A-126-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-126-438/2015

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06496-2013-2

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso būdu apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybei, uždarajai akcinei bendrovei „Aterna“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. P., K. P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 3–8) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Aterna“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės solidariai 1 200 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2010 m. vasario 28 d. mirė jo motina B. P., laidojimo ir ritualines paslaugas, duobės iškasimą, palaikų laidojimą teikė UAB „Aterna“. Nutirpus sniegui jis pamatė, kad duobė iškasta per arti kaimyninio kapo ir motina palaidota takeliui tarp kapaviečių skirtoje vietoje, už šeimyninio kapo ribų. 2012 m. birželio 22 d. buvo ekshumuoti motinos palaikai ir ji perlaidota tinkamai, o ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis yra 15 cm, o galinė 40 cm takui skirtoje teritorijoje. Perlaidojant palaikus reikėjo patraukti karstą į jam skirtą vietą maždaug pusę metro. Šios aplinkybės įrodo, kad jo motina buvo palaidota netinkamai, t. y. UAB „Aterna“ suteikė nekokybiškas paslaugas, o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus Kapinių priežiūros poskyrio vyriausiasis specialistas K. P. netinkamai atliko pareigybės aprašymo 12.6 punkte numatytas pareigas, nes nekontroliavo kapavietės iškasimo, užkasimo, aplinkos sutvarkymo. UAB „Aterna“ prievolė atlyginti 1 200 Lt turtinę žalą kyla iš sutartinių santykių, nes atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus iškasti duobę, palaidoti palaikus ir užkasti duobę, dėl to motinos palaikus jis turėjo perlaidoti. Pareiškėjas, palaidojęs artimą žmogų ir suvokęs, kad tai padaryta netinkamai, bei tai, kad atsakovas nesutiko geranoriškai ištaisyti klaidų ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus, patyrė dvasinį išgyvenimą, sukrėtimą ir nepatogumus. Reikalavimus Klaipėdos miesto savivaldybei kildina iš institucijos darbuotojų neteisėto neveikimo – funkcijų neatlikimo ir pareigų nevykdymo, nes neužtikrino tvarkos kapinėse ir tinkamo palaikų laidojimo. Taigi egzistuoja visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje įtvirtintos būtinos sąlygos civilinei atsakomybei kilti, t. y. žala, priežastinis ryšys ir neteisėti veiksmai, kuriais laikytinas viešojo administravimo institucijos neveikimas.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu pareiškėjo skundą (b. l. 84–89) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1207 patvirtintų Kapinių tvarkymo taisyklių ir Kapinių priežiūros organizavimo tvarkos aprašo nuostatas savivaldybės funkcijos apima leidimo laidoti išdavimą, kapaviečių dydžio nustatymą bei kapinių priežiūrą ir tvarką. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-365, galiojusiu ginčo laikotarpiu iki 2011 m. liepos 28 d., patvirtintas Kapinių priežiūros taisykles mirusiojo palaikams palaidoti skiriamas 2,88 kv. m (1,2 x 2,4) plotas arba šeimos kapui 6,48 kv. m (2,7 x 2,4) plotas, o kapo duobė turi būti ne mažiau kaip 2 m gylio. Pareiškėjo prašymu 2010 m. kovo 1 d. išdavė leidimą laidoti B. P. Klaipėdos miesto Lėbartų kapinėse, leidime nurodė laidojimo vietą, kapavietės numerį, dydį, t. y. atliko būtinus veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti. Teisės aktuose nenumatyta pareiga dalyvauti savivaldybės atstovui kasant duobę. Kapinių priežiūros tarnybos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašyme nurodyta funkcija kontroliuoti kapavietės duobės iškasimą, užkasimą ir aplinkos sutvarkymą įtvirtinta tikslu kontroliuoti kapo duobės gylį ir kapavietės vietą, ir neturi būti suprantama taip, kaip ją supranta pareiškėjas. Pareiškėjas nenurodė, ką konkrečiai pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės specialistai, t. y. nėra būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų. Be to, pareiškėjo pateiktais duomenimis prašomą priteisti 1 200 Lt turtinės žalos dydį sudaro 800 Lt už duobės iškasimą su karsto patraukimu, 200 Lt už skundo surašymą, 200 Lt už antstolio paslaugas, tačiau šie duomenys neįrodo, kad sumos už skundo surašymą ir antstolio paslaugas yra susijusios su ginčo dalyku. Taip pat nepateikta įrodymų, kad prašoma priteisti žala kilo būtent dėl savivaldybės veiksmų. Prašo taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą 3 metų senatį reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti, nes iš faktinių aplinkybių matyti, kad pareiškėjas apie galimai pažeistą teisę sužinojo 2010 metų pavasarį nutirpus sniegui (apie 2010 metų balandžio mėnesį), o į teismą kreipėsi 2013 m. gegužės 21 d.

Atsakovas UAB „Aterna“ atsiliepimu pareiškėjo skundą (b. l. 66–68) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų. Paaiškino, kad 2010 metų kovo mėnesį sudarė su pareiškėju sutartį dėl laidojimo paslaugų suteikimo ir kad jų teikimo metu ir po to iš pareiškėjo pretenzijų negavo. Pareiškėjas tik 2010 m. spalio 22 d. pateikė neaiškų prašymą dėl tyčiojimosi iš palaikų. Duobės vieta buvo derinama su Kapinių priežiūros poskyrio darbuotoju, tarp kapaviečių palikta 70 cm (60 cm takeliui, 10 cm kapo borteliui), duobės plotis buvo 1 m galvūgalyje ir 70 cm kojūgalyje, o karstas pastatytas jos viduryje. Šalia kapo duobės yra įrengtas drenažo šulinys, tačiau reikalaujami atstumai buvo išlaikyti ir gruntas nebuvo sukritęs. Po laidotuvių pareiškėjas siekė išplėsti kapavietę trijų žmonių laidojimui, tačiau iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos negavęs leidimo, pradėjo rašyti skundus bei savavališkai išplėtė kapavietę. Pareiškėjas motinos palaikus ekshumavo 2012 m. birželio 22 d. neturėdamas leidimo. Kapinių priežiūros specialistams ir UAB „Aterna“ nebuvo pranešta apie ekshumaciją. Palaikai buvo ekshumuoti 7 val. ryto, kai dar nedirba kapinių priežiūros specialistai. Neaišku, kas ir kokiais prietaisais atliko matavimus, todėl matavimai negali būti laikomi tinkamais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. P. atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 62‑64) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog pagal Klaipėdos miesto savivaldybės 2010 m. kovo 1 d. išduotą leidimą laidoti Nr. KP5-288 pats kasė duobę B. P. laidojimui kapinių priežiūros specialisto nurodytoje vietoje. Nuo kaimyninio kapo bortelio atmatavo 70 cm (60 cm takeliui ir 10 cm kapo borteliui), o duobė buvo 1 m pločio galvūgalyje ir 70 cm pločio kojūgalyje. Bekasant įgriuvo gruntas, nes duobės kojūgalyje buvo neseniai įrengtas šulinys, todėl išvalius duobę jos plotis galvūgalyje ir kojūgalyje tapo beveik vienodas. Pažymėjo, jog iškastas gruntas supiltas duobės kairėje, o artimieji stovėjo dešinėje, takelyje, skiriančiame nuo gretimo kapo. Argumentavo, jog pareiškėjas ekshumaciją atliko neturėdamas leidimo, slapta, kai dar nedirba kapinių priežiūros specialistai, ir jiems nepranešęs, duobę kasė pašalinis asmuo ir neaišku, kokiais prietaisais buvo atlikti matavimai.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu (b. l. 155‑161) pareiškėjo skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė prašė taikyti senatį, pažymėjo, jog iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog apie galimą savo teisių pažeidimą jis pirmą kartą suvokė 2010 metų pavasarį, kai „nutirpus sniegui akivaizdu buvo matyti, kad duobė iškasta per arti kaimyninio sklypo. <...> aiškiai matėsi, kad mamos palaikai palaidoti vietoje, skirtoje takeliui tarp kapaviečių“. Su šiuo momentu atsakovas sieja senaties termino eigos pradžią ir, nors nėra galimybės nustatyti konkrečios datos, argumentuoja, jog aplinkybė „nutirpus sniegui“ sudaro pagrindą konstatuoti, jog 2013 m. gegužės 21 d. skundas teismui paduotas praleidus 3 metų senaties terminą. Teismas nesutiko su tokia senaties termino eigos skaičiavimo pradžia. Teismo vertinimu, pareiškėjas, keldamas ginčą dėl netinkamo motinos palaidojimo, turėjo turėti pakankamai informacijos, leidžiančios jam reikšti tokį reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje teismas laikė, kad būtent kapavietės atkasimas galėjo ir turėjo būti momentas, kai pareiškėjas, jo suvokimu, galėjo įsitikinti savo teisių ar interesų pažeidimu. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, jog tai įvyko 2012 m. birželio 22 d., kai, pareiškėjo teigimu, ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis 15 cm, o galinė dalis 40 cm yra takeliui skirtoje teritorijoje už šeimyninio kapo ribų. Taigi pareiškėjas nepraleido CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyto senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo priteisimo pareikšti, ir nėra pagrindo jo eigos pradžią skaičiuoti nuo atsakovo nurodyto momento.

Nustatė, kad 2010 m. vasario 28 d. mirė pareiškėjo motina B. P., 2010 m. kovo 1 d. išduotas leidimas Nr. KP5-288 ją laidoti Klaipėdos miesto Lėbartų kapinių kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini). Ritualines ir laidojimo paslaugas suteikė UAB „Aterna“. Iš byloje esančio Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 68-AT-00359-10 medžiagos matyti, jog pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai padavė prašymą padidinti paskirtos kapavietės Nr. (duomenys neskelbtini) kvartale Nr. (duomenys neskelbtini) ribas 2,9 m x 2,4 m iki 3,5 m x 3,0 m, į plotą įskaičiuojant takelius aplinkui kapavietę. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugsėjo 3 d. rašte Nr. (31.1)-RSZ-616 nurodyta, jog pagal kapinių Nr. (duomenys neskelbtini) kvartalo schemą buvo paskirta 2,9 m x 2,4 m šeimos kapavietė, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą. Teismas pažymėjo, kad Kapinių tvarkymo taisyklių 14 punkte nustatyta, jog skiriamos kapavietės dydis vienam kapui – 3,75 kv. m (1,5 x 2,5), keliems kapams (šeimos kapavietė) – 7 kv. m (2,8 x 2,5) arba pagal kapinių planą – kitokio dydžio. Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas taisykles mirusiojo palaikams palaidoti skiriamas 2,88 kv. m (1,2 x 2,4), šeimos kapui – 6,48 kv. m (2,7 x 2,4) sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai – 0,6 m, galiniai – 0,6 m pločio). Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėjo prašymu jam buvo paskirta 2,9 m x 2,4 m dydžio kapavietė, t. y. didesnė nei nustatyta pagal Klaipėdos miesto kapinių tvarkymo taisykles.

Nurodė, kad pareiškėjas Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 2010 m. rugpjūčio 11 d. padavė pareiškimą, kuriame nurodė, jog tą pačią dieną greta motinos kapo rado keturias maždaug 1 cm skersmens skyles žemėje ir suprato, kad tokiu būdu bandyta nustatyti, kurioje vietoje yra karstas, tačiau Klaipėdos rajono PK 2010 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 312 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Šis nutarimas buvo paliktas galioti ir įsiteisėjo. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog pareiškėjas dar du kartus (2011 m. rugsėjo 20 d. ir 2012 m. kovo 27 d.) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai teikė skundus dėl netinkamai palaidotų motinos palaikų, o Klaipėdos rajono PK 2012 m. liepos 18 d. nutarimu dar kartą atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 68-AT-00453-12. Tačiau šiame nutarime konstatuota, jog 2012 m. birželio 22 d. ekshumuoti B. P. palaikai ir ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis yra 15 cm, o galinė 40 cm takeliui skirtoje teritorijos dalyje, t. y. palaikai palaidoti netinkamai už šeimyninio kapo ribų. Iš pareiškėjo skundo teismui turinio matyti, jog būtent šiomis aplinkybėmis pareiškėjas grindžia reikalavimą priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų. Dėl to, nagrinėjant pareiškėjo skundo pagrįstumą, teismas pirmiausia ištyrė ir įvertino byloje esančių įrodymų leistinumą ir pakankamumą, kuriais pareiškėjas grindžia šiuos reikalavimus.

Pažymėjo, kad iš 2012 m. birželio 22 d. apžiūros protokolo matyti, jog jis surašytas palaikų ekshumacijos metu Lėbartų kapinėse, esančiose Lėbartų kaime, Klaipėdos rajone. Apžiūros protokole nurodyta, jog apžiūra pradėta 7 val., baigta 9.05 val. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas 2012 m. birželio 22 d., 7 val. turėjo teisinį pagrindą ekshumacijai. Teisinio vertinimo nekeičia aplinkybė, kad Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2010 m. spalio 20 d. buvo išdavęs leidimą Nr. E10-2 ekshumuoti žmogaus palaikus. Nors Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 1 d.

įsakymu Nr. V-7 patvirtintos Leidimo ekshumuoti žmogaus palaikus taisyklės nenustato išduoto leidimo galiojimo termino, teismo vertinimu, atsižvelgiant į protingumo principus, nėra pagrindo teigti, jog išduotas leidimas ekshumuoti žmogaus palaikus galioja neterminuotai. Be to, iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento 2012 m. birželio 22 d. rašto Nr. (29.3)‑KP2-104 „Dėl B. P. ekshumavimo“ matyti, jog pareiškėjas buvo įpareigotas apie tikslią palaikų ekshumavimo datą bei atlikus darbus ir sutvarkius aplinką informuoti Kapinių priežiūros poskyrį, tačiau pareiškėjas to nepadarė ir ekshumacija buvo atlikta negavus savivaldybės administracijos sutikimo.

Pats pareiškėjas pažymėjo, jog raštą gavo 2012 m. birželio 22 d., 15 val., kai tuo tarpu ekshumacija buvo atlikta tos pačios dienos 7 val. ryto, t. y. neturint savivaldybės administracijos sutikimo ir apie tai nežinant kapinių prižiūrėtojui. Iš ekshumacijos metu surašyto apžiūros protokolo matyti, jog ekshumacijos metu dalyvavo tik pats pareiškėjas, protokolą surašiusi vyr. tyrėja R. K. ir teisininkė O. M.. Tokie pareiškėjo veiksmai vertintini kaip neteisėti. Protokole nurodyta, jog atkasus karstą jis rastas: „priekinė dalis nuo karsto kairiojo šono kampo iki gretimo kapo takelio pamato 85 cm, pamatavus karsto priekinę dalį, jo plotis 70 cm, t. y. karsto dalis 15 cm takelio teritorijoje.

Takelio plotis 40 cm nuo gretimo kapo takelio pamato. Karsto galinė dalis matuojant nuo kairiojo karsto krašto iki gretimo kapo takelio pamato yra 50 cm. Karsto galinės dalies plotis yra 45 cm. Karsto galinė dalis yra 40 cm takelio teritorijoje“. Iš pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog ekshumacijos metu duobę kasė M. K. ir A. S.. Byloje nėra duomenų, kas yra nurodyti asmenys, ar jie turi teisę atlikti ekshumaciją. Be to, A. S. 2012 m. liepos 4 d. apklausos protokole nėra užfiksuota, jog buvo daromi atkasto karsto matavimai, nors apžiūros protokole tai nurodyta.

Apžiūros protokole nepažymėta nei kas atliko matavimus, nei kokiais prietaisais. Teismo vertinimu, tai būtina, ypač atsižvelgiant aplinkybę, jog kapo duobės gylis yra apie 2 m (Klaipėdos miesto kapinių tvarkymo taisyklių 28 punktas) ir matavimai turėjo būti daromi ne viename lygyje. Teismas sutiko su atsakovų ir jų atstovų argumentais, kad be specialių matavimo prietaisų neįmanoma užfiksuoti tikslius atstumus tarp ne viename lygmenyje esančių objektų, t. y. nuo karsto, esančio mažiausiai 2 m gylyje, iki gretimo kapo takelio pamato, esančio apie 2 m aukščiau karsto.

Nors policijos 2012 m. liepos 18 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 68-At-00453-12 perrašyti apžiūros protokolo teiginiai, tačiau jie nepagrįsti kitais įrodymais. Patvirtinančių netinkamo palaidojimo aplinkybes įrodymų nėra ir nagrinėjamos administracinės bylos medžiagoje. Prie apžiūros protokolo pridėtose fotonuotraukose taip pat neužfiksuota, kad buvo daromi matavimai. Byloje esantis 2011 m. liepos 11 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 36 taip pat nepagrindžia bylai reikšmingų aplinkybių.

Jame užfiksuota, jog pareiškėjas ranka parodė ir žodžiu paaiškino, kad mamos karstas yra po žemės ruožu tarp kapo ir gretimai esančio kapo plytelių. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjo motina 2010 m. kovo 2 d. palaidota netinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo konstatuoti civilinės atsakomybės sąlygą – neteisėtus veiksmus. Nesant vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo civilinei atsakomybei kilti.

Dėl šios priežasties kitos civilinės atsakomybės sąlygos šioje byloje nebuvo nagrinėtos ir kiti pareiškėjo argumentai neanalizuoti.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 166–170), kuriuo prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Nurodo, kad nutirpus sniegui tapo akivaizdu, jog duobė iškasta per arti kaimyninio kapo. Iš sukritusio smėlio aiškiai buvo matyti, kad motinos palaikai buvo palaidoti vietoje, skirtoje takeliui tarp kapaviečių iškloti. Dėl netinkamoje vietoje palaidotų palaikų nedelsiant pareiškė žodines pretenzijas kapinių administracijai ir UAB „Aterna“ direktoriaus pavaduotojui, kuris ir kasė duobę. UAB „Aterna“ darbuotojai jam patvirtino, kad, gavus visus reikiamus dokumentus, perlaidos palaikus tinkamai. Gavęs leidimą ekshumuoti motinos palaikus, pareiškėjas kreipėsi į UAB „Aterna“ dėl palaikų perlaidojimo paslaugų suteikimo. UAB „Aterna“ atsisakė savo lėšomis perlaidoti palaikus, ką patvirtina 2010 m. spalio 28 d. atsakymas. Taip pat su skundu buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, ką patvirtina 2012 m. balandžio 2 d. pažyma Nr. (31.9.)-RS4-7 apie priimtą skundą. Pareiškėjas 2012 m. balandžio 5 d. su skundu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrą, kuri šį skundą įpareigojo ištirti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariatą. Tyrimą atliko Klaipėdos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus vyr. tyrėja R. K.. 2012 m. birželio 22 d. buvo ekshumuoti B. P. palaikai ir tinkamai perlaidoti. Ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis yra 15 cm, o galinė 40 cm takeliui skirtoje teritorijos dalyje, t. y. B. P. palaikai palaidoti netinkamai, už šeimyninio kapo ribų. 2012 m. liepos 4 d. liudytojo apklausos protokole užregistruotas liudytojo A. S. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, kad jis 2010 m. padėjo laidojimo paslaugas teikusiam UAB „Aterna“ darbuotojui V. P. iškasti Lėbartų kapinėse duobę moters palaikų palaidojimui, taip pat paaiškino, jog duobę jis kasęs pagal UAB „Aterna“ darbuotojo nurodymus, o atkasus karstą, jis rastas takeliui skirtoje vietoje kapavietės dešinėje, atstatant karstą į jam skirtą vietą, jį reikėjo patraukti daugiau nei 0,5 m iš vietos, kurioje karstas buvo nuleistas po takeliu tarp kapaviečių. Taigi UAB „Aterna“ suteiktos duobės iškasimo ir palaidojimo paslaugos buvo atliktos netinkamai, o Kapinių priežiūros poskyrio specialistas neatliko savo funkcijų, nustatytų teisės aktuose.

Pažymi, kad jis nenorėjo ir nesistengė išplėsti kapavietės ir jos neišplėtė, tiesiog akivaizdžiai buvo matyti, jog kapo duobė iškasta ant takelio. Ne vieną kartą raštu kreipėsi į savivaldybę ir į UAB „Aterna, tačiau iš visur gavo atsakymus, neva karstas nuleistas reikiamoje vietoje. Tuomet kreipėsi į antstolį ir į prokuratūrą, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kapo išniekinimo. Visi leidimai palaikų perlaidojimui buvo gauti, leidimų terminai nepasibaigę, nes prieš perlaidojant palaikus buvo pasitikslinta dėl leidimo perlaidoti palaikus galiojimo termino. Pareiškėjo įsitikinimu, tyrėja informavo UAB „Aterna“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės atsakingus darbuotojus apie vyksiantį palaikų perlaidojimą, tačiau nė vienas nedalyvavo. Visus matavimus atliko tyrėja, pasitekusi į pagalbą A. S., kuris dalyvavo ir laidojant, ir perlaidojant palaikus. Matavimai buvo atlikti pasinaudojant centimetrine liniuote ir gulsčiuku, kad būtų galima teisingai nustatyti atstumą bet kuriame duobės lygyje. Viskas buvo fotografuojama, netikėti pareigūnės surinkta medžiaga ir atliktais matavimais nėra pagrindo. Net ir nematuojant atkasto ir duobėje esančio karsto, buvo akivaizdžiai matyti, kad karsto galas yra takeliui skirtoje vietoje. Be to, ir V. P. patvirtino, kad buvo kasama arčiau kapavietės krašto, t. y. prie gretimo kapo į takelio praėjimui pusę. Teismas visiškai neanalizavo šios situacijos.

Teigia, kad prieš perlaidojant motinos palaikus, dėl visų leidimų išdavimo buvo kreiptasi į atitinkamas institucijas. Dėl palaikų perlaidojimo buvo atliekamas tyrimas, kurį įpareigojo atlikti prokuroras. Tyrimą atliko kompetentingas asmuo, kurio nurodymu buvo vykdomas palaikų perlaidojimas. Apie palaikų perlaidojimą žinojo Klaipėdos savivaldybės administracijos darbuotojai, kapų prižiūrėtojas ir UAB „Aterna“ darbuotojai. Tuomet niekam nekilo jokių klausimų dėl palaikų perlaidojimo. Visi sutiko, jog pareiškėjas palaikus perlaidos savo lėšomis. Karstas nebuvo atidaromas, todėl tai buvo ne palaikų ekshumacija, kuriai reikalingas medicinos ekspertas ir kiti specialistai.

Mano, kad teismui kilus klausimų, buvo galima iškviesti į posėdį ir apklausti A. S. ir M. K..

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 187–189) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad pareiškėjas bandė teigti, jog atsakovas nesilaikė savo 2010 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. AD1-331 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Mieto ūkio departamento Miesto tvarkymo skyriaus nuostatų bei Kapinių priežiūros tarnybos vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. P1-624. Tačiau šiuos pareiškėjo argumentus paneigė teismo posėdyje dalyvavęs K. P., buvęs Kapinių priežiūros tarnybos vyr. specialistas, kuris nurodė, jog jis pats buvo atvykęs prie iškastos kapo duobės ir patikrino jos atitikimą įstatymuose nustatytiems reikalavimams. Šių aplinkybių pareiškėjas neneigė ir kitų argumentų apie atsakovo atliktus neteisėtus veiksmus nenurodė. Taigi pareiškėjo skundas negalėjo būti tenkintas jau vien tuo pagrindu, kad jis neįrodė visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų.

Pažymi, kad iš neteisėtų pareiškėjo veiksmų, kuomet jis, neturėdamas atsakovo leidimo perlaidoti savo motinos palaikus, ekshumaciją atliko 7 val. ryto, taip pažeisdamas Klaipėdos miesto kapinių tvarkymo taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-263, 7, 41.1 punktus, negali atsirasti teisė į žalos atlyginimą. Atsakovas prašė informuoti jį apie tikslią palaikų ekshumavimo datą, tačiau pareiškėjas tik po atliktos ekshumacijos atėjo prašyti atitinkamo leidimo. Šie pareiškėjo veiksmai įrodo jo nesąžiningą elgesį, nes atsakovai būtų dalyvavę ekshumacijoje. Tokiu būdu būtų buvę galima nustatyti tinkamą / netinkamą palaikų palaidojimą. Taigi apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad buvo gauti visi leidimai palaikų perlaidojimui ir kad atsakovas apie ekshumaciją žinojo, yra melagingi.

Atsakovas UAB „Aterna“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 191–193) prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nurodo, kad palaikus ekshumuoti gali tik toks asmuo, kuris turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotą leidimą atitinkamai veiklai. Byloje nėra įrodymų apie tai, jog pats pareiškėjas ar A. S., veikiantis kaip fizinis asmuo, turi atitinkamus leidimus.

Pastebi, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas ne dėl palaikų perlaidojimo, o dėl galimo kapavietės išniekinimo. Byloje nėra jokio dokumento, kuriame būtų nurodyta, jog prokuroras nurodė perlaidoti pareiškėjo motiną. Taigi konstatuotina, jog palaikai buvo perlaidojami asmens, kuris neturėjo teisės atlikti tokio veiksmo, ko pasekoje atsakingi asmenys nebuvo apie tai informuoti ir jiems nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti bei stebėti šį procesą. Be to, 2012 m. birželio 22 d. apžiūros protokole yra užfiksuoti visi asmenys, dalyvavę atliekant ekshumavimo veiksmus, t. y. pareiškėjas, vyr. tyrėja R. K. ir teisininkė O. M.. Protokole daugiau nėra nurodyta ekshumacijos procese dalyvavusių asmenų, todėl laikytina, kad niekas daugiau ir nedalyvavo.

Pabrėžia, kad atitinkamus matavimus turi teisę atlikti tik asmuo, kuris žino, kaip tai atlikti, ir turi atitinkamą kvalifikaciją (ekspertas). Be to, matavimo prietaisams turi būti atliktos metrologinės patikros. Tokių įrodymų byloje nėra. Šias aplinkybes turėjo įrodyti pareiškėjas, todėl atmestini pareiškėjo argumentai, jog teismas turėjo būti aktyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje administracinėje byloje yra keliamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Pareiškėjo nuomone, jo nurodyto dydžio žala (1 200 Lt turtinė ir 10 000 Lt neturtinė) kilo dėl atsakovų Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB „Aterna“ neteisėtų veiksmų, kurių pasekmė – netinkamas jo motinos palaikų palaidojimas, t. y. dalis karsto buvo užkasta ne kapavietėje, o takeliui tarp kapų skirtoje vietoje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, aptarė šiame straipsnyje reglamentuojamos viešosios atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atsiradimo (kilimo) sąlygas ir, analizuodamas vieną iš privalomų šios deliktinės atsakomybės sąlygų – neteisėtus veiksmus, konstatavo, jog administracinėje byloje nėra patikimų įrodymų, jog pareiškėjo motina 2010 m. kovo 2 d. buvo palaidota netinkamai. Atitinkamai kitos civilinės atsakomybės kilimui būtinos sąlygos nebuvo analizuotos.

Visų pirma pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje atsakovais yra patraukti du asmenys solidariai – Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „Aterna“, t. y. savivaldybės valdžios institucija ir privatus juridinis asmuo, iš kurio pareiškėjas pirko ritualines (taip pat ir duobės kasimo) paslaugas (b. l. 11–12). Todėl civilinės atsakomybės atsiradimo klausimai abiejų šių atsakovų atžvilgiu turėjo būti analizuojami ir vertinami atskirai, tačiau tai nebuvo padaryta.

Nustatant atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės deliktinės atsakomybės atsiradimui būtinas sąlygas, yra aktualus pirmosios instancijos teismo nurodytas CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.“ Taigi nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatant, ar atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybė analizuojamoje situacijoje veikė teisėtai ar ne, yra svarbu įvertinti jo bei jo atitinkamų pareigūnų veiklą reglamentuojančius teisės aktus ir nustatyti, ar šios bylos teisingam išnagrinėjimui aktualūs atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės bei jo atitinkamų pareigūnų veiksmai buvo atlikti pagal nustatytą kompetenciją, taip pat, ar nesusidarė situacija, kad atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės bei jo atitinkamų pareigūnų kompetencijai priskirti veiksmai nebuvo atlikti. Atitinkamai nustačius tokio pobūdžio šio atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą), toliau turėtų būti sprendžiami kiti deliktinės atsakomybės kilimui svarbūs klausimai, t. y. nustatomos kitos viešosios civilinės atsakomybės atsiradimui reikalingos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Atitinkamai neteisėtų veiksmų (neveikimo) nenustačius, kitų viešosios civilinės atsakomybės atsiradimui reikšmingų sąlygų nustatymas yra nereikalingas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad minėtas teismas prieš tai nurodytų klausimų neanalizavo ir su šių klausimų teisingu išsprendimu susijusių aplinkybių nevertino (išskyrus tai, kad buvo aptartas CK įtvirtintas viešosios civilinės atsakomybės reglamentavimas). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje administracinėje byloje nenustatinėjo jokių viešosios civilinės atsakomybės atsiradimui reikšmingų sąlygų buvimo atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės atžvilgiu, iš ko seka išvada, jog nebuvo išnagrinėtas pareiškėjo reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės pagrįstumo klausimas.

Tuo tarpu nustatant, ar atsakovas UAB „Aterna“ yra atsakingas už pareiškėjui kilusią žalą, yra svarbu tai, kad šiuos asmenis siejo sutartiniai santykiai. Pareiškėjas teigdamas, kad jo motinos palaikai buvo palaidoti netinkamai, t. y. takeliui tarp kapų skirtoje vietoje, kelia sutartinės atsakomybės atsakovo UAB „Aterna“ atžvilgiu atsiradimo klausimą.

CK 6.256 straipsnyje įtvirtinta, kad „Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles“ (1 dalis), „Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius)“ (2 dalis), „Jeigu sutarties vykdymas vienai iš šalių tuo pačiu yra ir profesinė veikla, ši šalis privalo vykdyti sutartį ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus“ (3 dalis), „Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita“ (4 dalis).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2010 m. vasario 28 d. mirė pareiškėjo motina B. P. (b. l. 10), 2010 m. kovo 1 d. buvo išduotas leidimas Nr. KP5-288 ją laidoti Klaipėdos miesto Lėbartų kapinių kvartalo Nr. (duomenys neskelbtini) kapavietėje Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Ritualines paslaugas, tame tarpe ir duobės iškasimo paslaugą, pareiškėjas pirko iš atsakovo UAB „Aterna“ (b. l. 11–12). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2005 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T2-365 patvirtintų Kapinių priežiūros taisyklių 21 punktą mirusiojo palaikams palaidoti skiriamas 2,88 kv. m (1,2 x 2,4), šeimos kapui – 6,48 kv. m (2,7 x 2,4), sklypas, neįskaitant ploto praėjimams tarp kapų (šoniniai praėjimai – 0,6 m, galiniai – 0,6 m pločio). Taigi atsakovas UAB „Aterna“ turėjo pareiškėjo motinos palaikus palaidoti taip, kad liktų 0,6 m pločio praėjimas tarp kapų. Pareiškėjo teigimu, nutirpus sniegui, iš sukritusio smėlio jis suprato, kad jo motinos palaikai palaidoti netinkamai, t. y. per arti kaimyninio kapo. Pažymėtina, kad ir tuometinis UAB „Aterna“ direktoriaus pavaduotojas V. P., kuris iškasė ginčo duobę, ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. rugsėjo 27 d. teikdamas paaiškinimus (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-AT-00359-10 b. l. 17) nurodė, kad kapo duobės kasimas buvo problematiškas, duobės išmatavimai buvo didesni nei standartiniai, todėl negali patvirtinti, jog pareiškėjos motinos palaikai buvo palaidoti tinkamai.

Iš byloje esančių duomenų visumos matyti, kad pareiškėjas dėl susidariusios situacijos kreipėsi tiek į atsakovą Klaipėdos miesto savivaldybę su įvairiais prašymais (b. l. 15, 17, 18, 28; ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-AT-00359-10 b. l. 22), tiek į atsakovą UAB „Aterna“ (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 68-AT-00359-10 b. l. 6–8), tiek į ikiteisminio tyrimo ir kitas institucijas (b. l. 19–20, ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-AT-00359-10). Siekdamas tinkamo savo motinos palaikų palaidojimo, pareiškėjas 2010 m. spalio 20 d. iš Klaipėdos visuomenės sveikatos centro gavo leidimą ekshumacijai (b. l. 14), taip pat 2010 m. spalio 28 d. iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos patvirtinimą, kad šis neprieštarauja palaikų ekshumacijai (b. l. 15), tuo tarpu atsakovas UAB „Aterna“ 2010 m. spalio 28 d. raštu atsakydamas į pareiškėjo prašymą ekshumuoti palaikus, informavo pareiškėją, jog jis tokios paslaugos neteikia (b. l. 16), t. y. faktiškai atsisakė atlikti veiksmus, kuriais būtų pašalinti pareiškėjo nurodyti (tuo metu tik spėjami) netinkamo sutarties vykdymo padariniai, t. y. tinkamai (į kapo vietą) perlaidoti jo motinos palaikus.

Pareiškėjo motinos palaikų ekshumacija buvo atlikta 2012 m. birželio 22 d. (b. l. 22–30), kurios metu karstas buvo perstumtas iš takeliui skirtos vietos į kapo vietą. Ekshumacijos metu nustatyta, kad priekinė karsto dalis yra 15 cm, o galinė 40 cm takeliui skirtoje teritorijos dalyje, t. y. palaikai palaidoti netinkamai, už šeimyninio kapo ribų. Šie duomenys yra užfiksuoti ir procesiškai įsiteisėjusiame Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato 2012 m. liepos 18 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 19‑20; ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 68-AT-00359-10).

Nurodytų duomenų visuma, priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas savo sprendime, patvirtina, kad atsakovas UAB „Aterna“ suteikė pareiškėjui netinkamas ritualines (laidojimo) paslaugas, t. y. karstą su pareiškėjo motinos palaikais palaidojo už kapo ribų, takeliui tarp kapų skirtoje vietoje. Šios aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti trūkumai dėl pačios ekshumacijos atlikimo procedūros, taip pat iškeltos abejonės dėl ekshumacijos metu atliktų matavimų tikslumo. Ekshumacijos atlikimo metu dalyvavo ne tik pareiškėjas, bet ir ikiteisminį tyrimą atlikusi vyr. tyrėja R. K., taip pat teisininkė O. M., kurios stebėjo atliekamus veiksmus ir savo parašais patvirtino 2012 m. birželio 22 d. apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, be kita ko, ir atliktų matavimų teisingumą. Prieš tai paminėtas aplinkybes patvirtino ir A. S., padėjęs M. K. atlikti ekshumacijos veiksmus (b. l. 31–33). Taigi laikytina, kad pareiškėjas įrodė, jog atsakovas UAB „Aterna“ netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, t. y. neteisėtų veiksmų atlikimo faktą. Savo ruožtu atsakovas UAB „Aterna“ jokių nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, savo iškeltų abejonių dėl netiksliai atliktų matavimų nepagrindė, teismo išsireikalauti kokius nors įrodymus neprašė (pavyzdžiui, iškviesti liudytojais asmenis, dalyvavusius ekshumacijoje, kurie, be kita ko, galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su ekshumacijos metu atliktais matavimais, ir kt.).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.6 straipsnį „Solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus“ (1 dalis), „Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu, jungtine veikla arba kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu“ (3 dalis). Šiuo atveju, kaip jau buvo minėta prieš tai, atsakovai Klaipėdos miesto savivaldybė ir UAB „Aterna“ yra patraukti civilinėn atsakomybėn solidariai, tačiau pirmosios instancijos teismas solidarios skolininkų pareigos taikymo pagrindų neanalizavo ir nevertino.

Kaip jau buvo minėta prieš tai, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padaręs išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, jog pareiškėjo motinos palaikai buvo palaidoti netinkamai (t. y. nenustatęs atsakovo UAB „Aterna“ neteisėtų veiksmų), kitų atsakovo UAB „Aterna“ civilinės atsakomybės atsiradimui reikalingų sąlygų neanalizavo ir nevertino, todėl šių veiksmų atlikimui, pareiškėjo reikalavimų atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės atžvilgiu išnagrinėjimui, o taip pat solidariosios skolininkų prievolės taikymo pagrindų nustatymui, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, panaikinant Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą.

Nustačius šias aplinkybes, dėl kitų pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų ir kitų prašymų nepasisakoma.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis yra naikinamas, o byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys