AS-552-1012-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS552-1012/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03506-2014-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. P. skundą atsakovui Viešųjų pirkimų tarnybai dėl įsakymo panaikinimo ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. P. (toliau – ir pareiškėja) 2014 m. liepos 15 d. (pagal pašto spaudą ant voko) padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydama: 1) panaikinti Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. P-162, kuriuo pareiškėja buvo atleista iš valstybės tarnybos dėl pareigybės panaikinimo; 2) priteisti iš Viešųjų pirkimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo neteisėto atleidimo iš valstybės tarnybos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti iš atsakovo visas pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą. Prašymas motyvuojamas tuo, kad pareiškėjai prireikė laiko skundo priedams surinkti. Neturėdama teisinio išsilavinimo, pareiškėja suklydo, manydama, kad nuo jos atleidimo datos (2014 m. birželio 16 d.) skaičiuojamas ir kreipimosi į teismą terminas. Teisinės pagalbos į teisininką profesionalą pareiškėja kreipėsi tik 2014 m. liepos 15 d., kai buvo surinkusi visus reikiamus dokumentus. Skundas buvo parengtas skubiai ir paduotas teismui praleidus vos 2 dienas. Pareiškėjos nuomone, toks nedidelis termino praleidimas negali būti vertinamas kaip jos aplaidumas ir piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi netenkino pareiškėjos E. P. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.) bei nutarė grąžinti sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad skundas paduotas praleidus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Minėtoje normoje numatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Iš pateikto skundo ir jo priedų teismas nustatė, kad pareiškėja atleista iš darbo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. P-162, todėl skaičiuojant nuo šio įsakymo datos, skundas teismui vėliausiai turėjo būti paduotas 2014 m. liepos 14 d., o buvo paduotas (išsiųstas) tik 2014 m. liepos 15 d.

Vertindamas prašyme nurodytas termino praleidimo priežastis, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėja ėjo pareigas valstybės tarnyboje. Šių pareigų užėmimas reikalauja elementarių teisinių žinių, ypatingai tų, kurios apima valstybės tarnybos santykius. Pareiškėjai apie galimą atleidimą buvo pranešta 2014 m. sausio 13 d. informaciniu lapeliu Nr. 8P-32, todėl ji turėjo pakankamai laiko surinkti informaciją apie tai, kaip ginti savo teises, surinkti reikiamus dokumentus apie tai, ar jos pareigybė realiai yra naikinama. Be to, teismas pastebėjo, jog kreipiantis į teismą pakaktų pateikti tik įsakymo apie atleidimą kopiją ir kitus dokumentus, kurie jau buvo įteikti pareiškėjai, o dėl kitų dokumentų galima buvo teikti prašymą teismui juos išreikalauti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja į advokatų kontorą kreipėsi jau praleidusi skundo teismui padavimo terminą. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad terminas buvo praleistas dėl objektyvių, nuo pareiškėjos valios nepriklausiančių priežasčių, kadangi pareiškėja pati nepaaiškinamai ilgai delsė ir dėl to praleido terminą kreiptis su skundu į teismą.

Netenkinęs prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, teismas pareiškėjos skundą priimti atsisakė.

III. Pareiškėja E. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

Atskirajame skunde pareiškėja pažymi, kad tuo atveju, jeigu teismas būtų tenkinęs jos prašymą dėl termino atnaujinimo ir priėmęs skundą, teisinių santykių stabilumo principas nebūtų pažeistas, atvirkščiai, jai būtų užtikrinta teisė pasinaudoti teismine gynyba ir suteikta galimybė apsiginti nuo atsakovo neteisėtų veiksmų. Pareiškėja paaiškina, kad Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. P-162 buvo priimtas 2014 m. birželio 11 d., o ji iš Viešųjų pirkimų tarnybos Rizikos valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų faktiškai buvo atleista 2014 m. birželio 16 d. Tai reiškia, kad, nors ginčijamo įsakymo priėmimo data yra 2014 m. birželio 11 d., teisines pasekmes jis sukėlė ir faktiškai pradėjo galioti tik nuo 2014 m. birželio 16 d. Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad atsakovo įsakyme nenurodyta jo apskundimo tvarka ir terminas, dėl to buvo apsunkinta jos teisė kreiptis gynybos į teismą. Pareiškėja buvo suklaidinta ir manė, kad 30 dienų skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jos faktinio atleidimo dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 16 d., bet ne nuo įsakymo priėmimo dienos, t. y. 2014 m. birželio 11 d. Atleista iš Viešųjų pirkimų tarnybos pareiškėja iš karto ėmėsi aktyvių veiksmų, surinko ir pateikė savo atstovui visus dokumentus, reikalingus siekiant tinkamai atstovauti jos teisėms ir teisėtiems interesams teisme. Todėl, pareiškėjos manymu, jos elgesys, siekiant įgyvendinti turimą teisę į teisminę gynybą, negali būti laikomas aplaidžiu delsimu, dėl kurio buvo praleistas skundo padavimo terminas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamu atveju svarstytinas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus šio skundo padavimo terminą, t. y. Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010, 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010 ir kt.). Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, esant pagrindui manyti, kad skundo padavimo terminas yra praleistas, gali įpareigoti pareiškėją pateikti šios aplinkybės išsiaiškinimui reikšmingus įrodymus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-466/2008).

Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi specialiąja teisės norma, reglamentuojančia darbuotojų atleidimo iš darbo apskundimo tvarką, – t. y. Darbo kodekso 300 straipsnio 1 dalimi. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, per vieną mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos jis turi teisę kreiptis į teismą. Pastebėtina, kad tiek paminėta bendroji teisės norma, įtvirtinta ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje, tiek specialioji, Darbo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta norma sieja skundo padavimo teismui eigos pradžią su skundžiamo akto įteikimo pareiškėjui momentu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-453/2010). Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-921/2011).

Šiuo atveju iš skundžiamos nutarties motyvų matyti, kad pirmosios instancijos teismas skaičiavo skundo padavimo teismui terminą nuo Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymo Nr. P-162 priėmimo dienos, t. y. nuo 2014 m. birželio 11 d., todėl priėjo prie išvados, kad pareiškėja praleido terminą skundui paduoti, nes skundas dėl minėto įsakymo panaikinimo turėjo būti paduotas teismui iki 2014 m. liepos 14 d. įskaitytinai, o buvo paduotas (išsiųstas) 2014 m. liepos 15 d. Nors pareiškėja tiek kreipdamasi į pirmosios instancijos teismą su skundu bei prašymu dėl apskundimo termino atnaujinimo, tiek paduodama apeliacinės instancijos teismui atskirąjį skundą neginčija aplinkybės, kad ji praleido terminą kreiptis į teismą su skundu dėl Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. P-162, tačiau, kaip matyti iš pareiškėjos argumentų, dėstomų tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijos teismui, pareiškėjai pačiai neaišku, nuo kokio momento turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti, t. y. ar nuo skundžiamo atsakovo įsakymo priėmimo dienos (2014 m. birželio 11 d.), ar nuo jos faktinio atleidimo iš darbo dienos (2014 m. birželio 16 d.), dėl to vienu atveju pareiškėja nurodo, kad ji praleido tik vieną dieną kreiptis su skundu į teismą, kitur – kad dvi ar net penkias dienas.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiga nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią ex officio priklauso teismui, kuris sprendžia pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimus. Todėl nesant duomenų apie skundžiamo akto įteikimo pareiškėjui datą arba pareiškėjo sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentą (priklauso nuo to, koks iš šių dviejų įvykių atsirado laike anksčiau), teismas privalo įpareigoti pareiškėją pateikti šios aplinkybės išsiaiškinimui reikšmingus įrodymus arba pats išreikalauja šiuos įrodymus iš kitų asmenų (ABTĮ 34 str., 37 str. 1 d., 57 str. 4 d.).

Nors nagrinėjamu atveju pareiškėjai apie galimą jos atleidimą buvo pranešta dar 2014 m. sausio 13 d. atsakovo informaciniu lapeliu Nr. 8P-32, tačiau skundžiamas įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo buvo priimtas tik 2014 m. birželio 11 d., todėl apie šio įsakymo turinį ir jo rekvizitus (įsakymo priėmimo datą, numerį ir pan.), reikalingus skundui paruošti, pareiškėja galėjo sužinoti ne anksčiau nei 2014 m. birželio 11 d. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėdama bylą atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėje byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kada konkrečiai pareiškėja gavo skundžiamą Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2014 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. P-162 arba kada jai faktiškai tapo žinoma ar ji turėjo sužinoti apie skundžiamą aktą (jeigu pastaroji aplinkybė įvyko anksčiau nei pareiškėjai buvo faktiškai įteikta skundžiamo įsakymo kopija).

Nesant byloje duomenų apie termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžios momentą, negalima pagrįstai spręsti apie tai, ar pareiškėja apskritai praleido terminą skundui paduoti. Termino skundui paduoti praleidimo priežasčių svarbumas ir objektyvumas, atsakovo veiksmų galima įtaka vertintina tik po to, kai bus nustatytas termino eigos pradžios momentas.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kaip paduotą praleidus apskundimo terminą, negali būti pripažinta pagrįsta. Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias skundo padavimo teismui terminų skaičiavimo tvarką, todėl skundžiama nutartis panaikinama ir pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo bei skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos E. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos E. P. prašymo dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas