R. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 1–5), kuriuo, be kita ko, prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos solidariai Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI) ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 102 180 Lt neturinei žalai atlyginti už netinkamas kalinimo sąlygas; priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 1 000 Lt neturtinei žalai atlyginti už Lukiškių TI-K atsisakymą suteikti informaciją.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 15 d. nutartimi (b. l. 12–13), be kita ko, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI.

Nurodė, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas skundą atsisako priimti, jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Pareiškėjas skundu prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, kurią nurodo patyręs dėl Šiaulių TI darbuotojų veiksmų (neveikimo), kurio buveinė yra Trakų g. 10, Šiaulių mieste. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 2 straipsnį, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo“ 6 straipsnį, skundas šioje dalyje nagrinėtinas Šiaulių apygardos administraciniame teisme. Atsižvelgiant į išdėstytą, pareiškėjo skundo dalį dėl reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, priimti atsisakyta.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties (b. l. 52–53) ir prašo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta priimti jo skundo dalį dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, panaikinti bei įpareigoti Vilniaus apygardos administracinį teismą nagrinėti bylą visa apimtimi.

Nurodo, kad visas jo skundas yra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal ABTĮ 17 straipsnio 3 dalį. Jo keliami reikalavimai yra tarpusavyje susiję, nes pažeidimai kildinami iš neteisėtų Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K veiksmų jo laisvės atėmimo metu, abi įkalinimo įstaigos yra pavaldžios Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, abi įkalinimo įstaigos atstovauja tą patį atsakovą – Lietuvos valstybę.

Atsakovas Lukiškių TI-K atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, nes Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutarties dalies, kuria Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu buvo atsisakyta priimti pareiškėjo skundo dalį dėl žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, kaip nepriskirtiną tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, nurodo ABTĮ 17 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad „kai byloje yra keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni priskirtini Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o kiti – kitų apygardų administraciniams teismams, byla turi būti nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme“, ir teigia, kad jo reikalavimai atlyginti neturinę žalą, patirtą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI, yra susiję.

Taigi nagrinėjamu atveju yra svarbu nustatyti, ar pareiškėjo reikalavimai atsakovui Lietuvos valstybei atlyginti 102 180 Lt neturinę žalą dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K ir Šiaulių TI sąlygų yra susiję.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas Šiaulių TI nuo 2008 m. gruodžio 17 d. iki 2011 m. vasario 8 d. (periodiškai) ir Lukiškių TI-K 2011 m. vasario 8–11 d. (b. l. 1). Iš to matyti, kad pareiškėjas buvo kalinamas skirtingose įkalinimo įstaigose skirtingus (laiko trukmės atžvilgiu) laikotarpius. Manytina, kad kiekvienoje įkalinimo įstaigoje kalinimo sąlygos yra skirtingos, atitinkami pareiškėjo nurodomi patirti nepatogumai, taip pat pareiškėjo nurodoma patirta neturtinė žala, atsižvelgiant į skirtingą kalinimo trukmę, taip pat į galimą pažeidimų apimtį ir kitas aplinkybes, irgi skirtingi. Visos šios aplinkybės tarpusavyje nesusijusios, todėl gali ir turi būti išanalizuotos ir įvertintos atskirai kiekvienos įkalinimo įstaigos atžvilgiu. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodyta ABTĮ 17 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata netaikytina, todėl pareiškėjas, pateikdamas skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI, turėjo vadovautis ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtinta norma, skelbiančia, kad „skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė“, t. y. nagrinėjamu atveju Šiaulių apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kodėl, jo nuomone, visi jo skunde pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję (pažeidimai kildinami iš neteisėtų Šiaulių TI ir Lukiškių TI-K veiksmų jo laisvės atėmimo metu, abi įkalinimo įstaigos yra pavaldžios Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, abi įkalinimo įstaigos atstovauja tą patį atsakovą – Lietuvos valstybę), nagrinėjamu atveju priešingos išvados nesuponuoja.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, jos naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo J. R. atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys