AS-919-520/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-919-520/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01005-2012-4

Procesinio sprendimo kategorija 81 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. K. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinei dėl įsakymo dalies panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, išmokos ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės (toliau – ir VSAT Varėnos rinktinė, atsakovas) vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-76) 1 ir 2 punktus, kuriais pareiškėjui buvo skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas; 2) įpareigoti VSAT Varėnos rinktinės vadą išduoti siuntimą į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Centrinę medicinos ekspertų komisiją (toliau – ir CMEK), kad būtų nustatytas pareiškėjo tinkamumas tolesnei tarnybai, t. y. užbaigti pradėtas medicinines procedūras ir, priklausomai nuo CMEK išvadų, spręsti atleidimo iš tarnybos klausimą pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538, (toliau – ir Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą arba 15 punktą; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo ir įvykdymo dienos; 4) priteisti su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas; 5) priteisti išmoką už 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 28 d. 2 val. 35 min. pareiškėjui suteiktą poilsio laiką, kuriuo jis nepasinaudojo ir už kurį nebuvo atsiskaityta atleidimo dieną.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl reikalavimo priteisti išmoką už 2011 m. spalio 14 d. ir 2011 m. spalio 28 d. 2 val. 35 min. pareiškėjui suteiktą poilsio laiką, o kitą pareiškėjo skundo dalį tenkino: panaikino VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktus; grąžino pareiškėją į VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas; įpareigojo VSAT Varėnos rinktinę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai; priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos; priteisė pareiškėjui iš atsakovo 1 360 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas nusprendė sprendimo dalį dėl pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo vykdyti skubiai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. kovo 12 d. nutartimi atsakovo VSAT Varėnos rinktinės apeliacinį skundą patenkino ir pakeitė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą: pareiškėjo skundą dėl VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 1 ir 2 punktų panaikinimo, pareiškėjo grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinę pravaikštą priteisimo ir atsakovo įpareigojimo išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK atmetė; pareiškėjui iš atsakovo priteisė 250 Lt bylinėjimosi išlaidų; sprendimo dalį dėl bylos nutraukimo paliko nepakeistą.

II. Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė 2014 m. kovo 7 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo, prašydamas išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimą ir priteisti iš pareiškėjo 1 110 Lt.

Pareiškėjas E. K. atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nurodė, kad sutinka su VSAT Varėnos rinktinės prašymu priteisti iš jo 1 110 Lt.

Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė 2014 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo atsisakymą, kuriuo atsisakė nuo pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir 1 110 Lt iš pareiškėjo priteisimo.

Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė 2014 m. gegužės 14 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė kitą pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo ir prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo paduoti. Pareiškime dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo buvo prašoma išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimą ir panaikinti VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 21 d. nutartimi atnaujino VSAT Varėnos rinktinei terminą pareiškimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo pateikti ir priėmė VSAT Varėnos rinktinės pareiškimą dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo.

Pareiškėjas E. K. atsiliepime su pareiškimu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nesutiko.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 30 d. nutartimi nutraukė bylos dalį dėl VSAT Varėnos rinktinės prašymo išspręsti sprendimo atgręžimo klausimą ir priteisti iš E. K. 1 110 Lt, kitą atsakovo pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo dalį tenkino iš dalies – atgręžė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymą ir panaikino VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ 4.1 punktą bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“; kitą pareiškimo dalį atmetė.

Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašė šią nutartį panaikinti ir prašymą dėl sprendimo vykdymo atgręžimo atmesti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškėjo atskirąjį skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties dalį, kuria išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas, ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

III. Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė 2015 m. kovo 25 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą pareiškimą ir prašė išspręsti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimą bei panaikinti VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ 1, 2 ir 3 punktus bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktą.

Atsakovas prašyme nurodė, kad dviejų galiojančių pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų negali būti, todėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, kuria buvo pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas, turi būti vykdoma.

Pareiškėjas su atsakovo prašymu dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo nesutiko ir prašė jo netenkinti.

IV. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi atgręžė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymą ir panaikino VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ 1, 2 ir 3 punktus bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktą.

Teismas konstatavo, jog dviejų galiojančių pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindų negali būti, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, kuria buvo pakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas, turi būti vykdoma.

Teismas padarė išvadą, kad tik VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pagrįstumas patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi. Esant galiojančiam įsakymui Nr. TE-76, kiti VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymai Nr. TE-183, Nr. TE-252 nėra logiškai susiję su įsakymu Nr. TE-76 bei nėra teisės aktais, teismų sprendimais ribojama šio įsakymo galia.

Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą ir į nustatytas aplinkybes, į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-680/2014 ir 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį Nr. AS624-929/2014 bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 760–762 straipsniais, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimą ir panaikinti VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ 1, 2 ir 3 punktus bei VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktą.

V. Pareiškėjas E. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir atsakovo prašymą atmesti.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė pareigos pagrįsti priimamą sprendimą, o tai pagal ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktą, yra savarankiškas pagrindas tokią nutartį panaikinti. Pareiškėjas pažymi, jog teismas netinkamai pritaikė CPK 760 straipsnio 1 dalies bei LVI skyriaus nuostatas. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. AS624-919/2014, ir teigia, kad nagrinėjant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo vykdymo atgręžimo klausimą, turi būti sprendžiamas tik vykdant šį teismo sprendimą išmokėtų lėšų grąžinimo klausimas. Pareiškėjo teigimu, ne visais atvejais įmanoma atgręžti įvykdytą teismo sprendimą.

Atsakovas VSAT Varėnos rinktinė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su juo nesutinka, ir prašo jį atmesti. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. Atskiruoju skundu pareiškėjas E. K. skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo išspręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimas, t. y. panaikinti VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ 1, 2 ir 3 punktai bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktas.

Pareiškėjas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nes teismas negali spręsti klausimų, tiesiogiai nesusijusių su panaikinto sprendimo įvykdymo atgręžimu, o gali spręsti tik klausimą dėl pagal teismo sprendimą išmokėtų lėšų grąžinimo, be to, šiuo atveju nebuvo įvertinta, jog yra neįmanomas įvykių, susijusių su jo atleidimu pagal atsakovo 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. TE-76, grąžinimas į pirmesnę padėtį dėl to, kad pareiškėjo tarnyba yra pasibaigusi seniai ir atsakovo 2012 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. TE-252 dėl jo atleidimo iš tarnybos yra priimtas dėl objektyvių duomenų, t. y. dėl jo sveikatos būklės ištyrimo ir negalėjimo tęsti tarnybos. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė sprendimo atgręžimo klausimą jo nurodytu būdu.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, nustatė, kad pareiškėjas iki 2012 m. kovo 7 d. ėjo VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas, iš kurių buvo atleistas 2012 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (I t., b. l. 20–21). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. liepos 2 d. sprendimu (I t., b. l. 148–161) panaikino VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 ir 2 punktus, grąžino pareiškėją į VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio, 10 kategorijos statutinio valstybės tarnautojo) pareigas; įpareigojo VSAT Varėnos rinktinę teisės aktų nustatyta tvarka išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK, kad būtų nustatytas jo tinkamumas tolesnei tarnybai; priteisė pareiškėjui vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos. Sprendimo dalis dėl pareiškėjo grąžinimo į valstybės tarnybą ir dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipta vykdyti skubiai.

Vykdydamas neįsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą, atsakovas 2012 m. liepos 11 d. priėmė įsakymą Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ (II t., b. l. 93), kurio 1 punktu E. K. nuo 2012 m. liepos 11 d. grąžintas į VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 10 kategorijos) pareigas. Šio įsakymo 2 punktu E. K. suteiktas asmens ženklas Nr. 1736 (4 vnt.), o 3 punktu nutarta laikyti negaliojančiu VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. TE-76 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“.

VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktu pareiškėjas nuo 2012 m. spalio 29 d. atleistas iš vidaus tarnybos VSAT Varėnos rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto (statutinio valstybės tarnautojo, A lygio, 10 kategorijos) pareigų pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą (dėl negalimumo tarnauti dėl sveikatos būklės, esant CMEK išvadai). Aptariamo VSAT Varėnos rinktinės vado įsakymo 1 punkte taip pat nustatyta: E. K. vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas 2012 m. spalio 12 d. – 13 m. 3 mėn. 13 d.; vidaus tarnybos laikas išeitinei kompensacijai 2012 m. spalio 29 d. – 11 m. 7 mėn. 22 d.; nepanaudotų kasmetinių atostogų už 2012 metus – 16,36 kalendorinės dienos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartimi (II t., b. l. 2–22) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas ir panaikinta dalis VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. kovo 6 d. įsakymo Nr. TE-76, pareiškėjas grąžintas į tarnybą, jam priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinę pravaikštą, atsakovas įpareigotas išduoti pareiškėjui siuntimą į CMEK, panaikinta ir pareiškėjo skundo dalis dėl šių reikalavimų atmesta.

VSAT Varėnos rintinės vado 2013 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. TE-56 „Dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties vykdymo“ (II t., b. l. 110) 1.1–1.2 punktais VSAT Varėnos rintinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183 bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 nutarta laikyti negaliojančiais. Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimu (II t., b. l. 111–113) VSAT Varėnos rintinės vado 2013 m. kovo 18 d. įsakymo Nr. TE-56 1.1–1.2 punktai panaikinti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartimi (II t., b. l. 114–116), priimta administracinėje byloje Nr. A143-680/2014, Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimas buvo paliktas nepakeistas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad atsakovas VSAT Varėnos rinktinė, kaip buvęs pareiškėjo darbdavys, neturėjo kompetencijos spręsti su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymo atgręžimu sietinus klausimus, todėl atsakovas neteisėtai nutarė laikyti negaliojančiais VSAT Varėnos rintinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymą Nr. TE-183 bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, kad susidariusi situacija gali būti sprendžiama vadovaujantis sprendimo įvykdymo atgręžimo institutu.

Kaip jau buvo nurodyta, pareiškėjas šioje byloje pateikė prašymą atgręžti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymą, panaikinant VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ 1, 2 ir 3 punktus bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktą. Pareiškėjas būtinumą įvykdyti minėto sprendimo atgręžimą motyvuoja vien tik tuo, kad negalima situacija, kai galioja du įsakymai (2012 m. kovo 6 d. įsakymas Nr. TE-76 ir 2012 m. spalio 29 d. įsakymas Nr. TE-252), kuriais pareiškėjas atleistas iš tarnybos esant skirtingiems teisiniams pagrindams. Pirmosios instancijos teismas nurodytų administracinių aktų dalis panaikino taip pat tik konstatavęs, kad negali galioti du įsakymai, priimti skirtingais teisiniais pagrindais, kuriais pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, ir padaręs išvadą, kad tokia situacija turi būti išspręsta vadovaujantis CPK 760–762 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis. Su šia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes ji padaryta netinkamai nustačius ir įvertinus bylai teisiškai reikšmingas faktines ir teisines aplinkybes bei netinkamai pritaikius sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančias teisės normas.

VII. ABTĮ 97 straipsnyje įtvirtintos bendros nuostatos dėl sprendimo įvykdymo tvarkos ir termino, tačiau administraciniame procese taip pat iškyla būtinybė nukrypti nuo bendros sprendimo vykdymo tvarkos, t. y. spręsti sprendimo vykdymo atidėjimo, išdėstymo, vykdymo tvarkos pakeitimo ir įvykdymo atgręžimo klausimus (2009 m. birželio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-684/2009; 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011). Nors ABTĮ expressis verbis neįtvirtina šių institutų, iškilę paminėti klausimai sprendžiami vadovaujantis CPK normomis (2010 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-261/2010; 2011 m. liepos 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-471/2011).

Sprendimų įvykdymo atgręžimą reglamentuoja CPK 760–762 straipsniai. CPK 760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir iš naujo išnagrinėjus bylą priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui turi būti grąžinama visa tai, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo naudai (sprendimo įvykdymo atgręžimas). Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog atsakovas taip pat turi teisę reikalauti, kad išieškotojas atlygintų nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris paskiau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista išieškotojo prašymu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymo atgręžimo instituto paskirtis – atkurti ankstesnę šalių materialinių teisinių santykių padėtį, buvusią iki teismo sprendimo, kuris vėliau buvo panaikintas apeliacinės ar kasacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu ir byla išspręsta iš esmės kitaip, nei buvo nustatyta pirminiu teismo sprendimu. Šio instituto taikymas grindžiamas principo ex iniuria ius non oritur taikymu, t. y. neteisėtas sprendimas daro neteisėtą ir tokio sprendimo vykdymą, todėl būtina grąžinti šalis, įvykdžiusias tokį sprendimą, į padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2010).

Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 301 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.), reglamentuojančiame sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimą, buvo nustatyta, kad jeigu panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos sprendimas arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimas vykdomas pagal CPK nuostatas. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir 2012 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XI-2127 redakcijos DK 304 straipsnyje, galiojančiame nuo 2013 m. sausio 1 d. Šių DK straipsnių blanketinės dispozicijos nukreipia į CPK VI dalies LVI skyrių „Sprendimo įvykdymo atgręžimas“.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad sprendžiant su sprendimo vykdymo atgręžimu susijusius klausimus, nagrinėtini tik išimtinai su konkretaus teismo sprendimo įvykdymo atgręžimu susiję reikalavimai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kelti ir nagrinėti naujus materialinius teisinius reikalavimus sprendimo vykdymo atgręžimo proceso metu draudžiama, nes tokie reikalavimai nebuvo bylos, kurioje sprendžiamas panaikinto teismo sprendimo atgręžimo klausimas, nagrinėjimo dalykas, t. y. jie nesudarė pradinio ieškinio pareiškimo pagrindo ir dalyko. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad nauji reikalavimai, atsiradę dėl neįmanomumo atlikti teismo sprendimo vykdymo atgręžimą, turi būti sprendžiami ne vadovaujantis CPK 760 straipsnyje nustatyta tvarka, bet reiškiant naują reikalavimą (2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2010).

Kai kurių kategorijų bylose įstatymas nustato tam tikrus sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimus. CPK 762 straipsnio 4 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija, įsigaliojusi nuo 2011 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad, apeliacine ar kasacine tvarka panaikinus sprendimą bylose dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų išieškojimo, atgręžti įvykdymą leidžiama tik tais atvejais, kai gavėjas veikė nesąžiningai ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Taigi, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu siekiama susigrąžinti darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, turi reikšmės aplinkybės – ar teismo sprendimu priteisto darbo užmokesčio gavėjas – darbuotojas – veikė sąžiningai, ar buvo padaryta sąskaitybos klaidų. Šias aplinkybes privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis pareiškėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2013). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.241 straipsnio 1 dalies 4 punkte taip pat įtvirtinta nuostata, jog negali būti išreikalaujamos kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos kaip darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog CPK normose, ginant atsakovo interesus, įvykdyto teismo sprendimo atgręžimas yra ribojamas tik išimtiniais atvejais bylose, kylančiose iš darbo teisinių santykių, dėl alimentų, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, maitintojo gyvybės netekimo atveju, išieškojimo ir kt., išskyrus atvejus, kai panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais. Tokias ribas sąlygoja būtinybė apsaugoti žmogaus gyvybinius interesus. Tai, kad įstatymų leidėjas siekia apginti tik pačius svarbiausius ieškovo interesus, taip pat patvirtina, jog nustačius ieškovo blogą valią, t. y. jeigu panaikintasis sprendimas buvo pagrįstas ieškovo suteiktomis melagingomis žiniomis ar jo pateiktais suklastotais dokumentais, panaikintojo sprendimo atgręžimas leidžiamas ir šių kategorijų bylose (1998 m. rugsėjo 24 d. nutarimas).

Teismų praktikoje, taikant CPK 762 straipsnio 4 dalį, yra konstatuota, kad šioje teisės normoje nustatyti sprendimų įvykdymo atgręžimo ribojimai taikomi ne tik tais atvejais, kai apeliacine ar kasacine tvarka panaikinamas teismo sprendimas išimtinai tik dėl darbo užmokesčio ar jam prilygintų išmokų priteisimo, bet ir tokiais atvejais, kai panaikinamas teismo sprendimas, kuriuo darbuotojo atleidimas iš darbo buvo pripažintas neteisėtu, taikytas DK 297 straipsnio 4 dalyje nustatytas pažeistų darbuotojo teisių gynimo būdas, sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo nukreipta vykdyti skubiai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2004; 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-385/2005).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimu pareiškėjui buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2012 m. kovo 7 d. iki teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo dienos ir teismo sprendimo dalis dėl vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio priteisimo taip pat buvo nukreipta vykdyti skubiai. Iš 2013 m. kovo 20 d. VSAT Varėnos rinktinės Finansų skyriaus išduotos pažymos Nr. 10-455 „Apie E. K. išmokas“ (II t., b. 1. 109) matyti, kad pareiškėjui po to, kai buvo priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimas, buvo išmokėta iš viso 23 473 Lt. Į šią sumą patenka ir vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimą išmokėtos sumos bei išmokos, susijusios su pareiškėjo darbu, grąžinus jį į tarnybą, bei jo atleidimu iš tarnybos pagal VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252. Nustatyta, jog atsakovas dėl 23 473 Lt, kaip be pagrindo įgyto turto, priteisimo iš pareiškėjo kreipėsi į Varėnos rajono apylinkės teismą, tačiau jo ieškinį teismas atmetė 2013 m. spalio 31 d. sprendimu (II t., b. 1. 128–136). Šis sprendimas įsiteisėjo Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartimi atmetus atsakovo apeliacinį skundą (II t., b. 1. 137–141). Atsakovo ieškinys atmestas, konstatavus, kad atsakovas neįrodė pareiškėjo nesąžiningumo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsakovas paskutiniajame prašyme dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo reikalavimo dėl pareiškėjui išmokėtų sumų ar kitų galbūt dėl skubaus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo vykdymo patirtų ar patiriamų nuostolių atlyginimo nereiškė.

Vertinant pirmosios instancijos teismo nustatytą sprendimo įvykdymo atgręžimo būdą ir nurodytus argumentus, darytina išvada, kad nebuvo įvertinta susidariusi šioje byloje išskirtinė teisinė situacija, nes pareiškėjo tarnyba VSAT Varėnos rinktinėje, kuri atkurta vykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo nurodymą grąžinti pareiškėją skubiai į tarnybą, nutrūko iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties, kuria buvo konstatuotas pirminio pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos teisėtumas bei pagrįstumas, priėmimo, neatsižvelgta, dėl kokių priežasčių pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos iki 2013 m. kovo 12 d., t. y. kad pareiškėjas atleistas iš tarnybos dėl negalimumo tarnauti dėl sveikatos būklės, esant CMEK išvadai (Statuto 53 str. 1 d. 4 p.)

Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtų procesinių sprendimų, kuriais spręstas sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimas darbo bylose, matyti, kad įprastai aukštesnės instancijos teismui priėmus sprendimą, kuriuo panaikinamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ir kuris buvo nukreiptas vykdyti skubiai ir įvykdytas, tokio sprendimo vykdymo atgręžimas yra išsprendžiamas darbdavio sprendimu nutraukti darbo santykius įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2003; 2005 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2005).

Akcentuotina, kad minėta susidariusi tarp bylos šalių faktinė ir teisinė situacija jau buvo įvertinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A143-680/2014), nurodant, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, kuri buvo nukreipta į galutinį tarnybinių santykių tarp šalių sureglamentavimą, buvo priimta tuo metu, kai šie santykiai jau buvo pasibaigę kitokiu, su teismo nagrinėjama administracine byla nesietinu, pagrindu. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-680/2014 nustatyta aplinkybė, kad CMEK 2012 m. spalio 25 d. specializuotosios medicininės ekspertizės pažyma Nr. 5880 patvirtina, jog pareiškėjas negali eiti pareigų vidaus tarnyboje, kur tinkamumo sveikatos būklės reikalavimai nustatyti pagal Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei Vidaus tarybos sistemos pareigūnams sąvado, patvirtinto vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. IV-380/V-618 II skiltį. Remiantis šia pažyma pareiškėjo tarnyba VSAT Varėnos rintinėje tapo negalima ir būtent pats atsakovas priėmė sprendimą atleisti pareiškėją Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu. Akcentuotina, kad pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos kitą dieną po to, kai atsiranda ar nustatomas faktas (aplinkybė), dėl kurio pareigūnas nebegali tęsti tarnybos (nagrinėjamu atveju – gavus CMEK išvadą).

Pažymėtina, kad šiuo atveju negalima naikinti administracinio akto, kuris buvo priimtas neįsiteisėjusio, tačiau nukreipto skubiai vykdyti teismo sprendimo pagrindu, nes jį panaikinus, susiklostytų situacija, kad pareiškėjo tarnyba VSAT Varėnos rinktinėje jį grąžinus į tarnybą taptų neteisėta. Akcentuotina, kad pagal bylos duomenis, pareiškėjas dirbo, jam buvo mokamas darbo užmokestis (II t., b. l. 109). Kaip jau buvo minėta, įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. sprendimu nebuvo patenkintas atsakovo prašymas priteisti iš pareiškėjo gautą darbo užmokestį ir kitas išmokėtas pinigų sumas, susijusias su pareiškėjo darbu ir atleidimu iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nenustačius pareiškėjo nesąžiningumo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą dėl susiklosčiusios situacijos, kad šiuo metu galioja du atsakovo priimti įsakymai, kuriais pareiškėjas yra atleistas iš vidaus tarnybos dviem skirtingais Statute nustatytiems atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindais, daro išvadą, kad byloje nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo taikant teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias sprendimo įvykdymo atgręžimą, panaikinti atsakovo įsakymą, kuriuo pareiškėjas atleistas 2012 m. spalio 29 d. iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą, ir nustatyti, kad pareiškėjas yra atleistas iš tarnybos pagal anksčiau atsakovo priimtą įsakymą (2012 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. TE-76) nuo 2012 m. kovo 7 d. pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 14 punktą.

Minėta išvada darytina, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A143-680/2014) nustatytas faktas, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, kuri buvo nukreipta į galutinį tarnybinių santykių tarp šalių sureglamentavimą, buvo priimta tuo metu, kai šie santykiai jau buvo pasibaigę kitokiu, su teismo nagrinėjama administracine byla nesietinu, pagrindu. Tai reiškia, kad pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą gerokai anksčiau iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutarties priėmimo nėra siejamas su išnagrinėta administracine byla. Taip pat svarbu tai, kad negali būti paneigtas pareiškėjo tarnybos faktas nuo jo grąžinimo į pareigas ir iki jo atleidimo iš tarnybos 2012 m. spalio 29 d., o atsakovas būtent ir siekia, kad šis faktas būtų paneigtas. Be to, kaip jau minėta, vykdant atgręžimą darbo bylose yra taikomi ribojimai.

Kaip buvo pažymėta, sprendžiant įvykdyto teismo sprendimo atgręžimo klausimą darbo bylose, kuriose vykdymo atgręžimas yra įstatymu ribojamas, esminės reikšmės turi aplinkybė – ar darbuotojas veikė sąžiningai. Šią aplinkybę privalo įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekianti administracinės bylos šalis, nagrinėjamu atveju – atsakovas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šią aplinkybę buvo akcentavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutarties, kuria buvo spręstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo vykdymo atgręžimo klausimas, 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartyje (administracinė byla Nr. AS624-929/2014).

Įvertinusi atsakovo pareiškimo dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovas jokių argumentų, susijusių su pareiškėjo nesąžiningumu nenurodė, o tai reiškia nepaneigė pareiškėjo sąžiningumo. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, jog VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ priėmimą lėmė pareiškėjo nesąžiningumas.

Byloje surinkti duomenys taip pat neleidžia daryti išvados, jog dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų ar pateiktų melagingų dokumentų atsakovas priėmė minėtus įsakymus, iš jų ir 2012 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. TE-252 dėl pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo dalį buvo nuspręsta vykdyti skubiai ne pareiškėjui prašant, o teismo iniciatyva. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 6 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A143-680/2014), kuria pareiškėjo atleidimas Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu pripažintas teisėtu, nėra konstatuoti faktai, sudarantys pagrindą abejoti pareiškėjo sąžiningumu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartyje taip pat nenurodytos jokios aplinkybės, kad dėl pareiškėjo nesąžiningumo buvo priimtas sprendimas, kuriuo pareiškėjas buvo grąžintas į tarnybą. Be to, kaip buvo nurodyta, atsakovas VSAT Varėnos rinktinė buvo pateikusi ieškinį pagal CK 6.237 straipsnį dėl pareiškėjui išmokėtų sumų priteisimo kaip be pagrindo įgyto turto, tačiau bylą nagrinėjęs teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą paneigti pareiškėjo sąžiningumą, ir tai sudarė pagrindą ieškinį atmesti. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos pagal Statuto 53 straipsnio 1 dalies 4 punktą dėl to, kad pareiškėjas dėl objektyvios aplinkybės (sveikatos būklės) nebegalėjo tęsti tarnybos, t. y. ne dėl subjektyvių ir tik nuo pareiškėjo valios priklausančių aplinkybių.

Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog neįrodžius pareiškėjo nesąžiningumo, vadovaujantis CPK 762 straipsnio 4 dalimi, įvykdyto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo atgręžimas pagal atsakovo suformuluotą reikalavimą yra negalimas.

Apibendrindama nustatytas faktines ir teisines aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė visų teisiškai reikšmingų aplinkybių klausimui dėl sprendimo įvykdymo atgręžimo išspręsti, todėl netinkamai pritaikė teismo sprendimo įvykdymo atgręžimą reglamentuojančias teisės normas, ir tai sudaro pagrindą apskųstą 2015 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti, o atsakovo VSAT Varėnos rinktinės prašymą atgręžti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymą atsakovo nurodomu būdu atmesti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. K. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį panaikinti ir atsakovo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos rinktinės prašymą atgręžti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. liepos 2 d. sprendimo įvykdymą ir panaikinti VSAT Varėnos rinktinės vado 2012 m. liepos 11 d. įsakymo Nr. TE-183 „Dėl E. K. grąžinimo į pareigas“ 1, 2 ir 3 punktus bei 2012 m. spalio 29 d. įsakymo Nr. TE-252 „Dėl E. K. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1 punktą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė