A-602-597-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A602-597/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00376-2013-6

Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) padavė Kauno apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 5–13, 46–49), prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus (toliau – ir VSDFV Kauno skyrius, atsakovas) 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (10.1)S-16002 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2144 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją (toliau – ir senatvės pensija), į draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 1984 m. kovo 12 d. iki 1987 m. birželio 5 d. įskaitant atlyginimą, gautą užsienio valiuta, nurodytą susivienijimo „Technointorg“ išduotoje pažymoje Nr. 24B-197-3, ir už visą praėjusį laikotarpį nuo 2002 m. spalio 8 d. atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, 13 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius, apskaičiuodamas senatvės pensiją už tarnybinės komandiruotės laikotarpį nuo 1984 m. kovo 12 d. iki 1987 m. birželio 5 d., atsisakė į draudžiamąsias pajamas įtraukti darbo užmokestį, gautą Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, vadovaudamasis Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (toliau – ir Pensijų mokėjimo nuostatai) 32 dalimi ir 5 priedo 22 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta yra asmens pajamos, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir VSD įstatymas) įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Pareiškėjas teigė, kad nuo darbo užmokesčio, gauto užsienio valiuta, pagal tuo metu galiojusias taisykles (TSRS Ministrų tarybos valstybinio darbo ir darbo užmokesčio klausimų komiteto 1974 m. gruodžio 25 d. nutarimu Nr. 365 (D) patvirtintos „Tarybinių darbuotojų darbo sąlygų užsienyje taisykles“ (toliau – ir 1974 m. Taisyklės) buvo mokami socialinio draudimo įnašai. Pagal 1974 m. Taisyklių 42 punktą „SSSR įstaigų užsienyje socialiniam draudimui darbuotojų, išsiųstų iš SSSR, o taip pat priimtų į darbą ten į etatines pareigas, iš jų šeimos narių tarpo, atitinkamos ministerijos ir žinybos sumoka SSSR centralizuota tvarka draudimo įmokas tais procentais, kurie yra nustatyti SSSR Vyriausybės nuo darbo užmokesčio sumos, kuri išmokama nurodytiems darbuotojams tarybine ir užsienio valiuta“.

Atsakovas VSDFV Kauno skyrius nenurodė teisės akto, kuris numato, kad iki 1991 m. birželio 1 d. neturėjo būti skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos nuo darbo užmokesčio, gauto užsienio valiuta, nieko nepasisakė apie 1974 m. Taisykles ir nepaaiškino, kodėl jos negali būti taikomos įtraukiant į draudžiamąsias pajamas pareiškėjo darbo užmokestį, gautą užsienio valiuta, nuo kurio buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Iki 1995 m. gruodžio 13 d. darbo užmokestis, gautas užsienio valiuta, buvo laikomas draudžiamosiomis pajamomis, nes Vyriausybė 1995 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 1526 pakeitė Pensijų mokėjimo nuostatus ir į jų 23 (dabartiniame 32) punkte nustatė, kad pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas.

Tik nuo šios datos darbo užmokestis, gautas užsienio valiuta, nebėra draudžiamosios pajamos. Tai patvirtina, kad VSDFV Kauno skyrius, paskaičiuodamas pareiškėjo senatvės pensiją, pažeidė teisės akto negaliojimo atgal taisyklę, dėl to už 1984–1987 metų laikotarpį pareiškėjas gauna neteisėtai sumažintą senatvės pensiją. Dabartinis Pensijų mokėjimo nuostatų 32 punktas ta apimtimi, kurioje numatyta, kad „pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas“, ir šių Nuostatų 5 priedo 22 punktas ta apimtimi, kurioje numatyta, kad „nuo apmokėjimo už darbą užsienyje užsienio valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje ar tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu, neturėjo būti priskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ prieštarauja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 55 straipsnio 1 dalies 1 punktui.

Be to, pareiškėjui draudžiamosios pajamos, neįtraukiant darbo užmokesčio, gauto užsienio valiuta, buvo sumažintos ne įstatymu, o paminėtu Vyriausybės nutarimu Nr. 1526. 1984–1987 metais pareiškėjas negalėjo žinoti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu Nr. 1526 nuo 1995 metų priims sprendimą nebeskaičiuoti darbo užmokesčio, gauto užsienio valiuta, nors nuo jo ir buvo priskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, į draudžiamąsias pajamas.

Pareiškėjas teigė, kad dėl neteisėtų valdžios institucijų darbuotojų veiksmų, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Neturtinę žalą pareiškėjas patyrė dėl pažeminimo, nes įstaigos, kurioms pavestas Lietuvos Respublikos piliečių pensinis aprūpinimas, klaidinančiai interpretuoja teisės aktus ir kaltina jį noru neteisėtai gauti padidintą senatvės pensiją, nekonkrečiai atsakinėja į pareiškėjo prašymuose keliamus klausimus, nepaaiškina, kaip jis nurodytu laikotarpiu galėjo pats socialiai draustis. Tai, pareiškėjo manymu, nesuderinama su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Taip pat pareiškėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas): 1) su prašymu ištirti, ar Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 1156 (Žin., 1994, Nr. 91-1781), 32 punktas ta apimtimi, kurioje numatyta, kad „į asmenų, dirbusių buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose ir dirbusių užsienyje buvusios TSRS siuntimu, pajamos, prilyginamos draudžiamosioms pajamoms pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įtraukiamos visų darbo apmokėjimo rūšių piniginės sumos, išmokėtos tuometine tarybine valiuta, jeigu pagal tuo metu galiojusias taisykles nuo jų turėjo būti skaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai; pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas“, ir šių Nuostatų 5 priedo 22 punktas ta apimtimi, kurioje numatyta, kad „nuo apmokėjimo už darbą užsienyje užsienio valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje ar tarptautinėse organizacijose, ir asmeninis, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu, turėjo būti priskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“, neprieštarauja Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktui, pagal kurį į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., įtraukiama visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai; 2) su prašymu ištirti, ar Vyriausybės nutarimo Nr. 1526 1 dalies 1.5 punktas ta apimtimi, kurioje numatyta, kad pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas, atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 52 straipsnį.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Kauno skyrius prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 71–74) paaiškino, kad pareiškėjas 2002 m. spalio 2 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrių (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3-iasis pensijų skyrius) dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Pensijų mokėjimo nuostatais, 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 3507 nuo 2002 m. spalio 8 d. paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją. Vadovaujantis minėtais teisės aktais, pareiškėjui yra apskaičiuotas senatvės pensijos dydis, įvertinus jo valstybinį socialinį pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas, nuo kurių buvo priskaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., įtraukiama visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Pagal Pensijų skyrimo nuostatų, kurie detalizuoja Pensijų įstatymo normas, 32 punktą į asmenų, dirbusių buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose ir dirbusių užsienyje buvusios TSRS siuntimu, pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įtraukiamos visų darbo apmokėjimo rūšių piniginės sumos, išmokėtos tuometine tarybine valiuta, jeigu pagal tuo metu galiojusias taisykles nuo jų turėjo būti skaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai.

Pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos. Pagal Pensijų skyrimo nuostatų 5 priedo 22 punktą apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais, bonais ir kitokia nevalstybine tuometinės TSRS valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu, yra asmens pajamos, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

Pareiškėjas nuo 1984 m. kovo 12 d. iki 1987 m. birželio 5 d. paskirtas techninio televizorių aptarnavimo inžinieriumi Anglijoje (Darbo knygelės p. 22). Tuo metu jis gavo pajamas rubliais (2002 m. birželio 5 d. pažyma Nr. 246-197-1) ir pajamas Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (2002 m. birželio 5 d. pažyma Nr. 246-197-3) arba kitaip – invaliutiniais rubliais (2002 m. birželio 5 d. pažyma Nr. 246-197-2). Didžiosios Britanijos svarai sterlingų arba invaliutiniai rubliai yra tos pačios pajamos. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius, skirdamas pareiškėjui senatvės pensiją, įtraukė nuo 1984 m. kovo 12 d. iki 1987 m. birželio 5 d. tarybiniais rubliais gautas pajamas, kurios prilyginamos draudžiamosioms pajamoms.

To laikotarpio pajamų, gautų Didžiosios Britanijos svarais sterlingų ar invaliutiniais rubliais, VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius įtraukti į draudžiamąsias pajamas neturėjo jokio teisinio pagrindo. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde reiškia iš esmės tuos pačius reikalavimus dėl jo senatvės pensijos perskaičiavimo, įtraukiant į apskaičiavimą 1984–1987 metais gautas pajamas užsienio valiuta, kurie jau yra ne vieną kartą nagrinėti visose institucijose, atsakingose už valstybinių socialinio draudimo pensijų apskaičiavimą, tikrinimą ir teisės aktų, reglamentuojančių valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimą, aiškinimą.

Pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo ir 1984–1987 metų gautų pajamų klausimas ne kartą nagrinėtas administraciniuose teismuose pareiškėjo reikalavimus pripažįstant nepagrįstais (Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-629-413/2006 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. P146-131/2011 dėl atsisakymo atnaujinti procesą; Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-738-353/2008; Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-2465-142/2012). Pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius (buvęs VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius) skundžiamu 2013 m. vasario 1 d. raštu Nr. (10.1)S-16002, kuriuo atsakyta į pareiškėjo 2013 m. sausio 24 d. prašymą, šio prašymo nesvarstė, nurodydamas, kad apie senatvės pensijos apskaičiavimo tvarką pareiškėją informavo 2005 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (13.36)-10.V.S-4789 bei 2007 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (13.95)10.V.S-14851.

Tačiau pareiškėjas minėtu 2013 m. sausio 24 d. prašymu prašė perskaičiuoti jam senatvės pensiją, į draudžiamąsias pajamas įtraukiant darbo užmokestį, gautą užsienio valiuta, t. y. Didžiosios Britanijos svarais sterlingų, o VSDFV Kauno skyriaus 3-iasis pensijų skyrius minėtais raštais yra atsakęs, kad į draudžiamąsias pajamas įtraukiamas tik gautas atlyginimas Lietuvoje ir neįtraukiamas atlyginimas, gautas užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais ar kitokia nevalstybine tuometine TSRS valiuta. Pareiškėjo skunde minimos 1974 metų Taisyklės yra teisiškai nereikšmingos, kadangi skiriant ir skaičiuojant pensijas vadovaujamasi skyrimo metu galiojančiais įstatymais.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas, CK) 6.271 straipsnio 4 dalimi ir 6.246 straipsniu, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui senatvės pensija pagal Pensijų įstatymą ir Pensijų skyrimo nuostatus paskirta ir mokama teisingai, todėl VSDFV Kauno skyriaus darbuotojų veiksmai bei skundžiamas sprendimas laikytini teisėtais. Taigi šiuo atveju nėra būtinos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtumo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

VSDFV Kauno skyriaus nuomone, pareiškėjas nepagrįstai prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kadangi Pensijų skyrimo nuostatai neprieštarauja Pensijų įstatymui, o tik jį papildo ir sukonkretina.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 75–78) VSDFV paaiškino, kad senatvės pensijos skiriamos ir mokamos vadovaujantis Pensijų įstatymu bei Nuostatais. Pareiškėjas VSDFV teritoriniam skyriui pateikė susivienijimo „Technointorg“ 2002 m. birželio 5 d. pažymą Nr. 24B-197-3, kurioje nurodytas 1984–1987 metais užsienio valiuta – Didžiosios Britanijos svarais sterlingų – jam priskaičiuotas darbo užmokestis. Remdamasis nurodytu teisiniu reglamentavimu, VSDFV teritorinis skyrius neturėjo ir neturi teisinio pagrindo užsienio valiuta priskaičiuotą darbo užmokestį prilyginti draudžiamosioms pajamoms, todėl 2013 m. vasario 21 d. sprendime Nr. (10.1)S-16002 teisingai nurodė, jog skirti senatvės pensiją, įtraukiant pajamas, gautas užsienio valiuta, nėra teisinio pagrindo. Pareiškėjo 1984–1987 metų draudžiamųjų pajamų koeficientai apskaičiuoti pagal darbo užmokesčio, kuris jam buvo priskaičiuotas tuometine tarybine valiuta – rubliais, dalį. Visos paminėtos aplinkybės bei Pensijų įstatymo ir Pensijų skyrimo nuostatų normos dėl asmenų, dirbusių užsienyje buvusios TSRS siuntimu, pajamų prilyginimo draudžiamosioms pajamoms ir draudžiamųjų pajamų koeficientų apskaičiavimo pagal šias pajamas pareiškėjui buvo paaiškintos VSDFV 2013 m. balandžio 4 d. sprendime Nr. (6.5) I-2144. VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimas Nr. (10.1)S-16002 ir VSDFV 2013 m. balandžio 4 d. sprendimas Nr. (6.5) I-2144 priimti vadovaujantis pareiškėjo senatvės pensijos skyrimo metu galiojančiomis teisės normomis (Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Nuostatų 31, 32 punktais, 5 priedo 22 punktu), pareiškėjo reikalavimai panaikinti minėtus sprendimus bei įpareigoti VSDFV teritorinį skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją, įtraukiant į draudžiamąsias pajamas atlyginimą, gautą užsienio valiuta, nuo 2002 m. spalio 8 d., atmestini kaip nepagrįsti. VSDFV teritorinis skyrius ir VSDFV negali vadovautis pareiškėjo senatvės pensijos skyrimo metu nebegaliojančiu teisės aktu – 1974 m. Taisyklėmis. Trečiasis suinteresuotas asmuo pritarė atsakovo pozicijai, kad nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ir SADM) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 88–92) SADM paaiškino, kad pareiškėjui buvo ne kartą išaiškinta, jog teisinis pagrindas senatvės pensijos skyrimui ir apskaičiavimui yra senatvės pensijos skyrimo dieną galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai – t. y. skiriant senatvės pensiją vadovaujamasi teisės į šią pensiją atsiradimo momentu galiojančiais Pensijų įstatymu ir Pensijų skyrimo nuostatais, o ne sovietmečiu galiojusiais teisės aktais ir jų išaiškinimais. VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus atsisakymas perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą senatvės pensiją yra teisėtas ir pagrįstas, nes atitinka Pensijų įstatymo ir Pensijų skyrimo nuostatuose nustatytą teisinį reguliavimą. Administraciniuose teismuose ne kartą buvo nagrinėtos bylos pagal pareiškėjo skundus dėl senatvės pensijos perskaičiavimo įvertinus pajamas, gautas 1984–1987 metais, invaliutiniais rubliais, tačiau pareiškėjo skundai nebuvo patenkinti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu (I t., b. l. 176–185) pareiškėjo J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamas ginčas kilęs dėl VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimo Nr. (10.1)S-16002 ir VSDFV 2013 m. balandžio 4 d. sprendimo Nr. (6.5) I-2144 teisėtumo ir pagrįstumo (I t., b. l. 14, 15). Šiais sprendimais pareiškėjui buvo išaiškinta, kad teisinis pagrindas senatvės pensijos skyrimui ir apskaičiavimui yra pensijos skyrimo dieną galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, t. y. skiriant senatvės pensiją vadovaujamasi teisės į šią pensiją atsiradimo momentu galiojančiais Pensijų įstatymu ir Pensijų skyrimo nuostatais, todėl, nepasikeitus atitinkamoms Pensijų įstatymo ir Nuostatų teisės normoms, perskaičiuoti paskirtą senatvės pensiją, įskaičiuojant pajamas, gautas 1984 m. kovo 11 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpiu užsienio valiuta, nėra teisinio pagrindo.

Iš nagrinėjamos bylos, taip pat prijungtos administracinės bylos Nr. I-629-413/2006 dokumentų teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia VSDFV Kauno skyriaus 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 3507 jam paskirtos senatvės pensijos perskaičiavimo įvertinant jo pajamas užsienio valiuta už darbą užsienyje 1984–1987 metais.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog įstatymai nenumato VSDFV Kauno skyriui pareigos perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensijos dydį, įvertinant jo 1984–1987 metų pajamas invaliutiniais rubliais už darbą užsienyje, jau yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-629-413/2006, kuriuo pareiškėjo skundas dėl atsakovo įpareigojimo perskaičiuoti jo senatvės pensijos dydį, įvertinant 1984–1987 metais invaliutiniais rubliais gautas pajamas, atmestas kaip nepagrįstas.

Šiame sprendime teismas nustatė, kad pareiškėjas 1984–1987 metų laikotarpiu tarnybinės komandiruotės užsienyje metu gaudavo atlyginimą invaliutiniais rubliais. Pagal Pensijų įstatymu (iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusio įstatymo Nr. I-549 53 straipsnio 1 dalies 1 punkto, nuo 2005 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-209 55 straipsnio 1 dalies 1 punkto) nustatytą teisinį reglamentavimą į asmens draudžiamąsias pajamas per laikotarpį iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., įtraukiamos visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai.

Pagal Nuostatų 31 punkto (iki 2005 m liepos 1 d. galiojusios redakcijos 23 punkto 1 pastraipa) taisyklę asmens pajamos, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos, t. y. iki 1991 m. birželio 1 d., neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio įmokos, nurodytos šių Nuostatų 5 priede. Nuostatų 5 priedo „Asmens pajamos, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos“ 22 punkte nurodytas apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais, bonais ir kitokia nevalstybine tuometinės TSRS valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu.

Nuostatų 32 punkte (iki 2005 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos 23 punkto 2 pastraipa) nustatyta, kad į asmenų, dirbusių buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose ir dirbusių užsienyje buvusios TSRS siuntimu, pajamas, prilyginamas draudžiamosioms pajamoms pagal Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, įtraukiamos visų darbo apmokėjimo rūšių piniginės sumos, išmokėtos tuometine tarybine valiuta, jeigu pagal tuo metu galiojusias taisykles nuo jų turėjo būti skaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai.

Pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos (administracinė byla Nr. I-629-413/2006, b. l. 102–104).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, pateikdamas nagrinėjamoje byloje skundą dėl 2013 m. vasario 21 d. VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus ir dėl 2013 m. balandžio 4 d. VSDFV sprendimų, kuriais jam buvo atsisakyta perskaičiuoti senatvės pensiją, įtraukiant į draudžiamąsias pajamas atlyginimą, gautą užsienio valiuta (minėtoje administracinėje byloje buvo prašoma įtraukti į draudžiamąsias pajamas atlyginimą, gautą invaliutiniais rubliais) už darbą užsienyje 1984–1987 metais, remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir iš dalies tomis pačiomis teisės aktų normomis, kaip ir administracinėje byloje Nr. I-629-413/2006, bei siekia to paties tikslo – senatvės pensijos perskaičiavimo, tik nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į jo pajamų užsienio valiuta, o išnagrinėtoje byloje – į jo pajamų invaliutiniais rubliais už darbą užsienyje gavimo 1984–1987 metais faktą. Pensijų skyrimo nuostatų 5 priedo 22 punktas numato analogišką teisinį reguliavimą dėl apmokėjimo už darbą užsienio valiuta, kaip ir dėl invaliutinių rublių (prie asmens pajamų, nuo kurių iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1999 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, priskiriamas apmokėjimas už darbą užsienyje užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais, bonais ir kitokia nevalstybine tuometinės TSRS valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalis nustato, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamos administracinės bylos ir administracinės bylos Nr. I-629-413/2006 proceso dalyviai buvo tie patys, bei vadovaudamasis minėtu teisiniu reglamentavimu, teismas konstatavo, kad administracinėje byloje Nr. I-629-413/2006 nustatytų faktų iš naujo įrodinėti šioje byloje nereikia, o jų teisinis įvertinimas pagal Pensijų įstatymą bei Pensijų mokėjimo nuostatus yra išdėstytas įsiteisėjusiame teismo sprendime (administracinė byla Nr. I-629-413/2006, b. l. 102–104).

Teismas pabrėžė, kad teisinis pagrindas pensijos skyrimui ir apskaičiavimui yra pensijos skyrimo dieną galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, t. y. skiriant senatvės pensiją vadovaujamasi teisės į šią pensiją atsiradimo momentu galiojančiais Pensijų įstatymu ir Pensijų skyrimo nuostatais, o ne sovietmečiu galiojusiais teisės aktais ir jų išaiškinimais (pareiškėjo minimomis 1974 m. Taisyklėmis). Konstatavo, kad dėl šių priežasčių VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus bei VSDFV atsisakymas, nepasikeitus atitinkamoms Pensijų įstatymo ir Nuostatų teisės normoms, perskaičiuoti paskirtą senatvės pensiją, į draudžiamąsias pajamas už 1984 m. kovo 12 d. – 1987 m. birželio 5 d. laikotarpį įskaitant atlyginimą, gautą užsienio valiuta, yra teisėtas ir pagrįstas.

Konstatavęs, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus ir VSDFV veiksmų neteisėtumo faktas (CK 6.271 straipsnis) nenustatytas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas pareiškėjo prašymą priteisti 13 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą, atsižvelgęs į ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį, Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Pensijų skyrimo nuostatų 5 priedo 1–23 punktuose pateiktą sąrašą pajamų rūšių, nuo kurių iki Valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo dienos neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, pažymėjo, kad asmens draudžiamųjų pajamų klausimai yra sureglamentuoti Pensijų įstatyme, o Vyriausybės patvirtintuose Pensijų mokėjimo nuostatuose numatyta jų skaičiavimo tvarka, kuri nagrinėjamam ginčui taikytinų Pensijų įstatyme įtvirtintų teisės normų nekeičia ir naujų nesukuria. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, prašant ištirti, ar Pensijų mokėjimų nuostatai ta apimtimi, kuria numatyta, kad pajamos, gautos užsienio valiuta, neįtraukiamos į draudžiamąsias pajamas, atitinka Konstitucijos 52 straipsnį, nes senatvės pensija pareiškėjui yra paskirta ir mokama, o darbo užmokesčio, gauto užsienio valiuta, neprilyginimas draudžiamosioms pajamoms jokios įtakos asmens teisei į senatvės pensiją neturi. Be to, teismas atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-3059/2011.

III. Pareiškėjas J. J. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 2–7) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai (ABTĮ 81 str.), ištyrė ne visus byloje pateiktus įrodymus (ABTĮ 79 str.), todėl teismo sprendimas yra neteisėtas.

Apeliantas sutinka su atsakovo VSDFV Kauno skyriaus teiginiu, kad teisinis pagrindas valstybinio socialinio draudimo pensijos skyrimui yra pensijos skyrimo dieną galiojantys Lietuvos Respublikos teisės aktai, tačiau nesutinka su tuo, kad jam draudžiamosios pajamos yra sumažintos ne vadovaujantis Pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153) 56 straipsnio 3 dalies nuostata, kad „asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas pagal draudžiamąsias pajamas iki sausio 1 d. ir po šios datos imamas ne didesnis kaip 5“, o vadovaujantis Pensijų mokėjimo nuostatų 32 punktu ir šių Nuostatų 5 priedo punktu, kurie nurodo, kad „nuo apmokėjimo už darbą užsienyje užsienio valiuta, invaliutiniais rubliais, bonais ir kitokia nevalstybine tuometinės TSRS valiuta asmenims, dirbusiems buvusios TSRS įstaigose užsienyje arba tarptautinėse organizacijose, ir asmenims, dirbusiems užsienyje buvusios TSRS siuntimu“, iki Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Apelianto nuomone, jo pateiktų teismui 1974 metų Taisyklių 42 punktas patvirtina, kad jo gautas atlyginimas užsienio valiuta, nurodytas pažymoje Nr. 24B-197-3, buvo draudžiamos pajamos, nes nuo jų buvo sumokėtos socialinio draudimo įmokos. Todėl draudžiamosios pajamos už 1984–1987 metų laikotarpį, neįtraukiant darbo užmokesčio, gauto užsienio valiuta, yra sumažintos neteisėtai.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad SADM iki šiol neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 25 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A502-3040/2012 ir nepateikė teisės aktų, patvirtinančių, kad pagal tuo metu galiojusias taisykles nuo apmokėjimo už darbą užsienio valiuta neturėjo būti skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, ir kad senatvės pensijai apskaičiuoti imamas tik darbo užmokestis, mokėtas tarybine valiuta, kuriais ji (SADM) vadovavosi ruošdama Vyriausybės nutarimų Nr. 1526 (Žin.,1995, Nr. 101-2257), Nr. 487 (Žin., 2000, Nr. 37-1037) ir Nr. 754 (Žin., 2005, Nr. 83-3066) projektus. Apelianto nuomone, tai patvirtina, kad tokių taisyklių nebuvo, ir kad tuo metu galiojo tik 1974 m. Taisyklės. Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punkte nėra įteisinta tokių sąlygų, kad pensijai apskaičiuoti turi būti vertinamas tik darbo užmokestis, gautas tarybine valiuta, nepaisant to, ar darbdavys turėjo skaičiuoti draudimo įnašus ar ne, kad į pajamas pensijai apskaičiuoti neturi būti įtraukiamas uždarbis, gautas užsienio valiuta. Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktas vienareikšmiškai nurodo, kad į asmens draudžiamąsias pajamas iki 1991 m. birželio 1 d. įtraukiama visos darbo apmokėjimo rūšys, kurioms pagal tuo metu galiojusias taisykles turėjo būti priskaičiuojami valstybinio socialinio draudimo įnašai. Apelianto įsitikinimu, jam draudžiamosios pajamos sumažintos neteisėtai, nes Pensijų įstatymo 56 straipsnio 3 dalimi, Nuostatų 32 punktu ir šių nuostatų 5 priedo 22 punktu, kurie prieštarauja Pensijų įstatymo 55 straipsnio 1 dalies 1 punktui ir 56 straipsniui, 1974 m. Taisyklės nėra įvertintos taip, kaip deklaruoja paminėti Pensijų įstatymo straipsniai.

Atsakovas ir atsakovo Lietuvos valstybės atstovas VSDFV Kauno skyrius bei trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei palikti Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą nepakeistą. VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV atsiliepimuose į pareiškėjo apeliacinį skundą (II t., b. l. 32–35, 42–45) nurodomi tie patys nesutikimo su pareiškėjo (apelianto) pozicija argumentai, kurie buvo pateikti ir jų atsiliepimuose į pareiškėjo skundą. VSDFV Kauno skyriaus ir VSDFV nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas teisingai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir proceso teisės normas, objektyviai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsiliepime (II t., b. l. 21–26) nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir prašo jį atmesti bei palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepime laikosi pozicijos, kurią buvo išdėstęs atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2013 m. vasario 21 d. VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus ir 2013 m. balandžio 4 d. VSDFV sprendimų teisėtumo ir neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyta, jog pareiškėjas nuo 1984 m. kovo 12 d. iki 1987 m. birželio 5 d. buvo paskirtas techninio televizorių aptarnavimo inžinieriumi Anglijoje. Tuo metu jis gavo pajamas rubliais (2002 m. birželio 5 d. pažyma Nr. 246-197-1) ir pajamas Didžiosios Britanijos svarais sterlingų (2002 m. birželio 5 d. pažyma Nr. 246-197-3). 2002 m. spalio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrių (nuo 2012 m. sausio 1 d. – 3-iasis pensijų skyrius) dėl valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos skyrimo. VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyrius, vadovaudamasis Pensijų įstatymu ir Pensijų mokėjimo nuostatais, 2002 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 3507 nuo 2002 m. spalio 8 d. paskyrė pareiškėjui senatvės pensiją.

Vėliau pareiškėjas daug kartų kreipėsi į institucijas, atsakingas už senatvės pensijų apskaičiavimą, dėl jo senatvės pensijos perskaičiavimo, įtraukiant į apskaičiavimą 1984–1987 metais gautas pajamas invaliutiniais rubliais ar užsienio valiuta. Pareiškėjo senatvės pensijos perskaičiavimo ir 1984–1987 metų gautų pajamų klausimas ne kartą nagrinėtas ir administraciniuose teismuose, kur pareiškėjo reikalavimai pripažinti nepagrįstais (įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas byloje Nr. I-629-413/2006 dėl inter alia VSDFV Kauno skyriaus Santakos pensijų skyriaus 2005 m. rugpjūčio 29 d. sprendimo Nr. (13.36)-10V.S.-4789 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. P146-131/2011 ir Nr. P502-155/2010 dėl atsisakymo atnaujinti procesą šioje byloje; Kauno apygardos administracinis teismo sprendimas byloje Nr. I-738-353/2008 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A146-919/2009 dėl VSDFV Kauno skyriaus 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr.(1.31)10.V-4238 dalies panaikinimo).

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas padavė skundą Kauno apygardos administraciniam teismui, prašydamas: 1) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus 2013 m. vasario 21 d. sprendimą Nr. (10.1)S-16002 ir VSDFV 2013 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-2144 bei įpareigoti VSDFV Kauno skyrių perskaičiuoti senatvės pensiją, į draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 1984 m. kovo 12 d. iki 1987 m. birželio 5 d. įskaitant atlyginimą, gautą užsienio valiuta, nurodytą susivienijimo „Technointorg“ išduotoje pažymoje Nr. 24B-197-3, ir už visą praėjusį laikotarpį nuo 2002 m. spalio 8 d. atlyginti susidariusią žalą (nepriemoką); 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos VSDFV Kauno skyriaus, 13 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo J. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog įstatymai nenumato VSDFV Kauno skyriui pareigos perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensijos dydį, įvertinant jo 1984–1987 metų pajamas invaliutiniais rubliais už darbą užsienyje, jau yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno apygardos administracinio teismo 2006 m. birželio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-629-413/2006, kuriuo pareiškėjo skundas dėl atsakovo įpareigojimo perskaičiuoti jo senatvės pensijos dydį, įvertinant 1984–1987 metais invaliutiniais rubliais gautas pajamas, atmestas kaip nepagrįstas. Administracinėje byloje Nr. I-629-413/2006 nustatytų faktų iš naujo įrodinėti šioje byloje nereikia. Konstatavęs, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyriaus ir VSDFV veiksmų neteisėtumo faktas (CK 6.271 straipsnis) nenustatytas, jų priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, teismas pareiškėjo prašymą priteisti 13 000 Lt neturtinei žalai atlyginti atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, konstatuoja, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyrius 2013 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. (10.1)S-16002 pareiškėjo prašymo dėl pensijos perskaičiavimo, įskaitant pajamas, gautas 1984-1987 m. užsienio valiuta, į draudžiamąsias pajamas, nusprendė nenagrinėti Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2008 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. V-69 (toliau – ir Taisyklės), 13 punkto pagrindu.

Taisyklių 13 punkte, kurio pagrindu atsakovas ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą, numatyta, kad prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į Fondo administravimo įstaigą tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Nepaisant to, kad atsakovas savo 2013 m. vasario 21 d. sprendime nurodė, jog jis skundžiamas ne Taisyklių 46 punkto, o Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatyta tvarka, iš skundžiamo akto turinio matyti, kad atsakovas pareiškėjo prašymo dėl senatvės pensijos perskaičiavimo iš esmės nenagrinėjo. Atsakovas ginčijamame sprendime nurodė, kad apie senatvės pensijos apskaičiavimo tvarką pareiškėjas jau buvo informuotas 2005 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. (13.36)-10.V.S-4789 ir 2007 m. gruodžio 21 d. raštu Nr. (13.95)10.V.S-14851. Taip pat akcentavo, kad Pensijų mokėjimo nuostatų priedas dėl asmens pajamų, nuo kurių iki VSD įstatymo įsigaliojimo (iki 1991 m. birželio 1 d.) neturėjo būti skaičiuojamos draudimo įmokos, nėra pakeistas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad visais pareiškėjo prašymais ir skundais (minėta, kad pareiškėjas į institucijas, atsakingas už senatvės pensijų apskaičiavimą, dėl jo senatvės pensijos perskaičiavimo kreipėsi ne kartą) buvo siekiama iš esmės vieno dalyko – perskaičiuoti pensiją invaliutiniais rubliais arba užsienio valiuta gautą apmokėjimą priskiriant draudžiamosioms pajamoms. Kauno apygardos administracinis teismas sprendime administracinėje byloje Nr. I-629-413/2006 konstatavo, jog įstatymai nenumato VSDFV Kauno skyriui pareigos perskaičiuoti pareiškėjo senatvės pensijos dydį, įvertinant jo 1984–1987 metų pajamas invaliutiniais rubliais ar užsienio valiuta už darbą užsienyje. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad pareiškėjas 2013 m. sausio 28 d. prašymu (pagal gavimo datą) kreipęsis į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių dėl jo senatvės pensijos perskaičiavimo, kreipėsi dėl to paties klausimo, kuris jau buvo išnagrinėtas. Nagrinėjamoje byloje viešojo administravimo subjektas savo priimtais sprendimais įgyvendino Taisyklių 13 punktą, t. y. konstatavo, kad yra priimti galutiniai administraciniai sprendimai, kurių teisėtumas yra patikrintas administraciniame teisme, todėl nenagrinėjo prašymų iš naujo, t. y. nepriėmė naujų administracinių sprendimų.

Pažymėtina, kad minėtų Taisyklių 13 punkte numatyta, jog prašymai, su kuriais tas pats asmuo kreipiasi į Fondo administravimo įstaigą tuo pačiu klausimu, nenagrinėjami, jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Iš šios normos matyti, kad toks tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo 2013 m. sausio 28 d. (pagal gavimo datą) prašymas laikytinas pakartotiniu kreipimusi, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju teismui svarbu ištirti tik tai, ar pakartotinai pareiškėjui kreipiantis į VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių dėl pensijos perskaičiavimo, nebuvo naujų aplinkybių ar pasikeitusio teisinio reguliavimo, kuris leistų spręsti, jog viešojo administravimo subjektas turėjo svarstyti ginčijamą klausimą iš naujo ir priimti sprendimą atsižvelgdamas į naujas aplinkybes (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1180/2013, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1209/2013). Pareiškėjas savo 2013 m. sausio 28 d. prašymą dėl pensijos perskaičiavimo, kuriame prašė perskaičiuoti jo senatvės pensiją įvertinant pajamas, gautas 1984–1987 metais užsienio valiuta – Didžiosios Britanijos svarais sterlingų – grindė 1974 m. gruodžio 25 d. TSRS Ministrų tarybos valstybinio darbo ir darbo užmokesčio klausimų komiteto nutarimu Nr. 365 (D) patvirtintu Tarybinių darbuotojų darbo sąlygų užsienyje taisyklių patikslinimu.

Pažymėtina, kad 1974 m. Taisyklės jau buvo nagrinėjamos kartu su pareiškėjo prašymu dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. P146-131/2011 ir dėl jų pasisakyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nutartimi, kuria atsisakyta atnaujinti procesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas klausimą dėl proceso atnaujinimo, konstatavo, kad pareiškėjo nurodomos 1974 m. Taisyklės jau egzistavo administracinės bylos Nr. I-629-413/2006 nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjas turėjo galimybę su jomis susipažinti ir, esant reikalui, remtis nagrinėjant bylą iš esmės. Toje byloje konstatuota ir tai, kad pareiškėjas, jo paties teigimu, apie 1974 m.

Taisykles sužinojo iš interneto, taigi objektyviai jis ir anksčiau, bylos nagrinėjimo iš esmės metu, turėjo galimybę susipažinti su 1974 m. Taisyklių turiniu. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad 1974 m. Taisyklės jau egzistavo ir nagrinėjant ankstesnius pareiškėjo prašymus bei atsakovui priimant 2005 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. (13.36)-10.V.S-4789 ir 2007 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. (13.95)10.V.S-14851, jos buvo prieinamos tiek pareiškėjui, tiek atsakovui, todėl nelaikytinos naujomis aplinkybėmis, kurios gali būti pagrindas viešojo administravimo subjektui priimti naują sprendimą Taisyklių 13 punkto pagrindu.

Nusprendus, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrius pagrįstai atsisakė nagrinėti pakartotinį pareiškėjo prašymą, konstatuotina, jog įpareigoti VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyrių perskaičiuoti pareiškėjo pensiją nėra pagrindo, tad šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat atmestinas ir pareiškėjo reikalavimas atlyginti patirtą neturtinę žalą. Konstatavus, kad VSDFV Kauno skyriaus 3-iojo pensijų skyrius ir VSDFV, priimdami skundžiamus sprendimus, veikė teisėtai, nėra vienos iš būtinų viešosios atsakomybės (CK 6.271 straipsnis) sąlygų – valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nutarus, kad ginčas nagrinėjamoje byloje yra jau išspręstas ir viešojo administravimo subjektas pagrįstai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus, nėra pagrindo svarstyti galimybės kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą.

Dėl išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nors jį pagrindė neteisingais motyvais. Pirmosios instancijos teismas vertino atsakovo atsisakymo atlikti veiksmus teisėtumą, kai tuo tarpu turėjo patikrinti, ar pagrįstai buvo atsisakyta nagrinėti pakartotinį pareiškėjo kreipimąsi. Tačiau teismas rėmėsi administracinėje byloje Nr. I-629-413/2006 nustatytomis aplinkybėmis, todėl konstatavo, kad ginčijami VSDFV Kauno skyriaus 3-iąjį pensijų skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nemato pagrindo naikinti iš esmės teisingą pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuris paliktinas galioti šioje nutartyje išdėstytais motyvais.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo J. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan