A-502-319-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-319/2014

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00249-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 12.3.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir R. Č. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Panevėžio filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui, V. K. ir R. Č. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. B. kreipėsi į apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 255 ir VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 5678, ir įpareigoti VĮ Registrų centro Panevėžio filialą panaikinti Kadastro registre neteisėtai įrašytus duomenis bei atkurti iki 2002 m. balandžio 4 d. atlikto kadastrinių duomenų pakeitimo buvusias ribas.

Skunde (I t., b. l. 2-4, 27-29) pareiškėjas paaiškino, kad 2000 m. nusipirko žemės sklypą Dembavos gyvenvietėje. Buvo atlikti žemės sklypo geodeziniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje, parengtas detalusis planas, kuriame ginčo sklypo koordinatės sutampa su 2001 m. kovo 6 d. įregistruotomis koordinatėmis. Šio detaliojo plano sprendiniai iki šiol nėra pakeisti. Žemės sklypo planas suderintas su visomis valstybės institucijomis, taip pat ir su Panevėžio žemėtvarkos skyriumi, sklypo ribos įbraižytos į kadastro žemėlapį.

Norint pakeisti 2001 m. kovo 6 d. įregistruotus kadastrinius duomenis, turėjo būti atlikti pareiškėjo sklypo kadastriniai matavimai, parengtas naujas planas, suderintas su pareiškėju ir kaimynais. Vadovaudamasis 2001 m. kovo 6 d. kadastriniais duomenimis, 2001 m. gavęs statybos leidimą namo statybai, pareiškėjas vykdė betono darbus. Darbai buvo atlikti nepažeidžiant reikalavimų ir statybos metu niekas jokių pretenzijų nepareiškė. Jis viską sužinojo tik 2009 m., kai R. Č. ir R. K. pateikė pretenziją. 2002 m. balandžio 4 d. vienašališkai pakoregavus sklypo ribas, pareiškėjo tvora atsidūrė už sklypo ribų.

Žemės sklypo ribų pakoregavimas pareiškėjui sukelia didelių problemų, nes pastatyta 250 metrų ilgio kapitalinė tvora su pamatais. Pakoregavus sklypo ribas, nauja sklypo riba, kaip dabar yra užregistruota, 40 metrų atsiduria ant pareiškėjo įrengtos kanalizacijos linijos su šuliniais. Pagal detalųjį planą pareiškėjas įrengė kanalizacijos liniją, kuri pajungta į miesto tinklus. Patraukus sklypą šiaurės vakarų kryptimi, ši riba atsiduria ant kanalizacijos linijos ir ant įrengtų šulinių. Faktiškai pasitraukė visos ribos šiaurės vakarų kryptimi visu perimetru.

Kai buvo parengtas viso kvartalo planas, pareiškėjo sklypas įregistruotas pirmasis. Kadastriniai matavimai buvo tinkamai užregistruoti, kitokio plano jis neturėjo ir iki šiol neturi. Gavęs 2001 m. statybos leidimą, pareiškėjas pradėjo statyti. Pareiškėjas buvo pateikęs kontrolinę nuotrauką, kurioje viskas aiškiai matosi. Raudonomis linijomis yra pažymėtos pareiškėjo 2001 m. kovo 6 d. įregistruotos koordinatės. Pareiškėjo sklype nauji matavimai nebuvo atlikti ir nauji riboženkliai neįkasti. Nėra naujo riboženklio pažymėjimo akto, plano.

Plano pataisymai padaryti ant galiojančio 2000 m. plano, kuris užregistruotas 2001 m. kovo 6 d. Koordinatės, kurios yra šiame plane, pataisytos, netransformuotos, priderintos.

Atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (I t., b. l. 36-38) paaiškino, kad nei teritoriniam, nei centriniam registratoriui pareiškėjas nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, jog duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, neatitinka juridinio įrašymo pagrindo, kad dokumentai (Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. kovo 28 d. išvada Nr. 03-349 ir žemės sklypo planas, 2002 m. kovo 28 d. suderintas su Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriumi), kurių pagrindu buvo pakoreguotos ribos, yra nuginčyti, negaliojantys ar kitaip netekę juridinės galios.

Žemės sklypo ribos Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje buvo pakoreguotos 2002 m. balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – ir Kadastro įstatymas) 25 ir 28 straipsniai numatė, kad nekilnojamojo turto objekto duomenys gali būti keičiami Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, kai pateikiami šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyti dokumentai. Šiuo atveju buvo pateikta įgaliotos institucijos išvada ir žemės sklypo planas, kaip vienas iš nekilnojamojo turto objekto kadastro duomenų bylos dokumentų (Kadastro įstatymo 28 str. 1 d. 4 p.).

Tuo metu galiojusios Kadastro įstatymo redakcijos 6 straipsnio 3 dalis numatė, kad už Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui teikiamų duomenų, įskaitant ir kartografinius duomenis, teisingumą įstatymų nustatyta tvarka atsako šiuos duomenis pateikę asmenys. Atsakovo nuomone, Panevėžio rajono žemėtvarkos skyrius turėjo informuoti pareiškėją apie žemės sklypo plane atliktus ribų pakoregavimus, nes pagal tuo metu galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 316 patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų (toliau – ir Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatai) 16 punktą žemės sklypų ribų geodezinius matavimus organizavo apskričių viršininkų administracijų rajonų, miestų žemėtvarkos skyriai.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai ), 126 punktas aiškiai nurodo, kad Žemėtvarkos skyrius raštu informuoja žemės sklypo (-ų) savininką (us), kurių žemės sklypų planai tikslintini. Be to, Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke esantys duomenys yra vieši. VĮ Registrų centro Panevėžio filialas pažymėjo, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos, pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje pagal pateiktą Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. kovo 28 d. išvadą Nr. 03-349 ir Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. kovo 28 d. suderintą žemės sklypo planą su pataisytomis koordinatėmis, atitinka gretimų žemės sklypų ribas.

Pažymėjus žemės sklypo ribas pagal žemės sklypo plane nepataisytas koordinates, šio žemės sklypo ribos kirstų gretimo žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribas bei neatitiktų žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribų.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) Panevėžio skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsiliepime (I t., b. l. 59-61) paaiškino, kad V. B. 2,6975 ha žemės sklypas yra suformuotas preliminariais matavimais ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Kadastriniai matavimai vietinėje koordinačių sistemoje atlikti 2000 m. rugsėjo 15 d. Šiuo metu ginčytinas žemės sklypas buvo suformuotas parengus 2,6975 ha žemės sklypo detalųjį planą. Žemės sklypų, suformuotų detaliuoju planu, kadastrinius matavimus LKS-94 koordinačių sistemoje 2002 m. atliko tos pačios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Hidroprojektas“ matininkas. Jie yra patvirtinti V. B. parašu kaip gretimo žemės sklypo savininko ir kaip UAB „Hidroprojektas“ vadovo. Kadangi V. B. tuo metu buvo UAB „Hidroprojektas“ vadovas ir gerai žinojo bei turėjo valdyti buvusią situaciją, turėjo numatyti ir jos pasekmes, todėl darytina prielaida, kad sąmoningai buvo leidžiama joms kilti. Pareiškėjo teiginys, kad Panevėžio žemėtvarkos skyriaus darbuotojai 2002 m. kovo 28 d. vienašališkai pakeitė jo žemės sklypo ribas, nepagrįstas. Žemės sklypai kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti atlikus kadastrinius matavimus, šie duomenys nenuginčyti. V. B. žemės sklypo koordinatės, nustatytos 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane, šios vietinės koordinatės galioja, tik jos perkeltos į naują LKS-94 koordinačių sistemą, transformuojant.

Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir R. Č. atsiliepime prieštaravo pareiškėjo skundo tenkinimui (I t., b. l. 114-117).

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo V. B. skundą tenkino – panaikino VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. 255 ir VĮ Registrų centro Panevėžio filialo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 5678, ir įpareigojo VĮ Registrų centro Panevėžio filialą panaikinti kadastro registre neteisėtai įrašytus duomenis bei atkurti iki 2002 m. balandžio 4 d. atlikto kadastrinių duomenų pakeitimo buvusias ribas (I t., b. l. 170-176).

Teismas nurodė, kad Nuostatų 126 punktas nagrinėjamu atveju negali būti taikomas, nes ginčas yra kilęs ne dėl naujai žymimų žemės sklypo ribų (tik tokiu atveju taikytinos Nuostatų 125–128 p. taisyklės), o dėl jau atlikto žymėjimo. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens sprendimais buvo nepagrįstai bei nemotyvuotai atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą. Pagal pateiktą 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo planą Nekilnojamojo turto kadastre duomenys buvo įrašyti ir sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2001 m. kovo 6 d.

Nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojo Kadastro įstatymas, kurio 2 straipsnio 1 dalis nustatė, jog įstatymas taikomas formuojant visus nekilnojamojo turto objektus Lietuvos Respublikoje. Kadastro įstatymo originalios redakcijos 13 straipsnio 1 dalis numatė, kad šio įstatymo tvarka formuojant žemės sklypus, jų ribos ir kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, pagal kuriuos apskaičiuojamos žemės sklypų ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinatės valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ir žemės sklypų plotai, o 13 straipsnio 7 dalis nustatė, kad nekilnojamojo turto objektus formuojantys asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka parengę žemės sklypų planus, Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui šiuos dokumentus pateikia tokios formos, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, vadovaudamasis valstybinės geodezinių koordinačių sistemos duomenimis, galėtų nustatyti žemės sklypo vietą Lietuvos teritorijoje bei patikrinti, ar to žemės sklypo ribos atitinka gretimų žemės sklypų ribas; nekilnojamojo turto objekto ribos pažymimos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapiuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.

Pagal Kadastro įstatymo 10 straipsnio 3 dalį (originalią ir 2001 m. vasario 21 d. redakcijas), žemės sklypai baigiami formuoti jų duomenų įrašymu į Nekilnojamojo turto kadastrą. Kadastro įstatymo 13 straipsnio 2001 m. vasario 21 d. redakcijoje neišliko detalaus nekilnojamojo turto objekto ribų nustatymo, pažymėjimo ir planų parengimo reglamentavimo, nurodant, jog nekilnojamojo turto formavimo procedūrą nustato Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai. Nuostatai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 15 ir įsigaliojo 2002 m. balandžio 20 d., t. y. jau po V.

B. priklausančio žemės sklypo duomenų įrašymo į kadastro duomenų bazę bei jo ribų pažymėjimo kadastro žemėlapyje. Todėl spręsdamas, kaip ginčo sklypo ribos 2001 m. kovo 6 d. turėjo būti pažymėtos kadastro žemėlapyje, teismas rėmėsi ir kitomis tuo metu galiojusiomis Kadastro įstatymo nuostatoms.

Kadastro įstatymo 32 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2001 m. sausio 1 d. iki 2004 m. sausio 1 d.) numatė, kad suinteresuoti asmenys, iki nekilnojamojo turto objekto įregistravimo Nekilnojamojo turto registre sužinoję, kad nekilnojamojo turto kadastro duomenys yra netikslūs ar neteisingi, ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas netikslius ar neteisingus duomenis ištaisytų, o neišsamius papildytų. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas, gavęs tokį prašymą, per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turi išnagrinėti prašymą ištaisyti arba papildyti Nekilnojamojo turto kadastro duomenis ir priimti sprendimą dėl prašymo.

Apie priimtą sprendimą Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas raštu praneša suinteresuotam asmeniui. Kaip anksčiau buvo minėta, pareiškėjo žemės sklypo planas buvo pažymėtas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre 2001 m. kovo 6 d., o išvada priimta 2002 m. kovo 28 d., taigi bet kokie ištaisymai ir pakeitimai vadovaujantis Kadastro įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi nebuvo galimi. Pagal Kadastro įstatymo 25 straipsnio 1 dalį, suformuoto nekilnojamojo turto objekto duomenys keičiami nekilnojamojo turto savininko ar juridinio asmens, valdančio tą turtą patikėjimo teise, prašymu, o įstatymų nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliotos institucijos teikimu, kai Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojui pateikiami pakeitimams atlikti reikalingi šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyti dokumentai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas V. B. tokio prašymo nebuvo pateikęs, kitokių įrodymų byloje nėra. Kadastro įstatymo 5 straipsnyje buvo nurodyta, kad į Nekilnojamojo turto kadastro duomenų bazes įrašyti nekilnojamojo turto kadastro duomenys pripažįstami teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Bylos medžiaga patvirtina, kad iki šiol Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodoma, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 2001 m. kovo 6 d., o ne 2002 m. balandžio 4 d., kai VĮ Registrų centras pakeitė sklypo koordinates.

Kadastro įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto objekto duomenų, vadovaujamasi Nekilnojamojo turto kadastre įrašytais duomenimis iki to laiko, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. 2000 m. birželio 6 d. sklypo plano duomenys (koordinatės) nebuvo nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka. Taigi iki šiol galioja 2001 m. kovo 6 d. įregistruotos žemės sklypo koordinatės. Teismas pažymėjo, kad 2002 m. kovo 16 d. žemės sklypo paženklinimo akte nėra aišku, kurioje vietoje buvo statomi riboženkliai, ir ar iš viso jie buvo statomi.

Teismo posėdžio metu to taip pat nepaneigė nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo. Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyrius nepateikė teismui rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad informavo sklypo savininką V. B., jog bus keičiamos jo žemės sklypo koordinatės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų (akto redakcija, galiojusi iki 2002 m. balandžio 20 d.) 16 ir 126 punktų nuostatomis Panevėžio žemėtvarkos skyrius turėjo informuoti pareiškėją apie žemės sklypo plane pataisytas koordinates.

Teismas pažymėjo, kad jam kelia abejonių pateikto plano autentiškumas (nekilnojamojo turto kadastro ir registro byla Nr. 66/26802). Pareiškėjas taip pat akcentavo, kad plano pataisymai padaryti ant galiojančio 2000 m. plano, kuris užregistruotas 2001 m. kovo 6 d. Galimai ant pareiškėjo 2000 m. žemės sklypo plano, kuris užregistruotas 2001 m. kovo 6 d. ir suderintas su inžinieriumi D. U., buvo padaryti pataisymai, t. y. galimai buvo nukopijuota uždengus suderinimo žymą, vėliau ant kopijos uždėta kita žyma, pasirašyta Panevėžio rajono savivaldybės darbuotojos.

Matyti, kad visi kiti rekvizitai sutampa (parašai, datos, antspaudai) su pirminiu žemė sklypo planu. Teismo posėdžio metu šių abejonių nepaneigė nei atsakovas, nei trečiasis suinteresuotas asmuo, nors ir tvirtino, kad originalai nėra išlikę. Teismo įsitikinimu, plano originalą turėjo išsaugoti Nacionalinė žemės tarnyba, kuri ir inicijavo klaidos ištaisymą kreipdamasi į kadastro tvarkytoją.

III. Tretieji suinteresuoti asmenys V. K. ir R. Č. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

Apeliacinis skundas (I t., b. l. 179-184) grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

1. Prašymą pakeisti kadastro duomenis pareiškėjas atsakovui pateikė 2012 m., todėl vertinant skundžiamų administracinių aktų teisėtumą turėtų būti taikomos Kadastro įstatymo nuostatos, galiojusios šio kreipimosi metu.

2. Pareiškėjas nepateikė registratoriui jokio dokumento, patvirtinančio, kad duomenys, įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą, neatitinka juridinio įrašymo pagrindo, kad šie dokumentai yra nuginčyti, negaliojantys ar kitaip netekę juridinės galios.

3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 buvo patvirtinta Lietuvos Respublikos teritorijoje nauja geodezinių koordinačių sistema, pavadinta LKS-94. Lietuvos Respublikos valstybinės žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 1996 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 1 patvirtino Perėjimo prie 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemos tvarką, kurios 1 punktas numatė, kad nuo 1996 m. vasario 1 d. Lietuvos teritorijoje privalu naudoti tik 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemą (LKS-94), o 1942 m. koordinačių sistemos ir jos varianto 1963 m. koordinačių sistemos nuo 1996 m. vasario 1 d. nebenaudoti geodeziniuose matavimuose ir naujų žemėlapių sudarymui. Nepaisant šių nuostatų, pareiškėjo 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane sklypo ribos buvo nustatytos pagal vietinę koordinačių sistemą, kuri tuo metu jau negaliojo. Ši klaida paaiškėjo 2002 m. formuojant gretimus su pareiškėjo žemės sklypu besiribojančius žemės sklypus, todėl atsirado būtinumas koreguoti kadastro grafinius duomenis. Dėl nurodytos priežasties buvo pataisytos pareiškėjo sklypo kampų koordinatės, t. y. žemės sklypo ribos buvo pakoreguotos pagal koordinačių sistemą LKS-94.

4. VĮ Registrų centras pakeitė tik grafinius žemės sklypo duomenis (sklypo ribas žemėlapyje), tačiau nei sklypo plotas, nei sklypo ribų ilgis nesikeitė, todėl Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke nurodyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo data yra 2001 m. kovo 6 d., bet ne 2002 m. balandžio 4 d.

5. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pakoreguotos po to, kai 2002 m. kovo 16 d. buvo pamatuotas tretiesiems suinteresuotiems asmenims priklausantis žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šio sklypo geodezinius matavimus taip pat atliko UAB „Panevėžio hidroprojektas“, kurio vadovu buvo V. B.. Sutikimą su V. K. ir R. Č. sklypo ribomis pareiškėjas patvirtino savo parašu žemės sklypo plane ir 2002 m. kovo 16 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte, tuo pačiu sutikdamas, kad bus koreguojamos jo žemės sklypo ribos, nes abu žemės sklypai buvo matuojami skirtinga koordinačių sistema.

6. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-24-223/2012 padarė išvadą, kad V. B. dar 2002 m. buvo žinoma apie jo sklypo ribų pakeitimą. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi konstatavo, jog ši Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada yra teisinga ir pagrįsta. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalies nuostatas, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.

7. Tiek apie Panevėžio žemėtvarkos skyriaus išvadą Nr. 03-349, tiek apie 2002 m. kovo 28 d. žemės sklypo planą ir Nekilnojamojo turto kadastre pakeistus duomenis pareiškėjas žinojo dar 2002 metais, o pakartotinai šie dokumentai jam buvo įteikti 2010 m. teismo posėdžio Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-24-223/2012 metu. Į administracinį teismą su prašymu įpareigoti VĮ Registrų centro Panevėžio filialą panaikinti kadastro registre neteisėtai įrašytus duomenis bei atkurti iki 2002 m. balandžio 4 d. atlikto kadastrinių duomenų pakeitimo buvusias ribas pareiškėjas kreipėsi tik 2012 m. spalio 1 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ numatytą vieno mėnesio terminą.

8. Kadangi šiuo metu pareiškėjo sklypas yra įsiterpęs tarp kitų žemės sklypų, atstačius jo žemės sklypo kadastro duomenis taip, kaip įpareigojo pirmosios instancijos teismas, V. B. žemės sklypo ribos nesutaptų su greta esančiais žemės sklypais, t. y. įsiterptų į juos taip sumažindamas kaimyninių žemės sklypų plotus. Toks teismo sprendimas liečia ne tik bylos šalis, bet ir visus pareiškėjo žemės sklypo gretimų žemės sklypų savininkus, kurie į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti. Teismas, neįtraukęs į bylą gretimų sklypų savininkų, nusprendė dėl jų teisių ir pareigų, todėl padarė šiurkštų proceso teisės normų pažeidimą.

Pareiškėjas V. B. atsiliepime prašo trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 9-10).

Atsakovas VĮ Registrų centro Panevėžio filialas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio skyrius atsiliepimuose sutinka su V. K. ir R. Č. apeliaciniu skundu ir prašo jį tenkinti (II t., b. l. 1-4, 12-14).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas.

Byloje vyksta ginčas dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo atsisakymo ištaisyti neteisingus žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

Nustatyta, kad V. B. 2012 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Panevėžio filialą, prašydamas panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre neteisėtai įrašytus duomenis ir palikti galioti duomenis, kurie vadovaujantis 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo planu buvo įrašyti 2001 m. kovo 6 d. Prie šio prašymo jis pridėjo Kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte įvardytą dokumentą – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1963/2012. Nurodyta nutartimi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko Panevėžio apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą, kuriuo teismas atmetė V. B. skundo dalį dėl Nacionalinės žemės tarnybos Panevėžio žemėtvarkos skyriaus įpareigojimo išduoti išvadą, patvirtinančią, kad galioja pareiškėjo žemės sklypo koordinatės, nustatytos 2000 m. birželio 6 d. žemės sklypo plane, o administracinės bylos dalį dėl 2002 m. balandžio 4 d. kadastro žemėlapyje pažymėtų ginčo žemės sklypo ribų panaikinimo nutraukė, nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš pareiškėjo 2011 m. kovo 21 d. reikalavimo VĮ Registrų centro Panevėžio filialui turinio matyti, kad jis kreipėsi į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją su prašymu pakeisti žemės sklypo ribas ir atkurti iki 2002 m. balandžio 4 d. atlikto kadastrinių duomenų pakeitimo buvusias ribas, tačiau iš VĮ Registrų centro Panevėžio filialo sprendimo (2011 m. kovo 24 d. Nr. (7.1.9.)-2146), kuriuo buvo atsakoma į pareiškėjo 2011 m. kovo 21 d. reikalavimą, matyti, jog konkretus sprendimas pagal pareiškėjo pateiktą skundą priimtas nebuvo – t. y. nebuvo atsisakyta tenkinti prašymo dėl duomenų pakeitimo panaikinimo, nenurodyti tokio atsisakymo motyvai. Vadovaujantis tuo padaryta išvada, kad toks VĮ Registrų centro Panevėžio filialo atsakymas, nors ir nebuvo skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka centriniam registratoriui, neužkerta kelio pareiškėjui iš naujo su iš esmės analogišku prašymu kreiptis į teritorinį registratorių, kad būtų priimtas konkretus sprendimas, kuriuo būtų atsakoma į pareiškėjo prašymą.

Nagrinėjamos bylos medžiaga rodo, kad VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, šalindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A492-1963/2012 konstatuotus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pažeidimus, 2012 m. rugpjūčio 13 d. gautą V. B. prašymą išnagrinėjo iš esmės ir dėl jo priėmė 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 5678. Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojas nurodė, kad žemės sklypo ribų žymėjimas kadastro žemėlapyje atitinka Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. kovo 28 d. išvados Nr. 03-349 ir 2000 m. birželio 1 d. žemės sklypo plano, 2002 m. kovo 28 d. suderinto su Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriumi, duomenis, todėl minėto prašymo netenkino. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. 255, priimtu peržiūrėjus pareiškėjo skundą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, patvirtino teritorinio registratoriaus sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog VĮ Registrų centro veikla pagal savo pobūdį yra viešojo administravimo veikla, todėl šiuose teisiniuose santykiuose VĮ Registrų centras laikomas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja teisėtumo ir teisinio apibrėžtumo principai, kurie viešojo administravimo subjektą inter alia VĮ Registrų centrą įpareigoja veikti tik įstatymo jam suteiktų įgaliojimų ribose (intra vires). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos aiškinimas – negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1660/2012). Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, be to, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (pvz., 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Nuosavybės teisės įregistravimo privalomumas suponuoja registravimo funkciją vykdančiai institucijai bendro pobūdžio pareigą prieš registruojant nuosavybės teises patikrinti nuosavybės įgijimo ar perėjimo kitam asmeniui pagrindą, o kilus abejonių, atsisakyti atlikti registravimą. Taigi nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, kurie yra teisminio nagrinėjimo dalykas (2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-1383/2013).

Atsižvelgiant į tai, tirdamas skundžiamų administracinių aktų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas privalo spręsti ir dėl atsakovo kompetencijos bei pareigos atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus.

Kadastro tvarkytojo teisę atsisakyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti reglamentuoja Kadastro įstatymo 14 straipsnis. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 21 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A492-1963/2012, kuri atsakovui buvo pateikta kaip nekilnojamojo daikto kadastro duomenų pakeitimo pagrindas, turinį, daro išvadą, kad nurodytas dokumentas nepanaikina Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Panevėžio rajono žemėtvarkos skyriaus 2002 m. kovo 28 d. išvados Nr. 03-349 bei 2002 m. kovo 28 d. suderinto 2000 m. birželio 1 d. žemės sklypo plano, taip pat juo nėra konstatuojamos konkrečios faktinės aplinkybės, susijusios su minėto žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kitų dokumentų savo teiginiams pagrįsti pareiškėjas nepridėjo, todėl šiuo atveju pareiškėjui nustatyta tvarka neįrodžius, kad jam priklausančio žemės sklypo kadastro duomenys kreipimosi į atsakovą metu buvo neteisingi, neišsamūs ar netikslūs, pastarasis neprivalėjo ir negalėjo atlikti jokių tvarkymo veiksmų.

Vadovaudamasi tuo, kas buvo nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas (ABTĮ 143 str.), byloje surinktus įrodymus vertino aiškiai peržengdamas tarp pareiškėjo ir atsakovo kilusio teisinio ginčo ribas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą sprendimą, kuris naikinamas ir priimamas naujas sprendimas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Trečiųjų suinteresuotų asmenų V. K. ir R. Č. apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti.

Pareiškėjo V. B. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė