AS-146-96-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS146-96/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03333-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-3420 ir išspręsti jo perkėlimo klausimą į trečius Pravieniškių pataisos namus iš esmės.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė priimti skundą ir išaiškino pareiškėjui teisę kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) buveinė.

Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 48 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad administracinės bylos proceso šalys yra pareiškėjas, atsakovas, tretieji suinteresuoti asmenys, ir pažymėjo, jog byloje dalyvaujančiais asmenimis pripažįstami tie proceso dalyviai, kurie turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Atsakovu administraciniame procese laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – tas, kurio teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos.

Įvertinęs pareiškėjo pateikto skundo turinį, teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, nesutikdamas su Pravieniškių PN-AK sprendimu neperkelti jo atlikti bausmę į kitus pataisos namus, ginčijo jį išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Kalėjimų departamentui. Teismo vertinimu, pareiškėjas savo teisių pažeidimą iš esmės kildina iš Pravieniškių PN-AK sprendimo, o ne centrinio viešojo administravimo subjekto – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmų ar neveikimo, susijusių su jo kalinimu šioje įstaigoje.

Pagal ABTĮ 32 straipsnio 3 dalį, apskundus išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Nagrinėjamu atveju teismas sprendė, kad pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Pravieniškių PN-AK sprendimas neperkelti jo atlikti bausmę į kitus pataisos namus, kurį pareiškėjas apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai – Kalėjimų departamentui, todėl atsakovu turi būti nurodyti Pravieniškių PN-AK, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kalėjimų departamentas. Atsižvelgęs į tai, kad Pravieniškių PN-AK buveinė yra Pravieniškėse, Kaišiadorių rajone, ir todėl jie patenka į Kauno apygardos administracinio teismo veikimo teritoriją, bei vadovaudamasis ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtinta taisykle, kad skundas paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė, teismas konstatavo, jog pareiškėjo skundas turi būti paduodamas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, o Kauno apygardos administraciniam teismui.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu byla nepriskirtina tam teismui, skundą atsisakoma priimti. Atsižvelgdamas į tai bei remdamasis nutartyje išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai.

III. Pareiškėjas M. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti nagrinėti jo skundą.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir todėl naikintina. Pareiškėjas pabrėžia, jog apskųsdamas centrinio viešojo administravimo subjekto (Kalėjimų departamento) sprendimą, įteisinusį Pravieniškių PN-AK sprendimą dėl jo teisių pažeidimo, jis tokiu būdu įgyvendino savo konstitucinę teisę kreiptis teismą. Mano, jog viena iš Kalėjimų departamento pareigų yra tinkamai pasirūpinti nuteistojo saugumu atliekant bausmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas.

Pareiškėjas atskiruoju skundu kelia klausimą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas), motyvuodamas tuo, jog pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos sprendimas neperkelti jo atlikti bausmę į kitus pataisos namus, kurį pareiškėjas apskundė išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Kalėjimų departamentui, todėl teismas sprendė, kad atsakovu į bylą turi būti įtrauktas ne Kalėjimų departamentas, o Pravieniškių PN-AK, kurių buveinė yra Kaišiadorių rajone, vadinasi, skundas nagrinėtinas Kauno apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 35 str.).

Pareiškėjas skundu, paduotu Vilniaus apygardos administraciniam teismui, prašo teismo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą Nr. 2S-3420 ir išspręsti jo perkėlimo klausimą į Pravieniškių PN-AK Trečiąją valdybą iš esmės. Taigi, pareiškėjo keliamo administracinio ginčo esmė – viešojo administravimo subjekto atsisakymas perkelti pareiškėją iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

Susipažinusi su ginčijamo Kalėjimų departamento 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 2S-3420 (b. l. 3–4) turiniu, teisėjų kolegija nustatė, kad šis sprendimas buvo priimtas Kalėjimų departamentui išnagrinėjus pareiškėjo 2013 m. liepos 10 d. prašymą, gautą Kalėjimų departamente 2013 m. liepos 22 d., kuriame jis prašė perkelti atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK Antrosios vaidybos į kitus pataisos namus, nes šioje įstaigoje pareiškėjas buvo sumuštas ir nesijautė saugus. Pareiškėjo prašymo nagrinėjimo metu Kalėjimų departamentas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją ir nurodė pateikti dokumentinę medžiagą apie pareiškėjo prašyme minimas aplinkybes. Susipažinus su gauta Pravieniškių PN-AK 2013 m. liepos 26 d. pažyma Nr. S-17946, Kalėjimų departamentas nenustatė išimtinių aplinkybių, kliudančių toliau laikyti pareiškėją toje pačioje pataisos įstaigoje, todėl nusprendė, jog prašymo nagrinėjimo metu nėra teisinio pagrindo perkelti pareiškėją atlikti tolesnę laisvės atėmimo bausmę iš Pravieniškių PN-AK Antrosios valdybos į Pravieniškių PN-AK Trečiąją valdybą.

Iš Kalėjimų departamento 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 2S-3420 argumentų matyti, kad priimdamas šį sprendimą Kalėjimų departamentas vadovavosi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69 straipsnio nuostatomis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad: nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės atėmimas, visą bausmę turi atlikti vienoje pataisos įstaigoje (1 dalis); iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkelti nuteistąjį tęsti bausmės atlikimą leidžiama dėl ligos arba kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje (2 dalis); nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (2 dalis).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių X skyriaus „Nuteistųjų perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą tvarka“ 72 punkte nustatyta, kad nuteistuosius iš vienos pataisos įstaigos į kitą leidžiama perkelti: 72.1. dėl ligos gydytojo (gydytojų) siuntimu; 72.2. dėl kitų išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje. Kai yra išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje pataisos įstaigoje, jos direktorius pristato į Kalėjimų departamentą po tris egzempliorius jo pasirašytos motyvuotos išvados ir nuteistojo charakteristikos. Išvadą tvirtina šio departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba šio departamento direktoriaus pavaduotojas. Patvirtintos išvados pagrindu išduodama paskyra perkelti nuteistąjį į kitą pataisos įstaigą. <...> Nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą gali būti perkeliamas Kalėjimų departamento iniciatyva, kai yra Kalėjimų departamento direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno patvirtinta išvada.

Išanalizavus nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad nuteistasis iš vienos pataisos įstaigos į kitą perkeliamas ne pataisos įstaigos, kurioje jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, o centrinio administravimo subjekto – Kalėjimų departamento direktoriaus (jo įgalioto asmens) sprendimu, konstatavus Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 72 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą bei patvirtinus pataisos įstaigos direktoriaus pateiktą motyvuotą išvadą dėl nuteistojo perkėlimo iš vienos pataisos įstaigos į kitą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad atsakovu administraciniame procese laikytina materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą. Dėl anksčiau nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kildina savo teisų pažeidimą ne iš Pravieniškių PN-AK veiksmų, o iš Kalėjimų departamento 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendimo Nr. 2S-3420, kuriuo buvo atsisakyta perkelti jį į kitą pataisos įstaigą. Todėl pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė, kad atsakovu šioje byloje laikytina Pravieniškių PN-AK, o ne Kalėjimų departamentas, kuris pagal nustatytą teisinį reglamentavimą yra kompetentingas subjektas, turintis pareigą atsakyti į pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus. Ir atvirkščiai, pareiškėjas savo skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui (b. l. 1–2), nurodė tinkamas administracinės bylos proceso šalis: atsakovu (institucija, kurios veiksmai skundžiami) įvardijo Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

ABTĮ 35 straipsnyje nustatyta, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami, buveinė. Nustačius, kad į pareiškėjo skunde pareikštus reikalavimus turi pareigą atsakyti Kalėjimų departamentas (t. y. jis laikytinas byloje atsakovu), kurio buveinė yra Vilniuje, L. Sapiegos g. 1, darytina išvada, jog administracinė byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, pagal ABTĮ 19 straipsnio 1 dalį, išimtinė (papildoma) Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija siejama ne tik su atitinkamo viešojo administravimo subjekto, kaip juridinio asmens, buveine, bet ir su jo veiklos teritorija. Todėl pagal šią įstatymo normą Vilniaus apygardos administracinis teismas pirmąja instancija taip pat nagrinėja bylas, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas, išskyrus bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė centriniai valstybinio administravimo subjektai, teisėtumo, taip pat bylas, nurodytas šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 12 punkte. Tai, jog Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos yra centrinis viešojo administravimo subjektas, papildomai patvirtina padarytą išvadą, kad šiuo atveju byla teisminga būtent Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje neteisingai vertino faktines bei teisines bylos aplinkybes, dėl to netinkamai išaiškino bei pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti priimti skundą. Dėl paminėtų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. M. atskirąjį skundą patenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo M. M. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas