A-886-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-886-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01397-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas V. K. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismas, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 1 000 000 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d. perdavė personalinį kompiuterį Marijampolės pataisos namų įgaliotam atstovui, kadangi virusai sugadino operacinę sistemą. Žodžiu paprašė sudaryti galimybes įdiegti naują operacinę sistemą, kadangi baigėsi licencijos galiojimo laikas, tačiau tai nebuvo padaryta. Taip pat nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu iš jo buvo paimtas personalinis kompiuteris, kadangi jis naudojo nelegalią operacinę sistemą, bei 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu už tai buvo nubaustas. Tokiu būdu pareiškėjas buvo nubaustas už tą patį nusižengimą du kartus. Tokios veikos padarymas pareiškėjui sukėlė nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją skriaudą ir dėl minėtų atsakovo pareigūnų veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, jog 2013 m. rugpjūčio 14 d. patikrinimui buvo paimtas nuteistojo V. K. asmeninis kompiuteris. Marijampolės pataisos namų Ūkio skyriaus kompiuterininkas A. V., patikrinęs nuteistojo kompiuterį, aptiko nelegalią operacinę sistemą Windows 7 Home Editon (ant kompiuterio užklijuoto lipduko bei įdiegtos operacinės sistemos licencijos kodas nesutapo). Atsižvelgiant į būrio viršininko S. D. 2013 m. rugpjūčio 16 d. tarnybinį pranešimą, Marijampolės pataisos namų Ūkio skyriaus kompiuterininko A. V. 2013 m. rugpjūčio 14 d. pažymą, pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinimą, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1566 pareiškėjui buvo skirta drausminė nuobauda, numatyta Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte, už BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą, nes jis nesilaikė tvarkos, numatytos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 15 punkte, kad kompiuteriai turi būti tik su legalia programine įranga. Kompiuteriuose neturi būti naudojamos nelicencijuotos, nelegalios operacinės sistemos.

Kompiuterininkas savo pažymoje, konstatavo, kad kompiuteryje Fudjitsu Siemens Amilo Lil720(MS2199) serijos Nr. 10600778706 rasta nelegali MS Windows 7 Home Editon versija. Be to, kompiuterio darbo istorija buvo ištrinta, o tai draudžia Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 16 punktas.

Informavo, kad nei vieno administracijos darbuotojo pareiginėje instrukcijoje nenumatyta instaliuoti operacines sistemas į nuteistųjų kompiuterius pagal nuteistųjų prašymus. Perduodamuose kompiuteriuose ši programinė įranga turi būti legali. Vadovaujantis BVK 96 straipsnio 4 dalies 1 punkto nuostata Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu iš pareiškėjo minėtas kompiuteris paimtas ir pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 13 d. prašymu perduotas artimiesiems atvykusiems į pasimatymą. BVK 96 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas paėmimas šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu šešių mėnesių laikotarpiui, nėra drausminė nuobauda, o tik įstatymo numatytas ribojimas asmeniui piktnaudžiaujančiam savo teise. Atsakovas manė, jog pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė, kadangi savo teiginiams pagrįsti jis jokių įrodymų teismui nepateikė. Be to, atsakovas veikė tinkamai, nepažeisdamas įstatymų ir kitų teisės aktų, o nesant neteisėtų veiksmų negali kilti ir deliktinė atsakomybė.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog teisės aktais nenumatyta atsakovo pareiga instaliuoti operacines sistemas į nuteistųjų kompiuterius pagal nuteistųjų prašymus, nes pagal minėtą teisinį reglamentavimą perduodamuose kompiuteriuose ši programinė įranga (operacinės sistemos) turi būti legali. Pabrėžė, jog pareiškėjas nepaneigė nustatytų aplinkybių, jog naudojama kompiuterinė įranga buvo nelegali.

Konstatavo, jog Aprašo 15 punkte numatyta, kad kompiuteriai turi būti tik su legalia programine įranga ir kompiuteriuose neturi būti naudojamos nelicencijuotos, nelegalios operacinės sistemos, o kadangi nuteistojo V. K. kompiuteryje buvo rasta nelegali MS Windows 7 Home Editon versija (ant kompiuterio užklijuoto licencijos lipduko bei įdiegtos operacinės sistemos licencijos kodas nesutapo), todėl pripažino, kad Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 786 „Dėl televizorių, kompiuterių, vaizdo leistuvų ir garso grotuvų, radijo imtuvų, kompiuterinių žaidimų aparatų, muzikos instrumentų ir kitų daiktų paėmimo iš nuteistojo“ BVK 96 straipsnio (Nuteistųjų teisė naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais) 4 dalies pagrindu teisėtai ir pagrįstai iš nuteistojo V. K. buvo paimtas ir atiduotas saugoti į įstaigos sandėlį, išduodant nuteistajam kvitą, nešiojamas personalinis kompiuteris FUJITSU-Siemens Amilo Lil720 (MS2199), serijos Nr. 10600778706, bei pagrįstai ir teisėtai Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1566 BVK 142 straipsnio (Laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems skiriamos nuobaudos) 1 dalies 3 punkto pagrindu nuteistajam V. K. buvo uždrausta vieną mėnesį pirkti maisto produktus. Nenustačius atsakovo veiksmų neteisėtumo, pareiškėjo skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetė.

III. Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Nurodo, jog kreipėsi dėl operacinės sistemos instaliavimo, tačiau buvo atsisakyta tai padaryti. Be to, pareiškėjui buvo pritaikytas dvigubas baudimas. Teigia, kad pareiškėjo kompiuteris tyčia buvo apkrėstas virusais.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Marijampolės pataisos namų, su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų Marijampolės pataisos namų pareigūnų veiksmų: netinkamai nustačius, jog jo personaliniame kompiuteryje yra naudojama nelegali operacinė sistema, pareiškėjui nepagrįstai buvo paskirtos nuobaudos, be to, už tą patį pažeidimą buvo paskirtos dvi nuobaudos.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 786, nustačius, jog pareiškėjo personaliniame kompiuteryje naudojama nelegali operacinė sistema, kas pažeidžia BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. 124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 15 punktą, nutarta iš pareiškėjo paimti asmeninį kompiuterį. Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1566, konstatavus minėtus pažeidimus, pareiškėjui paskirta BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta nuobauda – uždraudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus.

Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuteistųjų atsakomybė už laisvės atėmimo bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą. BVK 112 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad režimas – tai diferencijuotų laisvės atėmimo bausmės vykdymo sąlygų ir šią bausmę atliekančių nuteistųjų elgesio taisyklių visuma. Pažymėtina, kad pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnį, laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam šių pareigų (bausmės atlikimo režimo reikalavimų) nevykdymas yra pakankamas pagrindas jam skirti šioje teisės normoje nustatytas nuobaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1235/2009, 2010 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1068/2010). Sprendžiant dėl nuobaudų, numatytų BVK 142 straipsnyje, paskyrimo pagrįstumo bei teisėtumo, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar nuteistojo veikoje yra atitinkamo nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti surinkti įrodymai, galintys patvirtinti, ar paneigti nusižengimo faktą, nuteistojo kaltę, kitus nusižengimo sudėties elementus (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2010).

BVK 12 straipsnio 1 ir 2 dalys imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus. BVK 110 straipsnyje imperatyviai nustatytos specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirta laisvės atėmimo bausmė, pareigos, tarp jų – laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 str. 1 d. 1 p.). Ši BVK nuostata yra specialioji, todėl, ją aiškinant, turi būti vadovaujamasi BVK bendrosiomis normomis, kuriose yra atskleistas santykiuose tarp nuteistųjų ir pataisos namų administracijos vyraujantis teisėtumo principas (5 str.) bei nurodytos bendrosios nuteistųjų pareigos (12 str.). BVK 5 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistų asmenų teisių bei laisvių apribojimus ir nuteistų asmenų pareigas nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, o straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga. Pagal BVK 12 straipsnio 1 dalį, nuteistieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, o pagal jo 2 dalį – vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

Minėtos nuostatos suponuoja nuteistųjų pareigą vykdyti tik tokius į jų teisių suvaržymą nukreiptus pataisos įstaigos administracijos nustatytus reikalavimus, kurie yra pagrįsti konkrečiomis įstatymo (Bausmių vykdymo kodekso) normomis. Tai, be kita ko, reiškia, kad Bausmių vykdymo kodekso 110 straipsnio 1 dalies numatytas iš nuteistojo reikalaujamas elgesio modelis turi būti nustatytas įstatymo, turi būti jam žinomas ir suprantamas arba turi būti preziumuojama, kad jis yra jam žinomas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1732/2013).

Nuteistųjų naudojimąsi kompiuteriais reglamentuoja BVK 96 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, jog, be kita ko, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais kompiuteriais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 96 str. 2 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų: pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi daiktais tvarką, – šešiems mėnesiams (BVK 96 str. 4 d. 1 p.). Pažymėtina, kad Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės. Sampratų „daiktų techniniai parametrai“ ir „naudojimosi jais tvarka“ panaudojimas leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas pavedė poįstatyminiame akte – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyti tik tam tikras naudojimosi šiais daiktais taisykles (tarp jų ir techninio pobūdžio taisykles), kurios užtikrintų pataisos įstaigų režimo reikalavimų vykdymą.

Įgyvendinant minėtas BVK nuostatas, nuteistųjų teisė naudotis kompiuteriais numatyta Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės), kurių 173.7 punkte numatyta, jog nuteistiesiems leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais kompiuteriais. Taisyklių 1731 punktas numato, kad 173 punkte nurodyti daiktai (šiuo atveju asmeninis kompiuteris), išskyrus nurodytus 173.16 punkte, turi būti ne galingesni kaip 2000 W, techniškai tvarkingi, atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis. Techniškai netvarkingi daiktai perduodami saugoti pataisos įstaigoje arba grąžinami juos perdavusiems asmenims pagal nuteistojo rašytinį prašymą. Visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis.

Marijampolės pataisos namų 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarime Nr. 786 ir 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarime Nr. 1566 nurodyta, bei pirmosios instancijos teismo sprendimo konstatuojamojoje dalyje patvirtinta, jog pareiškėjas, naudodamas nelegalią programinę įrangą, pažeidė BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 15 punktą, kuriame nustatyta, jog kompiuteriai turi būti tik su legalia programine įranga. Kompiuteriuose neturi būti naudojamos nelicencijuotos, nelegalios operacinės sistemos.

Taigi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pažeidimas konstatuotas remiantis ne Taisyklių, bet Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. V-124 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims perduotų ar įsigytų daiktų ir informacijos laikmenų tikrinimo, peržiūrėjimo, perklausymo bei laikymo tvarkos aprašo 15 punktu. Aukščiau aptarta teisės normų analizė patvirtina, kad įstatymo leidėjas numatė, jog tam tikros naudojimosi BVK 96 straipsnyje įvardytais daiktais taisyklės (tarp jų ir techninio pobūdžio taisyklės) nustatomos Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, tačiau šiuo atveju svarbu atsakyti, ar tokios taisyklės galėjo būti nustatytos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 174.1 punktas numato, jog Kalėjimų departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat šių Taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų į Lietuvos BVK 1 priede pateiktą sąrašą. Šioje teisės normoje yra kalbama tik apie tam tikrų procedūrų, o ne papildomų ribojimų nustatymą. Todėl teisėjų kolegija prieina išvadą, kad paminėtas Tvarkos aprašo 15 punkte nurodytas draudimas negali būti laikomas leistinu draudimu nei Taisyklių 174 punkto taikymo požiūriu, nei BVK 96 straipsnio ir 110 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo prasme, todėl ir teisės taikymo požiūriu negali būti laikomas pažeidimu, už kurį jį padariusiam nuteistajam gali būti skirta Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje numatyta nuobauda.

Kita vertus, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju tikslinga įvertinti, ar nustatytos aplinkybės nepažeidė kitų teisės aktų nuostatų.

Iš byloje esančio Marijampolės pataisos namų 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 786 (b. l. 5), kuriuo nuspręsta iš pareiškėjo paimti nešiojamąjį kompiuterį, 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1566 (b. l. 6), kuriuo pareiškėjui paskirta nuobauda, Marijampolės pataisos namų Ūkio skyriaus kompiuterininko A. V. 2013 m. rugpjūčio 14 d. pažymos (b. l. 7), Marijampolės pataisos namų Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko S. D. 2013 m. rugpjūčio16 d. tarnybinio pranešimo (b. l. 34) matyti, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas pasireiškė tuo, jog jis naudojosi nelegalia MS Windows 7 Home Edition versija – ant kompiuterio užklijuoto licencijos lipduko bei įdiegtos operacinės sistemos licencijos kodas nesutapo. Pareiškėjas 2013 m. rugpjūčio 22 d. paaiškinime (b. l. 36) minėtų aplinkybių neneigė, tačiau nurodė, kad operacinė sistema buvo neaktyvuota, kadangi pasibaigė sutarties terminas.

Kaip minėta, Taisyklės numato, jog Taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, tarp jų ir kompiuteriai privalo būti atitinkantys gamintojo žymose arba techninėje dokumentacijoje nurodytus duomenis, o visos programinės vaizdo ir garso laikmenos turi būti su matomomis licencijavimo žymomis. Šiuo atveju, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog ant pareiškėjo kompiuterio esanti gamintojo žyma (lipdukas, kuriame nurodytas operacinės sistemos licencijos kodas) nesutapo su duomenimis, gautais atlikus kompiuterio patikrinimą t. y. ant kompiuterio užklijuoto lipduko ir įdiegtos operacinės sistemos licencijos kodas nesutapo. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas turėjo teisę pateikti atsakovui ar teismui šias aplinkybes paneigiančius įrodymus (dokumentus, kuriuose pateikti duomenys sutampa su nustatytais patikrinimo metu), tačiau šia savo teise nepasinaudojo ir nustatytų aplinkybių iš esmės nepaneigė. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Taisyklių 1731 punktą, BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu Nr. 1566 nuobauda, numatyta BVK 142 straipsnio 1 dalies 3 punkte – draudimas vieną mėnesį pirkti maisto produktus, jam paskirta pagrįstai.

Pažymėtina, jog įvertinus nustatytas aplinkybes, Marijampolės pataisos namų direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 786, remiantis BVK 96 straipsnio 4 dalimi, iš pareiškėjo buvo paimtas personalinis kompiuteris. BVK 96 straipsnio 4 dalies 1 punktas numato, jog šio straipsnio 1 dalyje nurodyti daiktai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami iš nuteistųjų, pažeidusių šio straipsnio 2 dalyje nurodytą naudojimosi daiktais tvarką, – šešiems mėnesiams. Atsižvelgiant į tai, jog nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklėse nustatytą tvarką, personalinis kompiuteris iš jo paimtas pagrįstai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog dėl to paties pažeidimo, iš jo paėmus kompiuterį ir pritaikius BVK 142 straipsnyje numatytą nuobaudą, jis buvo du kartus nubaustas už tą pačią veiką, o dvigubas baudimas yra draudžiamas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. lapkričio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-2619/2011 pabrėžė, kad Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, jog niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą. Ši Konstitucijos nuostata, kaip ir kitų Konstitucijos 31 straipsnio dalių normos, yra skirtos teisingumo principų įgyvendinimui baudžiamojoje teisenoje (žr.

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2000 m. vasario 10 d. nutarimą), tačiau, kaip ne kartą oficialios konstitucinės justicijos nuostatose yra išaiškinęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatoje atsispindi teisės principas non bis in idem, reiškiantis, kad asmuo negali būti baudžiamas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutarimą). Taigi šis konstitucinis principas taikytinas ir kitų padarytų teisės pažeidimų atžvilgiu.

Pagal minėtą Konstitucinio Teismo praktiką non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti už tą patį teisės pažeidimą, nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmeniui apskritai negali būti taikomos skirtingos teisinės atsakomybės rūšys. Šis principas, be kita ko, savaime nepaneigia galimybės asmeniui taikyti ne vieną, bet daugiau tos pačios rūšies (t. y. apibrėžiamų tos pačios teisės šakos normomis) sankcijų už tą patį pažeidimą, pavyzdžiui, pagrindinę ir papildomą bausmę arba pagrindinę ir papildomą administracinę nuobaudą, ar galimybės už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis.

Reikalavimas laikytis principo, draudžiančio bausti asmenį už tą patį teisės pažeidimą, adresuojamas tiek įstatymų leidžiamajai valdžiai, inter alia bendrosiomis teisės normomis reglamentuojančiai teisinius santykius, susijusius su neigiamų teisinių pasekmių taikymu asmenims, pažeidusiems teisę, tiek vykdomajai valdžiai, leidžiančiai poįstatyminius teisės aktus, tiek viešojo administravimo institucijoms, taikančioms teisės aktų nuostatas ir priimančioms individualius administracinius aktus, susijusius su konkrečių sankcijų taikymu subjektams.

Lietuvos Respublikos teismai, vykdydami teisingumą, taip pat privalo užtikrinti, kad kiekvienu konkrečiu atveju asmuo nebūtų nubaustas antrą kartą už tą patį teisės pažeidimą. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-703/2013).

Nagrinėjamu atveju BVK 142 straipsnis numato galimybę skirti nuobaudas nuteistiesiems už bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą ir nustato galimas nuobaudų rūšis, 143 straipsnis įtvirtina nuobaudų skyrimo tvarką. Kita vertus, BVK 96 straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisės naudotis tam tikrais daiktais tvarka, kurios pažeidimai, remiantis 96 straipsnio 4 dalimi, gali lemti šių nuteistųjų teisių apribojimą, tačiau šis apribojimas nelaikytinas nuobauda BVK 142 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui pritaikius BVK 142 straipsnyje numatytą nuobaudą ir apribojus jo teisę naudotis BVK 96 straipsnyje įtvirtintomis teisėmis, nebuvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš trijų minėtų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip minėta, byloje vertinamu atveju pareiškėjo nurodomus Marijampolės pataisos namų administracijos veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina neturtinę žalą, nėra pagrindo laikyti neteisėtais, o tai reiškia, kad byloje nėra įrodyta viena iš būtinųjų viešosios (deliktinės) atsakomybės sąlygų – neteisėti valdžios institucijos veiksmai ar neveikimas.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra iš esmės teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė