eA-159-822/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-159-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01073-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. G. kreipėsi teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyrius) 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (10.1) S-46901; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2013 m. liepos 26 d. sprendimą Nr. (6.5) I-5077; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 5 868,63 Lt senatvės pensijos nepriemoką už 2010 – 2011 m. (I t., b. l. 6–9).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau – senatvės pensija), vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Su skundžiamais sprendimais nesutinka, nes mano, jog VSDFV neteisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą dėl senaties terminų. Nurodė, kad apie savo pažeistas teises pareiškėjas sužinojo tuomet, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, todėl terminas pateikti skundą skaičiuotinas nuo tos dienos, kai jam tapo žinoma apie pareiškėjo pažeistas teises, t. y. po 2012 m. rugsėjo 21 d. Jei teismas manys, kad terminas praleistas, prašė šį terminą atnaujinti.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą (II t., b. l. 5–9).

Nurodė, kad pareiškėjas dėl negautos pensijos dalies į VSDFV kreipėsi praleidęs iki 2012 m. gruodžio 31 d. galiojusios redakcijos Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – Pensijų įstatymas) 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, todėl VSDFV 2013 m. liepos 26 d. sprendimu Nr. (6.5) I-5077 pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2013 m. liepos 17 d. skundą. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neteisingai aiškina 3 metų kreipimosi dėl pensijos nepriemokos termino pradžią.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė bylą nutraukti arba skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 25–31).

Nurodė, kad pareiškėjui senatvės pensija buvo mažinama, vadovaujantis tuo metu galiojančiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, todėl naikinti VSDFV Kauno skyriaus sprendimo nėra pagrindo. Nurodė, kad VSDFV Kauno skyrius neturi teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir išmokėti pensijos nepriemoką, nes nėra galiojančių teisės aktų, kuriais būtų nustatytas laikinai sumažintų pensijų kompensavimo tvarka. Be to, apie tai, kad pareiškėjui mokama sumažinta pensija, pareiškėjas sužinojo gavęs pirmą sumažintą pensiją 2010 m. sausio mėnesį, o ne 2012 m. rugsėjo 21 d. įsiteisėjus Konstitucinio Teismo nutarimui. Atsakovo teigimu, pareiškėjas neteisingai aiškina 3 metų kreipimosi dėl pensijos nepriemokos termino pradžią, nes termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kada asmuo gavo pirmą sumažintą pensiją, o ne nuo Konstitucinio Teismo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui L. G. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 5 868,63 Lt senatvės pensijos nepriemoką laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., kurią įpareigojo išmokėti pareiškėjui per šešis mėnesius kiekvieną mėnesį lygiomis dalimis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t. y. po 978,10 Lt. Panaikino VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. (10.1) S-46901 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5077 dalis, kuriomis pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. imtinai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjui senatvės pensijos dydis perskaičiuotas, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnio nuostatomis laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjas su 2013 m. birželio 28 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo. VSDFV Kauno skyriaus 3-asis pensijų skyrius pareiškėjui raštu pateikė atsakymą ir paskaičiavimus apie 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėnesį mokėtus pensijos dydžius bei nurodė, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuoti pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl pensijos dalies išmokėjimo. Pareiškėjas nesutikęs su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. liepos 26 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą ir nurodė, kad jei iki 2013 m. rugpjūčio 9 d. bus pateikti įrodymai, sudarantys pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo. Tačiau tame pačiame sprendime atsakovas nurodė, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-asis pensijų skyriaus 2013 m. liepos 4 d. rašte pateikta išsami, teisinga informacija todėl naikinti šį raštą nėra pagrindo, t. y. pasisakė dėl skundžiamo skyriaus sprendimo. Teismas padarė išvadą, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo VSDFV procedūra buvo baigta, nes iš esmės VSDFV atsakė į pareiškėjo keliamą ginčą, todėl nėra kliūčių nagrinėti ginčą iš esmės.

Pareiškėjui pirmoji sumažinta pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas dėl sumažintos ir neišmokėtos pensijos į VSDFV Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių kreipėsi 2013 m. birželio mėnesį, o į Vilniaus apygardos administracinį teismą 2013 m. rugpjūčio mėnesį.

Pareiškėjas skunde teismo prašė atnaujinti terminą kreiptis dėl pensijos nepriemokos priteisimo, nurodė, kad terminą praleido, nes iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo pareiškėjas negalėjo žinoti, kad mokama sumažinta pensija neteisėtai.

Nustatyta, kad sprendimas dėl pensijos perskaičiavimo priimtas 2010 metų gegužės mėnesio pabaigoje. Duomenų, kada tiksliai šis sprendimas buvo įteiktas pareiškėjui, nėra. Tikėtina, kad apie 2010 metų gegužės sprendimą sužinojo birželio mėnesį, tačiau, nesant tikslių 2010 metų VSDFV Kauno skyriaus 3 pensijų skyriaus sprendimo įteikimo pareiškėjui duomenų, tikėtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėjas kelias dienas kreiptis dėl pensijos perskaičiavimo ir neišmokėjimo praleido. Teismas vertino, kad pareiškėjas elgėsi apdairiai, sąžiningai, įvertino jo amžių bei kitas aplinkybes, susijusias su Laikinojo įstatymo normų atitikimu Konstitucijai, ir nutarė praleistą kelių dienų terminą kreiptis dėl sumažintos pensijos perskaičiavimo ir išmokėjimo ikiteismine tvarka atnaujinti.

Kadangi dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies dydžio ginčo nebuvo, pareiškėjui priteistas susidaręs skirtumas tarp turėtos mokėti pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatas ir faktiškai išmokėtos sumos pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, vadovaujantis VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. liepos 4 d. sprendime nurodytais duomenimis – 5 868,63 Lt.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, pagal kurias draudžiamųjų pajamų turintiems valstybinių pensijų gavėjams sumažinta valstybinė pensija, taikymo. Todėl yra pagrindas panaikinti tik tas VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. (10.1) S-46901 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. liepos 26 d. sprendimo Nr. (6.5) I-5077 dalis, kuriomis pareiškėjo pensijos apskaičiavimui taikytos Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatos laikotarpiu nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2011 m. gruodžio mėn. imtinai.

Teismas atsižvelgdamas į atsakovo prašymą, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būklę ir į tai, kad priimto įpareigojimo vykdymas reikalauja papildomų iš anksto nenumatytų lėšų panaudojimo, priteistos sumos išmokėjimą išdėstė dalimis.

III. Atsakovas VSDFV Kauno skyrius pateikė apeliacinį skundą (II t., b. l. 40–45), prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjui iš atsakovo priteista pensijos nepriemoka, jos mokėjimas išdėstytas dalimis, panaikintos skundžiamų atsakovų sprendimų dalys, ir priimti naują sprendimą – šią bylos dalį nutraukti.

Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui. Mano, kad teismas neteisingai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas. Pažymi, kad teismas neteisingai įvertino, kad pareiškėjui pensiją pagal Laikinąjį įstatymą buvo sumažinta VSDFV Kauno skyriaus 2010 m. gegužės 21 d. sprendimu. Paaiškina, kad šiuo sprendimu, pareiškėjo prašymu, pensija buvo paskirta iš naujo, įgijus 1 metų papildomą stažą po pensijos paskyrimo, o pensija pagal Laikinąjį įstatymą L. G. buvo sumažinta ir pirmą kartą jis šią pensiją gavo 2010 m. sausio, o ne birželio mėnesį. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 pateiktu aiškinimu, kad sprendimai, kuriais pensija ginčo laikotarpiu buvo perskaičiuojama, nedaro įtakos sprendžiant klausimą dėl termino, per kurį asmuo gali inicijuoti ginčą dėl pensijos dalies nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo nuostatas, skaičiavimo. Pirmos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo sumažintos pensijos išmokėjimo momentas yra laikytinas termino skundui paduoti pradžia. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 26 d. nutartimi adm. byloje Nr. AS146-113/2014) atsakovas teigia, kad teismas neteisingai nusprendė, kad keliamas ginčas buvo išnagrinėtas įstatyme numatyta privaloma ikiteismine tvarka.

Pareiškėjas L. G. atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 48–49) su juo nesutinka, prašo atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjas palaiko savo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją ir teismo sprendime išdėstytus motyvus. Pažymi, kad teismas turėtų atsižvelgti į asmenų, turinčių teisę gauti senatvės pensiją amžių bei teisinio švietimo stoką pensijų mokėjimo klausimais – šie asmenys neturi teisinio išsilavinimo ir nėra pajėgūs nuolat sekti besikeičiančią ir nenusistovėjusią teismų praktiką.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 51–55) su juo sutinka, prašo tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas apeliaciniame skunde remiasi iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos nurodė abu atsakovai atsiliepimuose į pareiškėjo skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, bei argumentais, nurodytais atsakovo VSDFV Kauno skyriaus apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas siekia jam paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. priteisimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjo nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl senatvės pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjui faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas su 2013 m. birželio 28 d. prašymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 3-ąjį pensijų skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies apskaičiavimo ir išmokėjimo. VSDFV Kauno skyriaus 3-asis pensijų skyrius pareiškėjui pateikė atsakymą ir paskaičiavimus apie 2010 m. sausio mėn. – 2011 m. gruodžio mėnesį mokėtus pensijos dydžius bei nurodė, kad šiuo metu nėra galiojančio teisės akto, reglamentuojančio pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuoti pensijų kompensavimo tvarką ir terminus, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymo dėl pensijos dalies išmokėjimo. Pareiškėjas nesutikęs su VSDFV Kauno skyriaus sprendimu su skundu kreipėsi į VSDFV, kuri 2013 m. liepos 26 d. sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo skundą, nes skundas pateiktas praleidus įstatymo nustatytą 3 metų terminą. Pareiškėjui taip pat išaiškinta, kad pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą prašymui paduoti, prašymo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjo paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jam paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėjas, siekdamas atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena, kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjo atsakovui paduotas 2013 m. birželio 28 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodamas paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjui pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėjas institucijai nenurodė individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau atsakovo 2013 m. liepos 26 d. sprendime kartu konstatuota, jog teritorinio skyriaus sprendimo naikinti nėra pagrindo. Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjo skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, teisėjų kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada (ABTĮ 13 str.). Pažymėtina, kad šios praktikos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas (žr., pvz. 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1090/2014, 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis adm. b. Nr. A143-1231/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. nutartis adm. b. Nr. A822-1420/2014 ir kt.)

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas pasinaudojo privaloma ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka ir šiuo aspektu kliūčių nagrinėti bylą iš esmės neliko. Pareiškėjo pirmosios instancijos teismui paduotame skunde, be kita ko, yra pareikštas reikalavimas dėl sumažintos senatvės pensijos dalies už 2010–2011 m. priteisimo. Dėl priteistinos sumos ir jos atsiradimo aplinkybių, kurios pasireiškė Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų tiesioginiu taikymu, byloje ginčo nėra.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Tai reiškia, kad Konstitucijai prieštaraujančios teisės normos (Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d.) taikymo būdu pareiškėjos pažeista teisė į nesumokėtą senatvės pensijos dalį turi būti apginta visa apimtimi. Todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjui 5 868,63 Lt senatvės pensijos nepriemoką už 2010 – 2011 m. kolegijos pripažintinas pagrįstu ir tenkintinu.

Teisėjų kolegija nekvestionuoja VSDFV kompetencijos atsisakyti nagrinėti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka asmens skundą, jei yra nustatoma, kad skundas paduotas praleidus įstatymu nustatytą terminą, tačiau kaip minėta, nagrinėjamu atveju VSDFV sprendime konstatavusi, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo terminą ir pažymėjusi, kad pareiškėjui pateikus įrodymus, suteikiančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo, tuo pačiu sprendimu išnagrinėjo pareiškėjo skundą iš esmės, t. y. jį priėmė ir išreiškė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos poziciją ir valią, kad grąžinti pareiškėjai neišmokėtą senatvės pensijos nepriemoką, kurios ji negavo pritaikius antikonstitucine pripažintą Laikinojo įstatymo normą, nėra pagrindo. VSDFV 2013 m. rugsėjo 30 d. sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą šiuo atveju lemia šio sprendimo turinio prieštaringumas bei, išnagrinėjus pareiškėjos skundą iš esmės, atsisakymas netaikyti Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl šis sprendimas naikintinas, remiantis išdėstytais motyvais (žr., pvz. LVAT 2014 m. liepos 21 d. nutartį adm. b. Nr. A146-631/2014).

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nurodė netinkamus motyvus dėl termino skaičiavimo pradžios, tačiau priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kurio keisti ar naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos paliktinas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė