A-801-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-801-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00758-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas L. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad nuo 2012 m. liepos 5 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose Nr. 128, 158, 174 ir kt. Kamerose buvo laikomi 3–4 asmenys, o toks asmenų laikymas prilygsta kankinimui ir prieštarauja Konstitucijos 21 straipsniui bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsniui.

Nurodė, kad buvo pažeista jo teisė į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, jis buvo pažemintas, pažeista jo garbė, orumas. Lukiškių TI-K kamerose šalta, drėgna, trūksta oro, tamsu. Vienam asmeniui tekdavo mažiau ploto nei numatyta teisės aktuose. Pagal sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:1999 6.15 punktą, vienam asmeniui laisves atėmimo ir kardomojo kalinimo ištaigoje turi tekti ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto. Kamerų plotai yra apie 7 kv. m, jose yra stalas, užimantis apie 1,5 kv. m ploto, 4 dviejų aukštų gultai, užimantys apie 4 kv. m ploto ir sanitarinis mazgas, užimantis 1,2 kv. m ploto. Atkreipė dėmesį į Konvencijos 3 straipsnio išaiškinimus, pagal kuriuos, jeigu asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. . laisvo ploto, jis patiria kankinimą bei orumo pažeminimą. Europos šalių teisinėse sistemose nurodyta, kad nuteistajam ar suimtajam tenkantis plotas jokiais būdais negali būti mažesnis nei 5 kv. m, kameroje turi būti švarus pakankamai didelis ir gerai praleidžiantis šviesą langas, tinkama ventiliacija, temperatūra ne mažesnė kaip 18 laipsnių, švarus tualetas, kuriame galima užsirakinti, ant sienų negali būti grybų, kamerose negali būti žiurkių bei tarakonų.

Pažymėjo, kad buvo priverstas nuolat gulėti arba sėdėti, o gamtinius reikalus atlikti visiems matant ir tai žemino pareiškėjo orumą. Gyvenamose patalpose nėra užtikrinamas natūralus apšvietimas ir dėl to suprastėjo jo regėjimas. Laikant rūkančius asmenis kartu su nerūkančiais, sudaromos konfliktinės situacijos. Konfliktinės situacijos dažnai kyla esant psichologiniams bei fiziniams nepatogumams, kurie atsiranda dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio ploto.

Atvykus ir prieš išvykstant etapu iš Lukiškių TI-K, asmens apžiūros daromos antisanitarinėmis sąlygomis (šalta, purvina ir pan.). Asmuo esant žemai oro temperatūrai verčiamas nuogai nusirengti, o daiktus dėti į nešvarias dėžes. Taip tyčiojamasi iš asmens daiktų, žeminamas pats asmuo, jo orumas. Dėl aptartų veiksmų pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, emocinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, nuolat jaučia baimę, apatiją.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad pareiškėjas nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. dėl laikymo sąlygų į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Nurodė, kad 2012 m. liepos 12 d., 2012 m. liepos 13 d., 2012 m. liepos 16 d., 2012 m. rugpjūčio 8 d. ir nuo 2013 m. balandžio 18 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Nuo 2012 m. rugsėjo 6 d. iki 2012 m. rugsėjo 13 d., nuo 2012 m. gruodžio 6 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d., nuo 2013 m. sausio 3 d. iki 2013 m. sausio 10 d., nuo 2013 m. sausio 17 iki 2013 m. sausio 24 d., nuo 2013 m. vasario 7 d. iki 2013 m. vasario 14 d., nuo 2013 m. vasario 28 iki 2013 m. kovo 7 d., nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. kovo 21 d. ir nuo 2013 m. balandžio 11 d. iki 2013 m. balandžio 18 d. L. D. buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K.

Atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabelinė televizija, galima naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui, jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Skirstant atvykusius asmenis į kameras, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų bei Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada atitinka teisės aktų reikalavimus. Esant tokiai situacijai, tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktuose nustatytas inventorius.

Pažymėjo, kad įstaigos administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų palaikyti tvarką kamerose, už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius visą laiką pristatomas į kameras, išduodama kalcinuota soda, skirta kameroms, kriauklėms ir unitazams valyti, už administracijos reikalavimų nevykdymą skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, jis jas plauna bei dezinfekuoja valikliais. Lukiškių TI-K yra sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB Kenkėjų kontrolės tarnyba. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus. Nuo 2013 m. gruodžio 30 d. Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinta“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Nurodė, kad kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus resursus ir iš valstybės biudžeto gautas lėšas. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadina elektros instaliaciją, daužo apšvietimo lemputes, stiklus, klozetus, laužo langus, griauna atitvarines sieneles, skiriančias klozetą nuo miegamųjų vietų ir pan., todėl visiškai suremontuotose kamerose neretai tenka daryti pakartotinį remontą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 76:2010 reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteisė 5 000 Lt (1 448 Eur) neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Nustatė, kad pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, 231 dieną nebuvo skirta pakankamai ploto.

Dėl tualeto neatskyrimo nuo gyvenamųjų patalpų, pažymėjo, kad tinkamas atskiro tualeto neįrengimas ir vertimas šlapintis bei tuštintis kitų asmenų akivaizdoje turi būti vertinamas kaip žmogaus garbę ir orumą pažeidžiantis elgesys.

Dėl nerūkančių laikymo su rūkančiaisiais, nurodė, kad pareiškėjas neteigė, jog yra nerūkantis, tačiau net ir pateikus prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių, šis prašymas nebuvo tenkintas. Nesant asmenų prašymų, pareigūnai negalėjo žinoti, kad asmuo yra nerūkantis ir neturėjo įstatymo nustatytos pareigos atskirti jį nuo rūkančių nuteistųjų.

Dėl kamerų apšvietimo nurodė, kad pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx. 2012 m. kovo 12 d., tai yra dar iki L. D. kalėjimo Lukiškių TI-K pradžios, natūralios apšvietos koeficientas kameroje Nr. 121 buvo 0,06 proc., dirbtinė dieninė apšvieta – 190 lx, naktinė apšvieta – 1 lx ir tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktų reikalavimų. 2012 m. gegužės mėnesį Lukiškių TI-K kameroje Nr. 117 nustatyta 135 lx dirbtinė apšvieta ir 0,08 proc. natūrali apšvieta, o tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimų. Kadangi natūralaus apšvietimo koeficiento tinkamas užtikrinimas susijęs su pastato rekonstrukcijos darbais, šis reikalavimas netaikomas (Lietuvos higienos normos HN 76:2010 2 punktas). 2012 m. liepos mėnesį TI-K kameroje Nr. 117 dirbtinė apšvieta buvo 259 lx, 2012 m. spalio mėnesį Lukiškių TI-K kameroje Nr. 117 nustatyta 209 lx dirbtinė apšvieta, o kameroje Nr. 104 – 222 lx ir tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 punkto reikalavimus. 2013 m. balandžio mėnesį dirbtinė dieninė apšvieta kameroje Nr. 163 siekė 210 lx, o naktinė – 13 lx, 2013 m. gegužės mėnesį dirbtinė dieninė apšvieta kameroje Nr. 163 buvo 210 lx, dirbtinė – 10 lx ir atitinkamai 210 lx bei 10 lx, tai atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktų reikalavimus. Apšvietos reikalavimų pažeidimų kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, nenustatyta ir patikrinimų, atliktų jam išvykus iš Lukiškių TI-K, metu.

Nurodė, kad kamerose Nr. 105 Nr. 163 santykinė oro drėgmė atitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimus, kad laisvės atėmimo vietų oro drėgmė šiltuoju laikotarpiu turi būti 35–65 proc., o šaltuoju – 35–60 proc. Duomenų apie kitų kamerų santykinę oro drėgmę ginčo laikotarpiu nėra pateikta. Lukiškių TI-K kameroje Nr. 105 oro temperatūra atitiko Lietuvos higienos normos HN76:2010 26 punkto reikalavimus, kuriuose nustatyta, kad šaltuoju metu oro temperatūra patalpose turi būti ne žemesnė nei 18 C.

Duomenų apie kitų kamerų, kuriuose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, oro temperatūrą nėra pateikta. 2013 m. balandžio mėnesį išmatuotas oro judėjimo greitis Lukiškių TI-K kameroje Nr. 163 siekė 0,01 m/s ir neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punkto reikalavimų, kad oro judėjimo greitis laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose šaltuoju laikotarpiu turi siekti nuo 0,05 iki 0,15 m/s. Kadangi oro judėjimo greičiui padidinti reikėtų atlikti Lukiškių TI-K pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbus, Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktas netaikomas.

Pažymėjo, kad kameros buvo vėdinamos nepažeidžiant Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimo, kuriame nurodyta, kad gyvenamos patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kameros Nr. 112 langas 2013 m. kovo mėnesį nebuvo pritaikytas vėdinimui (sudaužytas lango rėmas), o tai neatitiko Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punkto reikalavimo. Kitų duomenų nepateikta. Nurodė, kad 2013 m. balandžio mėnesį vykusio patikrinimo metu nustatyta, kad Lukiškių TIK kameros Nr. 163 sienos nudažytos.

Ant kamerų sienų ir lubų buvo dėmių, tačiau jų paviršiai lygūs, pelėsio vizualiai nenustatyta. Iš Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2013 m. kovo 6 d. patikrinimo akto Nr. 13(13-3)-13.16-152 nustatė, kad Lukiškių TI-K kameroje Nr. 112 ant sienų ir lubų vietomis buvo dėmių, atšokusio tinko ir dažų plotų. Pabrėžė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamai atliekamų kratų yra abstraktaus pobūdžio ir nepagrįsti. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 5 000 Lt.

III. Pareiškėjas L. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti 5 kv. m minimalaus ploto, tenkančio asmeniui, normą bei į ją neįskaičiuoti patalpoje esančių baldų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pareiškėjas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime buvo laikomas periodiškai nuo 2012 m. liepos 12 d. iki 2013 m. gegužės 2 d. (b. l. 18–23).

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog atskirais laikotarpiais, t. y. 231 dieną pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, neužtikrinant jam minimalaus ploto, nustatyto vienam asmeniui, taip pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl kitų higienos normų reikalavimų pažeidimų ir dėl jų papildomai nepasisako. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą bei kitas tinkamas kalinimo sąlygas buvo pažeista ir pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais, tinkamai vadovavosi CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais ir, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjo teisių pažeidimas, t. y. kalinimas perpildytose kamerose truko 231 dieną, taip pat atsižvelgęs į kitus nustatytus kalinimo sąlygų pažeidimus (netinkamą sanitarinio mazgo įrengimą ir kt.), tokio kalinimo pasekmes bei į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteisė proporcingą neturtinės žalos atlyginimo dydį. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti kitokias išvadas apie pareiškėjo laikymą netinkamomis sąlygos. Todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą ir remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 1 448 Eur (5 000 Lt) – yra proporcingas dėl padaryto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo L. D. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Dainius Raižys

Veslava Ruskan