AS-502-889-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS502-889/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03079-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. spalio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. E. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja D. E. 2014 m. birželio 11 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) teismui pripažinus, kad yra praleidusi terminą skundui paduoti, atnaujinti praleistą terminą esant svarbioms priežastims; 2) atnaujinus praleistą terminą, priimti jos skundą nagrinėti dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo; 3) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2014 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. (6.5) I-4713; 4) priteisti iš VSDFV 3 116,23 Lt valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos (toliau – ir senatvės pensija) nepriemoką, susidariusią dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių taikymo 2010–2011 m.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio19 d. nutartimi pareiškėjos D. E. skundą dalyje dėl reikalavimo priteisti iš VSDFV per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 n. gruodžio 31 d. susidariusią 3 116,23 Lt senatvės pensijos nepriemoką atsisakė priimti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu.

Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą administracinėse bylose Nr. A143-816/2014 ir A143-918/2014, nurodė, kad reikalavimas priteisti pareiškėjai senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių taikymo mokant jai pensiją 2010–2011 m., gali būti priimtas tik jį išnagrinėjus privaloma ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka VSDFV. Kadangi skundžiamu VSDFV 2014 m. gegužės 21 d. sprendimu Nr. (6.5) I-4713 atsisakyta atnaujinti praleistą 3 metų terminą skundui paduoti ir jos skundą atsisakyta nagrinėti, pareiškėjos skundą atsisakyta priimti kaip paduotą nesilaikius šiai bylos kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

III. Pareiškėja D. E. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio19 d. nutarties dalį, kuria jos skundą atsisakyta priimti, ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėja paaiškina, kad minėtoje nutartyje teismas nepasisakė, kodėl negali priimti reikalavimų priteisti senatvės pensijos nepriemoką, nors jau yra išnagrinėjęs panašių bylų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Iš skundo ir atskirojo skundo argumentų matyti, jog pareiškėja be kita ko siekia Laikinojo įstatymo pagrindu sumažintos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Pagal ABTĮ 25 straipsnio 1 dalį, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šios sąlygos nesilaikymas yra pagrindas teismui atsisakyti priimti asmens skundą remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktu, nustatančiu, kad skundą atsisakoma priimti, jei pareiškėjas nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos.

Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau – ir Pensijų įstatymas) 45 straipsnyje (2012 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XII-87 redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Ankstesnė Pensijų įstatymo 45 straipsnio redakcija (galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatė, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti apskundžiami VSDFV.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) 37 straipsnio 1 dalį, draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.

Aiškindama minėtas Pensijų įstatymo 45 straipsnio ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnio nuostatas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS520-789/2013 konstatavo, kad jos neabejotinai patvirtina, jog valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimams pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Analogiškos pozicijos yra laikomasi ir vėlesnėje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz.: administracinės bylos Nr. AS602-716/2013, AS438-818/2013, AS502-849/2013, AS525-813/2013 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, sistemiškai įvertinusi Pensijų įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas, 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 taip pat konstatavo, kad ginčams dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimų pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais yra expressis verbis nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Iš D. E. pateiktų dokumentų matyti, kad 2014 m. kovo 27 d. ji kreipėsi į VSDFV Mažeikių skyriaus Skuodo skyrių, kuris 2014 m. balandžio 2 d. raštu Nr. (1.5)1-7813 jos prašymą išmokėti 2010–2011 metais negautą senatvės pensijos dalį persiuntė pagal kompetenciją VSDFV. VSDFV, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131, 31 punktu 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. (6.5)I-3910 atsisakė iš esmės spręsti dėl senatvės pensijos nepriemokos grąžinimo, nes D. E. prašymas buvo paduotas praleidus Pensijų įstatymo 45 straipsnio (iki 2012 m. gruodžio 31 d. aktuali redakcija) nustatytą 3 metų terminą. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas pasiūlė pareiškėjai iki 2014 m. gegužės 16 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Pasinaudodama minėta galimybe D. E. padavė 2014 m. balandžio 24 d. prašymą, tačiau VSDFV 2014 m. gegužės 21 d. administraciniu aktu Nr. (6.5) I-4713 neatnaujino jai praleisto kreipimosi termino, t. y. ir šįkart sumažintos senatvės pensijos dalies išmokėjimo klausimą paliko nenagrinėtą.

Pažymėtina, jog ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka institucijos sprendimas atsisakyti nagrinėti skundą reiškia tai, kad ginčo išankstinio nagrinėjimo ne teisme tvarka nebuvo pasinaudota, nes institucija nėra išnagrinėjusi ginčo iš esmės ir nėra priėmusi sprendimo dėl ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-774/2014).

Atsižvelgdama į nurodytus argumentus ir šios bylos individualias aplinkybes, teisėjų kolegija negali pripažinti, jog D. E. pradėta privaloma išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą procedūra buvo užbaigta sėkmingai, todėl apskųstoji Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio19 d. nutarties dalis atsisakyti priimti pareiškėjos skundą paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apygardos administracinis teismas visapusiškai ištyrė bei tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl D. E. atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. E. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas