A-2456-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2456-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01503-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.3;16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Anatolijaus Baranovo ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. V. skundą atsakovui Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką bei vidutinio darbo užmokesčio priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. V. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino (b. l. 4–7, 18–22), prašydamas:

1) panaikinti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Marijampolės AVPK) viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-438 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo viršilai M. V.“;

2) panaikinti Marijampolės AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-439 „Dėl viršilos M. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“;

3) grąžinti M. V. į tarnybą ir priteisti iš Marijampolės AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki 2014 m. lapkričio 3 d. – 1 283,17 Eur (4 430,54 Lt) bei vidutinį darbo užmokestį nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki visiško atsiskaitymo, skaičiuojant po 37,74 Eur (130,31 Lt) už vieną darbo dieną.

Pareiškėjas paaiškino, kad Marijampolės AVPK viršininkas, priimdamas 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-438, rėmėsi Marijampolės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – ir Komisija) 2014 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolu Nr. 64-IL-4694. Komisija, siūlydama panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Paslapčių įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 10, 19, 20 punktais.

Kaip Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytą pagrindą neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija Komisija nurodė tai, kad yra nustatyti pareiškėjo ryšiai su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės, tačiau Komisija neįvardijo asmens, su kuriuo pareiškėją tariamai sieja šie ryšiai, o minėtą asmenį apibūdino alternatyviais požymiais, t. y. kaip asmenį turintį arba neišnykusį teistumą, arba nepanaikintą teistumą. Taigi, Komisija nesugebėjo nustatyti asmens teistumo pobūdžio, todėl kyla pagrįstų abejonių ar apskritai Komisija galėjo turėti patikimų duomenų tiek apie teistumą, tiek apie to asmens nusikalstamą veiką, dėl kurios atsirado teistumas.

Taip pat Komisija nenurodė, kuo pasireiškia pareiškėją ir minėtą asmenį siejantys ryšiai, ar pareiškėjo ir to asmens santykių pobūdis sukelia nepriimtiną riziką įslaptintos informacijos saugumui. Kaip minėto įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punkte nustatytą pagrindą neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, Komisija nurodė tai, kad pareiškėjas turi psichikos ir kitų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Su tokiomis Komisijos išvadomis pareiškėjas nesutinka.

Nors jam buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau šios sveikatos būklės nepriskiriamos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1165 patvirtintų psichikos ir kitų sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Kaip įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nustatytą pagrindą neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija, Komisija nurodė tai, kad pareiškėjas yra nepatikimas, nesąžiningas, nepareigingas bei nelojalus Lietuvos valstybei.

Su šia Komisijos išvada pareiškėjas taip pat nesutinka, nes per visą tarnybos laiką nebuvo baustas drausmine tvarka, jam nebuvo pareikšta pastabų dėl atliekamo darbo, o visiškai subjektyvus charakterizavimas negali būti pagrindu konstatuoti, jog asmuo netinka darbui su slapta informacija. Pripažinus skundžiamus atsakovo priimtus įsakymus neteisėtais ir grąžinus pareiškėją į ankstesnes pareigas, jam (remiantis Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnio 1 dalimi) turėtų būti priteistas darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką bei vidutis darbo užmokestis nuo 2014 m. lapkričio 4 d. iki visiško atsiskaitymo.

Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime (b. l. 27–31) prašė skundo netenkinti.

Atsakovas pažymėjo, jog Komisijos posėdžio metu nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 17 d. Marijampolės AVPK Imuniteto poskyryje atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 228 straipsnio 1 dalyje. Komisija, posėdžio metu išnagrinėjusi ir įvertinusi visą pateiktą vidinio patikrinimo apie M. V. medžiagą, nustatė jo asmenines ir dalykines savybes: nepatikimumas, nesąžiningumas, nepareigingumas bei nelojalumas Lietuvos valstybei (Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 20 p.), taip pat nustatė jo ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės (Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 10 p.). Be to. M. V. turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Paslapčių įstatymo 16 str. 2 d. 19 p.). Pareiškėjas yra policijos pareigūnas, priimtas statutiniu valstybės tarnautoju į policijos įstaigą, kurioje tarnyba grindžiama statutiniais santykiais, todėl šių santykių pobūdis lemia ypatingą drausmės ir drausminės atsakomybės reikšmę, o jų specifika kelia policijos pareigūnams didesnius reikalavimus, todėl pareigūno M. V., kaip statutinio valstybės tarnautojo, elgesys ir ryšiai nesiderina su policijos pareigūnams keliamu reikalavimų samprata.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. balandžio 7 d. sprendimu (b. l. 67–78) pareiškėjo M. V. skundo netenkino.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas ginčija Marijampolės AVPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-438, kuriuo atsakovas, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 10, 19, 20 punktais ir remdamasis Marijampolės AVPK Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolu Nr. 64-IL-4694, 1 punktu panaikino viršilai M. V. (Marijampolės AVPK Kalvarijos policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Kalvarijos PK VPS) Patrulių būrio vyresniajam patruliui) 2010 m. balandžio 22 d. Marijampolės PK viršininko išduotą leidimą dirbti su įslaptinta informacija Nr. 64-IL-762 (žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“) nuo 2014 m. rugsėjo 12 d. Be to, pareiškėjas ginčija Marijampolės AVPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-439, kurio 1 punktu atsakovas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu bei Marijampolės AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymu Nr. 64-TE-438, nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. atleido iš vidaus tarnybos viršilą M. V. (statutinį valstybės tarnautoją, C pareigybės lygio 4 kategorijos) (b. l. 39, 40).

Aiškindamas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte įtvirtintą teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų, kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra, taikymu (pvz., 2010 m. birželio 8 d. nutartis adm. byloje Nr. A143-938/2010; 2010 m. spalio 4 d. sprendimas adm. byloje Nr. A662-788/2010). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (redakcija, galiojusi iki 2013 m. liepos 20 d.).

Ginčui yra aktualus atsakovo taikytas Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija yra panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma, kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei pagal šios įstatymo normos 1–20 punktuose nurodytus kriterijus. Nagrinėjamam ginčui yra aktualūs atsakovo taikyti Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktas (palaiko ar per pastaruosius 5 metus palaikė ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo, arba asmeniu, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), 19 punktas (turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui), 20 punktas (tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui). Atleidimas iš tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte numatytu pagrindu galėtų būti pripažintas neteisėtu tik tuo atveju, jei būtų nustatyta, kad specialiosios teisės, susijusios su atitinkamai pareigybei priskirtų tiesioginių pareigų atlikimu, panaikinimas yra neteisėtas. Todėl pareiškėjo skunde iškeltų reikalavimų išsprendimui esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas Marijampolės AVPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 64-TE-438 1 punktu pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“.

Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės AVPK (paslapčių subjektas) 2010 m. balandžio 22 d. M. V. išdavė leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ (b. l. 38). Pareiškėjas 2010 m. balandžio 23 d. pasirašė pasižadėjimą saugoti įslaptintą informaciją (b. l. 62). Specialusis reikalavimas atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nustatytas ir Marijampolės AVPK viršininko 2011 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 64-V-213 patvirtintame Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VPS patrulių būrio vyresniojo patrulio pareigybės aprašyme (6.8 p.), su kuriuo M. V. pasirašė susipažinęs 2011 m. rugpjūčio 1 d. (b. l. 34–37).

Teismas atkreipė dėmesį, kad Komisijos išvada, kuria remdamasis paslapčių subjektas priima individualų administracinį aktą panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, administracinių teismų praktikoje vertinama kaip tokio administracinio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Marijampolės AVPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 34-TE-438 įžanginėje dalyje nurodyta, jog atsakovas, priimdamas šį administracinį aktą, rėmėsi Komisijos 2014 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolu Nr. 64-IL-4694. Taigi Komisijos protokolinis nutarimas vertintinas kaip šio administracinio akto sudedamoji dalis.

Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad kilus ginčui dėl individualaus administracinio akto, kuriuo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, teismas turi vertinti tik tas aplinkybes (konkrečius faktinius duomenis), kurias paslapčių subjektas buvo nustatęs patikrinimo metu (Paslapčių įstatymo 18 str. 1 d. 4 p.), ir kurias įvertinęs padarė išvadas, jog tų nustatytų ir kvalifikuotų pagal atitinkamą Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies punktą aplinkybių pagrindu leidimo turėtojas nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Kilus administraciniam ginčui dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrįstumo ir teisėtumo, paslapčių subjektas negali papildyti savo išvadų dėl leidimo panaikinimo papildomais faktiniais duomenimis. Kaip matyti iš Komisijos 2014 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolo Nr. 64-IL-4694 duomenų, Komisijai buvo pateikta Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio 2014 m. birželio 20 d. vidinio patikrinimo medžiaga „Dėl M. V. patikimumo dirbant su įslaptinta informacija“ (prijungta vidinio patikrinimo medžiaga) bei Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio viršininko D. G. 2014 m. rugsėjo 9 d. teikimas Nr. 64-IL-4663 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“ (b. l. 46, 50).

Vidinio patikrinimo metu nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 17 d. Marijampolės AVPK Imuniteto poskyryje atliekamas ikiteisminis tyrimas byloje dėl piktnaudžiavimo (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje. Minėtas ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl to, kad 2014 m. sausio 11 d. Marijampolės AVPK Imuniteto poskyryje gautas Marijampolės AVPK Kalvarijos PK viršininko A. M. tarnybinis pranešimas Nr. 64-PR5-24, kuriame nurodoma, kad 2014 m. sausio 6 d. apie 14.00 val. pas jį į darbo kabinetą, esantį Marijampolės AVPK Kalvarijos PK, Vytauto g. 13, Kalvarija, kreipėsi pilietis L.

J., kuris pranešė, kad 2013 m. gruodžio 25 d. 10.40 val. Marijampolės AVPK Kalvarijos PK patrulis E. B., įtakotas kartu dirbusio patrulio M. V., su kuriuo konfliktuoja L. J., neteisėtai L. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už nebūtą pažeidimą, ir tokiu būdu Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VPS patrulių būrio patruliai galimai piktnaudžiavo tarnyba. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. J. parodė, kad Marijampolės AVPK Kalvarijos PK VPS patrulių būrio patrulis M. V. vykdo teisės pažeidimus, susijusius su neteisėtu akcizinių prekių laikymu, gabenimu ar realizavimu.

Šiuos teisės pažeidimus vykdo juos organizuodamas bei dangstydamas, artimai bendrauja su asmenimis, kurie yra žinomi kaip asmenys, užsiimantys neteisėtu akcizinių prekių laikymu, gabenimu ar realizavimu, vykdo šių prekių kontrabandą iš Rusijos Federacijos į Lietuvą ir būtent dėl šios priežasties tarp jo ir M. V. yra konfliktiški santykiai, nes jis anksčiau taip pat gabeno kontrabandines prekes M. V. – t. y. iš Rusijos Federacijos per Kybartų pasienio kontrolės postą veždavo akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, be lietuviškų banderolių, paslėptas automobilio salone, kurias įgydavo už M.

V. kontrabandai skirtus pinigus, iki tol kol 2013 m. lapkričio 27 d. L. J. buvo sulaikytas Kybartų muitinės poste ir jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl kontrabandos pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnį ir M. V. atsisakė sumokėti dalį baudos, nors anksčiau dėl to buvo susitarę. Vadovaujantis Kauno apylinkės teismo ir Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimis ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta procesinės prievartos priemonė, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 154 straipsnyje.

Procesinės prievartos priemonės taikymo metu buvo gauta duomenų, kad M. V., būdamas policijos pareigūnu, pagal pareigybės aprašymą turėdamas pareigą vykdyti nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevenciją to sąmoningai nedaro, galimai dangsto jam pažįstamų asmenų – M. V., L. V., A. G. galimai daromus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163² straipsnyje, t. y. dėl akcizais apmokestintų prekių – dyzelinio kuro prekybos, pats iš jų perka dyzelinį kurą, kurį didesniais kiekiais sandėliuoja savo namuose (2014 m. birželio 30 d. pokalbių su M.

V. Nr. 629, 685, 980, 1651, 1800, 1804, 1806, 1807, 1808, 1809; 2014 m. rugpjūčio 13 d. pokalbių su M. V. Nr. 317, 863; 2014 m. birželio 30 d. suvestinės, pokalbių su A. G. Nr. 917, 959; pokalbių su L. V. Nr. 897, 898 suvestinės). Remiantis šiais duomenimis galima teigti, kad M. V. yra nepatikimas, nepareigingas ir nelojalus Lietuvos valstybei.

Minėtos procesinės prievartos taikymo metu taip pat uždokumentuota, jog M. V. artimai bendrauja su asmeniu G. E., kuris nuo 2006 m. yra keturis kartus baustas administracine tvarka pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį: pažeidimas užfiksuotas 2006 m. birželio 17 d., už šį pažeidimą patrauktas administracinėn atsakomybėn 2006 m. spalio 16 d.; pažeidimas užfiksuotas 2006 m. gruodžio 28 d., atsakomybėn patrauktas 2007 m. birželio 27 d.; pažeidimas užfiksuotas 2007 m. sausio 4 d., atsakomybėn patrauktas 2007 m. gegužės 4 d.; pažeidimas užfiksuotas 2009 m. balandžio 6 d., atsakomybėn patrauktas 2009 m. rugpjūčio 28 d. 2010 m. vasario 28 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, už šią nusikalstamą veiką Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį (Nr. (duomenys neskelbtini)). 2011 m. gruodžio 5 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 2014 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu G. E. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį (Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotoje grupėje atliekant padėjėjo vaidmenį, vykdant neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Nustatyta, kad M. V. yra žinoma apie G. E. daromas nusikalstamas veikas ir kitus administracinės teisės nusižengimus, tačiau M. V. vis tiek artimai draugauja su šiuo asmeniu. Tai patvirtina 2014 m. birželio 30 d. suvestinės pokalbių Nr. 46, 452, 607, 610, 617, 618, 774, 783, 813, 995, 1339, 1394, 1539; 2014 m. rugpjūčio 13 d. suvestinės pokalbių Nr. 269, 306, 358).

Poligrafo išvada, gauta ikiteisminio tyrimo metu, tai dar vienas įrodymas, kad M. V. yra žinoma, kad jis bendrauja su asmenimis, besiverčiančiais kontrabanda. Tyrimas buvo atliktas 2014 m. birželio 9 d. Išvadoje pažymėta, kad M. V. reagavo į klausimus, susijusius su kontrabanda ir ja besiverčiančius asmenis E. B. ir G. E.. Į klausimą „Ar žinote kas dalyvavo cigarečių iš Rusijos kontrabandoje?“ buvo užfiksuota specifinės tiriamojo M. V. fiziologinės reakcijos į fotonuotrauką Nr. 3 (kurioje pavaizduotas E. B., tiriamojo atsakymas buvo „nežinau“) bei fotonuotrauką Nr. 6 (kurioje pavaizduotas G. E., tiriamojo atsakymas buvo „taip“), į klausimą „ar žinote su kuriais iš išvardintų asmenų buvo dalinamas pelnas iš kontrabandinių cigarečių?“ buvo užfiksuota specifinės tiriamojo M. V. fiziologinės reakcijos į atsakymo variantą „pelnas iš kontrabandos buvo dalijamasis su G. E.“ (tiriamojo atsakymas buvo „taip“). Vidinio patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad M. V. ir toliau labai artimai draugauja su G. E., nors dėl bendravimo su šiuo asmeniu 2013 m. gruodžio 5 d. Marijampolės AVPK Imuniteto poskyryje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 19 straipsnio 1 punktu, buvo oficialiai įspėtas. Visos šios aplinkybės dar kartą įrodo, kad M. V. yra nepatikimas, nepareigingas ir nelojalus Lietuvos valstybei.

Taip pat gauta duomenų, kad M. V. darbo metu pagal pareigybės aprašymą turėdamas pareigą vykdyti transporto priemonių kontrolę bei kitas su eismo saugumo užtikrinimu susijusias funkcijas, informavo G. E. sugyventinę G. S. apie 2014 m. balandžio 11 d. dirbusias policijos pajėgas ir jų buvimo vietą Kalvarijos mieste, kad ši saugiai galėtų sugrįžti į namus, nes vairavo automobilį galimai neblaivi (2014 m. birželio 30 d. suvestinė, žinutės Nr. 54, 55, 56, 58, 59, 60, 61, 62, 63, 64, 66, 73, 74, 76). Taip pat uždokumentuota, kai M. V. apie policijos pajėgas ir jų dislokacijas Kalvarijos PK aptarnaujamoje teritorijoje informuoja pilietį M. V., kuris, iš gautų duomenų, galimai verčiasi nelegaliu akcizinių prekių – dyzelinio kuro laikymu, gabenimu, realizavimu, t. y. daro administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 163² straipsnyje (2014 m. birželio 30 d. suvestinė, pokalbiai Nr. 69, 75). Minėto ikiteisminio tyrimo metu gauta duomenų, kad M. V. simuliuoja ligą, dėl kurios neva yra nedarbingas policijoje, ir taip sukčiaudamas siekia būti atleistas iš tarnybos policijoje anksčiau laiko dėl ligos (2014 m. rugpjūčio 13 d. suvestinės pokalbių Nr. 331, 349, 507, 527, 534). Apie tai kalba su savo žmona M. V., advokatu K. K., draugais bei kolegomis. Uždokumentuota, kad tuo metu, kai neva serga ir turi nedarbingumo pažymėjimą darbui policijoje, jis tomis dienomis dirba ekskavatoriumi, priiminėja užsakymus šiam darbui (2014 m. rugpjūčio 13 d. suvestinės pokalbių Nr. 701, 846, 858). Uždokumentuota ir kaip M. V. kreipėsi į savo pažįstamą, kad šis jam išverstų tekstą, kurį jis nusiųs į Kiniją, norėdamas įsigyti prekių, taip pat jis bandys susitarti, kad pardavėjas įrašytų pirkėju ne firmą (galimai M. V. vardu registruota firma), o privatų asmenį, kad būtų išvengta muito mokesčio (2014 m. rugpjūčio 13 d. suvestinės pokalbių Nr. 549). Su pažįstamu asmeniu kalba, kad jis galėtų jį įdarbinti oficialiai firmoje (galimai M. V. vardu registruota firma), atlyginimas būtų 1 000 Lt, nors iš viso mokėtų 2 000 Lt, t. y. kitą dalį atlyginimo mokėtų „vokelyje“ (2014 m. rugpjūčio 13 d. suvestinė, pokalbis Nr. 17). Visos šios aplinkybės patvirtina, kad M. V. yra linkęs sukčiauti ir yra nesąžiningas, nepareigingas, nepatikimas ir nelojalus Lietuvos valstybei.

Tyrimo metu iš VšĮ Marijampolės ligoninės gauta informacija, kad M. V. nuo 2014 m. liepos 4 d. iki 2014 m. liepos 24 d. gydėsi VšĮ Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje, diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2003 m. spalio 21 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 1V-380/V-618 „Dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado patvirtinimo“ M. V. diagnozuota liga priskiriama prie nuotaikos defektinių sutrikimų, 3.2. punkto – reti priepuoliai su ilgais (kelerių metų) visiškos psichikos sveikatos periodais. Su šia diagnozuota liga pareigūnas tinkamas dirbti individualiai.

M. V. yra statutinis vidaus tarnybos tarnautojas, o vidaus tarnyba grindžiama įstatymo viršenybės, lygiateisiškumo, politinio neutralumo, skaidrumo, karjeros, tarnybos ypatumų kompensavimo, vienvaldiškumo ir kolegialumo, teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms, nuolatinio bendrųjų pareigūno pareigų vykdymo principais (Vidaus tarnybos statuto 3 str. 1 d.). Asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, keliami nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (Vidaus tarnybos statuto 6 str. 1 d. 2 p.). Vidaus tarnybos statuto 12 straipsnis nustato, kad asmuo, priimtas į vidaus tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Kiekvienas pareigūnas asmeniškai prisiekia ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas, saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos vardą. Vidaus tarnybos pareigūno priesaika nėra formalus aktas. Ja pabrėžiama, jog šios tarnybos pareigūnams keliami padidinti reikalavimai, nustatomi itin aukšti tarnybinės drausmės, nepriekaištingo elgesio standartai ir jie prisiekia jų laikytis (LVAT nutartis adm. byloje Nr. A492-626/2014), todėl M. V. veiksmai bei jo asmeninės, dalykinės savybės vertinami valstybės tarnybą ir valstybės tarnautojo statusą reglamentuojančių teisės aktų kontekste.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, grįsdamas atsakovo Marijampolės AVPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 64-TE-438 1 punkto neteisėtumą ir nepagrįstumą, tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Komisija kaip Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatytą pagrindą neišduoti leidimo dirbti su įslaptinta informacija nurodė tai, kad, Komisijos teigimu, yra nustatyti pareiškėjo ryšiai su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės. Komisija neįvardijo asmens, su kuriuo pareiškėją tariamai sieja ryšiai. Taip pat Komisija asmenį, su kuriuo pareiškėjas galimai palaiko ryšius, apibūdino alternatyviais požymiais, t. y. kaip asmenį, turintį arba neišnykusį teistumą, arba nepanaikintą teistumą, todėl mano, kad asmens apskritai nėra, nes jeigu komisijai toks asmuo būtų žinomas, tai būtų žinoma ir to asmens situacija, susijusi su jo turimu teistumu, t. y. ar tas asmuo turi neišnykusį teistumą, ar nepanaikintą teistumą.

Kaip jau minėta, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikintas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Vidinio patikrinimo metu atsakovas nustatė, jog M. V. artimai bendrauja su asmeniu G. E., kuris nuo 2006 m. yra keturis kartus baustas administracine tvarka pagal ATPK 163² straipsnio 2 dalį. 2010 m. vasario 28 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, už šią nusikalstamą veiką Kauno apygardos teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini)). 2011 m. gruodžio 5 d. G. E. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 2014 m. sausio 7 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu G. E. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 199² straipsnio 1 dalį ((duomenys neskelbtini)), t. y. nuteistas už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotoje grupėje atliekant padėjėjo vaidmenį, vykdant neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis. Tačiau, teismo vertinimu, vidinio patikrinimo metu nesurinkta užtektinai faktinių duomenų apie G. E. teistumą (turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą), jo nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo (teismų procesiniai dokumentai), nes vidinio patikrinimo medžiagoje esantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie fizinį asmenį šių duomenų nepatvirtina. Taip pat nesurinkta užtektinai faktinių duomenų apie pareiškėjo palaikomus ryšius su G. E., nes tik 2014 m. rugpjūčio 13 d. suvestinės pokalbiai Nr. 306 ir Nr. 358 yra tiesioginiai ir abstraktūs pokalbiai, kurie nepatvirtina, kad pareiškėjas palaiko ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo (prijungta vidinio patikrinimo medžiaga, Kauno apygardos prokuratūros baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 123, 130).

Taigi, esant šioms aplinkybėms ir įrodymams pripažintina, kad 2010 m. balandžio 22 d. M. V. išduotas leidimas Nr. 64-K-762 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ buvo panaikintas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kai asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei, nepagrįstai (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas, grįsdamas atsakovo Marijampolės AVPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 64-TE-438 1 punkto neteisėtumą ir nepagrįstumą, tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1165 buvo patvirtintas Psichikos ir kitų sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sąrašas. Prie sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, priskiriami minėto sąrašo 2.4 punkte nurodyti nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, išskyrus pasikartojantį depresinį sutrikimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodą (F33.1). Pareiškėjui buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tačiau šis sveikatos būklės sutrikimas nepriskiriamas prie sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Minėta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikintas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punkto pagrindu. Vidinio patikrinimo metu atsakovas nustatė, kad pareiškėjas M. V. nuo 2014 m. liepos 8 d. iki 2014 m. liepos 24 d. gydėsi VšĮ Marijampolės ligoninės Psichikos ligų skyriuje (išrašas iš medicininių dokumentų). Jam nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) (TLK-10 kodas: ((duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)).

Įgyvendindamas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 19 punktą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2013 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1165 patvirtino Psichikos ir kitų sveikatos būklių, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, sąrašą (toliau – ir Sąrašas). Šio Sąrašo 2.4 punkte nurodyta sveikatos būklė, dėl kurios kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui, t. y. Nuotaikos (afektiniai) sutrikimai, F30-F39 (išskyrus lengvos depresijos epizodą (F32.0), vidutinio sunkumo depresijos epizodą (F32.1), pasikartojantį depresinį sutrikimą, lengvos depresijos epizodą (F33.0), pasikartojantį depresinį sutrikimą, vidutinio sunkumo depresijos epizodą (F33.1), ciklotimiją (F34.0), distimiją (F34.1)), jei remisija (nevartojant vaistų) trunka trumpiau kaip penkerius metus. Tokiu būdu, esant nustatytai minėtai pareiškėjo sveikatos būklei bei teisiniam reglamentavimui, pripažintina, jog pareiškėjo sveikatos būklė (diagnozė (duomenys neskelbtini)) patenka į Sąrašo išimtis, todėl negalėjo būti faktiniu pagrindu 2010 m. balandžio 22 d. M. V. išduoto leidimo Nr. 64-K-762 dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, kai asmuo nėra patikimas ar lojalus Lietuvos valstybei. Taigi ir šiuo teisiniu pagrindu leidimas panaikintas nepagrįstai (ABTĮ 57 str.).

Pareiškėjas, grįsdamas atsakovo Marijampolės AVPK 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymo Nr. 64-TE-438 1 punkto neteisėtumą ir nepagrįstumą, tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad per visą tarnybos laiką jis nebuvo baustas drausmine tvarka. Nebuvo jam pareikšta priekaištų dėl atliekamo darbo. Todėl Komisijos vertinimas, kad jis yra nepatikimas, nesąžiningas, nepareigingas bei nelojalus Lietuvos valstybei negali būti laikomas objektyviu. Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte asmens savybės ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės nėra konkrečiai išvardintos, tačiau jos yra apibūdinamos grėsmės patikėtos įslaptintos informacijos saugumui kriterijumi. Tai reiškia, kad vertinimas, jog asmuo dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių yra netinkamas darbui su įslaptinta informacija, turi būti pagrįstas faktais, kurie, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo principais, turi būti vertinami kontekste priežastinio ryšio, siejančio minėtus faktus su grėsme įslaptintos informacijos saugumui.

Iš Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo darytina išvada, kad šios įstatymo normos 20 punkte yra nurodytas sąrašas aplinkybių, kurios nepatenka į išvardytas aptariamos įstatymo normos 1-19 punktuose, tačiau jų nustatymas paslapčių subjektui gali būti pakankamas pagrindas daryti išvadas, kad su juo tarnybos santykiuose esantis asmuo, kuriam išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nėra patikimas ir dėl to kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte nurodytos aplinkybės (asmens savybės; kita veikla ar ryšiai; ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės ar faktai dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui) yra vertinamojo pobūdžio, jų sąrašas nėra baigtinis. Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad aplinkybių, kurios gali būti priskirtos prie nurodytų Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte, buvimą (nustatymą) paslapčių subjektas, spręsdamas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, turi pagrįsti konkrečių nustatytų (paaiškėjusių po leidimo išdavimo) įvykių, faktų analize Paslapčių įstatymo kontekste (ar asmuo gali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, ar jam gali būti leista dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija) ir suformuluoti tokiu vertinimu pagrįstas išvadas, t. y. nurodyti kokias būtent leidimo turėtojo asmenines savybes nustatė, kokia jo veikla, ryšiai, faktai ar aplinkybės buvo nustatytos dėl kurių kyla grėsmė jam patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ir pareigūnas negali būti laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei asmeniu.

Taigi, Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo pagrindas gali būti nustatytas tik per konkrečių faktų, įvykių, kurie atskleidžia tokias leidimo turėtojo asmens savybes, kitą veiklą ar ryšius, ar kitas su asmeniu susijusias aplinkybes ar faktus, nepatenkančius į išvardytus Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1-19 punktuose, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. LVAT praktikoje dėl panašios Paslapčių įstatymo normos (iki 2013 m. liepos 20 d. galiojusios įstatymo redakcijos 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto), be kita ko, yra pažymėta, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju,vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija (žr.

LVAT 2011 m. gruodžio 20 d. nutartį adm. byloje Nr. A143–3779/2011; 2012 m. rugsėjo 20 d. nutartį adm. byloje Nr. A143–1932/2012, 2015 m. kovo 2 d. nutartis adm. byloje Nr. A895-146/2015).

Šiuo nagrinėjamu atveju vertinant pareiškėjo patikimumą bei lojalumą Lietuvos valstybei, atsižvelgtina į pareiškėjo asmeninių pokalbių su šeimos nariais (sutuoktine), giminaičiais (tėvu), kitais asmenimis (A. G., teistu už kyšininkavimą pagal BK 225 str. 2 d., G. E., teistu už neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis pagal BK 1992 str. 1 d., 2 d.) apie tarnybą, sveikatos būklę, siekį baigti tarnybą, teikiamus duomenis kitiems asmenims (G. E. sugyventinei G. S.), gautų baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)ir vertintų vidinio patikrinimo metu, turinį ir pobūdį, baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie pareiškėjo veiksmus vykdant viešojo saugumo pareigas, pripažintina, kad Marijampolės AVPK Specialioji ekspertų komisija pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl nepatikimas bei nelojalus Lietuvos valstybei, nes jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.

Apibendrindamas išdėstytą, teismas konstatavo, jog atsakovo Marijampolės AVPK priimti įsakymai – 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 64-TE-438 ir 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 64-Te-439, yra teisėti. Esant šioms aplinkybėms teismas netenkino ir kitų pareiškėjo skundo reikalavimų.

III. Pareiškėjas M. V. apeliaciniu skundu (b. l. 81–83) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą tenkinti.

Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada, jog jo leidimas dirbti su įslaptinta informacija pagrįstai panaikintas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto pagrindu. Teismas, vertindamas pareiškėjo ištikimumą, lojalumą Lietuvos valstybei, rėmėsi išskirtinai tik ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija (buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – pareiškėjo elektroniniais ryšiais perduodamų pokalbių klausymasis). Tačiau pareiškėjui jokie įtarimai nebuvo pareikšti, o Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. G. 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas. Pagal BPK 161 straipsnį, jeigu baudžiamasis procesas nutraukiamas, visa apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija turi būti nedelsiant sunaikinta surašius atitinkamą aktą. Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. G. 2014 m. rugsėjo 1 d. priėmė nutarimą (b. l. 143), kuriuo nusprendė sunaikinti ikiteisminio tyrimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) tyrimui reikšmės neturinčią informaciją (be kita ko, ir telefoninių pokalbių pasiklausymo metu surinktą informaciją).

Atsakovas Marijampolės AVPK atsiliepime (b. l. 88–93) prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepimą atsakovas grindė iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime. Papildomai atsakovas pažymėjo, jog vidinio patikrinimo metu ir Komisijos posėdžio metu surinkta pakankamai duomenų, kad apeliantas artimai bendravo su ne kartą administracine tvarka baustu ir teistu G. E. (Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Sprendžiant dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo apeliantui klausimą, buvo remtasi ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis (medžiaga), tačiau šie duomenys nėra tapatūs kriminalinės žvalgybos metu gautiems duomenims ir nėra įslaptinti. Duomenys buvo panaudoti gavus ikiteisminį tyrimą kontroliavusio prokuroro leidimą ir vidiniame patikrinime panaudoti nenutraukus ikiteisminio tyrimo. Atsakovas įvykdė prokuroro nutarimą ir sunaikino atitinkamus duomenis elektroninėse laikmenose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas M. V. ginčija Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-438 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo viršilai M. V. bei Marijampolės AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-439 „Dėl viršilos M. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“. Pareiškėjas taip pat prašė grąžinti jį į tarnybą ir priteisti iš atsakovo Marijampolės AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2014 m. rugsėjo 13 d. iki visiško atsiskaitymo su juo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Marijampolės AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymas Nr. 64-TE-438 priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 10, 19, 20 punktais ir remiantis šio policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos 2014 m. rugsėjo 12 d. posėdžio protokolu Nr. 64-IL-4694 (b. l. 8).

Pagal Paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktą leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atlikus patikrinimą nustatoma kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Atsakovas, išspręsdamas pareiškėjui 2010 m. balandžio 22 d. išduoto leidimo dirbti su įslaptinta informacija Nr. 64-IL-762, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo klausimą nurodė šias aplinkybes: pareiškėjas palaiko ryšius su asmeniu, turinčiu neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už nusikalstamą veiką, padarytą organizuotos grupės (Įstatymo 16 str. 2 d. 10 p.); turi psichikos ar kitų sveikatos apsaugos ministro patvirtintame sąraše numatytų sveikatos būklės sutrikimų, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Įstatymo 16 str. 2 d. 19 p.); tikrinimo metu komisija nustatė pareiškėjo asmenines ir dalykines savybes – nepatikimumą, nesąžiningumą, nepareigingumą bei nelojalumą Lietuvos valstybei, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui (Įstatymo 16 str. 2 d. 20 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad vidinio patikrinimo metu nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 10 ir 19 punktuose numatytas aplinkybes, ir pripažino, kad 2010 m. balandžio 22 d. M. V. išduotas leidimas šių punktų pagrindu buvo panaikintas nepagrįstai. Tačiau teismas nusprendė, kad atsižvelgiant į pareiškėjo asmeninių pokalbių su šeimos nariais, giminaičiais, kitais asmenimis turinį ir pobūdį, Marijampolės AVPK Specialioji ekspertų komisija pagrįstai nutarė, jog pareiškėjas yra nesąžiningas, todėl nepatikimas bei nelojalus Lietuvos valstybei. Tad leidimo panaikinimas remiantis Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkto nuostatomis yra teisėtas ir pagrįstas.

Kadangi apeliacinį skundą nagrinėjamoje byloje padavė tik pareiškėjas M. V., teisėjų kolegija nagrinės ginčą dėl Paslapčių įstatymo 2 dalies 20 punkte numatytos aplinkybės, pagal kurią leidimas dirbti su įslaptinta informacija neišduodamas, jeigu asmuo nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, nes tikrinimo metu nustatomos asmens savybės, kita veikla ir ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui.

Pareiškėjas teismo sprendimą ginčija, nurodydamas iš esmės vienintelį argumentą: Kauno apygardos administracinis teismas, vertindamas pareiškėjo patikimumą bei lojalumą Lietuvos valstybei, išimtinai rėmėsi informacija, kuri buvo surinkta ikiteisminio tyrimo byloje, taikant M. V. Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnyje numatytą procesinę prievartos priemonę (klausantis pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, ir juos fiksuojant), t. y. jo asmeninių pokalbių su šeimos nariai, giminaičiais, kitais asmenimis turiniu. Kadangi ikiteisminis tyrimas M. V. buvo nutrauktas, pagal Baudžiamojo proceso kodekso 161 straipsnio 2 dalį visa apie jo gyvenimą surinkta informacija prokuroro sprendimu turėjo būti sunaikinta.

Atsakydama į šį apelianto argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad iš baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (kuri pridėta prie nagrinėjamos bylos) matyti, jog ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalį M. V. buvo pradėtas Marijampolės APVK Imuniteto poskyryje pagal šio poskyrio vyresniosios tyrėjos 2014 m. sausio 17 d. tarnybinį pranešimą Nr. 64-PR5-70. Tyrimą atliko Marijampolės AVPK Imuniteto poskyris. Kauno apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. balandžio 9 d. ir 2014 m. birželio 6 d. nutartimis buvo patenkinti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroro prašymai leisti klausytis M. V. pokalbių mobiliaisiais telefonais, kontroliuoti kitą telekomunikacijų tinklais perduodamą – gaunamą informaciją bei daryti pokalbių garso įrašus, t. y. pritaikyta Baudžiamojo proceso kodekso 154 straipsnio 1 dalyje numatyta procesinė prievartos priemonė. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų skyriaus prokuroras nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą priėmė 2014 m. rugsėjo 17 d. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 161 straipsnio 2 dalį, jei baudžiamasis procesas nutraukiamas, visa apie privatų asmens gyvenimą surinkta informacija turi būti nedelsiant sunaikinta surašius atitinkamą aktą. Sprendimą dėl tokios informacijos sunaikinimo priima prokuroras pasibaigus šio Kodekso 214 straipsnyje nustatytam procesinio sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą apskundimo terminui arba išnagrinėjus proceso dalyvių skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo.

Iš Specialiosios ekspertų komisijos posėdžio, įvykusio 2014 m. rugsėjo 11 d. (protokolas surašytas 2014 m. rugsėjo 12 d.), matyti, kad komisijai buvo pateikta: 1) Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio 2014 m. birželio 20 d. vidinio patikrinimo medžiaga „Dėl M. V. patikimumo dirbant su įslaptinta informacija“; 2) Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio viršininko D. G. 2014 m. rugsėjo 9 d. teikimas Nr. 64-IL-4663 „Dėl leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo“. Protokole taip pat pažymėta, kad pranešėjas G. R. supažindino komisijos narius su visa ir pilna apimtimi surinkta medžiaga. Taigi, prieš priimdama sprendimą siūlyti Marijampolės AVPK viršininkui panaikinti šio komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresniajam patruliui M. V. leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, Specialioji ekspertų komisija 2014 m. rugsėjo 11 d. buvo supažindinta tiek su vidinio patikrinimo medžiaga, tiek ir su Marijampolės AVPK Imuniteto poskyrio viršininko 2014 m. rugsėjo 9 d. teikimu Marijampolės AVPK viršininkui, kuriuose, be kita ko, surinkti duomenys (tarp jų ir užfiksuoti telefoninių pokalbių garso įrašų metu) ir išdėstytos aplinkybės, kurie apibūdina M. V. kaip nesąžiningą, nepareigingą, nepatikimą ir nelojalų Lietuvos valstybei. Nagrinėjamu atveju Specialiosios ekspertų komisijos posėdis vyko ir komisijai pateikta medžiaga buvo tiriama bei išvados daromos anksčiau, nei baudžiamojoje byloje priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą. Tad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Komisijos išvadomis ir baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis apie pareiškėjo veiksmus vykdant viešojo saugumo pareigas ir nustatant jo savybes bei ryšius, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Šie duomenys nėra siejami su privačiu asmens gyvenimu. Teisėjų kolegijos nuomone, minėti byloje esantys įrodymai buvo tiriami ir vertinami nepažeidžiant leistinumo principo.

Pirmosios instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri reikalavimai, susiję su jo patikimumu bei lojalumu Lietuvos valstybei, kurie yra sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Valstybės nepasitikėjimą tam tikru asmeniu gali lemti paties to asmens veikla, inter alia padaryti teisės pažeidimai, taip pat to asmens savybės, ryšiai, kitos svarbios aplinkybės. Su valstybės paslaptimis gali būti leidžiama susipažinti tik tokiam asmeniui, kurio veikla, savybės, ryšiai ir kt. negali duoti pagrindo nuogąstauti, kad, jam sužinojus valstybės paslaptį, kils grėsmė, juo labiau bus padaryta žalos valstybės suverenitetui, teritorijos vientisumui, konstitucinei santvarkai, gynybinei galiai, kitiems itin svarbiems valstybės interesams, visuomenės ir valstybės gyvenimo pagrindams, bus pažeisti svarbiausi Konstitucijos reguliuojami, ginami ir saugomi santykiai, kuriuos kaip tik ir turi padėti apsaugoti ir apginti tai, kad tam tikra informacija pagal įstatymus yra įslaptinama.

Konstitucinis Teismas 2011 m. liepos 7 d. nutarime inter alia konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi plačią diskreciją reguliuodamas santykius, susijusius su valstybės ir tarnybos paslapčių apsauga, inter alia nustatydamas asmenų, siekiančių eiti ar einančių pareigas valstybės tarnyboje, susijusias su įslaptintos informacijos naudojimu ar jos apsauga, patikimumo bei lojalumo Lietuvos valstybei kriterijus ir tokių asmenų patikrinimo procedūras; įstatymų leidėjas gali numatyti tokias įslaptintos informacijos apsaugos priemones, kurios leistų iš anksto užkirsti kelią grėsmėms įslaptintos informacijos saugumui ir kartu – grėsmėms valstybės interesams.

Nagrinėjamoje byloje yra pateikti įrodymai, keliantys pakankamai pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo M. V. tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje surinktus duomenis ir nustatė, jog byloje pateikti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninės savybės neatitinka tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija kriterijų. Vertindama nurodytus faktus pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles bei taikydama nurodytus kriterijus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems byloje nagrinėjamos situacijos vertinimo argumentams, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas pagrįstai konstatavo esant nustatytas Paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 20 punkte numatytas aplinkybes.

Valstybės tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkte imperatyviai nustatyta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Pripažinus, kad pareiškėjui M. V. teisėtai ir pagrįstai 2014 m. rugsėjo 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko įsakymu Nr. 64-TE-438 buvo panaikintas 2010 m. balandžio 22 d. Marijampolės policijos komisariato viršininko išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, naikinti Marijampolės AVPK viršininko 2014 m. rugsėjo 12 d. įsakymą Nr. 64-TE-439 „Dėl viršilos M. V. atleidimo iš vidaus tarnybos“ nėra jokio teisinio pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Nagrinėjamoje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ir byloje esančių įrodymų pagrindu neteisingai nustatė aplinkybes, kurios turi bylai esminės reikšmės.

Pripažinęs skundžiamus Marijampolės AVPK viršininko įsakymus teisėtais ir pagrįstais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kitus pareiškėjo reikalavimus kaip išvestinius.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė