AS-624-1261-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-1261/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04624-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Umoss“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Umoss“ skundą atsakovui Lietuvos geologijos tarnybai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Poraistė“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Umoss“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2014 m. spalio 10 d. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Geologijos tarnyba) sprendimą „Dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius“ Nr. (7)-1.7-3074; taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikiną 2014 m. spalio 10 d. Geologijos tarnybos sprendimo Nr. (7)- 1.7-3074 galiojimo sustabdymą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodė, jog 2014 m. spalio 10 d. Geologijos tarnyba priėmė nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui kartu su UAB „Poraiste“ 2009 m. gruodžio 23 d. išduotą leidimą naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes Nr. 44-09 (toliau – ir Leidimas). Leidimas buvo panaikintas tuo pagrindu, jog yra nutrūkusi 2009 m. lapkričio 5 d. Jungtinės veiklos sutartis 091105/01 tarp pareiškėjo ir UAB „Poraistė“ (toliau – ir Sutartis), nepaisant to, kad nėra išspręsti Sutarties nutraukimo teisėtumo ir Sutarties galiojimo klausimai. Sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Leidimas, buvo priimtas remiantis Leidimų naudoti naudingųjų iškasenų (išskyrus angliavandenilius), požeminio pramoninio bei mineralinio vandens išteklius ir žemės gelmių ertmes išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 198 (toliau – ir Taisyklės), 64.6 punkto pagrindu, t. y. remiantis tuo, jog pasibaigė Sutartis. Teigė, kad Geologijos tarnyba neturėjo pakankamų duomenų tam, jog nuspręstų, ar egzistuoja Taisyklių 64.6. punkte nurodytas pagrindas. Apie Sutarties pasibaigimo faktą Geologijos tarnyba sprendė vien tik iš vienašalio UAB „Poraistė“ Pranešimo apie Sutarties nutraukimą, nepaisant to, kad (i) Pareiškėjas Geologijos tarnybai buvo pateikęs įrodymus ir argumentus, pagrindžiančius Sutarties nutraukimo neteisėtumą, kuris lemią tolesnį Sutarties galiojimą; (ii) Sutarties nutraukimo neteisėtumo ir Sutarties galiojimo klausimas yra nagrinėjamas civilinėje byloje Nr. 2-2344-153/2014; (iii) atsiliepimu į Ieškinį Geologijos tarnybos pateikta pozicija rodo, kad ir pati Geologijos tarnyba laiko, jog Sutarties nutraukimui pagrindo nebuvo. Pažymėjo, jog teismų praktikoje yra pripažįstama, kad jei sutartis nutraukiama neteisėtai, tai neteisėtas nutraukimas sutarties galiojimui įtakos neturi – sutartis laikoma toliau galiojančia. Teigė, kad Geologijos tarnybos priimtas Sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies ir 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo UAB „Umoss“ skundą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjo skundžiamu 2014 m. spalio 10 d. sprendimu Nr. (7)-1.7-3074 Geologijos tarnyba, vadovaudamasi Taisyklių 64.6 punktu, panaikino juridinių asmenų grupei, susidedančiai iš UAB „Umoss“ ir UAB „Poraistė“, veikiančių pagal jungtinės veikos sutartį Nr. 091105/1, išduoto leidimo Nr. 44-09 naudoti Vilniaus apskrities Širvintų rajono Degutinės telkinio durpių išteklius galiojimą. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 29 d. pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždraudė pareiškėjui UAB „Umoss“ ir/ar tretiesiems asmenims, veikiantiems pagal sutartis su UAB „Umoss“, naudoti (eksploatuoti) Vilniaus apskrities Širvintų rajono Degutinės telkinio (Degutinės durpyno) durpių išteklius. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartimi paliko galioti 2014 m. liepos 29 d. Kauno apygardos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir konstatavo, kad pareiškėjo siekis atlikti bet kokius veiksmus jungtinės veiklos sutarties pagrindu yra nepagrįstas, nes jungtinės veiklos sutartis šiuo metu yra nutraukta ir sutarties nutraukimo teisėtumas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas (nėra priimto įsiteisėjusio teismo sprendimo šiuo klausimu).

Teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios draudžia pareiškėjui naudoti (eksploatuoti) Vilniaus apskrities Širvintų rajono Degutinės telkinio (Degutinės durpyno) durpių išteklius bei kad 2009 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutartis tarp pareiškėjo UAB „Umoss“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Poraistė“ yra pasibaigusi, ką konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartyje, darė išvadą, jog pareiškėjui skundžiamas Geologijos tarnybos sprendimas, kuriuo panaikintas leidimo galiojimas, nesukelia jokių teisinių pasekmių. Net ir nepanaikinus 2009 m. gruodžio 23 d. leidimo galiojimo, pareiškėjas negalėtų naudoti (eksploatuoti) Vilniaus apskrities Širvintų rajono Degutinės telkinio durpių išteklių. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjui dėl 2009 m. gruodžio 23 d. leidimo galiojimo panaikinamo neatsiranda jokių teisių ir pareigų. Pažymėjo, kad leidimo galiojimo panaikinimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis į Geologijos tarnybą dėl leidimo išdavimo naudoti (eksploatuoti) Degutinės telkinio (Degutinės durpyno) durpių išteklius, ką, iš skundo matyti, yra jau yra padaręs trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poraistė“. Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Taip pat ABTĮ 42 straipsnio 3 dalies pagrindu grąžino sumokėtą žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas UAB „Umoss“ padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, pareiškėjo UAB „UMOSS“ skundą priimti.

Atskirajame skunde teigia, kad Sprendimas, kuriuo panaikinamas Leidimo galiojimas, sukelia pareiškėjui teisines pasekmes. Geologijos tarnybai panaikinus Leidimo galiojimą, pareiškėjas netenka teisės naudoti Degutinės durpyno išteklių pagal 2009 m. gruodžio 23 d. Vilniaus apskrities Širvintų rajono Degutinės telkinio durpių išteklių naudojimo sutartį.

Tvirtina, kad laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio bei anksčiau ar vėliau yra panaikinamos, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad pareiškėjas yra visam laikui praradęs teisę naudoti Degutinės durpyną. Pažymi, kad Vilniaus apskrities Širvintų rajono Degutinės telkinio durpių išteklių naudojimo sutartis, suteikianti Pareiškėjui teisę naudoti Degutinės durpyno durpių išteklius, galioja iki 2028 m. liepos 24 d., t. y. daug ilgiau nei pareiškėjo atžvilgiu gali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, draudžiančios eksploatuoti Degutinės durpyną.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poraistė“ pateikė prašymą, kuriuo prašo UAB „Umoss“ atskirąjį skundą atmesti, prijungti prie bylos įrodymus ir atsižvelgti į juos, bei skirti UAB „Umoss“ baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Nurodo, kad UAB „Umoss“ 2014 m. spalio 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė tapatų skundą (administracinė byla Nr. I-10420-968/2014), kuriame taip pat prašė panaikinti 2014 m. spalio 10 d. Geologijos tarnybos sprendimą bei taikyti laikiną šio sprendimo galiojimo sustabdymą. 2014 m. lapkričio 5 d. UAB „Umoss“ administracinėje byloje Nr. I-10420-968/2014 pateikė pareiškimą dėl skundo atsiėmimo. 2014 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo UAB „Umoss“ skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka. Remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 4 dalimi, teigia, jog tai, kad 2014 m. spalio 21 d. UAB „Umoss“ skundas tapatus 2014 m. spalio 28 d. atsisakytam priimti skundui, sutampa jo faktinis ir teisinis pagrindas bei dalykas, be to, pareiškėjas neginčijo teismo pozicijos, jog pareiškėjo skunde nėra ginčo dalyko, yra pagrindas UAB „Umoss“ skundą atsisakyti priimti.

Pažymi, jog UAB „Poraistė“ 2014 m. spalio 13 d. pateikė prašymą Geologijos tarnybai dėl pakartotinio leidimo išdavimo. Geologijos tarnyba yra informavusi, jog UAB „Umoss“ 2014 m. spalio 16 d. taip pat pateikė prašymą dėl leidimo eksploatuoti Degutinės durpyną savarankiškai. Kadangi remiantis Taisyklių 48.7 punktu naujas leidimas negali būti išduodamas, kol nepanaikintas ankstesnis, UAB „Umoss“, teikdama prašymą išduoti jai leidimą eksploatuoti Degutinės durpyną, iš esmės pripažino 2014 m. spalio 10 d. Geologijos tarnybos sprendimo teisėtumą.

Teigia, kad UAB „Umoss“ iš esmės siekdama tik reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo kreipėsi ne tik į Vilniaus apygardos administracinį teismą (du kartus), bet ir su iš esmės tapačiais ieškiniais į Anykščių rajono apylinkės teismą bei Širvintų rajono apylinkės teismą. Taigi pareiškėjas, kreipdamasis į Vilniaus apygardos administracinį teismą kelis kartus su tapačiais skundais, iš esmės kvestionuoja įsiteisėjusiomis teismo nutartimis ištirtas ir įvertintas aplinkybes bei tas aplinkybes, kurios jau nagrinėjamos kitose bylose, tokiu būdu piktnaudžiauja teise į teisminę gynybą. Be to, veikiant prieš teisingą bylos nagrinėjimą, nuslepiamos aplinkybės, sudariusios pagrindą Geologijos tarnybai panaikinti leidimo, išduoto pasibaigusiai juridinių asmenų grupei, galiojimą. Tokiu būdu, piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, apskritai – administraciniu procesu, siekiama užkirsti kelią Lietuvos geologijos tarnybai vykdyti jai priskirtas funkcijas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas UAB „Umoss“ atskiruoju skundu skundžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nusprendęs, jog skundžiamas Geologijos tarnybos 2014 m. spalio 10 d. sprendimas, kuriuo panaikintas Leidimo galiojimas, pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Teisę kreiptis į administracinį teismą nustato ABTĮ 5 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pavyzdžiui, 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog pareiškėjo skundžiamas sprendimas nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, atsižvelgęs į tai, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi pareiškėjui pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kurios iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos draudžia pareiškėjui naudoti (eksploatuoti) Vilniaus apskrities Širvintų rajono Degutinės telkinio (Degutinės durpyno) durpių išteklius (kurios Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 2 d. nutartimi paliktos galioti), bei kad 2009 m. lapkričio 5 d. jungtinės veiklos sutartis tarp pareiškėjo UAB „Umoss“ ir trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Poraistė“ yra pasibaigusi, ką konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. spalio 2 d. nutartyje.

Laikinosios apsaugos priemonės – tai skolininko turtinių ar kitokių interesų apribojimai (suvaržymai), kuriuos taiko teismas ieškovo prašymu ar viešojo intereso gynybos atveju – savo iniciatyva (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 str. 1 d., 2 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones nežinoma, ar ieškovo reikalavimai bus patenkinti, todėl, įsiteisėjus teismo sprendimui byloje, gali paaiškėti, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepagrįstai. Taikant laikinąsias apsaugos priemones paprastai yra laikinai suvaržomos atsakovo teisės, kuris dėl to gali patirti žalos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-437/2014; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-465/2012). Taigi, pabrėžtina, jog laikinosios apsaugos priemonės yra tik laikino pobūdžio. Šiuo atveju Kauno apygardos teismas 2014 m. liepos 29 d. nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė iki teismo sprendimo civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog šia laikinąja apsaugos priemone, į kurią atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, yra tik laikinai, t. y. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, uždrausta pareiškėjui UAB „Umoss“ naudoti (eksploatuoti) Vilniaus apskrities Širvintų rajono Degutinės telkinio (Degutinės durpyno) durpių išteklius.

Tuo tarpu šioje byloje pateiktame skunde pareiškėjas prašo panaikinti Geologijos tarnybos sprendimą „Dėl leidimo naudoti žemės gelmių išteklius“ Nr. (7)-1.7-3074, kuriuo nuo 2014 m. spalio 10 d. juridinių asmenų grupei, susidedančiai iš UAB „Umoss“ ir UAB „Poraistė“, panaikintas leidimo Nr. 44-09 naudoti Vilniaus apskrities Širvintų rajono Degutinės telkinio durpių išteklius galiojimas. Taigi, pareiškėjas skundą pateikė dėl sprendimo, kuriuo jo teisė naudoti Degutinės telkinio durpių išteklius, galiojusi iki 2028 m., buvo apskritai panaikinta, teisėtumo ir pagrįstumo. Kauno apygardos teismo 2014 m. liepos 29 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės šią teisę naudoti išteklius riboja tik laikinai, todėl vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad Geologijos tarnybos 2014 m. spalio 10 d. sprendimo panaikinimas nedaro įtakos pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams. LITEKO duomenimis Kauno apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-2344-153/2014, kurioje ir buvo pritaikytos minėtosios laikinos apsaugos priemonės, dar nėra išnagrinėta. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2500-153/2014 pagal UAB „Umoss“ ieškinį, kuriame jis, be kita ko, prašo pripažinti, jog atsakovas UAB „Poraistė“ neteisėtai nutraukė Jungtinės veiklos sutartį Nr. 091105/01, taip pat nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl pirmosios instancijos teismas išvadą, kad pareiškėjo skundo tenkinimas nesukeltų jam teisinių pasekmių, padarė dar neturėdamas tam pagrindo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Poraistė“ nepagrįstai teigia, kad tai, jog 2014 m. lapkričio 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo priimta nutartis atsisakyti priimti UAB „Umoss“ skundą, kai pareiškėjo skundas teiktas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir nurodant tas pačias šalis bei kitus byloje dalyvaujančius asmenis, yra pagrindas šiuo atveju UAB „Umoss“ skundą atsisakyti priimti. ABTĮ 52 straipsnis nustato, kad pareiškėjas turi teisę atsiimti skundą (prašymą) iki jo priėmimo, taip pat tikslinti ir pakeisti skundo (prašymo) pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Pastarosios nuostatos analizė leidžia tvirtinti, kad pareiškėjas, pirmiau pateikęs skundą teismui, o vėliau dėl tam tikrų priežasčių pakeitęs nuomonę dėl savo galimai pažeistų teisių gynimo teisme, manydamas, kad teisminis ginčo sprendimas nereikalingas, priklausomai nuo to, ar jau buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, gali pasinaudoti atitinkamai skundo atsiėmimo (kai skundo priėmimo klausimas dar neišspręstas) arba skundo atsisakymo (kai skundo priėmimo klausimas jau išspręstas) institutais. Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 101 str. 3 p., 102 str. 3 d.), o pareiškėjui skundą (prašymą) atsiėmus tokių teisinių padarinių nekyla, t. y. pareiškėjas išsaugo galimybę ateityje kelti tapatų ginčą paduodamas anksčiau surašytą skundą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartis administracinėje byloje AS502-637/2014). Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-10420-968/2014 2014 m. lapkričio 6 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Umoss“ skundą remiantis tuo, kad pareiškėjas atsiėmė skundą teismui dar neišsprendus skundo priėmimo klausimo, todėl nėra pagrindo atsisakyti priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiama nutartis naikinama, skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Umoss“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė