AS-1181-146/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-1181-146/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04081-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija: 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, P. P. (P. P.), V. V. ir O. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, P. P. (P. P.), V. V. ir O. D. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla, P. P. (P. P.), V. V. ir O. D. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu bei prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (b. l. 1–8), prašydami:

1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. Sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 eilutę;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktus;

3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 2 eilutės galiojimą;

5) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktų galiojimą.

Prašymą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti skundžiamų sprendimų galiojimą – pareiškėjai grindė tuo, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, t. y. jeigu bus vykdomi skundžiami sprendimai, Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje negalės būti sukomplektuotos 11 ir 12 klasės, pareiškėjų vaikai praras galimybę mokytis pasirinktoje mokykloje, o pareiškėjų tėvai praras teisę parinkti vaikui mokyklą. Pareiškėjų tėvai yra pateikę prašymus tęsti mokslus Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje 11–12 klasėje, vaikams sudaryti ugdymo planai 2015–2016 metams, o tai reiškia, kad dvyliktokai turės keisti mokyklą ir mokytis pagal kitus (kitų mokyklų) dvimečius ugdymo planus, kas gali neigimai atsiliepti jų galutiniams (brandos egzaminų) rezultatams. Pareiškėjų nuomone, vaikai paskubomis keisdami mokyklą, likus mažiau nei vienam mėnesiui iki naujų mokslo metų pradžios, nepagrįstai patirs stresą ir bus pažeistas jų teisėtas interesas mokytis mokykloje, kurią jie seniai pasirinko ir žino. Nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, pareiškėjai tėvai ir mokiniai skubotai, per labai trumpą laiką, vasaros atostogų paskutinio mėnesio metu, turės ieškoti galimybių savo vaikus leisti į kitas mokyklas, esančias toli nuo jų gyvenamosios vietos.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (b. l. 39–43), kuriame prašė reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikyti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi (b. l. 88–89) priėmė pareiškėjų Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, P. P. (P. P.), V. V. ir O. D. skundo dalį, kuria prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktus ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, o likusioje dalyje skundą atsisakė priimti; prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones atmetė.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pareiškėjų skundo 2 ir 3 reikalavimai iš esmės atitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 str. reikalavimus, todėl šioje dalyje skundas priimtinas. Atsisakytina priimti pareiškėjų skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 eilutę, nes šis sprendimas yra tarpinis aktas.

Dėl pareiškėjų pateikto prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad gali būti taikomos tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės: uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus (1 p.), išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas (2 p.) ir ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Pareiškėjai prašo taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo laikinai sustabdyti ginčijamų sprendimų dalių galiojimą. Toks pareiškėjų prašymas grindžiamas tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinėje mokykloje nebus sukomplektuotos 11–12 klasės ir pareiškėjų vaikai neturės galimybės mokytis pasirinktoje mokykloje, pagal jiems sudarytus 2015–2016 metų ugdymo planus. Mokiniai 12 klasėje turės keisti mokymosi įstaigą ir mokytis pagal kitų mokyklų sudarytus ugdymo planus, o tai gali neigiamai įtakoti jų pasirengimą brandos egzaminams. Pareiškėjų vaikai mokyklą turės keisti paskubomis, nes iki mokslo metų pradžios liko mažiau nei vienas mėnuo.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodo, kad efektyvus Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų valdymas neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, todėl nagrinėjamu atveju būtina paisyti proceso šalių interesų pusiausvyros principo ir viešojo intereso. Teigia, kad tam, kad būtų pripažintas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslingumas, byloje turi būti įrodytos dvi sąlygos: 1) skundas yra prima facie pagrįstas, ir 2) turi egzistuoti reali grėsmė, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus neįvykdytas teismo sprendimas, kuris gali būti palankus pareiškėjui. Pažymi, jog sustabdžius skundžiamo sprendimo galiojimą, būtų nepagrįstai sutrukdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka. Toks vietos savivaldos vykdomo mokyklų pertvarkos proceso sustabdymas, jeigu sprendimas būtų priimtas Pareiškėjų nenaudai, būtų neadekvatus, paliestų didelės visuomenės dalies interesus, be to, mokymo procesas turi tam tikrą griežtai apibrėžtą cikliškumą, kuris būtų neatstatomai suardytas, taptų neapibrėžtu laike, kas pakenktų santykių stabilumui.

Kaip nustatyta anksčiau, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ negali būti ginčo administraciniame teisme objektu ir skundo dalį dėl šio sprendimo panaikinimo atisakytina priimti, atitinkamai šiam sprendimui negali būti taikomos ir reikalavimo užtikrinimo priemonės.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o konkrečiai šioje byloje laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktų galiojimą, turi būti įvertinta, ar yra reali grėsmė, jog netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-612/2010). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis adm. byloje Nr. AS858-602/2010). Įrodymus dėl teismo sprendimo įvykdymo negalimumo ar pasunkėjimo pateikti privalo ir atitinkamai turi pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę subjektas, kuris kreipiasi dėl šių priemonių taikymo.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-127 nuspręsta įvykdyti Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką ir pertvarkyti Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą į Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklą. Pertvarkius Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą į Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklą, joje nebus formuojamos 11–12 klasės, todėl, kaip teisingai nurodoma pareiškėjų skunde, jų vaikai negalės tęsti mokslų pasirinktoje mokykloje ir pagal jiems patvirtintą ugdymo planą.

Teismo vertinimu, visų pirma akcentuotina, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartis adm. byloje Nr. AS492-233/2012). Atsakovas teigia, kad pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę būtų sutrikdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka. Kiekviena reikalavimo užtikrinimo priemonė įsiveržia į jau susiformavusius ar besiformuojančius teisinius santykius, tai yra neišvengiama procesinio instrumento panaudojimo pasekmė. Nagrinėjamu atveju nesustabdžius ginčijamų sprendimų dalių galiojimo, teismo vertinimu, nekyla reali grėsmė, kad gali pasidaryti negalimas pareiškėjams palankaus teismo sprendimo, jei toks bus priimtas, įvykdymas. Pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, kaip pagrįstai nurodo atsakovas, atsiras santykių neapibrėžtumas, kai nei mokiniai, nei mokytojai negalės tinkamai pasiruošti naujiems mokslo metams, nežinos, kurioje mokykloje planuoti mokslo metus, o atitinkamai mokyklos negalės planuoti mokinių srauto, įstatymo įgyvendinimas savivaldybės lygmenyje gali tapti visiškai netinkamas.

Atsižvelgus į išdėstytą, darytina išvada, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas būtų neproporcingas, įvertinant viešojo intereso svarbą ir nebūtų adekvatus siekiam tikslui. Pažymėtina, kad naikinti vidurines mokyklas yra nuspręsta įstatymu, o ne savivaldybės sprendimu, kuris imperatyviai numato vidurinių mokyklų panaikinimą.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktų galiojimą.

III. Pareiškėjai Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla, V. V., O. D. atskiruoju skundu (b. l. 56–59) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria teismas nusprendė netaikyti pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, bei priimti naują sprendimą – laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 2 eilutės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktų galiojimą.

Pareiškėjų manymu, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkinamas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra nemotyvuota, nepagrįsta, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismas visiškai nemini ir nepaneigia pareiškėjų pradiniame skunde ir prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytų motyvų, t. y. to, kad įgyvendinus skundžiamą sprendimą, kurio įvykdymas numatytas 2015 m. rugpjūčio 31 d., negalės būti sukomplektuotos 11 ir 12 klasės, pareiškėjų vaikai praras galimybę mokytis pasirinktoje mokykloje jau nuo 2015 m. rugsėjo 1 d., bus pažeistos tėvų ir vaikų teisės pasirinkti mokyklą, dvyliktokai turės keisti mokyklą ir mokytis pagal kitus (kitų mokyklų) dvimečius ugdymo planus, kas gali neigimai atsiliepti jų galutiniams (brandos egzaminų) rezultatams; vaikai paskubomis keisdami mokyklą, likus mažiau nei vienam mėnesiui iki naujų mokslo metų pradžios, nepagrįstai patirs stresą ir bus pažeistas jų teisėtas interesas mokytis mokykloje, kurią jie seniai pasirinko ir žino. Be to, pareiškėjų teigimu, teismas klaidingai nustatė interesų pusiausvyrą: pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones, jos atsakovų teisėms ir interesams įtakos praktiškai nebus. Jei pareiškėjų skundas būtų atmestas, atsakovai galės tęsti bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarką, todėl proporcingumo principas ir viešasis interesas pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemones nebus pažeistas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinė mokykla, P. P., V. V., O. D. kreipėsi į administracinį teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 „Dėl tarybos 2014 m. spalio 8 d. Sprendimo Nr. 1-2041 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos 2014–2015 metų bendrojo plano patvirtinimo“ pakeitimo“ 2 eilutę bei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktus, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kartu su skundu pareiškėjai teismui pateikė prašymą taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones:

1) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 2 eilutės galiojimą;

2) laikinai sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktų galiojimą.

ABTĮ 71 straipsnio, reglamentuojančio reikalavimo užtikrinimo priemones administracinės teisenos procese, 3 dalyje numatyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti tokių rūšių: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjai atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kurioje teismas netenkino jų prašymo taikyti minėtas reikalavimo užtikrinimo priemones, t. y. nesustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 2 eilutės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktų galiojimo. Pirmosios instancijos teismas šį savo procesinį sprendimą motyvavo tuo, jog nagrinėjamu atveju, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, nekyla reali grėsmė, kad gali pasidaryti negalimas pareiškėjams palankaus teismo sprendimo, jei toks bus priimtas, įvykdymas. Priešingai, teismo vertinimu, pritaikius pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones, atsiras santykių neapibrėžtumas, kai nei mokiniai, nei mokytojai negalės tinkamai pasiruošti naujiems mokslo metams, nežinos, kurioje mokykloje planuoti mokslo metus, o atitinkamai mokyklos negalės planuoti mokinių srauto, įstatymo įgyvendinimas savivaldybės lygmenyje gali tapti visiškai netinkamas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str., 148 str.), sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalimi, kurioje teismas atsisakė taikyti ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 3 dalyje nustatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę (ginčijamo sprendimo laikinas sustabdymas).

Pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvių prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog reikalavimo užtikrinimo priemonė yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (2012 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012). Iš nusistovėjusios LVAT praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis adm. byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį adm. byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį adm. byloje Nr. AS143-612/2010).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso (žr., pavyzdžiui, LVAT administracines bylas Nr. AS6-496/2006, AS15-622/2006, AS143-612/2010, AS146-310/2011, AS552-207/2014 ir kt.).

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus duomenis, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju bylos medžiagoje nėra įrodymų, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo atitinkamų dalių galiojimo galėtų iš esmės pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymas, t. y. buvusios iki ginčijamų aktų priėmimo padėties atkūrimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal nustatytas aplinkybes būtų pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešieji interesai. Priešingai, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju būtent pritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę, būtų pažeistas proporcingumo principas, pareiškėjų interesai gerokai nusvertų viešuosius interesus, kas nagrinėjamu atveju inter alia prieštarautų teisingumo principui.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka įgyvendinama dar nuo 2005 metų pagal savivaldybės tarybos patvirtintus bendruosius tinklo pertvarkos planus, parengtus 2005–2012 metams (2005 m. gruodžio 22 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-981), o vėliau ir 2012–2015 metams (2012 m. vasario 8 d. savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-446). Tai, kad Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą planuojama reorganizuoti, buvo numatyta dar 2005 m. (2005 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 1-981 “Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklų tinklo pertvarkos 2005–2012 metų bendrojo plano patvirtinimo” 1 priedo 2 eilutė). Vadinasi, nagrinėjamu atveju pritaikius pareiškėjų prašomas reikalavimo užtikrinimo priemones gali būti sutrikdyta nuosekliai ir ilgą laikotarpį pagal galiojančius (nenuginčytus) teisės aktus vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas sprendimas buvo priimtas, be kita ko, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 768, nuostatomis. Šių taisyklių 3 punktas nustato, jog mokyklų tinklo kūrimo tikslas – sudaryti sąlygas plėtoti geros kokybės privalomąjį ir visuotinį švietimą, didinti jo prieinamumą už protingą, valstybei ir savivaldybėms pakeliamą kainą; siekiama, kad mokyklų tinklas būtų darniai veikianti, nuolat atsinaujinanti, švietimo programų įvairovę, jų prieinamumą užtikrinančių ir atsakomybe už švietimo kokybę besidalijančių valstybinių, savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų sistema.

Iš to, kas išdėstyta, matyti, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju liečia ne tik pareiškėjus, tačiau ir bendruosius visuomenės interesus – tinkamą švietimo sistemos organizavimą.

Pagal ABTĮ 13 straipsnio 1 dalį ir 20 straipsnio 3 dalį vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 8 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą, o iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų (bei kitų konstitucinių principų) kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant iš Konstitucijos kylantį teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: teismai (inter alia aukščiausiosios instancijos), priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų; aukštesnės instancijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama); teismų praktika turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; toks teismų praktikos koregavimas (nukrypimas nuo teismus ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir naujų precedentų kūrimas) visais atvejais turi būti deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojamas atitinkamuose teismų sprendimuose. Iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą, duotų pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs.

Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2015 m. rugpjūčio 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1183-146/2015, nagrinėdama reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą iš esmės analogiškoje situacijoje, pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimu Nr. 1-127 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas“ nuspręsta iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. į pagrindines mokyklas pertvarkyti šias Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas:

Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinę mokyklą (į Vilniaus Aleksandro Puškino mokyklą), Vilniaus „Ateities“ vidurinę mokyklą (į Vilniaus „Ateities“ mokyklą), Vilniaus centro vidurinę mokyklą (į Vilniaus centro mokyklą), Vilniaus Fabijoniškių vidurinę mokyklą (į Vilniaus Fabijoniškių mokyklą), Vilniaus Lazdynų vidurinę mokyklą (į Vilniaus Lazdynų mokyklą), Vilniaus Levo Karsavino vidurinę mokyklą (į Vilniaus Levo Karsavino mokyklą), Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinę mokyklą (į Vilniaus „Saulėtekio“ mokyklą), Vilniaus Senamiesčio vidurinę mokyklą (į Vilniaus Senamiesčio mokyklą), Vilniaus Simono Konarskio vidurinę mokyklą (į Vilniaus Simono Konarskio mokyklą).

Iš šio sprendimo aiškinamojo rašto (2015 m. liepos 2 d. aiškinamasis raštas dėl Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos į pagrindines mokyklas, b. l. 143–146) matyti, jog minėtu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu siekiama įteisinti 11-ųjų ir 12-ųjų klasių nekomplektavimą minėtose vidurinėse mokyklose ir pertvarkyti jas į pagrindines mokyklas iki 2015 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo aiškinamajame rašte taip pat yra nurodyta, jog minėtų vidurinių mokyklų struktūrą planuojama pertvarkyti iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (atkreiptinas dėmesys, kad dėl kai kurių mokyklų, t. y. dėl Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos ir Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, yra nustatyta išlyga, siejama su Švietimo įstatymo nuostatų ir jį lydinčių teisės aktų reikalavimų pasikeitimu). 2015 m. birželio 30 d.

Lietuvos Respublikos Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XII-1909 buvo pakeistas Švietimo įstatymo 3 straipsnis (ir šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Švietimo įstatymo 41 straipsnio 6 dalis pripažinta netekusia galios 2017 m. rugsėjo 1 d.), tačiau šis pakeitimas, nagrinėjant reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, nenagrinėtinas (į jį gali būti atsižvelgiama bylą nagrinėjant iš esmės). Taigi nuosekliai nuo 2005 metų pagal galiojančius, nenuginčytus teisės aktus vykdyta Vilniaus miesto savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarka, ją vykdančių institucijų sprendimu, turėjo būti užbaigta iki 2015 m. rugsėjo 1 d.

Minėtoje nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-1183-146/2015, pasisakydama dėl pareiškėjų skundo argumentų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovo sprendimai 11-os ir 12-os klasės mokiniams sukels itin žalingas pasekmes, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, jog, kaip matyti iš į bylą pateikto 2015 m. gegužės 25 d. Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktoriaus rengto pasitarimo mokyklų tinklo pertvarkos klausimais protokolo Nr. A-l7-632/15(3.1.13-KS) (2 klausimas, b. l. 116–117), Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, Vilniaus „Ateities“ vidurinės mokyklos, Vilniaus centro vidurinės mokyklos, Vilniaus Fabijoniškių vidurinės mokyklos, Vilniaus Lazdynų vidurinės mokyklos, Vilniaus Levo Karsavino vidurinės mokyklos, Vilniaus „Saulėtekio“ vidurinės mokyklos, Vilniaus Senamiesčio vidurinės mokyklos ir Vilniaus Simono Konarskio vidurinės mokyklos 12-ųjų klasių mokiniams nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. leista tęsti mokslą šių vidurinių mokyklų patalpose su juos mokiusiais mokytojais, t. y. jiems leista pabaigti tą pačią vidurinio ugdymo programą.

Taigi pareiškėjų argumentas, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių pareiškėjai (tėvai ir mokiniai) skubotai turės ieškoti galimybių savo vaikus leisti į kitas mokyklas, esančias toli nuo jų gyvenamosios vietos, nepagrįstas.

Pritaikius prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, tačiau teismui pareiškėjų skundo netenkinus, tokia situacija lemtų, kad nepasibaigus mokslo metams šių klasių mokiniai turės būti perkeliami į kitas mokyklas, tačiau jokia mokykla iškart nebūtų tinkamai pasiruošusi priimti šių mokinių (personalo, inventoriaus trūkumas ir kt.). Be to, ir patys mokiniai susidurtų su mokslo programos tęstinumo problema – dalį vidurinio ugdymo šie mokiniai gautų vienoje mokykloje pagal vieną programą, kitą dalį – kitoje mokykloje. Vadinasi, prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas šiuo atveju būtų neadekvatus, neatitiktų teisingumo, proporcingumo principų reikalavimų. O, kaip minėta, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kad tinkamas su mokyklų pertvarka susijusių teisės aktų įgyvendinimas taip pat paliečia ir kitų (ne tik Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos) mokyklų interesus: vykdant minėtą mokyklų pertvarką dėl mokinių skaičiaus pasikeitimo mokyklos turi spręsti personalo, reikalingo inventoriaus ir kitus klausimus. Todėl vienoms mokykloms netinkamai įvykdžius pertvarką, nukentėtų tų mokyklų interesai, kurie pertvarką vykdė tinkamai.

Pasisakydama dėl pareiškėjų atskirojo skundo argumento, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nepaneigė pareiškėjų skunde bei prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo nurodytų motyvų, apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje akcentuojama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą (ABTĮ 86 str. 2 ir 3 d., 87 str. 4 d.) nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr. LVAT nutartis: 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525-194/2009, 2011 m. rugsėjo 12 d. Nr. A662-2801/2011, 2012 m. lapkričio 30 d. Nr. A556-2691/2012, 2013 m. lapkričio 28 d. Nr. A556-2311/2013 ir kt.).

Šiuo atveju, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes.

Apibendrindama išdėstytą, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, todėl pagrįstai netenkino pareiškėjų prašymo laikinai iki teismo sprendimo įsiteisėjimo sustabdyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 1-116 2 eilutės ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015 m. liepos 29 d. sprendimo Nr. 1-127 1.1, 2.1, 3, 4, 4.1, 4.2, 4.3 punktų galiojimą.

Kadangi pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, tenkinti pareiškėjų atskirojo skundo jame išdėstytais argumentais nėra jokio pagrindo. Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjų Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, V. V., O. D. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Vilniaus Aleksandro Puškino vidurinės mokyklos, V. V., O. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis