AS-1084-556/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-1084-556/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03477-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. rugpjūčio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015 m. birželio 29 d. gautas pareiškėjo V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriame pareiškėjas prašė priteisti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 110 000 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateikto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. liepos 2 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Vadovaujantis šiomis teisės normomis, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektas. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-671/2011 ir kt.).

Iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto. Įstatymo projektas neturi jokios teisinės galios, kol jo nepriima Lietuvos Respublikos Seimas, todėl įstatymo projektas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui negali sukelti. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir įpareigoti kompetentingą įstaigą nagrinėti jo skundą.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog kreipėsi į teismą dėl valstybės įstaigos antikonstitucinės veiklos. Teismo nutartis nepasirašyta ir neturi teismo spaudo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjas atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Nagrinėjamu atveju iš ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad ji buvo pasirašyta ją priėmusios teisėjos Irenos Paulauskienės (b. l. 4–5), todėl pareiškėjo argumentas, jog procesinis aktas buvo nepasirašytas, atmestinas kaip nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi konstatavo, kad ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinę žalą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos parengto Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projekto, tačiau įstatymo projektas neturi jokios teisinės galios, kol jo nepriima Lietuvos Respublikos Seimas, todėl įstatymo projektas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui negali sukelti.

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant skundo priėmimo klausimą, yra nagrinėjamos tik procesinės prielaidos kreiptis į teismą, nustatytos ABTĮ 37 straipsnyje.

Sutiktina su skundžiamos nutarties motyvu, kad teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ir pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tačiau tikrinamu atveju pareiškėjas, įgyvendinantis teisę į teisminę gynybą, skundu suformulavo reikalavimą priteisti atlyginti žalą, atsiradusią dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.). Pareiškėjas nesiekia konkrečių aktų panaikinimo, o skundo dalyką sieja su, jo manymu, jam padaryta neturtine žala dėl neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, neteisingai taikė procesinės teisės normas. Teismas peržengė pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo ribas. Pažymėtina, kad atsakovo veiksmų teisėtumas gali būti vertinimo dėl neteisėtais valdžios institucijų veiksmais padarytos žalos atlyginimo dalis. Veiksmų neteisėtumo konstatavimas gali būti tik motyvas, pagrindžiantis teismo sprendimą, kuriuo nustatomi tam tikri patvarkymai dėl materialinių teisinių santykių (priteisiamas žalos atlyginimas ar pan.).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.) bylose dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.), reikalavimas atlyginti žalą, kai sprendžiamas skundo priėmimo klausimas, paprastai nėra laikomas išvestiniu iš reikalavimo dėl administracinių aktų, dėl kurių galbūt ir kilo žala, panaikinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-827/2011, 2011 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-1017/2011, 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2563/2012, 2014 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-122/2014, 2014 m. birželio 5 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo laikytinas savarankišku reikalavimu ir jo priimtinumo nagrinėti administraciniame teisme pagrindai turėtų būti vertinami atskirai nuo reikalavimo panaikinti skundžiamą aktą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad asmens skunde (prašyme) dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Civilinio kodekso 6.271 str.) atlyginimo, reikalavimų skundo turiniui prasme (ABTĮ 23, 24 straipsniai) turi būti nurodyta, dėl kokių būtent viešojo administravimo subjekto veiksmų pareiškėjui atsirado žala, nurodytas konkretus prašomos priteisti žalos atlyginimo dydis bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiantys įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011, 2011 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011, 2014 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-114/2014 ir kt.).

Pabrėžtina ir tai, kad skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialinės teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad kreipęsis teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011).

Atsižvelgiant į tai, kad tikrinamu atveju nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartis naikintina, perduodant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius