AS-595-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedAS-595-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 29 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1D-997(11); 2) priteisti iš atsakovo VRM pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 6 445,27 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Full text
Administracinė byla Nr
Administracinė byla Nr. AS-595-602/2015
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00721-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. birželio 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Z. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas V. Z. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. sausio 29 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1D-997(11); 2) priteisti iš atsakovo VRM pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 6 445,27 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Paaiškino, kad 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinajam įstatymui (toliau – ir Laikinasis įstatymas) kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Nurodė, kad yra įsitikinęs, jog trejų metų termino skundui paduoti nepraleido, nes šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. dienos, kai buvo paskelbtas ir įsigaliojo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. Gavęs pirmą sumažintą pensiją, suprato, kad tai daroma susiklosčius krizinei situacijai, tačiau buvo tikras, kad toks mažinimas yra laikinas ir, praėjus sunkiausiam laikotarpiui, pensijos ne tik bus atstatytos į buvusį lygį, bet bus kompensuoti ir praradimai dėl mažinimo. Tik susipažinęs su Konstitucinio Teismo nutarimu, suprato, kad įstatymų leidėjas pensijas sumažino pažeisdamas konstitucinius principus. Nurodė, jog tikisi, kad teismas pripažins, jog kreipimosi į teismą termino nepraleido, arba atnaujins terminą skundui paduoti.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. Z. skundo dalį, kurioje prašoma priteisti iš VRM dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Likusią skundo dalį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Nuspręsta atsakovu šioje byloje laikyti Lietuvos valstybę, atstovaujamą VRM, o VRM šalinti iš atsakovų (ABTĮ 37 str. 4 d.).
Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas iš esmės atitinka ABTĮ įtvirtintus reikalavimus, pareiškėjas nepraleido termino skundui paduoti.
III. Pareiškėjas V. Z., nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti minėtos nutarties dalį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl reikalavimo panaikinti VRM 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1D-997(11).
Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VRM 2015 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 1D-997(11) panaikinimo, vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalis 1 punktu, kuriame numatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Tačiau ABTĮ 18 ir 19 straipsniuose kaip tik numatyta, kad šios bylos priskirtinos apygardos administracinio teismo kompetencijai. Be to, VRM 2015 m. sausio 23 d. sprendime Nr. 1D-997(11) nurodė, kad šį sprendimą per vieną mėnesį nuo jo gavimo dienos pareiškėjas turi teisę skųsti ABTĮ nustatyta tvarka Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
Pareiškėjas paaiškina, kad skunde teismui rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1054, kurio 3.32 ir 3.32.1 punktuose numatyta, jog VRM atstovauja Lietuvos valstybei bylose dėl pareigūnų ir karių, kuriems ši institucija skiria ir moka pareigūnų ir karių valstybines pensijas, valstybinių pensijų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti VRM 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1D-997(11), teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas V. Z. 2015 m. sausio 29 d. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) atnaujinti praleistą terminą; 2) panaikinti VRM 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1D-997(11); 2) priteisti iš atsakovo VRM pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 6 445,27 Eur už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. nutartimi priėmė pareiškėjo V. Z. skundo dalį, kurioje prašoma priteisti iš VRM dėl Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo neišmokėtą valstybinės pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Likusią skundo dalį atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą panaikinti VRM 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1D-997(11), teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013, nagrinėdama ginčą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo, pažymėjo, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs privalomos ikiteisminės sprendimų ir veiksmų dėl valstybinių pensijų mokėjimo, inter alia pensijos nepriemokos, nagrinėjimo tvarkos. Išplėstinė teisėjų kolegija šioje byloje nurodė, jog, kreipdamasis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos, pareiškėjas privalo pagrįsti, kad tarp šalių yra kilęs ginčas, t. y. į teismą kreiptis tik po kreipimosi į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, ir šiam subjektui nepatenkinus reikalavimo.
Teisėjų kolegijos vertinimu, atsisakymas priimti pareiškėjo skundo dalį dėl VRM 2015 m. sausio 23 d. sprendimo Nr. 1D-997(11) panaikinimo nagrinėjamu atveju neturės įtakos bylos baigčiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-799-556/2015, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-812/2014). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą pagrįstai atsisakė priimti šį skundo reikalavimą.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo V. Z. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo V. Z. skundo reikalavimą panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015 m. sausio 23 d. sprendimą Nr. 1D-997(11) palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ričardas Piličiauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius