A-556-1856-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A556-1856/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06746-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 70.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl norminio administracinio teisės akto teisėtumo ištyrimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje (toliau – ir pareiškėjas, Vyriausybės atstovas) padavė teismui pareiškimą, kuriame prašė ištirti: 1) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-1420 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.1 punktas atitinka Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintą asmenų lygybės principą, Kelių transporto kodekso 4 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies nuostatas, Transporto lengvatų įstatymo 3 straipsnio, 5 straipsnio 8 dalies, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, įstatymo viršenybės, teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį panaikintu; 2) ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-1420 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.6 punktas atitinka Kelių transporto kodekso 19 straipsnio, 20 straipsnio 1 bei 2 dalių, 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas, Transporto lengvatų įstatymo 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, įstatymo viršenybės, teisėtumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principus, o pripažinus prieštaraujančiu – laikyti jį panaikintu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-1420 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.1 ir 4.6 punktus pripažino teisėtais. Vyriausybės atstovo prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-1420 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.1 ir 4.6 punktus atmetė.

III. Pareiškėjas 2014 m. kovo 28 d. pateikė teismui apeliacinį skundą, kuriuo prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Tikrinamoje administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas Vyriausybės atstovas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su pareiškimu ištirti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-1420 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.1 ir 4.6 punktų teisėtumą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 21 d. sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-1420 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.1 ir 4.6 punktus pripažino teisėtais. Vyriausybės atstovo prašymą panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-1420 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.1 ir 4.6 punktus atmetė.

2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo atsisakymas nuo pareiškimo. Jame nurodyta, kad atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią pareiškėjas gali atsisakyti pirmosios instancijos teismui paduoto skundo ir po to, kai byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, pareiškėjas atsisako nuo pirmosios instancijos teismui paduoto 2013 m. lapkričio 13 d. pareiškimo Nr. 3-507 (administracinė byla Nr. I-3900-142/2014) ir prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktas numato, jog jei pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, teismas nutraukia bylą. ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas teisę atsisakyti skundo (prašymo) gali bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pabrėžtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ši pareiškėjo teisė – atsiimti skundą – apima ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A438-729/2008, Nr. A756-1047/2009).

Pareiškėjas 2014 m. balandžio 23 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė atsisakymą nuo pareiškimo administracinėje byloje Nr. Nr. I-3900-142/2014, ir pažymėjo, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo pareiškimo procesinės pasekmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas atsisakymas nuo pareiškimo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti bylą.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla turi būti nutraukta pareiškėjui atsisakius nuo pareiškimo, naikina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. kovo 21 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje pareiškimą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-1420 „Dėl vietinio (miesto) susisiekimo autobusų ir troleibusų bilietų kainų nustatymo“ 4.1 ir 4.6 punktų teisėtumo ištyrimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius