A-858-46-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A858-46/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01141-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 59. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovui Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriui dėl akto panaikinimo, atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1-6) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-954(V12);

2) sustabdyti Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 2012 m. kovo 22 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-954(V12) su jame išdėstytais nurodymais galiojimą iki galutinio teismo sprendimo priėmimo šioje administracinėje byloje;

3) sustabdyti šią administracinę bylą dėl Lietuvos metrologijos inspekcijos 2012 m. kovo 22 d. Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi akto Nr. PA-954(V12) panaikinimo iki Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išspręstas Valstybinės metrologijos tarnybos 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 kaip norminio administracinio akto teisėtumo klausimas.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą (t. I, b. l. 55-58) prašė pareiškėjo skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu (t. I, b. l. 70-75) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniame skunde (t. I, b. l. 79-85) prašė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti skundą bei kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo.

Atsakovas Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyrius atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. I, b. l. 173-176) išreiškė nesutikimą su apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 25 d. nutartimi (t. II, b. l. 4-13) kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą, klausdamas, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnis ir/ar Direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami kaip draudžiantys tokį nacionalinį reguliavimą ir praktiką, pagal kurį visus Direktyvos 2004/22/EB reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu, yra laikomi matavimo sistema, ir dėl šios aplinkybės toks karšto vandens skaitiklis negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo prietaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2014 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (t. II, b. l. 118-129) nusprendė, jog SESV 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22/EB turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir dėl šios aplinkybės negali būti naudojamas pagal paskirtį, kol jam kartu su šiuo įtaisu nebus atlikta metrologinė patikra kaip matavimo sistemai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu (t. II, b. l. 139-150) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkino, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-954(V12).

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi (t. II, b. l. 168-169) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija” prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 28 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Teismas bylinėjimosi prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Pirmosios instancijos teismas įvardintoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjo prašyme taip pat prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas skundą nagrinėjant apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. Pareiškėjas prašo konkrečiai priteisti 158,85 Lt už siuntos, adresuotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, gabenimą ir 50 Lt žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą.

•SS/21 1-201 rija 6

Ruskan iklaičio teismo iklaičio Jotiems tvarkos atlikti

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 29 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Vilniaus energija” prašymo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo perdavė nagrinėti pagal kompetenciją Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Iš nurodytos teismo nutarties matyti, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo perduota nagrinėti pareiškėjo bylinėjimosi išlaidų prašymo dalis dėl 158,85 Lt už siuntos, adresuotos Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (toliau – ir ESTT), gabenimą ir 50 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą atlyginimo.

Vertindama pareiškėjo pateiktą prašymą teisėjų kolegija visų pirma nurodo, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kita vertus, administracinis teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų dydžio priteisimo, turi atsižvelgti į tai, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato minėtos teisės įgyvendinimo mechanizmą.

ABTĮ 45 straipsnis, reglamentuojantis sprendimo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priėmimą, įtvirtina, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą ir tokie prašymai, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos administraciniame teisme pateiktus prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kitais atvejais prašymą dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja paprastai rašytinio proceso tvarka priimdamas nutartį. Be to, ABTĮ 45 straipsnio 1 dalis taip pat numato, jog dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Čia iš esmės yra įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 57 straipsnio nustatytus reikalavimus. Prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus, išsamus ir su pagrindimu.

Taigi aiškinant nurodytas ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-62-521/2011).

Vertindama nurodytų sąlygų buvimą teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, kuriuo kilęs tarp šalių buvo išnagrinėtas iš esmės, įsiteisėjo 2015 m. sausio 5 d. (t. II, b. l. 139-150) (ABTĮ 145 str.). Atitinkamai, pareiškėjas detalizuotą ir su įrodymais prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovaudamasis ABTĮ 45 straipsnio 1 dalimi, turėjo pateikti iki 2015 m. sausio 19 d. Šiuo atveju pareiškėjas detalizuotą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2015 m. sausio 13 d. (t. II, b. l. 153-154), t. y. nepraleidęs ABTĮ nustatyto keturiolikos dienų termino. Atitinkamai, atsižvelgus į tai, pareiškėjo pateiktas prašymas yra nagrinėtinas iš esmės.

Teisėjų kolegija nurodo, jog šiuo atveju iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad apeliacinis procesas buvo pareiškėjo iniciatyva, nesutinkant su priimtu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu, kuriuo teismas jo skundą buvo atmetęs kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 70-75). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. sausio 5 d. sprendimu (t. II, b. l. 139-150) pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą tenkino ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – panaikino 2012 m. kovo 22 d. Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus skyriaus Teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi aktą Nr. PA-954(V12). Taigi, atsižvelgus į priimto teismo sprendimo turinį, apeliacinėje instancijoje proceso šalių interesų tenkinimą, darytina išvada, jog teismo sprendimas buvo visiškai priimtas pareiškėjo naudai ir jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.).

Priešingai nurodytos situacijos neleidžia vertinti ir atsakovo pateikti argumentai, jog pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmiausia yra susijusios su Valstybinės metrologijos tarnybos, kuri 2014 m. liepos 1 d. buvo reorganizuota ir politikos metrologijos srityje formavimo funkcijos perduotos Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, direktoriaus patvirtinto 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. V-107 „Dėl matavimo priemonių su nuotoliniu (telemetriniu) duomenų perdavimu metrologinio įteisinimo“ (toliau – ir Įsakymas) reikalavimų laikymusi, o atsakovas UAB „Vilniaus energija” teisinės metrologijos reikalavimų laikymosi priežiūrą vykdė ir patikrinimo aktą, išvadą ir nurodymus surašė pagrįstai, vadovaudamasis Įsakymo nuostatomis ir neviršydamas savo įgaliojimų (t.

II, b. l. 164-165). Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas šioje administracinėje byloje nurodė, jog nors ir ginčijamas aktas buvo priimtas remiantis Įsakymo nuostatomis, tačiau, remiantis ESTT prejudiciniu sprendimu šioje byloje, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – ir SESV) 34 straipsnis ir Direktyva 2004/22 turi būti aiškinami taip, kad jais draudžiamas toks nacionalinis reguliavimas ir praktika, pagal kuriuos visus šios direktyvos reikalavimus atitinkantis karšto vandens skaitiklis, sujungtas su nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaisu, yra laikomas matavimo sistema ir yra taikomas reikalavimas atlikti visos sistemos (skaitiklio ir nuotolinio (telemetrinio) duomenų perdavimo įtaiso) patikrą.

Atitinkamai, ginčijamame akte pareiškėjui duotas pirmasis nurodymas negalėjo būti laikomas teisėtu ir turėjo būti panaikintas. Kaip neatsiejamai susiję ir išvestiniai iš pirmojo nurodymo buvo panaikinti ir antrasis bei trečiasis nurodymai. Taigi iš priimto galutinio teismo sprendimo matyti, jog pareiškėjo inicijuotoje administracinėje byloje buvo nuspręsta, kad ginčytas aktas yra nepagrįstas, byloje buvo tenkinti pareiškėjo interesai, kurių jis siekė inicijavęs administracinės bylos nagrinėjimą, todėl darytina išvada, jog jis įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 1 d.) (t.

II, b. l. 139-150). ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies norma įtvirtina principą, kad turėtų bylinėjimosi išlaidų kompensaciją gauna teigiamo, palankaus teismo sprendimo, t. y. laimėjusi bylą, šalis ir nurodyto vertinimo nekeičia tai, kad teisinis reguliavimas, kuriuo remdamasis veikė atsakovas, iš esmės buvo ydingas.

Pažymėtina, kad 44 straipsnio 2 dalis numato, jog, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas.

Kiek tai susiję su žyminio mokesčio už apeliacinio skundo pateikimą priteisimu, pažymėtina, jog iš administracinėje byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas sumokėjo 50 Lt žyminį mokestį (t. I, b. l. 86), todėl, vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis, jis yra jam priteistinas iš atsakovo.

Kiek tai susiję su išlaidomis, patirtomis dėl siuntos, adresuotos ESTT, siuntimu, pažymėtina, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis numato, kad, kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog ABTĮ 44 straipsnio 2 dalis suteikia teisę asmeniui atlyginti su administracinės bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir ne tik tas, kurios yra įvardintos ABTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, sąrašas nėra baigtinis. Kita vertus, sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo turi būti įvertinos visos bylai reikšmingos aplinkybės, bylinėjimosi išlaidų būtinumas, racionalumas bei pagrįstumas rašytiniais įrodymais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-858-398/2012).

Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, jog 2012 m. rugsėjo 25 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo procedūros reglamento (OL L 265, 2012 9 29), iš dalies pakeisto 2013 m. birželio 18 d. (OL L 173, 2013 6 26, p. 65) (toliau – ir ESTT procedūros reglamentas), 102 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesu dėl prejudicinio sprendimo priėmimo, klausimą sprendžia prašymą priimti prejudicinį sprendimą pateikęs teismas. Šiuo atveju manytina, jog pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos dėl siuntos, adresuotos ESTT, siuntimo iš esmės patenka į bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu kategoriją (ABTĮ 44 str. 2 d.). Šios išlaidos yra susijusios su rašytinių pastabų byloje dėl prejudicinio teikimo pristatymu, jos buvo pagrįstos, būtinos ir patirtos dėl įvardintos administracinės bylos nagrinėjimo, todėl yra priteistinos pareiškėjui. Prašomos priteisti išlaidos, t. y. 158,85 Lt, nėra vertintinos kaip neproporcingos ar pernelyg didelės atsižvelgus į suteiktas paslaugas, jos pagrįstos byloje pateiktais įrodymais (t. II, b. l. 155-157). Be to, pastebėtina, jog šių aspektų iš esmės neginčijo ir atsakovas, pateiktame atsiliepime į prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (t. II, b. l. 164-165).

Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjui iš atsakovo bendrai yra priteistina 208,85 Lt (atitinkamai 60,49 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 2 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo UAB „Vilniaus energija“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų tenkinti.

Priteisti pareiškėjui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo Lietuvos metrologijos inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus 60,49 Eur (šešiasdešimt eurų, 49 Eur ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų administracinę bylą Nr. A858-46/2014 nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis