A-756-811-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A756-811/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01291-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. L. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja R. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu (b. l. 1–2), kurį patikslino (b. l. 15–17), prašydama: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1975 ir įpareigoti Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti jos 2013 m. kovo 17 d. prašymą dėl neišmokėtos pensijos išmokėjimo.

Nurodė, kad 2013 m. kovo 17 d. kreipėsi į Fondo valdybą, prašydama apskaičiuoti paskirtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemokos sumą, susidariusią 2009 m. gruodžio 30 d. –2011 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu ir išmokėti paskirtą, bet neteisėtai neišmokėtą pensijos dalį. Fondo valdyba 2013 m. kovo 27 d. rašte Nr. (6.5) I-1975 nurodė, kad prašymą nagrinėti atsisako, nes ji yra praleidusi ne tik Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytą 6 mėnesių, bet ir Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – ir Pensijų įstatymas) įtvirtintą 3 metų terminą. Sprendimas dėl valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo R. L. buvo priimtas 2010 m. vasario 20 d. ir juo Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius nusprendė jai skirti 1 425,26 Lt per mėnesį senatvės pensiją nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki gyvos galvos. Sprendime, be kita ko, nurodyta, kad pagal Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatas perskaičiuotos pensijos dydis 2010 m. sausio mėnesį yra 1 259,57 Lt. Pareiškėja pagrįstai tikėjosi, jog pensiją mokančios institucijos neteisėtų veiksmų, atliktų 2010 m. sausio mėnesį pasekmės bus pašalintos ir visos pensijos nepriemokos, susidariusios nuo 2010 m. sausio mėnesio bus išmokėtos. Šiuo atveju pensiją mokančios įstaigos neteisėti veiksmai laikytini tęstiniais, todėl pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalį, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Taigi, Fondo valdyba nepagrįstai konstatavo, kad terminas praleistas.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba su skundu nesutiko ir atsiliepimu (b. l. 21–24) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Teigė, Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius pirmąją, sumažintą pagal Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnio nuostatas, senatvės pensiją pareiškėjai išmokėjo 2010 m. vasario mėnesį, taigi apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, ji sužinojo 2010 m. vasario mėnesį, todėl kreipdamasi į Fondo valdybą su 2013 m. kovo 17 d. prašymu, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Nuo 2013 m. sausio 1 d. yra nustatytas 6 mėnesių Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai terminas. Taigi, Fondo valdybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. (6.5)1-1975, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą, nes praleistas kreipimosi į terminas, yra teisėtas ir pagrįstas – priimtas vadovaujantis Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika. Be to, Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimai neišmokėti pareiškėjai visos paskirtos pensijos iki Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo dienos yra įvykdyti, todėl Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata neišmokėtai pareiškėjos pensijos daliai negali būti taikoma.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. sprendimu (b. l. 41–45) pareiškėjos R. L. skundą tenkino: panaikino Fondo valdybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1975 ir įpareigojo Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjos R. L. 2013 m. kovo 17 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl jai 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo.

Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nustatė, kad pareiškėja R. L. 2010 m. sausio 22 d. Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyriui pateikė prašymą skirti senatvės pensiją (b. l. 28–29). Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1 pensijų skyrius 2010 m. vasario 20 d. sprendimu Nr. 11-17-3475 (b. l. 8, 30) jai nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki gyvos galvos paskyrė 1 425,26 Lt valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją. Nurodė, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos pensijos dydis 2010 m. sausio mėnesį yra 1 259,76 Lt. Šis sprendimas pareiškėjai išsiųstas 2010 m. vasario 23 d. (b. l. 9). Fondo valdybai pareiškėja 2013 m. kovo 17 d. pateikė prašymą apskaičiuoti 2009 m. gruodžio 30 d.–2011 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu susidariusią paskirtos senatvės pensijos nepriemokos sumą, kuri neteisėtai neišmokėta (b. l. 27). Fondo valdyba 2013 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. (6.5)1-1975 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą, nurodydama, kad ji praleido kreipimosi į Fondo valdybą terminą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pareiškėja yra praleidusi terminą kreiptis į Fondo valdybą dėl jai 2009 m. gruodžio 30 d.–2011 m. gruodžio 30 d. neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo. Ginčo dalykas – Fondo valdybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (6.5)1-1975 teisėtumas ir pagrįstumas.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) buvo nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami Fondo valdybai. Skundų nagrinėjimo tvarką ir terminus nustato Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2013 m. vasario 8 d.) 103 punkte buvo nustatyta, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti Fondo valdybai per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių ir kitų Fondo įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.

Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš Fondo valdybos Vilniaus skyriaus duomenų apie pareiškėjai per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. paskirtos ir išmokėtos senatvės pensijos dydžius (b. l. 6–7), jai kiekvieną mėnesį, taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, buvo mokama skirtinga senatvės pensijos dalis, t. y. sprendimai dėl pensijos dydžio, atsižvelgus į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamų pajamų dydį, iš esmės buvo priimami kiekvieną mėnesį, apie kiekvieną mėnesį mokamos pensijos dydį pareiškėja galėjo sužinoti tik tą mėnesį, kai gaudavo senatvės pensiją, atitinkamai – kiekvienas toks sprendimas gali būti skundžiamas atskirai ir jo apskundimo terminas prasidėjo kiekvieną mėnesį.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai pirmoji sumažinta senatvės pensija už 2010 m. sausio mėnesį buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį (b. l. 3, 21–24), taigi pensija už 2010 m. vasarį, išmokėta 2010 m. kovo mėnesį. Atsižvelgus į tai, pareiškėja skundą dėl 2010 m. sausio mėnesio pensijos nepriemokos turėjo pateikti iki 2013 m. vasario mėnesio, nes sužinojo apie pažeistą teisę tik gavusi sumažintą pensiją. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėja 3 metų terminą skundui paduoti praleido tik dalyje dėl sprendimo išmokėti pensiją už 2010 m. sausio mėnesį, kadangi į atsakovą ji kreipėsi 2013 m. kovo 17 d. Už 2010 m. vasario 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį šis terminas nėra praleistas.

Pareiškėja prašo atnaujinti praleistą terminą, kadangi jis praleistas nežymiai, be to, dėl tuo metu susiklosčiusios sunkios ekonominės situacijos valstybėje bei pakankamai klaidaus teisinio reglamentavimo, nebuvo aiškumo dėl sumažintų pensijų mokėjimo tvarkos, nebuvo susiklosčiusi tokių atsakovo sprendimų apskundimo praktika. Ji pasitikėjo valstybės institucija ir pagrįstai manė, kad pensijos nepriemokos atsirado dėl teisinio reguliavimo pokyčių ar galimai dėl techninių kliūčių. Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Fondo valdybos direktoriaus neprašė atnaujinti praleisto termino, o kreipėsi su skundu į teismą ir tokį prašymą pateikė teismui (b. l. 32–34). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsnį, praleistas terminas gali būti teismo atnaujintas, esant objektyvioms jo praleidimą pateisinančioms priežastims. Pažymėtina, kad pareiškėja terminą dėl 2010 m. sausio mėnesio pensijos nepriemokos išmokėjimo yra praleidusi labai nežymiai. Iki 2012 m. vasario 6 d. Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo konkrečiai ir neabejotinai nebuvo patvirtinta, kad pensijų sumažinimas neteisėtas (tai galėjo būti tik numanoma), teisinis reguliavimas nagrinėjamu klausimu pakankamai klaidus. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą atnaujinti praleistą skundo dėl 2010 m. sausio mėnesio neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo padavimo terminą.

Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, jog Fondo valdybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. (6.5)I-1975, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, naikintinas, nes pareiškėja nėra praleidusi termino paduoti skundą dėl 2010 m. vasario 1 d.–2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpiu neišmokėtos pensijos išmokėjimo, o praleistas terminas dėl 2010 m. sausio mėn. pensijos nepriemokos išmokėjimo yra atnaujintinas.

Pažymėtina, kad nors pareiškėjai pensija pakirta nuo 2009 m. gruodžio 30 d., tačiau Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis vadovaujantis pensija sumažinta, pradėtos taikyti nuo 2010 m. sausio 1 d. Dėl nurodytų priežasčių, Fondo valdyba yra įpareigotina iš esmės išnagrinėti pareiškėjos R. L. 2013 m. kovo 17 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl jai 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo.

III. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apeliaciniu skundu (b. l. 49–54) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą atmesti.

Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas neteisingai išaiškinus bei pritaikius materialinės teisės normas, prieštarauja LVAT praktikai (adm. bylos Nr. A552-432/2013, AS438-818/2013, AS602-716/2013 ir kt.) bei Civilinio kodekso normoms (1.124 str.). Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja nepraleido 3 metų kreipimosi į Fondo valdybą termino, nes kreipimosi terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio mėnesio. Be to, teismas neteisingai nurodė, jog pareiškėjai kiekvieną mėnesį buvo mokama skirtinga senatvės pensijos dalis, šis teiginys neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

Pareiškėja R. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepimu (b. l. 58–60) prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytomis išvadomis bei nurodytais argumentais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba apeliaciniu skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą, kuriuo pirmosios instancijos teismas pareiškėjos R. L. skundą tenkino ir panaikino Fondo valdybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1975, taip pat įpareigojo Fondo valdybą iš esmės išnagrinėti pareiškėjos R. L. 2013 m. kovo 17 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl jai 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo.

Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje išaiškinta, jog prašymu išmokėti dėl Laikinojo įstatymo taikymo negautą senatvės pensijos dalį išreiškiamas nesutikimas su atitinkamais Fondo valdybos teritorinio skyriaus veiksmais, t. y. siekiama inicijuoti ginčą dėl Fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų (veiksmų). Kadangi tiek Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio, tiek Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatos aiškiai įtvirtina skundų dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų pensijų klausimais padavimo tvarką, skundai dėl pensijų dalies išmokėjimo turi būti paduodami Fondo valdybai, kaip privalomai ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėja R. L. 2013 m. kovo 17 d. kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą su prašymu apskaičiuoti ir išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio 30 d. iki 2011 m. gruodžio 30 d. susidariusią valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką (b. l. 27). Fondo valdyba 2013 m. kovo 27 d. raštu Nr. (6.5)I-1975 (b. l. 3, 25–26), vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu pareiškėjos prašymą nagrinėti atsisakė, nustačiusi, jog pareiškėja praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2013 m. sausio 1 d., 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta 3 metų kreipimosi į Fondo valdybą terminą. Kita vertus, minėtame 2013 m. kovo 27 d. rašte Fondo valdyba nurodė ir tai, jog kol sumažintų valstybinių socialinio draudimo senatvės bei netekto darbingumo ir dideliu mastu sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo įstatymas nėra priimtas, Fondo valdybos teritoriniai skyriai neturėjo ir neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų senatvės pensijų dalies, todėl įpareigoti Fondo valdybos Vilniaus skyriaus 1-ąjį pensijų skyrių išmokėti R. L. dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu negautą senatvės pensijos dalį nėra pagrindo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje, priimtoje jau minėtoje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, vertindama iš esmės analogišką toje byloje skųstame Fondo valdybos rašte suformuluotą teiginį, konstatavo, jog tokiu atveju, nors Fondo valdyba ir konstatavo, kad pareiškėja padavė skundą praleidusi terminą, dėl ko nurodė, kad atsisako jį nagrinėti, tačiau tuo pačiu išreiškė poziciją ir valią dėl pareiškėjos keliamo klausimo, o tai leidžia konstatuoti, kad Fondo valdyba iš esmės išnagrinėjo pareiškėjos skundą išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad ir nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta, kas lemia, jog šiuo aspektu kliūčių nagrinėti ginčą iš esmės teisme nėra (pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi nepažeisdama Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatyto dvidešimties dienų termino nuo sprendimo, t. y. Fondo valdybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. (6.5)I-1975 gavimo dienos (gavo 2013 m. balandžio 3 d. (b. l. 1–2, 4–5)). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas iš esmės nepagrįstai įpareigojo Fondo valdybą išnagrinėti pareiškėjos R. L. 2013 m. kovo 17 d. prašymą ir priimti sprendimą dėl jai 2010 m. sausio 1 d.–2011 m. gruodžio 30 d. laikotarpiu neišmokėtos pensijos dalies išmokėjimo, nes, kaip ir minėta, Fondo valdybos pozicija šiuo klausimu jau yra išreikšta 2013 m. kovo 27 d. rašte (sprendime) Nr. (6.5)I-1975.

Tai konstatavus, teisme galėtų būti nagrinėjamas ir klausimas dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Iš pareiškėjos pirmosios instancijos teismui 2014 m. balandžio 24 d. pateikto skundo (kuris paštu teismui išsiųstas 2014 m. balandžio 22 d., b. l. 10) matyti, kad R. L. prašė teismo ne tik panaikinti Fondo valdybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1975, bet ir įpareigoti Fondo valdybą išmokėti jai nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. dėl Laikinojo įstatymo taikymo susidariusią senatvės pensijos nepriemoką (21 513,13 Lt) (b. l. 1–2). Vilniaus apygardos administracinis teismas, klaidingai nurodęs, jog ginčas nėra išnagrinėtas privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2013 m. balandžio 29 d. nutartimi (b. l. 11–12) nustatė pareiškėjai terminą iki 2013 m. gegužės 13 d. pašalinti skundo trūkumus ir šios nutarties rezoliucinėje dalyje nurodė, kad pareiškėja turėtų teismui pateikti patikslintą skundą, kuriame suformuluotų reikalavimą panaikinti Fondo valdybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1975 bei įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jos 2013 m. kovo 17 d. prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės. Taigi, pirmosios instancijos teismas, neteisingai aiškindamas nagrinėjamam ginčui aktualias teisės normas, suklaidino pareiškėją, kuri 2013 m. gegužės 13 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame išdėstė tik reikalavimus panaikinti Fondo valdybos 2013 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. (6.5)I-1975 bei įpareigoti Fondo valdybą išnagrinėti jos 2013 m. kovo 17 d. prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo iš esmės.

Atsižvelgiant į tai, kad teisme nagrinėti priimtas buvo tik pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame nėra suformuluotas reikalavimas priteisti susidariusią senatvės pensijos nepriemoką (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis, b. l. 19), ir į bylą nėra įtrauktas Fondo valdybos teritorinis skyrius, kuris nagrinėjamu atveju priėmė sprendimą mokėti pareiškėjai sumažintą senatvės pensiją, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo (teismas turėtų ištaisyti nutartyje nurodytus netikslumus bei atsižvelgiant į tai, kas konstatuota, pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundo reikalavimus).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 21 d. sprendimą ir bylą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė