A-502-427-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-427/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01982-2012-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 6.4.3; 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. J. (R. J.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovams Vilniaus teritorinei darbo biržai, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus teritorinės darbo biržos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. J. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti socialinės apsaugos ir darbo ministrą išnagrinėti jo skundą dėl Vilniaus teritorinės darbo biržos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-2656-PP-91-(2.7) ir jos tarnautojų neteisėtų veiksmų; 2) panaikinti Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus (toliau – ir Darbo birža) vedėjo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. SPR/1-125; 3) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus teritorinės darbo biržos, 3 850 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skunde (I t., b. l. 2-13, 32-38) pareiškėjas paaiškino, kad su 2011 m. birželio 17 d. raštu, kuriuo Darbo birža jį kvietė 2011 m. birželio 28 d. atvykti dėl tolimesnio integravimo į darbo rinką, susipažino 2011 m. rugpjūčio 1 d. grįžęs iš gydymosi užsienyje. Laiškas 2011 m. liepos 1 d. buvo pasirašytinai įteiktas tėvui. Taigi atvykti į pokalbį pareiškėjas negalėjo dėl objektyvių priežasčių. Darbo biržos tarnautoja buvo nemandagi, nepaslaugi, su pareiškėju bendravo lietuvių kalba, nors pareiškėjas ne viską galėjo gerai suprasti ir, jo manymu, turėjo būti užtikrintas vertėjo dalyvavimas.

Darbo biržos vedėjo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas Nr. SPR/1-125 „Dėl bedarbio statuso suteikimo, sustabdymo, atstatymo, pakeitimo, nenutraukus registracijos, netekimo“ (toliau – ir 2011 m. liepos 4 d. sprendimas) R. J. nebuvo išsiųstas paštu. 2011 m. spalio 11 d. pareiškėjas pakartotinai atvyko į Darbo biržą, tačiau jam nebuvo suteikta galimybė susipažinti su byla. Pareiškėjo skundas dėl 2011 m. liepos 4 d. sprendimo buvo išnagrinėtas netinkamai, rašytinio proceso tvarka, tuo pažeidžiant lygiateisiškumo principą. Vilniaus teritorinės darbo biržos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. S-2656-PP-91-(2.7) „Dėl bedarbio statuso ir registracijos darbo biržoje“ (toliau – ir 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimas) neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų.

Vilniaus teritorinė darbo birža 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendime nepagrįstai nepripažino medicininio pažymėjimo kopijos dokumentu, pateisinančiu pareiškėjo neatvykimą 2011 m. birželio 28 d., kadangi pareiškėjo liga tęsiasi daug metų ir pažymėjimas fiksuoja trunkantį gydymo procesą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyrius 2011 m. spalio 27 d. atsisakė skirti socialinę pašalpą, nes pareiškėjui buvo mokama pensija, paskirta netekus 45-55 proc. darbingumo. Tačiau 131,21 Lt dydžio pensijos nepakanka minimaliems poreikiams užtikrinti.

Šis sprendimas taip pat neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Dėl Darbo biržos ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių išmokų skyriaus veiksmų pareiškėjas 6 mėnesius buvo praradęs pragyvenimo šaltinį, negalėjo gauti socialinės paramos, dėl to patyrė fizinių ir dvasinių nepatogumų, buvo pažemintas. Šiais veiksmais buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministeriją (toliau – ir Ministerija), tačiau ši neatsakė per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos ir neinformavo pareiškėjo apie skundo perdavimą kitam subjektui.

Atsakovai Vilniaus teritorinė darbo birža ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus teritorinės darbo biržos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 123-128) paaiškino, kad kvietimas 2011 m. birželio 28 d. atvykti į pokalbį su Darbo biržos specialistu pareiškėjui buvo išsiųstas 2011 m. birželio 21 d. pareiškėjo nurodytu gyvenamosios vietos adresu. Pareiškėjas nustatytu laiku neatvyko ir apie neatvykimo priežastis nepranešė. Pagal Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1656 (toliau – ir Nuostatai), 44 punktą, išvykimas į užsienį negali būti laikomas pateisinama neatvykimo priežastimi. Vadovaujantis Darbo rinkos stebėsenos sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2009 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. A1-473 (toliau – ir Stebėsenos aprašas), 26 ir 28 punktais neatvykus nustatytu laiku į darbo biržą be pateisinamų priežasčių, bedarbio statusas panaikinamas be teisės registruotis pakartotinai 6 mėnesius. Pareiškėjas teiginių dėl gydymosi užsienio kurorte nepagrindžia įrodymais. Pareiškėjo pateikta medicininio pažymėjimo kopija fiksuoja tęstinį, keletą metų trunkantį veiksmą ir nepateisina pareiškėjo neatvykimo į darbo biržą. Be to, pareiškėjas niekada nereiškė nusiskundimų Darbo biržos darbuotojų elgesiu, yra pasirašytinai pažymėjęs, jog lietuvių kalbą moka. Jo 2011 m. rugpjūčio 19 d. skundą dėl bedarbio statuso panaikinimo išnagrinėjo Vilniaus teritorinės darbo biržos komisija (toliau – ir Komisija). Gavusi Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus paklausimą, Komisija šį skundą įvertino iš naujo.

Atsakovas Ministerija prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui.

Atsiliepime (I t., b. l. 112-116) paaiškino, kad 2011 m. gruodžio 28 d. buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus teritorinės darbo biržos darbuotojų veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kad teritorinių darbo biržų kontrolė yra Lietuvos darbo biržos kompetencijos dalykas, skundas buvo persiųstas nagrinėti Lietuvos darbo biržai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Lietuvos darbo birža). Atsakovo nuomone, pareiškėjui bedarbio statusas buvo panaikintas pagrįstai, vadovaujantis Stebėsenos aprašo 25.3 punktu. Galiojančių teisės normų taikymas negali būti traktuojamas kaip neteisėtas vien dėl to, kad jis nepalankus pareiškėjui. Tuo atveju, kai besikreipiant dėl piniginės socialinės paramos asmens turtas ir pajamos atitinka įstatymo nustatytus dydžius, asmuo, gaunantis nedarbingumo pensiją, turi teisę į socialinę pašalpą, jei yra ne trumpiau kaip 6 mėnesius užsiregistravęs darbo biržoje. Pareiškėjas kreipimosi metu nebuvo užsiregistravęs darbo biržoje, todėl socialinė pašalpa jam negalėjo būti skirta.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą atmetė (II t., b. l. 18-24).

Teismas nustatė, kad pareiškėjui 2011 m. balandžio 1 d. buvo paskirtas laikas atvykti į Vilniaus teritorinę darbo biržą, tačiau pareiškėjas šios pareigos neįvykdė ir per 3 darbo dienas neatvykimo priežasčių nenurodė. 2011 m. balandžio 4 d. pareiškėjui išsiųstas el. laiškas su dviem potencialių darbdavių pasiūlymais su nurodymu su jais susisiekti, tačiau pareiškėjas 2011 m. balandžio 8 d. el. laišku informavo, jog to padaryti negali dėl ligos. Ligą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepridėjo. Atsakovo teigimu, informacinėje sistemoje duomenų apie pareiškėjo laikiną nedarbingumą nenustatyta.

Pareiškėjas taip pat buvo kviečiamas į Vilniaus teritorinę darbo biržą atvykti 2011 m. birželio 28 d., tačiau šios pareigos neįvykdė ir per 3 darbo dienas neatvykimo priežasčių nenurodė. Pareiškėjo teigimu, pranešimą pasirašytinai paėmė tėvai 2011 m. liepos 1 d., o jis pats buvo išvykęs į užsienį gydytis ir grįžo tik 2011 m. liepos 31 d. Jokių nurodytas aplinkybes patvirtinančių dokumentų pareiškėjas nepateikė. Be to, išvykimas iš Lietuvos vadovaujantis Nuostatų 44 punktu nėra laikomas pateisinančia priežastimi neatvykti į darbo biržą.

Teritorinė darbo birža, kaip viešojo administravimo subjektas, įpareigota vykdyti teisės aktų reikalavimus ir, esant pagrindui, priimti atitinkamas teisines pasekmes asmeniui sukeliančius sprendimus. Taigi Darbo birža, pareiškėjui neatvykus nustatytu laiku, neturėdama jokių duomenų apie jo neatvykimą pateisinančias priežastis, įvertinusi minėtas faktines aplinkybes, pagal kompetenciją priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą panaikinti pareiškėjo bedarbio statusą nuo 2011 m. balandžio 1 d. ir šio sprendimo naikinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su sprendimu panaikinti bedarbio statusą, teritorinei darbo biržai 2011 m. rugpjūčio 19 d. pateikė skundą ir pridėjo medicininius dokumentus, t. y. 2011 m. rugpjūčio 10 d. medicininio pažymėjimo kopiją, kurioje užfiksuota, kad pareiškėjas gydosi VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto centre pas psichiatrą nuo 2005 m. kovo 1 d. iki šiol, bei išrašą iš medicininių dokumentų, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas gydėsi VPSC 2007m. kovo 29 d. – 2007m. balandžio 25 d. Teismas sutiko su Darbo birža, jog minėti dokumentai fiksuoja tęstinį procesą ir nepateisina pareiškėjo neatvykimo.

Faktas, jog pareiškėjas nuo 2005 m. gydosi pas psichiatrą, niekaip nepagrindžia, kodėl jis nebūtų galėjęs atvykti ar pranešti apie neatvykimą darbo biržai. Taigi Komisija pagrįstai VšĮ Justiniškių šeimos gydytojų kabineto pažymą įvertino kaip netinkamą pateisinti pareiškėjo neatvykimą į Darbo biržą nustatytu laiku.

Pareiškėjas skunde taip pat reiškia reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Jo teigimu, turtinę žalą sudaro negauta socialinė pašalpa, iš viso 3 850 Lt (350 Lt x 11 mėn.), o neturtinę – 10 000 Lt. Pareiškėjas žalą kildina iš netinkamo, nepagarbaus Vilniaus teritorinės darbo biržos darbuotojų elgesio, nepagrįstai panaikinto bedarbio statuso bei Ministerijos vilkinimo nagrinėjant pareiškėjo skundą. Dėl šių priežasčių R. J. neteko vienintelio pajamų šaltinio, buvo žeminamas ir kankinamas. Teismas padarė išvadą, kad konstatavus, jog 2011 m. liepos 4 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, turtinė žala pareiškėjui neatsirado ir priteisti 3 850 Lt nėra pagrindo.

Nustatyta, jog pareiškėjas, nesutikdamas su 2011 m. liepos 4 d. sprendimu panaikinti bedarbio statusą, 2011 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į Vilniaus teritorinę darbo biržą. Pagal Vilniaus teritorinės darbo biržos nuostatų 8.5.9 punktą, darbo birža nagrinėja asmenų pranešimus, skundus ir prašymus, susijusius su darbo biržai pavestomis funkcijomis, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjo skundui nagrinėti sudaryta Komisija vertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, turimus duomenis, apklausė darbuotojus.

Pareiškėjas tyrimo metu nedalyvavo ir apklaustas nebuvo, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 28 straipsnio 1 dalimi tokio pobūdžio veiksmai nėra privalomi. Pareiškėjo ieškančio darbo asmens kortelėje nurodyta, jog pareiškėjas lietuvių kalbą moka gerai. Pareiškėjas skundų dėl netinkamo jo aptarnavimo ar prašymų dėl vertėjo reikalingumo neteikė, duomenų, patvirtinančių skunde išdėstytus teiginius, nenustatyta. Faktą, kad pareiškėjas buvo aptarnaujamas tinkamai, patvirtina ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus sprendimas pripažinti pareiškėjo skundą nepagrįstu dėl to, kad darbo biržos darbuotojai esą buvo nemandagūs, nepaslaugūs, pareiškėjui neleista susipažinti su byla, nepasiūlyta jokio darbo pagal specialybę, sprendimo motyvai neaiškūs ir neobjektyvūs. Pažeidimų, susijusių su pareiškėjo aptarnavimu, leidimu susipažinti su byla ir daryti kopijas, prašymų nagrinėjimu, atlikus tyrimą, nenustatė ir Lietuvos darbo birža.

Dėl Vilniaus teritorinės darbo biržos 2011 m. rugsėjo 14 d. sprendimo Nr. S-2656-PP-91-(2.7) pareiškėjas 2011 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Ministeriją, ši skundą 2012 m. vasario 7 d. persiuntė Lietuvos darbo biržai. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį, kiekvienas viešojo administravimo subjektas privalo priimti skundus ir juos nagrinėti pagal įgaliojimus. Pagal šio straipsnio 4 dalį, jeigu viešojo administravimo subjektas neturi įgaliojimų priimti administracinės procedūros sprendimą dėl skunde išdėstyto klausimo, jis ne vėliau kaip per 5 darbo dienas perduoda skundą viešojo administravimo subjektui, kuris turi reikiamus įgaliojimus, ir apie tai praneša asmeniui.

Remiantis Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymo (toliau – ir Užimtumo rėmimo įstatymas, Įstatymas) 8 straipsnio 3 dalies 1 punktu Lietuvos darbo birža organizuoja teritorinių darbo biržų veiklą ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendina užimtumo rėmimo priemones ir teikia darbo rinkos paslaugas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundas perduotas nagrinėti Lietuvos darbo biržai pagrįstai, tačiau tai atlikta vėliau nei per 5 darbo dienas, nepranešant pareiškėjui. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodo jokių argumentų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą dėl to, kad Ministerija pažeidė nustatytą terminą perduoti skundą nagrinėti kitam įgaliotam viešojo administravimo subjektui.

Žalai pagrįsti vien tik nustatytos faktinės aplinkybės šiuo atveju nepakanka, žalos atsiradimo faktą būtina patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais įrodymais.

III. Pareiškėjas R. J. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą.

Apeliacinis skundas (II t., b. l. 36-39) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Teismas nepasisakė dėl Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SPR/1-125 atitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Šiame sprendime nenurodyta, kokių objektyvių duomenų (faktų) pagrindu pareiškėjas neteko bedarbio statuso, tik padarytos nuorodos į Užimtumo rėmimo įstatymą ir Stebėsenos aprašą.

2. Bedarbio statuso netekimas nustatomas vienu iš Stebėsenos aprašo 25 punkte nurodytų pagrindų, tačiau 2011 m. liepos 4 d. sprendime nėra įvardytas konkretaus pagrindas, kuris buvo teisinė prielaida panaikinti pareiškėjui bedarbio statusą, be to, neišaiškinta šio administracinio akto apskundimo tvarka.

3. Administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo supažindintas su 2011 m. liepos 4 d. sprendimu pasirašytinai ar kitaip per 3 dienas jam pranešta apie priimtą sprendimą (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 4 d.). 2011 m. liepos 4 d. sprendimas R. J. buvo išduotas pagal 2012 m. sausio 27 d. prašymą Darbo biržai.

4. Dėl Darbo biržos veiksmų pareiškėjas neatitiko Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo (iki 2011 m. gruodžio 31 d. galiojusi redakcija) 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sąlygos (būti ne trumpiau kaip 6 mėnesius įsiregistravus teritorinėje darbo biržoje) skirti piniginę socialinę paramą.

5. Nuo 2011 m. balandžio 1 d. pareiškėjui buvo daromas didelis psichologinis spaudimas, dėl mažų pajamų ir teisės į socialinę pašalpą praradimo jis buvo kankinamas badu, patyrė nežmonišką ir jo orumą žeminantį elgesį.

Atsakovai Vilniaus teritorinė darbo birža ir Lietuvos valstybė, atstovaujama Darbo biržos, prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (II t., b. l. 52-56) nurodo, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio pažeidimai nebuvo pareiškėjui kliūtis suprasti 2011 m. liepos 4 d. sprendimo esmę ir jį nustatyta tvarka apskųsti.

Atsakovas Ministerija prašo pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti.

Atsiliepime (II t., b. l. 58-61) pažymi, kad pareiškėjas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo dalimi dėl Ministerijos veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus teritorinės darbo biržos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas, vadovaudamasis Stebėsenos aprašo 20, 23–25 punktais, 2011 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SPR/1-125 4 punktu patvirtino 4 priedą „Asmenų, kurie neteko bedarbio statuso, sąrašas“. Į šį sąrašą eilės Nr. 73 buvo įtrauktas R. J., nurodant: bedarbio statuso panaikinimo data – 2011 m. balandžio 1 d., panaikinimo priežastis – darbo paieškos nutraukimas be teisės registruotis 6 mėnesius, neatvykus nustatytu laiku priimti pasiūlymo įsidarbinti.

Pagal Stebėsenos aprašo 25.3 punktą, bedarbio statuso netenkama bedarbiui be pateisinamų priežasčių, kaip nustatyta Nuostatuose, neatvykus į teritorinę darbo biržą jo individualioje Darbo ieškančio asmens atmintinėje nustatytu laiku priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse.

Kliento apsilankymo kortelės duomenys rodo, kad 2011 m. sausio 11 d. apsilankymo teritorinėje darbo biržoje metu pareiškėjui buvo paskirta kito vizito, kurio tikslas suteikti bedarbiui informaciją apie laisvas darbo vietas, data – 2011 m. balandžio 1 d. Su kvietimu R. J. buvo supažindintas pasirašytinai (I t., b. l. 132). Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog paskirtą apsilankymo dieną Darbo biržos specialistė buvo pasirengusi dvi rekomendacijas įsidarbinti (I t., b. l. 96, 97). Pareiškėjui neatvykus į priėmimą, minėti darbo pasiūlymai jam pateikti nuotoliniu būdu (el. paštu), prašant per tris darbo dienas susisiekti su darbdaviu ir informuoti atsakovą apie susitikimo rezultatus (I t., b. l. 134). R. J. 2011 m. balandžio 8 d. elektroniniu laišku pranešė Darbo biržai, kad šių nurodymų negali įvykdyti dėl ligos.

Vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo išmokų nuostatų (akto redakcija, galiojusi nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d.) 43.1 ir 44.6 punktais liga yra pateisinama priežastis, dėl kurios bedarbis nustatytu laiku gali neatvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. Nuostatų 44 punkte nurodytos priežastys pripažįstamos pateisinamomis pateikus jas patvirtinančius dokumentus. Negalint pateikti šių dokumentų, sprendimą dėl neatvykimo priežasties pagrįstumo priima teritorinė darbo birža. Teritorinė darbo birža turi teisę patikrinti nurodytos priežasties teisingumą (Nuostatų 46 p.). Taigi pareiga įrodyti konkrečias aplinkybes, sudariusias kliūtis atvykti į teritorinę darbo biržą priimti pasiūlymą dirbti arba dalyvauti jo užimtumo plane numatytose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse, tenka bedarbiui, o teritorinė darbo birža, kilus abejonėms dėl pateiktų įrodymų teisingumo, privalo rinkti papildomus duomenis, kurie galėtų patvirtinti ar paneigti Nuostatų 44 punkte numatytų sąlygų egzistavimą.

Šiuo atveju medicininių dokumentų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius apie 2011 m. balandžio 1 d. pablogėjusią sveikatą, byloje nėra. Teisėjų kolegija, nuodugniai ištyrusi rašytinę bylos medžiagą bei išanalizavusi ginčo šalių paaiškinimus teismui, konstatuoja, kad pareiškėjo 2011 m. balandžio 1 d. neatvykimas į Darbo biržą priimti pasiūlymo dirbti ir per kitas tris darbo dienas nesikreipimas į potencialius darbdavius nebuvo nulemtas aplinkybių, kurios Nuostatų prasme laikytinos svarbiomis, todėl atsakovo sprendimas pripažinti jį nuo 2011 m. balandžio 1 d. netekus bedarbio statuso yra teisėtas bei pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria R. J. teiginiams, kad skundžiamo administracinio akto individuali argumentacija yra trumpa ir glausta, tačiau jos visgi pakanka ginčo teisinių santykių esmei teisingai suprasti. Nors atsakovas nenurodė konkretaus Stebėsenos aprašo 25 punkto pagrindo, kuriuo vadovaudamasis priėmė pareiškėjui neigiamas teisines pasekmes sukeliantį sprendimą, tačiau skiltyje „Panaikinimo priežastys“ pateikta žodinė formuluotė leidžia vienareikšmiškai spręsti, jog buvo taikyta Stebėsenos aprašo 25.3 punkto nuostata.

Kaip matyti, šis ir kiti 2011 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SPR/1-125 turinio trūkumai (neišaiškinta apskundimo tvarka), R. J. nebuvo kliūtis tinkamai pasinaudoti teisminėmis ir neteisminėmis gali būti savo pažeistų teisių gynimo priemonėmis, todėl teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo teiginius dėl 2011 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SPR/1-125 neatitikties Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimams. Pažymėtina, jog faktines aplinkybes, susijusias su bedarbio statuso pareiškėjui panaikinimu, visapusiškai išnagrinėjo Vilniaus teritorinės darbo biržos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 22 d.

įsakymu Nr. V-147 sudaryta komisija (I t., b. l. 161-165). Vilniaus teritorinės darbo biržos atsakymas jam buvo pateiktas 2011 m. rugsėjo 14 d. raštu Nr. S-2656-PP-91-(2.7.). Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad R. J. buvo tinkamai atskleisti visi 2011 m. liepos 4 d. sprendimo Nr. SPR/1-125 motyvai, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti vien dėl formalių pažeidimų. Kadangi nepasitvirtinus pagrindinei valstybės deliktinės atsakomybės sąlygai – neteisėtam Vilniaus teritorinės darbo biržos veikimui – žalos ir priežastinio ryšio nustatymas netenka reikšmės, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio taikymo aspektu teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

Dėl kitų pareiškėjo skunde keliamų reikalavimų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, sprendime išdėstytu faktinių aplinkybių vertinimu bei materialiosios teisės normų taikymu, todėl jų nekartoja. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą pripažinus teisėtu ir pagrįstu bei nenustačius realių pareiškėjo teisės į apeliaciją suvaržymų, R. J. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo R. J. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė