AS-599-261/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-599-261/2015

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00214-2012-9

Procesinio sprendimo kategorija 60

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. posėdyje nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-89-283/2014 pagal pareiškėjo G. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei, atstovaujamai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, pareiškėjas G. K. žodžiu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai D. Z..

II. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 3 d. nutartimi (II t., b. l. 123) paskyrė pareiškėjui už piktnaudžiavimą nušalinimo teise 200 Lt baudą.

Teismas nustatė, jog pareiškėjo pareikšto nušalinimo bylą nagrinėjančiai teisėjai klausimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 471 straipsnio 2 dalimi, buvo išspręstas teismo posėdyje nedelsiant, nustačius, kad nušalinimas pakartotinai reiškiamas tais pačiais argumentais, susijusiais su bylą nagrinėjančios teisėjos teismo posėdyje atliekamais procesiniais veiksmais ir procesiniais sprendimais. Dėl šios priežasties pareiškėjo pareikštas nušalinimas bylą nagrinėjančiai teisėjai D. Z. buvo atmestas kaip nepagrįstas.

Taip pat teismas nustatė, kad klausimas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos D. Z. nušalinimo, grindžiamo argumentais, susijusiais su bylą nagrinėjančios teisėjos teismo posėdyje atliekamais procesiniais veiksmais ir procesiniais sprendimais, 2014 m. birželio 3 d. posėdyje buvo sprendžiamas dar du kartus: Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkės I. V. 2014 m. birželio 3 d. nutartimi ir teismo posėdžio metu ABTĮ 471 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuota, kad pareiškėjas, trečią kartą reikšdamas bylą nagrinėjančiai teisėjai nušalinimą tais pačiais argumentais, kuriais grįsti nušalinimai buvo atmesti, piktnaudžiauja nušalinimo teise. Todėl jam paskirta bauda, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, esant teismo paskirto suėmimo sąlygoms.

III. Pareiškėjas G. K. pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 132), kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį.

Nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog pareiškėjas nušalinimą teisėjai, nagrinėjusiai bylą, reiškė dėl tų pačių teisėjos veiksmų. Nušalinimai reikšti dėl teisėjos elgesio, iš kurio akivaizdžiai matyti bešališkumo principo pažeidimai, piktnaudžiavimas užimama padėtimi, apgaudinėjant pareiškėją, neleidžiant jam dalyvauti teismo posėdyje nustatyta tvarka, jį diskriminuojant. Tokiu būdu teisėja buvo šališka, teikdama palankumą atsakovo atstovei, kad nebūtų įrodyta atsakovo kaltė. Todėl buvo pažeista nušalinimo teisė, numatyta ABTĮ 47 straipsnio 2 dalies 3 punkte (aplinkybės, kurios kelia abejonių teisėjo nešališkumu). Teisėja D. Z. nuslėpė šias aplinkybes nuo teismo pirmininkės, nepareiškė nusišalinimo. Teisėja pati įvertino savo elgesį ir melagingai nurodė, kad pareiškėjas skundžia jos procesinius veiksmus, nors iš tikrųjų pareiškėjas reiškė nušalinimą dėl teisėjos elgesio, kuris patvirtina jos šališkumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjui paskirta 200 Lt bauda, konstatavus, kad jis piktnaudžiavo nušalinimo teise (ABTĮ 84 str. 1 d. 5 p., 2 d.).

Skundžiamos nutarties priėmimo metu galiojusios ABTĮ redakcijos 84 straipsnio 1 dalies 5 punktas suteikė teisę bylą nagrinėjančiam teisėjui ar teismui skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. To paties straipsnio 2 dalyje detalizuojama, kad nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 5 000 Lt baudą. Tačiau ABTĮ detaliai nereglamentuoja, kokie atvejai turėtų būti kvalifikuojami kaip piktnaudžiavimas nušalinimo teise, todėl šios sąvokos aiškinimas turėtų būti atliekamas, sistemiškai įvertinus ir kitas ABTĮ nuostatas.

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualios nuostatos, reglamentuojančios klausimus, susijusius su nušalinimo pareiškimu (ABTĮ 47, 53 str.). Sistemiškai aiškinant šias ABTĮ nuostatas, pažymėtina, kad, viena vertus, nušalinimo teisė yra viena iš įstatymų leidėjo laiduojamų šalims procesinių teisių, kita vertus, ši teisė negali būti aiškinama kaip absoliuti, nes įstatyme yra numatyta jos įgyvendinimo tvarka, be to, kaip minėta, už piktnaudžiavimą nušalinimo teise teismas gali skirti baudą.

Kalbant apie nušalinimo teisės įgyvendinimo tvarką, pažymėtina, jog nuo 2012 m. liepos 1 d. galiojanti ABTĮ 47 straipsnio 7 dalies redakcija nustato, kad pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas. Taigi, ši norma iš esmės nustato tvarką, draudžiančią reikšti pakartotinį nušalinimą tais pačiais argumentais, kaip ir anksčiau pareikštas nušalinimas. Vis dėlto ši nuostata savaime nereiškia, jog visais atvejais pareiškus pakartotinį nušalinimą tais pačiais argumentais, kaip ir pareikštas anksčiau, teismas skiria baudą, nes teisėjas arba teismas turi teisę skirti baudą asmeniui tik nustatęs, kad šis asmuo piktnaudžiauja nušalinimo teise. Kitaip tariant, toks pakartotinio nušalinimo pareiškimas kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste gali sudaryti pagrindą teismui pasinaudoti jam suteikta diskrecija ir paskirti baudą.

Sprendžiant dėl piktnaudžiavimo nušalinimo teise fakto, teismui skiriant baudą šiuo pagrindu, proceso dalyvio piktnaudžiavimas nušalinimo teise turi būti akivaizdus, kad nekiltų pagrįstų abejonių dėl to, jog asmuo piktnaudžiavo šia procesine teise, t. y. naudojosi ja nesąžiningai, siekdamas vilkinti administracinės bylos procesą ar pan. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2013). Nutartis dėl baudos skyrimo nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam proceso dalyviui negali būti grindžiama prielaidomis, jog šia teise piktnaudžiaujama, o faktinėmis aplinkybėmis pagrįstais motyvuotais.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išvardytų reikalavimų laikėsi. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai D. Z. 2014 m. birželio 3 d. teismo posėdžio metu reiškė dar du kartus. Šie nušalinimai buvo sprendžiami Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkės I. V. 2014 m. birželio 3 d. nutartimi (II t., b. l. 116-117) ir to paties teismo posėdžio metu ABTĮ 471 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Be to, kaip matyti iš 2014 m. birželio 3 d. teismo posėdžio protokolo, garso įrašo bei Panevėžio apygardos administracinio teismo pirmininkės I. V. 2014 m. birželio 3 d. nutarties, pareiškėjas visais atvejai nušalinimą teisėjai D. Z. reiškė dėl to, jog ji elgėsi nekorektiškai, nemandagiai, demonstravo pyktį, susierzinimą, kėlė balsą, neleido reikšti prašymų, juos nutraukė, atsisakė padaryti pareiškėjui jo paties teikiamo papildomo skundo nuorašą, netinkamai sprendė pateikto papildomo skundo priėmimo klausimą, pareiškėju manipuliavo, stengėsi apsunkinti jo padėtį teismo posėdyje, teikė privilegijas atsakovui, nesudarė galimybių jam pačiam persirašyti savo teikiamo papildomo skundo, nepriėmė jo teikiamo papildomo skundo, trukdė dalyvauti teismo posėdyje, tuoj pat teismo posėdyje neįteikė priimtos teismo nutarties kopijos, nenurodė priežasčių, kurios kliudo tai padaryti, kas rodo, kad ji elgėsi nesąžiningai, buvo šališka. Atskirajame skunde pareiškėjas vėl pateikia iš esmės tuos pačius argumentus, dėl kurių reiškė nušalinimą teisėjai. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog nušalinimą teisėjai reiškė ne dėl jos procesinių veiksmų, tačiau dėl jos elgesio, iš kurio akivaizdžiai matyti bešališkumo principo pažeidimas, tačiau iš aukščiau išvardytų pareiškėjo nurodytų teisėjos veiksmų (arba elgesio) akivaizdu, kad jie susiję su teisėjos procesine veikla, nagrinėjant bylą.

Taigi, bylos medžiaga patvirtina, jog visi pareiškėjo pateikti prašymai dėl bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo pagrįsti iš esmės tais pačiais argumentais, todėl teisėjų kolegija, įvertinusi pareikštų nušalinimų motyvus, šioje byloje susiklosčiusią situaciją, kitą bylos medžiagą, sprendžia, jog skundžiama nutartimi pareiškėjo elgesys pagrįstai įvertintas piktnaudžiavimu nušalinimo teise ir dėl to jam pagrįstai paskirta bauda. Taip pat, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į pareiškėjo turtinę padėtį, į tai, kad jo laisvė yra apribota, bei paskyrė teisingo ir protingo dydžio baudą.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas piktnaudžiavo nušalinimo teise ir skyrė dėl to pareiškėjui baudą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo G. K. atskirojo skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Stasys Gagys

Dainius Raižys