2K-482/2014 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji

byla Nr. 2K-482/2014

Teisminio

proceso Nr. 1-61-1-00684-2011-1

Procesinio

sprendimo kategorija: (S)

1.1.10.1.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 18

d.

Vilnius

Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

pirmininko Vytauto Piesliako, Viktoro Aiduko ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo

baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. kasacinį

skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio ir

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m.

vasario 28 d. nutarties.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d.

nuosprendžiu E. Č. nuteistas pagal Lietuvos

Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio

2 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti V. R. automobilį) laisvės atėmimu

dešimčiai mėnesių, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. R. turto

sugadinimo) – laisvės atėmimu trims mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2

dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta

subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl P.

S. automobilio vagystės) – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl E. B.

automobilio vagystės) – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių, pagal BK 181 straipsnio

1 dalį (dėl E. B. turto prievartavimo) – laisvės

atėmimu devyniems mėnesiams;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. B. automobilio vagystės) – laisvės atėmimu vienuolikai

mėnesių, pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (dėl V. B. turto

prievartavimo) – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams;

pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (dėl

pasikėsinimo pagrobti Ž. K. automobilį) – laisvės atėmimu

dešimčiai mėnesių, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. K. turto

sugadinimo) – laisvės atėmimu trims mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2

dalimi, 5 dalies 1 punktu, šios bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta

subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl Š.

G. automobilio vagystės) – laisvės atėmimu vienuolikai mėnesių;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V.

K. automobilio vagystės) – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios

bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta

bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams ir šešiems mėnesiams, paskiriant ją

atlikti pataisos namuose.

Priteista solidariai iš E. Č. ir T. Z. nukentėjusiesiems: V. B. – 3000 Lt,

E. B. – 2415 Lt padarytai žalai atlyginti; solidariai iš E. Č. , T. Z. ir R. V. nukentėjusiajam

V. K. 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir į valstybės

pajamas – 320 Lt. Automobilis „Opel Vectra“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Audi A8“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuoti kaip nusikaltimų padarymo

priemonės (BK 72 straipsnio 2 dalis).

E. Č. pagal BK 181 straipsnio 1

dalį dėl Š. G. turto prievartavimo išteisintas kaip

nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Tuo pačiu nuosprendžiu

nuteisti ir T. Z. bei R. V. , tačiau

dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus

teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartimi nuteistojo E.

Č. (taip pat ir nuteistojo R. V. ) apeliacinis skundas

atmestas.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė :

E. Č. nuteistas:

pagal BK 22 straipsnio 1

dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad,

veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. , nuo 2011 m. liepos

25 d. 23.15 val. iki liepos 26 d. 7.30 val. iš aikštelės, esančios (duomenys

neskelbtini), sugadinę vairuotojo durelių spynelę (120 Lt vertės), išdaužę

vairuotojo pusės priekinių durelių stiklą (80 Lt vertės), išlaužę automobilio

užvedimo spynelę (450 Lt vertės) bei panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio

varikliui užvesti, pasikėsino pagrobti svetimą turtą – V. R. priklausantį

automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10

000 Lt vertės), tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios

nepriklausančių aplinkybių, nes buvo pastebėti pašalinių asmenų;

pagal BK 178 straipsnio

2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su T. Z.

ir R. V. , šiam iš anksto pažadėjus suteikti garažą

pagrobtam automobiliui paslėpti ir išardyti, nuo 2011 m. liepos 27 d. 22.30 val.

iki liepos 28 d. 7.30 val. iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, atsuktuvu

atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą

automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą turtą – P. S. priklausantį

automobilį „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10

000 Lt vertės) ir automobilyje buvusius daiktus: audiogrotuvą „Pioneer“ (200 Lt

vertės), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia“ (100 Lt vertės);

pagal BK 178 straipsnio

2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ,

nuo 2011 m. liepos 28 d. 21.00 val. iki liepos 29 d. 6.10 val. iš aikštelės,

esančios (duomenys neskelbtini) namo, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo

pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti,

pagrobė svetimą turtą – E. B. priklausantį automobilį „Audi

A6 Avant“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (12 000 Lt

vertės) ir automobilyje buvusius daiktus: dvi meškeres (bendros 500 Lt vertės),

dekoratyvinius masalus – žuvytes (bendros 50 Lt vertės), plastmasinę dėžutę (3

Lt vertės), žvejybinius botus (115 Lt vertės);

pagal BK 181 straipsnio

1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ,

2011 m. liepos mėn. 29 d. vakare (tiksliau nenustatytu laiku), neturėdami

teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, E. Č. paskambinus

telefonu nukentėjusiajam E. B. ir panaudojus psichinę

prievartą – nurodžius, kad, nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos,

nukentėjusiajam nebus grąžintas pagrobtas automobilis „Audi A6 Avant“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nukentėjusįjį E. B. perduoti jiems 6000 Lt ir šiuos pinigus užvaldė;

pagal BK 178 straipsnio

2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ,

nuo 2011 m. liepos 29 d. 22.00 val. iki 30 d. 14.00 val. iš aikštelės, esančios

(duomenys neskelbtini) namo, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės

dureles ir panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti,

pagrobė svetimą turtą – V. B. priklausantį automobilį „VW

Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (11 000 Lt

vertės);

pagal BK 181 straipsnio

1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ,

2011 m. rugpjūčio 1 d., dienos metu (tiksliau nenustatytu laiku), neturėdami

teisėto pagrindo, atvirai, savo naudai, E. Č. paskambinus

telefonu nukentėjusiajam V. B. ir panaudojus psichinę

prievartą – nurodžius, kad, nesumokėjus reikalaujamos pinigų sumos,

nukentėjusiajam nebus grąžintas pagrobtas automobilis „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė nukentėjusįjį V.

B. perduoti jiems 1000 eurų (3450 Lt) ir užvaldė V. B. perduotus

3000 Lt;

pagal BK 22 straipsnio 1

dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas

bendrininkų grupe su T. Z. , nuo 2011 m. rugpjūčio 1 d. 22.00

val. iki 2 d. 7.45 val. iš aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo,

sugadinę automobilio vairuotojo durelių spynelę (80 Lt vertės), užvedimo

spynelę (130 Lt vertės), prietaisų skydelį (300 Lt vertės), panaudoję

įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pasikėsino pagrobti Ž. K. priklausantį automobilį „Audi A3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10 500 Lt vertės), tačiau

nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo

pastebėti pašalinių asmenų; toliau tęsdami nusikalstamą veiką, maždaug po

dviejų valandų grįžę į tą pačią vietą, vėl pasikėsino pagrobti tą patį Ž. K. priklausantį automobilį „Audi A3“, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau nusikalstamos veikos nebaigė

dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nepavyko užvesti automobilio;

pagal BK 178 straipsnio

2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ,

2011 m. naktį iš rugpjūčio 1–osios į 2–ąją (tiksliau nenustatytu laiku) iš

aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) namo, atsuktuvu atrakinę automobilio

vairuotojo pusės dureles, panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui

užvesti, pagrobė svetimą turtą – Š. G. priklausantį

automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (10

000 Lt vertės) ir automobilyje buvusius daiktus: nardymo kostiumą (2300 Lt

vertės), navigacijos įrangą (400 Lt vertės), rūbus ir batus (bendros 500 Lt

vertės), maisto produktus (bendros 300 Lt vertės);

pagal BK 178 straipsnio

2 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su T. Z. ir

R. V. , šiam iš anksto pažadėjus suteikti garažą pagrobtam

automobiliui paslėpti ir išardyti, nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. 22.00 val. iki 10

d. 6.25 val. (tiksliau nenustatytu laiku) iš aikštelės, esančios (duomenys

neskelbtini) namo, atsuktuvu atrakinę automobilio vairuotojo pusės dureles,

panaudoję įrenginį, pritaikytą automobilio varikliui užvesti, pagrobė svetimą

turtą – V. K. priklausantį automobilį „Audi A6 Avant“

(valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (12 100 Lt vertės)

ir automobilyje buvusius daiktus: skėtį „Tez tour“ (70 Lt vertės), automobilio

užvedimo laidus (45 Lt vertės), automobilinį gesintuvą (120 Lt vertės),

vaistinėlę (70 Lt vertės), automobilinę pompą (45 Lt vertės), reples (10

Lt vertės), įvairius įrankius (bendros 100 Lt vertės), įkraunamą

prožektorių (60 Lt vertės), oro gaiviklį „AmbiPur“ (20 Lt vertės), vyriškus

akinius nuo saulės (180 Lt vertės), navigacijos įrangos laikiklį kartu su

krovikliu (bendros 200 Lt vertės), kompaktinę automagnetolą „Sony“ su priekiniu

valdymo skydeliu ir dėžute valdymo skydeliui laikyti (bendros 650 Lt vertės),

du salono kilimėlius (bendros 190 Lt vertės), 4 l talpos automobilio langų

plovimo skystį (20 Lt vertės).

Kasaciniu skundu nuteistasis

E. Č. prašo Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų

skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį panaikinti, o Jonavos

rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti, t. y. švelninti

bausmę, pritaikyti BK 75 straipsnį ir nuosprendžio vykdymą atidėti.

Kasatorius teigia, kad

jam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra pernelyg griežta, neatitinkanti

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio 2 dalies, BK 54-64 straipsnių,

41 straipsnio 2 dalies, 1 straipsnio nuostatų, bausmės

paskirties, teisingumo ir humanizmo principų, bei neproporcinga padarytai

veikai. Be to, nebuvo aptarta galimybė skirti bausmę, nesusijusią su realiu

laisvės atėmimu, bausmė paskirta nepakankamai įvertinus BK 54 straipsnio

2 dalyje nurodytų aplinkybių ir jų santykio, neįsigilinus į konkrečių

nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, jų padarymo pobūdį, pavojingumo

laipsnį, priežastis ir padarinius, kasatoriaus asmenybę ir kitas svarbias

aplinkybes.

BK 75 straipsnio 1

dalyje yra nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam

sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo

sunkumo laipsnis (nesunkus ar apysunkis); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3)

pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus

bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo

bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais

BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41

straipsnio 2 dalyje. Kasatorius pažymi, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto

taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas

pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį,

kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes.

Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias

nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir

priemones, laiką, vietą, padarinių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą),

apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės

pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių

vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.),

elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi,

padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir

pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo

resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi

įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus

socialinius ryšius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010,

2K-149/2011, 2K-488/2013).

Kasatoriaus nuomone,

buvo visos sąlygos taikyti jam BK 75 straipsnį. Praeityje jis buvo teistas,

tačiau teistumas išnykęs, nusikalstamos veikos padarytos 2011 m., jis nuo to

laiko susirado darbą, yra apibūdinamas teigiamai, sukūrė šeimą, nuo paskutinės

nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo dėl jo

nebuvo ir nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, visas nusikalstamas veikas

padarė per keturiolika dienų, tai buvo visiškai neapgalvotas poelgis, dėl kurio

jis labai gailisi. Be to, kasatorius pažymi, kad iš savo gaunamų pajamų išlaiko

šeimą, t. y. mažametį vaiką ir žmoną, kuri šiuo metu yra vaiko auginimo

atostogose, jo gaunamos pajamos yra vienintelis šeimos pragyvenimo šaltinis, taip

pat jis vienintelis prižiūri ir rūpinasi savo močiute J. Č. ,

kuri yra garbaus amžiaus (gim. 1930 m.), serga sunkiomis ligomis – hipertenzine

ir išemine širdies liga, dekompensuota abiejų akių glaukoma, jai diagnozuota subrendusi

senatvinė katarakta, gimdos kūno vėžys (operuota 2013 m. gegužės 20 d.), stuburo

osteochondrozė. Ji beveik visiškai nemato, po atliktos operacijos nevaikšto,

pati savimi nepasirūpina, todėl jo priežiūra jai yra būtina, kitų asmenų,

galinčių pasirūpinti močiute nėra. Byloje taip pat nustatytos jo atsakomybę

lengvinančios aplinkybės: jis prisipažino padaręs nusikaltimus, labai išgyveno

dėl padarytų nusikaltimų, padėjo juos išaiškinti (tik jo dėka pareigūnai

išaiškino įvykdytas nusikalstamas veikas, nes kitų tai patvirtinančių įrodymų

byloje nėra) ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, taip pat atlygino didžiąją dalį nusikaltimais

padarytos žalos. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe nustatyta tai, kad

nusikaltimai padaryti bendrininkų grupe, tačiau, teismai nenustatė jokių

kitokių antivisuomeninių jo polinkių. Visos pirmiau nurodytos aplinkybės,

kasatoriaus nuomone, sudaro pagrindą teigti, kad jis suprato savo netinkamo

elgesio padarinius, siekė pasitaisyti ir aktyviai įrodė, jog nori toliau

gyventi teisingai, nedaryti daugiau nusikalstamų veikų, gyventi su savo šeima,

o reali laisvės atėmimo bausmė padarys neigiamą įtaką jo teigiamiems

socialiniams ryšiams; jo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo

bausmės atlikimo.

Kasatoriaus teigimu, apeliacinės

instancijos teismas neaptarė, dėl kokių priežasčių negalima taikyti BK 75

straipsnio, nors apeliaciniame skunde buvo prašoma skirti bausmę, nesusijusią

su realiu laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismas realios laisvės

atėmimo bausmės paskyrimą pagrindė vien tuo, kad nusikalstamos veikos buvo

padarytos bendrininkų grupe, tačiau sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo

klausimą turi būti vertinama aplinkybių visuma, nė viena atskira aplinkybė

negali lemti teismo sprendimo dėl bausmės vykdymo atidėjimo ar neatidėjimo. Kasatorius

taip pat pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame

įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas

gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė,

paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto

taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato

vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika

ir kaltininko asmenybe, tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys

baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Kasatoriaus teigimu,

apeliacinės instancijos teismas pasunkino jo padėtį (nors to daryti pagal BPK

320 straipsnio 4 dalį neturi teisės) nurodydamas, kad jis kaltu prisipažino

tik iš dalies, nes neprisipažino dėl BK 181 straipsnio l dalyje numatytų

veikų padarymo. Tokią išvadą teismas padarė neįsigilinęs į bylos esmę. Jis nuoširdžiai

papasakojęs visas aplinkybes ir sutikęs su tuo, kad pinigus iš nukentėjusiųjų paėmė,

tačiau E. B. ir V. B. skambino patys,

t. y. jis, neturėdamas teisinio išsilavinimo, papasakojo visas faktines

nusikaltimų aplinkybes, o apeliacinės instancijos teismas visą tai panaudojo

prieš jį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės

prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Sergejus

Stulginskis prašo, nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų nuosprendžio ir

nutarties pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, kasacinį skundą atmesti, teismų

sprendimus pripažinti teisėtais ir pagrįstais, nes nuteistasis neginčija teismų

išvadų nei dėl kaltės, nei dėl veikos kvalifikavimo, o argumentai dėl bausmės

vykdymo atidėjimo neduoda pagrindo konstatuoti, kad teismai nepagrįstai padarė

išvadą, jog nuteistajam paskirtosios bausmės tikslai negali būti pasiekti be

realaus bausmės atlikimo.

Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas

nuosprendžius ar nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik

teisės taikymo aspektu, t. y. tik teismo sprendimų teisėtumą. Nuosprendžių ir

nutarčių pagrįstumas, jeigu jis nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso

įstatymo pažeidimais, nagrinėjant bylą kasacine tvarka netikrinamas. Pagal BPK

369 straipsnio 2 dalį baudžiamasis įstatymas laikomas netinkamai

pritaikytu tada, kai netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos arba

nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis,

punktus, pagal kuriuos reikėjo kvalifikuoti. Tokių teisės pažeidimų

nagrinėjamoje byloje teismai nepadarė.

Bausmės vykdymo atidėjimas pilnamečiui asmeniui gali būti taikomas

esant BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytoms sąlygoms ir teismui padarius

išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti

be realaus bausmės atlikimo. Tai yra teismo vertinimo klausimas, kurio

teisingam išsprendimui būtina atsižvelgti į padaryto nusikaltimo pobūdį ir

pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltininko asmenybę ir kitokias bylos

aplinkybes. Bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, kurią jis realizuoja,

kai nustato, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog taip bus įgyvendinti

bausmės tikslai. Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijų

teismai, spręsdami bausmės paskyrimo (rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo)

klausimą, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nuodugniai išnagrinėjo visas

aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Byloje

nustatyta ir skundžiamuose teismų sprendimuose įvertinta tai, kad nuteistasis

aktyviais, tyčiniais (tiesioginė tyčia) veiksmais, veikdamas kartu su

bendrininku, per trumpą laiko tarpą padarė net 11 nusikalstamų veikų, 9 iš jų

priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, iš kurių 2 nutrūko pasikėsinimo

stadijoje, 2 veikos priskiriamos prie nesunkių nusikalstamų veikų. Kaip matyti

iš nustatytų faktinių bylos duomenų, kasatorius nusikalstamas veikas padarė iš

anksto jas suplanavęs kartu su bendrininku ir siekdamas turtinės naudos sau. Be

dviejų lengvinančių atsakomybę aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies

2, 3 punktuose, nustatyta ir sunkinanti atsakomybę aplinkybė (BK 60 straipsnio

1 dalies 1 punktas). Kasatorius baustas administracine tvarka, 2007 m. buvo

teistas už dviejų apysunkių nusikalstamų veikų padarymą (teismas taikė BK 75

straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą buvo

atidėjęs), ir nors teistumas išnykęs, tačiau šie duomenys neigiamai apibūdina

kasatoriaus asmenybę. Teismai įvertino ir kasaciniame skunde nurodytas

palankias kasatoriui aplinkybes, t. y. kad kasatorius dirba, darbovietėje

apibūdinamas teigiamai, sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką. Darytina išvada,

kad teismas, aptardamas nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat

vertino jų visumą. Taigi, kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo

nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties, teismai, skirdami

nuteistajam E. Č. bausmes už

atskiras nusikalstamas veikas (jų dydžiai yra artimi laisvės atėmimo bausmės

minimaliai ribai) bei galutinę subendrintą bausmę ir spręsdami su bausmės paskyrimu

susijusius klausimus, atsižvelgė į visų nustatytų bausmės skyrimui reikšmę

turinčių aplinkybių visumą, kiekvienai iš jų suteikdami vienodą teisinę

reikšmę. Priešingai, nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas

išdėstė aplinkybių visumą ir motyvus, kuriais remiantis padarė išvadą, kad

paskirtosios bausmės tikslai negali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo

(nusikalstamos veikos nėra atsitiktinio pobūdžio, net devynios iš vienuolikos

buvo suplanuotos, buvo siekiama materialinės naudos, nusikalstamos veikos

padarytos bendrininkų grupe, neigė kaltę dėl BK 181 straipsnio 1 dalyje

numatytų veikų padarymo), t. y. teismas iš esmės motyvavo vienos iš būtinų BK

75 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų nebuvimą bausmės vykdymo institutui

taikyti. Be to, visiškai pritartina apygardos teismo nutarties teiginiams, kad

dėl paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nuteistojo patiriami negatyvūs

padariniai, tam tikri suvaržymai, teisių, laisvių netekimas yra būtina sąlyga,

nes bausmė būtų beprasmiška, jeigu nedarytų atitinkamo poveikio, negrasintų

negatyviais padariniais. Šiais teismo motyvais paneigiami kasacinio skundo

argumentai, kad realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas kasatoriui

prieštarautų teisingumo principui, nes bus daroma neigiama įtaka jo teigiamiems

socialiniams ryšiams, atimta galimybė prižiūrėti savo senyvo amžiaus močiutę. To

nepakanka vienareikšmiškai išvadai, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti

bausmės tikslai bus pasiekti be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės

atlikimo.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl paskirtos bausmės ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo

Kasaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašo

panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios instancijos

teismo nuosprendį: pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas, jam paskirtos laisvės

atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka

BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytas bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir yra

pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus

laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Kasatoriaus skunde nurodomi argumentai atmestini, jais

remiantis konstatuoti, kad teismai, netaikydami BK 75 straipsnio nuostatų, t.

y. neatidėdami jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, netinkamai

pritaikė baudžiamąjį įstatymą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas, skirdamas bausmę,

turi atsižvelgti į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės

formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę,

asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį,

atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2

dalis). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama

vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių, tarp jų ir kaltininko

asmenybei, neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė, paneigianti,

pavyzdžiui, net padarytos veikos pavojingumą. Baudžiamajame įstatyme taip pat

nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra

nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių,

ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir

įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę

lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir

tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka

švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas

nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys) (kasacinė nutartis

baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-549/2007).

Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti,

kad teismas, skirdamas E. Č. už padarytas nusikalstamas

veikas laisvės atėmimo bausmes, laikėsi bausmės skyrimo pagrindų (BK 54

straipsnio 1, 2 dalys), t. y. įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų

aplinkybių: jo padarytų nusikalstamų veikų kiekį ir pavojingumą (padaryti

devyni apysunkiai, iš kurių du nutrūko pasikėsinimo stadijoje, ir du nesunkūs

nusikaltimai); tai, kad visi nusikaltimai yra tyčiniai, didžioji dalis jų –

savanaudiški; kad nusikaltimus padarė esant atsakomybę sunkinančiai aplinkybei

–veikdamas bendrininkų grupe; vertinant kaltinamojo asmenybę – į tai, kad nors

teistumas yra išnykęs, anksčiau buvo teistas už tyčinius nusikaltimus, baustas

už Kelių eismo taisyklų pažeidimus. Į tai, kad byloje nustatyta E.

Č. atsakomybę lengvinanti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta

aplinkybė, kad jis atlygino nemažą dalį nusikaltimais nukentėjusiesiems

padarytos žalos, darbovietėje apibūdinamas teigiamai, augina mažametį sūnų,

teismas atsižvelgė paskirdamas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžiai ženkliai

mažesni, nei taikytų įstatymų sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių

vidurkiai. Paskirtos bausmės subendrintos laikantis BK 63 straipsnyje numatytų

taisyklių. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios

instancijos teismas, skirdamas bausmes tiek už atskiras nusikalstamas veikas,

tiek ir galutinę subendrintą bausmę, pažeidė baudžiamojo įstatymo reikalavimus.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui,

nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius

nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems

metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti

paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti

atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog

bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tokios šio įstatymo nuostatos teismų praktikoje

aiškinamos taip, kad net ir esant BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytoms

bausmės vykdymo atidėjimo sąlygoms, bausmės vykdymas gali būti atidedamas,

jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės

tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo; kad sprendžiant klausimą, ar

bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos

aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi,

priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas

turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1

dalyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias prielaidas manyti,

kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas

nemanė, kad E. Č. paskirtos laisvės atėmimo bausmės

tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir BK 75 straipsnio

netaikė (pažymėtina, kad nei pagal baudžiamojo, nei pagal baudžiamojo proceso

įstatymo normas teismas nėra įpareigotas išdėstyti motyvus, kodėl tokioje

byloje bausmės vykdymo atidėjimas netaikomas).

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Č. prašė

pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti – išteisinti dėl turto

prievartavimo ir sušvelninti paskirtą bausmę, neskiriant bausmės, susijusios su

laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo E. Č. apeliacinį skundą atmetė.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio,

pasisakydamas dėl jam paskirtos bausmės, apeliantas teigė, kad, vadovaujantis

BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam buvo galima skirti švelnesnes, nei įstatyme

numatytos bausmės, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti skiriant trumpesnės

trukmės laisvės atėmimo bausmę arba bausmę, nesusijusią su realiu laisvės

atėmimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad neteisinga bausmė yra

tokia, kuri nors ir atitinka BK straipsnio sankcijoje nustatytas ribas, tačiau

savo rūšimi ar dydžiu yra per švelni ar per griežta. Skirdamas bausmę teismas

privalo atsižvelgti, kaip minėta, į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas

aplinkybes, o taip pat į kitas šio kodekso bendrosios dalies nuostatas. Jeigu

apeliacinės instancijos teismas nustato, kad pirmosios instancijos teismas šių

nuostatų nesilaikė, nuosprendį pakeičia dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK

328 straipsnio 2 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios

instancijos teismo nuosprendyje padarytų išvadų pagrįstumą, aplinkybių,

reikšmingų bausmės skyrimui visumą, konstatavo, kad E. Č. paskirtos bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra

per griežtos, kad skiriant bausmes tiek už atskirus nusikaltimus, tiek galutinę

subendrintą bausmę BK 54 ir 41 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, kad

byloje jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant gali būti skiriamos

švelnesnės nei įstatymo sankcijoje numatytos bausmės (BK 54 straipsnio 3

dalis), nėra.

Kasatorius teigia, kad, apeliaciniu skundu prašydamas

sušvelninti jam paskirtą bausmę, turėjo omenyje ir BK 75 straipsnio taikymą,

tačiau apeliacinės instancijos teismas, neaptaręs ir neišnagrinėjęs visų jo

skunde nurodytų argumentų, paskirtos bausmės vykdymo neatidėjo, t. y.

netinkamai (esant pagrindui taikyti BK 75 straipsnį, tačiau jo netaikydamas)

pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis kasatoriaus argumentas, kuris iš esmės yra

sietinas su tuo, ar apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek

to buvo prašoma apeliaciniame skunde, atmestinas kaip prieštaraujantis

apeliacinės instancijos teismo nutarties turiniui. Nuteistasis apeliaciniu

skundu neprašė jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatų, tačiau apeliacinės

instancijos teismas ir šiuo klausimu pasisakė. Apeliacinės instancijos teismo

nutartyje pasisakyta, kad nuteistojo asmenybė vertintina ne tik BK 54

straipsnio reikalavimų kontekste, bet ir sprendžiant klausimą, ar bausmės paskirtis

bus pasiekta be realaus paskirtosios bausmės atlikimo. Šis teismas, nurodęs,

kad E. Č. padarytos

nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinio pobūdžio, jos buvo iš anksto

suplanuotos, jomis buvo siekiama turtinės naudos, nusikalstamos veikos

padarytos veikiant bendrininkų grupe, be to, pažymėjęs, kad E.

Č. kaltu prisipažino iš dalies, neigė savo kaltę padarius BK 181 straipsnio

1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, konstatavo, kad nėra pagrindo manyti,

jog paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Kasatoriaus argumentas, kad apeliacinės instancijos

teismas, nurodydamas, jog jis kaltu prisipažino iš dalies, pasunkino jo padėtį,

pažeisdamas BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus, taip pat atmestinas. Bylą

nagrinėjant pirmosios instancijos teisme E. Č. kaltu prisipažino

iš dalies: neigė prievartavęs turtą, reikalavęs iš nukentėjusiųjų išpirkos už

pagrobtus automobilius. Nepaisant to, kad E. Č. neprisipažino

dėl nukentėjusiųjų E. B. ir V. B. turto

prievartavimo (pažymėtina, kad ir apeliaciniu skundu prašė dėl kaltinimų pagal

BK 181 straipsnio 1 dalį išteisinti), pirmosios instancijos teismas,

nurodęs, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi,

pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies

2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nustatytos atsakomybę

lengvinančios aplinkybės nepanaikino, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad šis

teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, draudžiančias pabloginti

nuteistojo padėtį, kai dėlto nėra prokuroro, nukentėjusiojo ar civilinio

ieškovo skundų.

Kasatoriaus nurodomi argumentai, kad dėl realaus

laisvės atėmimo bausmės atlikimo jis praras teigiamus socialinius ryšius su

savo šeima, nebus kam pasirūpinti sergančia močiute, nėra pakankamas pagrindas

taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes sprendžiant klausimą, ar yra pakankamas

pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo,

vertinama visuma BK 75 straipsnio taikymui reikšmingų aplinkybių. Teisėjų

kolegija pripažinti, kad visuma bylos aplinkybių įvertintos netinkamai ir todėl

BK 75 straipsnis netaikytas nepagrįstai, neturi teisinio pagrindo.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija

konstatuoja, kad E. Č. baudžiamasis įstatymas pritaikytas

tinkamai, remiantis kasatoriaus argumentais keisti teismų sprendimus nėra BPK

369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl kasacinis skundas negali būti

tenkinamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo

proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo E. Č. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Vytautas

Piesliakas

Viktoras

Aidukas

Aldona

Rakauskienė