AS-492-594-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS492-594/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00065-2014-5

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.4.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. birželio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.), E. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. J., Z. S., A. P., E. R. skundą atsakovams Panevėžio miesto savivaldybei ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjai R. J., Z. S., A. P., E. R. 2014 m. vasario 26 d. padavė skundą (b. l. 2-5) Panevėžio apygardos administraciniam teismui, prašydami: 1) įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą(-us) sklypą (-us) nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui; 2) įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypą(-us) ginčo teritorijos schemoje pateikta apimtimi, įstatymo nustatyta tvarka atkurti į jį L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (P.) (po mirties) nuosavybės teises natūra; 3) priteisti iš atsakovų kiekvienai pretendentų šaliai po 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo L. J. teisių perėmėjui R. J., E. P. teisių perėmėjams A. P., E. R. bei G. M. teisių perėmėjai Z. S..

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 5 d. nutartimi (b. l. 27-29), skundą dalyje dėl reikalavimų įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą(-us) sklypą (-us) nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypą(-us) ginčo teritorijos schemoje pateikta apimtimi, įstatymo nustatyta tvarka atkurti į jį L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (P.) (po mirties) nuosavybės teises natūra atsisakė priimti, taip pat įpareigojo pareiškėjus pašalinti priimtos skundo dalies trūkumus.

Skundo dalį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo šalių tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai inicijuoja ginčą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į teritoriją, kuri pagal 2000 m. balandžio 26 d. Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 4-8 patvirtinto (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūrą priskirta automobilių parkavimo aikštelėms, tai yra į 0,0524 ha sklypą adresu (duomenys neskelbtini) bei sklypus, esančius šalia sklypų (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo teritorija). Pažymėjo, kad Panevėžio apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. 1-007-01-2003 pagal I.

P. J., E. P. ir G. M., kurių teisių perėmėjai yra pareiškėjai, skundą atsakovams Panevėžio apskrities viršininko administracijai, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo, be kita ko, sprendė ginčą dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos įpareigojimo per du mėnesius ar kitą panašų teismo nustatytą terminą atkurti L. J. (po mirties), E. P. ir G. J. M. nuosavybės teises natūra į L.

J., D. asmeninės nuosavybės teisėmis valdytame 25,5565 ha ploto žemės sklype Nr. 33 esančius 0,5995 ha žemės sklypus, numatytus automobilių parkavimo aikštelėms pagal 2000 m. balandžio 26 d. Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 4-8 patvirtinto (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūrą. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2003 m. sausio 22 d. sprendimu nustatęs, kad minėti sklypai reikalingi visuomenės poreikiams tenkinti ir natūra negali būti grąžinami, pareiškėjų skundą paminėtoje dalyje atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2003 m. kovo 25 d. nutartimi Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimą nurodytoje dalyje paliko nepakeistą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A11-263/2003). Teismas taip pat pažymėjo, kad Panevėžio apygardos teismas 2009 m. spalio 2 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje Nr.2-144-425/2009 pagal ieškovų R. J., A. P., G. J. M. ir E. R. ieškinį atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl savivaldybės valdybos potvarkio panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, Nekilnojamojo turto registro įrašo, statybos leidimo ir detaliojo plano sprendinių panaikinimo, teisių pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo pareiškėjai prašė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūroje numatytos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie sklypų Nr. IX, ir Nr. XII, nėra valstybės išperkamos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, nes nėra nustatytas konkretus ir aiškus visuomenės poreikis ir įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti bei patvirtinti laisvoje žemėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statinių Panevėžio mieste, žemės sklypo planą ir atkurti nuosavybės teises į žemę natūra L.

J. (po mirties), E. P. (po mirties), G. J. M.. Sprendime teismas nustatė, kad 0,0524 ha ploto sklypo (duomenys neskelbtini), skirto automobilių stovėjimo aikštelėms, daliai buvo laikinai suteiktas adresas (duomenys neskelbtini). Teismas atmetė ieškovų reikalavimus, nustatęs, jog aukščiau paminėtais administracinių teismų sprendimais jau buvo nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad pagal 2000 m. balandžio 26 d. Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 4-8 patvirtinto (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūrą numatytos automobilių parkavimo aikštelės reikalingos tenkinti visuomenės poreikius, bendras gyventojų reikmes, todėl natūra sklypai negrąžintini.

Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-1182/2012 šioje dalyje Panevėžio apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistu, jame pažymint, kad nėra pagrindo pripažinti, kad ginčo sklypams visuomenės poreikio nebuvo ar jis yra išnykęs. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad šioje byloje įrodinėjama aplinkybė, jog ginčo teritorijai nėra konkretaus ir aiškaus visuomenės poreikio buvo paminėtų pareiškėjų skundo ir ieškinio pagrindą sudaranti aplinkybė ir ji buvo aptarta įsiteisėjusiuose teismų procesiniuose sprendimuose.

Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjų inicijuojamas ginčas yra tapatus jau teismų išnagrinėtam ginčui, dėl kurio yra priimti įsiteisėję procesiniai sprendimai.

III. Pareiškėjai atskiruoju skundu (b. l. 75-79) prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti iš naujo kitam Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjui.

Pareiškėjai mano, kad teismas nepagrįstai apribojo jų teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos. Nurodo, kad teismo nurodytoje administracinėje byloje nebuvo reikalavimo suformuoti ginčo teritoriją nuosavybės teisių atkūrimui natūra, paminėtoje civilinėje byloje ginčas nebuvo grindžiamas aplinkybe, jog detaliuoju planu suformuotiems sklypams bei kitiems sklypams pagal detalųjį planą numatytiems automobilių parkavimo sprendiniams, konkretaus visuomenės poreikio nėra. Pareiškėjai pažymi, kad už ginčo teritoriją nėra atsiskaityta su pretendentais, t. y. žemė nėra valstybės išpirkta. Jų nuomone, detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo tendencijos ginčo teritorijoje parodo, kad visuomenės poreikis gali būti patenkintas kitaip, nei paimant šį nuosavybės teisės objektą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti dalį skundo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo šalių tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas draudimą pakartotinai nagrinėti bylas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo priimti skundą minėtu pagrindu, būtina išsiaiškinti tris aplinkybes: ar yra teismo sprendimas, ar jis įsiteisėjęs, ar reiškiamas naujas skundas yra tapatus išnagrinėtam. Kalbant apie skundų tapatumą, tapačiais skundai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas (2008 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra tapatus ginčui, išnagrinėtam galutine ir neskundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-263/2003, kurioje, be kita ko, spręstas ginčas dėl Panevėžio apskrities viršininko administracijos įpareigojimo per du mėnesius ar kitą panašų teismo nustatytą terminą atkurti L. J. (po mirties), E. P. ir G. J. M. nuosavybės teises natūra į L. J., D. asmeninės nuosavybės teisėmis valdytame 25,5565 ha ploto žemės sklype Nr. 33 esančius 0,5995 ha žemės sklypus, numatytus automobilių parkavimo aikštelėms pagal 2000 m. balandžio 26 d. Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 4-8 patvirtinto (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūrą. Minėtas reikalavimas teismo buvo atmestas nustačius, kad sklypai reikalingi visuomenės poreikiams tenkinti ir natūra negali būti grąžinami.

Teismas taip pat pažymėjo, kad įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2A-1182/2012 buvo atmestas ieškovų R. J., A. P., G. J. M. ir E. R. ieškinys atsakovams Panevėžio miesto savivaldybės administracijai, Panevėžio apskrities viršininko administracijai dėl savivaldybės valdybos potvarkio panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, Nekilnojamojo turto registro įrašo, statybos leidimo ir detaliojo plano sprendinių panaikinimo, teisių pripažinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuriuo pareiškėjai prašė pripažinti, kad (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūroje numatytos automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie sklypų Nr. IX, ir Nr. XII, nėra valstybės išperkamos pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą, nes nėra nustatytas konkretus ir aiškus visuomenės poreikis ir įpareigoti Panevėžio apskrities viršininko administraciją ir Panevėžio miesto savivaldybės administraciją įstatymų nustatyta tvarka suformuoti bei patvirtinti laisvoje žemėje, esančioje prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) statinių Panevėžio mieste žemės sklypo planą bei atkurti nuosavybės teises į žemę natūra L. J. (po mirties), E. P. (po mirties), G. J. M.. Teismas atmetė ieškovų reikalavimus, nustatęs, jog ankščiau paminėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu jau buvo nustatytos prejudicinę reikšmę turinčios aplinkybės, kad pagal 2000 m. balandžio 26 d. Panevėžio savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 4-8 patvirtinto (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano korektūrą numatytos automobilių parkavimo aikštelės reikalingos tenkinti visuomenės poreikius, bendras gyventojų reikmes, todėl natūra sklypai negrąžintini.

Pareiškėjai, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad Panevėžio savivaldybės tarybos 2000 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. 4-8 patvirtinto (duomenys neskelbtini) mikrorajono komercinės zonos detaliojo plano sprendiniai ginčo teritorijoje iki šiol nėra įgyvendinti. Atsižvelgdami į Lietuvos apeliacinio teismo nustatytas aplinkybes pareiškėjai abejoja, ar ginčo sklypas vis dar reikalingas visuomenės poreikiams tenkinti. Be to, remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-489/2011, kurioje teismas inter alia atkreipė dėmesį į tai, jog nuo 2003 m., kai buvo išnagrinėta administracinė byla, praėjo nemažai laiko.

Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendime, be kita ko, nustatė, kad Panevėžio miesto žemėtvarkos skyrius 2005 m. balandžio 8 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė 0,0524 ha ploto valstybinės žemės sklypą K. G.. Panevėžio apskrities viršininkas 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. Ž-2275 „Dėl kitos paskirties žemės sklypų Panevėžio mieste sujungimo projekto patvirtinimo“ patvirtino kitos paskirties žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,01080 ha) ir (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas – 0,0524 ha) sujungimo projektą, suformuojant vieną 0,1604 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Įsakyme nurodyta tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorija, žemės naudojimo pobūdis – prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Teismas, pažymėjęs, jog aplinkybė, kad žemės sklypas pagal detalųjį planą pripažintas būtinu visuomenės poreikiams tenkinti, t. y. automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti, ir todėl negali būti grąžintas pretendentams natūra, reiškia, kad jis ne tik negali būti grąžintas atkuriant nuosavybės teises natūra, bet ir negali būti perleistas kito asmens privačion nuosavybėn, nes reikalingas bendroms gyventojų reikmėms ir byloje nenustatęs jokių išimtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad atsakovo K. G. vykdoma ūkinė veikla yra nukreipta konkretiems nustatytiems visuomenės poreikiams tenkinti ir šiai veiklai vykdyti būtina skirti ginčijamą žemės sklypą, 2005 m. balandžio 8 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažino negaliojančia.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjų šioje byloje keliamas ginčas nėra tapatus ginčui, išnagrinėtam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-263/2003. Šioje byloje pareiškėjai nurodo naują skundo pagrindą, t. y. naujai paaiškėjusias aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimą, kuriuo inter alia panaikinta 2005 m. balandžio 8 d. Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria automobilių stovėjimo aikštelei priskirtas 0,0524 ha ploto valstybinės žemės sklypas parduotas K. G.), be to kaip skundo pagrindą pareiškėjai naujai nurodo laiko faktorių. Reikšminga laikytina ir pareiškėjų nurodyta aplinkybė, kad už valstybės išperkamą žemę jiems iki šiol nėra atlyginta. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos naujos esminės aplinkybės vertintinos kaip keičiančios ginčo pagrindą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad šis ginčas yra tapatus ginčui, išnagrinėtam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A11-263/2003, yra nepagrįsta.

Pareiškėjai atskirajame skunde taip pat nurodo, jog turi pagrindo abejoti teisėjos Dalios Pranckienės objektyvumu, todėl panaikinus 2014 m. kovo 5 d. nutartį prašo perduoti skundo priėmimo klausimą spręsti kitam teisėjui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teisėjų kolegija perduoda iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, nenurodydama konkretaus teisėjo. Pažymėtina, jog turėdami pagrįstų abejonių dėl teisėjo šališkumo, pareiškėjai proceso metu turi teisę pasinaudoti ABTĮ 47 straipsnyje įtvirtinta nušalinimo teise.

Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instatncijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjų reikalavimų įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą(-us) sklypą (-us) nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypą(-us) ginčo teritorijos schemoje pateikta apimtimi, įstatymo nustatyta tvarka atkurti į jį L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (P.) (po mirties) nuosavybės teises natūra priėmimo klausimą, todėl pareiškėjų atskirasis skundas tenkinamas, teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti minėtus reikalavimus naikinama ir skundas šioje dalyje perduodamas pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti jo priėmimo klausimą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjų R. J., Z. S., A. P. (A. P.), E. R. atskirąjį skundą tenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 5 d. nutarties dalį, kuria išspręstas pareiškėjų reikalavimų įpareigoti atsakovą Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorių suformuoti bei patvirtinti ginčo teritorijos schemoje nurodytą(-us) sklypą (-us) nuosavybės teisių į žemę natūra atkūrimui bei įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriui suformavus bei patvirtinus žemės sklypą(-us) ginčo teritorijos schemoje pateikta apimtimi, įstatymo nustatyta tvarka atkurti į jį L. J. (po mirties), G. M. (po mirties) bei E. P. (P.) (po mirties) nuosavybės teises natūra priėmimo klausimas, panaikinti.

Perduoti šios skundo dalies priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė