Legislator Case Law & Legislation
A-662-14-14 AI generated

A-662-14-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number A-662-14-14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

A-662-14-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-14/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00339-2011-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. E. skundą atsakovui Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. E. skundu ir patikslintu skundu (b. l. 5-7; 13-15) kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., iš viso 1569,45 Lt.

Nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas) 24 straipsnio 2 dalį pareiškėjui, kaip valstybės tarnautojui, pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinis dydis, kurį kiekvienais metais tvirtina Lietuvos Respublikos Seimas. Teigė, kad minėtas pareiginės algos bazinis dydis 2009 metais buvo nepagrįstai sumažintas. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. balandžio 20 d. sprendime išaiškino, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimus. Tvirtino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tik 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ oficialiai konstatavo, jog Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis, todėl anksčiau priimti – 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, pareiškėjo manymu, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) nustatytiems teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams. Dėl aptariamų įstatymų atitikties Konstitucijai prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija, atsakovas) atsiliepime į skundą (b. l. 17-19) pažymėjo, jog Administracija, laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalies nuostatomis, todėl R. E. skundo reikalavimo nelaikė pagrįstu. Sutiko su pareiškėjo prašymu kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl įstatymų atitikties Konstitucijai.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. liepos 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1, 2 dalis ir pažymėjo, kad administracinis teismas negali spręsti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimo klausimo, negali spręsti administracinio ginčo vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais (t. y. neteisiniais) argumentais ir, nesant tam teisinio pagrindo, įpareigoti išmokėti valstybės tarnautojui didesnį darbo užmokestį. Nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 24 straipsnio 2 dalį (2008 m. gruodžio 19 d.

įstatymo Nr. XI-84 redakcija), Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimą, kuriame pažymėta, jog tik kai yra oficialiai konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ekonominė, finansinė padėtis, dėl kurios valstybė nebegali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, įstatymų leidėjas gali laikinai mažinti iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimus.

Šis konstatavimas turi būti grindžiamas aplinkybėmis, liudijančiomis apie tokios itin sunkios ekonominės, finansinės padėties valstybėje susidarymą. Konstitucinis biudžetinių metų institutas suponuoja tai, kad valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.), dėl kurios valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakinta taip, kad inter alia nėra užtikrinamas lėšų, būtinų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimams už darbą mokėti, sukaupimas ir dėl to teisinis reguliavimas turi būti koreguojamas mažinant minėtų asmenų atlyginimus, mažinti atlyginimus galima ne ilgiau kaip vieniems biudžetiniams metams.

Iš konstitucinio biudžetinių metų instituto įstatymų leidėjui kyla pareiga svarstant bei tvirtinant kitų metų valstybės biudžetą iš naujo įvertinti realią valstybėje susiklosčiusią ekonominę, finansinę padėtį ir spręsti, ar ji vis dar yra itin sunki, inter alia ar pajamų į valstybės biudžetą surinkimas vis dar yra taip sutrikęs, kad dėl to valstybė negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų ir todėl kitiems biudžetiniams metams turi būti nustatomas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį būtų mokami sumažinti atlyginimai.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio, taikomo 2008 metais, įstatymu buvo patvirtintas pareiginės algos bazinis dydis 2008 metais – 490 Lt. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu buvo nustatytas valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2009 metais – 475 Lt. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis taikomas nuo 2009 m. liepos 31 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. buvo sumažintas iki 450 Lt.

Nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XI-52 patvirtino penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programą, kurios antroje dalyje – Krizės įveikimo planas – konstatuojama, jog daugelis makroekonomikos rodiklių ir jų prognozės akivaizdžiai rodo, kad Lietuva atsidūrė ekonomikos krizėje. Šioje programoje jau buvo numatytos taupymo ir efektyvaus mokesčių mokėtojų lėšų panaudojimo priemonės. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą programą Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2009 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“, kuriame dar kartą pažymėjo, jog valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjo precedento neturintis ekonomikos sunkmetis. Teismas pabrėžė, kad minėtas nutarimas priimtas tikslu užtikrinti, jog išlaidų mažinimas kuo mažiau pakenktų socialinių išmokų sektoriui. Šį nutarimą teismas laikė tik viena iš Vyriausybės 2009 metų programos įgyvendinimo priemonių, nurodė, kad jis nėra susijęs su valstybės tarnyba, ir, priešingai nei teigia pareiškėjas, nelaikytinas pirmu oficialiu paskelbimu apie prasidėjusią ekonominę krizę.

Pažymėjo, kad Konstitucinis Teismas, nors ir išaiškino, jog iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų atlyginimai gali būti mažinami tik išskirtiniais atvejais, tačiau pripažino, kad toks mažinimas valstybėje susidarius ypatingai situacijai (kilus ekonomikos krizei ir kt.) neprieštarauja Konstitucijai. Teismas darė išvadą, jog Administracija, apskaičiuodama ir mokėdama R. E. darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčio valstybės tarnautojams apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu.

Nurodė ABTĮ 4 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad, konstatavus, jog Administracija 2009 metais apskaičiuodama ir mokėdama R. E. darbo užmokestį pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo nuostatomis, kreiptis į Konstitucinį Teismą netikslinga. Pabrėžė, kad nagrinėjamoje byloje teismui nekyla abejonių, jog pareiškėjo nurodytos Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai.

III. Pareiškėjas R. E. apeliaciniu skundu (b. l. 31-33) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

Paaiškina, kad 2009 m. liepos 17 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuriuo valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį sumažino iki 450 Lt, t. y. 40 Lt lyginant su 2008 metais galiojusiu dydžiu. Nurodo Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimo 12 punktą ir pažymi, kad Vyriausybė tik 2009 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1295 oficialiai konstatavo, jog Lietuvos Respublikoje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis. Daro išvadą, kad 2008 m. gruodžio 19 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnis ir 2009 m. liepos 17 d. Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymas prieštarauja Konstitucijoje nustatytiems teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principams, nes yra priimti prieš tai, kai buvo oficialiai konstatuota, jog valstybėje susiklostė itin sunki netrumpalaikė ekonominė padėtis. Mano, kad yra pakankamas pagrindas šioje byloje teismui kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl minėtų įstatymų atitikties Konstitucijos preambulėje įtvirtintam teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principui.

Atsakovas Kalvarijos savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 37-38) prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo Valstybės tarnybos įstatymo 26 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymą ir pažymi, kad pareiškėjo darbo užmokestį skaičiavo taikydamas galiojusį (atlyginimo) bazinį dydį. Pabrėžia, kad teismas negali spręsti valstybės tarnautojų darbo užmokesčio padidinimo klausimo, vadovaudamasis politiniais ar ekonominiais motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl darbo užmokesčio dalies, negautos už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., kuri susidarė Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsniu bei Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu sumažinus pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį. Pažymėtina, kad lyginant su 2008 metais patvirtintu 490 Lt pareiginės algos baziniu dydžiu, 2009 metais taikomas bazinis dydis buvo sumažintas iki 450 Lt.

2009 metais taikomas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis buvo nustatytas Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir sudarė 475 Lt. Ginčijamu Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu (2009 m. liepos 17 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2009 m. liepos 31 d.) nustatytas 450 Lt bazinis dydis.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. liepos 1 d. nutarime konstatavo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. valstybės politikų, bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų pareiginės algos, Konstitucinio Teismo teisėjų atlyginimai ir karių tarnybiniai atlyginimai, vertinant procentais, sumažinti vienodu mastu (proporcingai) ir tam pačiam laikotarpiui; taigi nėra pagrindo teigti, kad šiuo įstatymu nustatytas teisėjų atlyginimų mažinimo mastas buvo neproporcingas ar diskriminacinis. Šiame nutarime taip pat pažymėjo, kad Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsniu padarytas nukrypimas nuo inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio imperatyvo, kad leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų, konstituciškai pateisinamas siekiu užtikrinti svarbų viešąjį interesą, – garantuoti viešųjų finansų stabilumą, neleisti susidaryti pernelyg dideliam biudžeto deficitui valstybėje dėl ekonomikos krizės susiklosčius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, – lemiančiu skubių ir veiksmingų sprendimų būtinybę. Taigi šioje konstitucinės justicijos byloje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (Žin., 2009, Nr. 91-3915) 1 straipsnis tiek, kiek jame teisėjams nustatytas laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. taikomas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) 450 litų bazinis dydis, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Tai reiškia, kad minėtame nutarime Konstitucinis Teismas padarė išvadą, jog valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio mažinimas nepažeidė Konstitucijos (susiklosčius itin sunkiai ekonominei-finansinei padėčiai valstybėje įstatymų leidėjas galėjo nuspręsti sumažinti valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį). Šis bazinis dydis buvo mažinamas nuosekliai, t. y. nuo 490 Lt iki 475 Lt, o vėlesne įstatymo redakcija – iki 450 Lt, todėl Valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymas ir vėlesnė jo redakcija atitiko objektyvų siekį – garantuoti viešųjų finansų stabilumą.

Esant Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimui, pareiškėjo argumentai, jog nurodytos įstatymų redakcijos buvo priimtos iki oficialiai buvo konstatuota, kad valstybėje susiklostė itin sunki ne trumapalaikė ekonominė padėtis, yra nereikšmingi. Kad Lietuva atsidūrė ekonomikos krizėje buvo konstatuota Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ Nr. XI-52, o iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų finansuojamų valstybės institucijų pareigūnų ir valstybės tarnautojų (kitų darbuotojų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų) atlyginimų mažinimas, susiklosčius tokiai padėčiai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas). Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonominio sunkmečio“ nelaikytinas pirmu oficialiu paskelbimu apie prasidėjusią ekonominę krizę.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjant šį administracinį ginčą, buvo visapusiškai ištirtos ir įvertintos ginčui reikšmingos aplinkybės, ir pagrįstai padaryta išvada, jog Kalvarijos savivaldybės administracija, apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, pagrįstai vadovavosi tuo metu galiojančiomis Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus nuostatomis, reglamentuojančiomis darbo užmokesčio valstybės tarnautojams apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymu ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo R. E. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Vaida Urmonaitė-Maculevičienė