AS-146-738-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-738/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01476-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2014 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą dėl Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos išvadų ir rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) 2014 m. kovo 12 d. pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą (I t., b. l. 1-7), kuriuo prašė panaikinti Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos (toliau – ir Vertinimo komisija) 2014 m. vasario 11 d. išvadą Nr. TVI-264 (toliau – ir Vertinimo komisijos išvada).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2014 m. balandžio 15 d. trūkumams pašalinti (I t., b. l. 110).

Pažymėjo, kad skundas neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų. Pareiškėjas skunde prašė panaikinti 2014 m. vasario 11 d. išvadą, nurodė, jog Vertinimo komisija jį siūlė perkelti į kitas pareigas, pasisakė dar dėl kelių išvadų, tačiau šių aktų nepridėjo. Teismas nurodė, kad šios aplinkybės trukdo teismui išspręsti skundo priėmimo klausimą, todėl nustatė terminą trūkumams šalinti (įpareigojo pareiškėją pateikti skundžiamus aktus). Be to, teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, jog jis turi apsispręsti ar nėra tikslinga patikslinti skundo dalyką ar reikalavimą, nes teismui gali būti skundžiami tik tie aktai, kurie sukelia teisines pasekmes, o Vertinimo komisijos išvados, siūlant priimti kokį nors sprendimą, neturėtų sukelti kokių nors pasekmių.

Pareiškėjas 2014 m. balandžio 14 d. pateikė teismui patikslintą skundą (I t., b. l. 112-119), kuriame prašė panaikinti Vertinimo komisijos 2014 m. vasario 11 d. išvadą, 2014 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą (toliau ir – TVV išvada) bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir VMVT) direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. raštą Nr. B6-(4.16)-228 „Dėl pasiūlymo būti perkeltam į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas“ (toliau – ir Raštas). Pareiškėjas skundžiamų ir panaikinti prašomų aktų nepateikė nurodydamas, jog negali jų gauti ir prašė juos išreikalauti.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi pareiškėjui nustatė papildomą terminą iki 2014 m. gegužės 15 d. skundžiamiems aktams pateikti, o nesant tokios galimybės įpareigojo nurodyti priežastis, dėl kurių negali jų gauti ir pateikti tas priežastis patvirtinančius dokumentus (I t., b. l. 120).

Pareiškėjui pateikus teismo nurodytus dokumentus, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi (II t., b. l. 12-13) atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Vadovavosi ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Privataus asmens kreipimosi į administracinį teismą, kad būtų išspręstas administracinis ginčas, forma yra skundas (ABTĮ 2 straipsnio 20 punktas), kuris turi atitikti ABTĮ 23 ir 24 straipsnių reikalavimus. Reikalavimas administraciniam teismui turi būti suformuluotas atsižvelgiant į administracinio teismo kompetencijos ribas. Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Taigi administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Taigi į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika ir nurodė, kad TVV išvada ir Vertinimo komisijos išvada bei Rašte išdėstytas siūlymas užimti kitas pareigas yra laikytini tarpiniais procedūriniais aktais, pagal savo pobūdį nepriskirtinais prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui. Pabrėžė, jog pareiškėjo nurodyti aktai tėra tarpiniai dokumentai, nesukeliantys konkrečių materialinių teisinių pasekmių (Išvadose pateikiami siūlymai, kuriuos turi vertinti ir priimti sprendimą kitas subjektas, Rašte siūlomos kitos pareigos). Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti tik galutinis sprendimas, priimtas šių Išvadų pagrindu ar sprendimas, priimtas pareiškėjui atsisakius siūlomo kito darbo. Argumentai dėl šių sprendimų priėmimą lėmusių tarpinių administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo bei jų poveikio galutinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui galėtų būti išdėstyti būtent skunde dėl administracinę procedūrą užbaigiančio sprendimo.

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., administracines bylas Nr. AS822-172/2010, Nr. AS143-560/2010, Nr. A502-447/2010, Nr. A143-2053/2012).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skundė tarpinius, nesukeliančius teisinių pasekmių aktus ir skundas, kaip neatitinkantis ABTĮ reikalavimų, negali būti priimtas. Pažymėjo, kad Teismų informacinės sistemos duomenimis, Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra gautas pareiškėjo skundas dėl įsakymo, kuris buvo priimtas šioje byloje ginčijamų tarpinių aktų pagrindu.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (II t., b. l. 15-19), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nurodo, jog su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi tokiu būdu jam yra užkertamas kelias tolesnei bylos eigai, t. y. tampa neįmanoma ateityje įvertinti tarnybinės veiklos vertinimo subjektų priimtų išvadų teisėtumą bei šių išvadų sukeltas pasekmes.

Pareiškėjas, pasisakydamas dėl išvadų priskyrimo aktams, sukeliautiems materialines teisines pasekmes, pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog išvados ir siūlymas užimti kitas pareigas yra laikytini tarpiniais procedūriniais aktais. Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 22 straipsnio 26 dalyje nustatyta, kad jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados dėl valstybės tarnautojo, kurio veikla kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu buvo įvertinta nepatenkinamai, valstybės tarnautojo iki vertinimo buvusi teisinė padėtis nesikeičia. Įstatymų leidėjas nurodė atvejį, kada Vertinimo komisijos išvados nepakeičia valstybės tarnautojo teisinės padėties. Šis atvejis yra tada, kada valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima motyvuotą sprendimą neįgyvendinti Vertinimo komisijos siūlymo ar tarnybinės veiklos vertinimo išvados. Ši įstatyminė nuostata reiškia, kad kitais atvejais Vertinimo komisijos išvados ir siūlymai pakeičia valstybės tarnautojo teisinę padėtį. Pareiškėjo manymu, teisinės padėties pasikeitimas yra vienas iš priežasčių atsirasti materialinėms teisinėms pasekmėms.

Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 (Vyriausybės 2007 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. 1106 redakcija), 58 punkte nurodyta, kad duomenys apie Vertinimo komisijos (jeigu valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertino ši komisija) įvertinimą ir/ar siūlymą, į pareigas priimančio asmens sprendimą dėl Vertinimo komisijos siūlymo įgyvendinimo pateikiami Valstybės tarnautojų registrui. Pareiškėjas kelia klausimą, ar Valstybės tarnautojų registre esantys duomenys, kad jo tarnybinė veikla yra įvertinta nepatenkinamai, neturės neigiamų pasekmių dalyvaujant konkursuose užimti pareigas kitose valstybės ar savivaldybių institucijose.

Akivaizdu, kad Valstybės tarnautojų registre esantys duomenys apie jį turės įtakos priimančiojo asmens sprendimui dėl jo vertinimo konkurso metu bei dėl priėmimo į darbą. Taigi Vertinimo komisijos išvada gali sukelti materialines teisines pasekmes. VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų kai pagal Vertinimo komisijos siūlymą priimamas sprendimas atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų. VTĮ 22 straipsnio 1 dalies 19 punkte nustatyta, kad Vertinimo komisija valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui siūlo atleisti valstybės tarnautoją iš pareigų, kai ji du kartus iš eilės įstaigos vadovo ar karjeros valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina nepatenkinamai.

Ši įstatymo nuostata parodo, kad Vertinimo komisijos išvada, kurioje valstybės tarnautojas pirmą kartą įvertinamas nepatenkinamai, niekur neišnyksta, o vėliau sukelia pasekmes. Teigia, kad jei Vertinimo komisijos išvados ir pasiūlymas priimančiajam į pareigas asmeniui sukelia tam tikras pareigas, tai tų pareigų vykdymas negali nesukelti materialinių teisinių pasekmių valstybės tarnautojui, kurio tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad esant Vertinimo komisijos neigiamam įvertinimui ir nesant į pareigas priimančio asmens sprendimui nesutikti su Vertinimo komisijos išvada, šiam asmeniui atsiranda pareiga priimti sprendimą pagal Vertinimo komisijos išvadą, o įvertintam neigiamai valstybės tarnautojui atsiranda pareiga sutikti su šiuo sprendimu arba nesutikti.

Trečia pasirinkimo galimybė nėra numatyta. Mano, kad ir šiuo atveju, Vertinimo komisijos išvada ir pasiūlymas turi įtakos įvertinto neigiamai valstybės tarnautojo materialinėms teisėms. Nurodo, kad jeigu Vertinimo komisijos vertinimo išvada nepriskiriama teisės aktui, sukeliančiam asmeniui materialines teisines pasekmes, tai gal šią išvadą galima būtų priskirti viešojo administravimo subjekto veiksmams ir remiantis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu įvertinti Vertinimo komisijos išvadų bei jų pagrindu atliktų ar neatliktų procedūrų teisėtumą.

Pasisakydamas dėl sprendimo priėmimo Vertinimo komisijai įvertinus valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą nepatenkinamai, pareiškėjas remiasi VTĮ 22 straipsnio 26 dalimi bei VTĮ 22 straipsnio 18 dalimi. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju ginčo objektu galėtų būti galutinis sprendimas, priimtas išvadų pagrindu ar sprendimas, priimtas pareiškėjui atsisakius siūlomo kito darbo. Teigia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo pavartota jungtis „ar“ leidžia manyti, kad esant neigiamam valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos įvertinimui, gali būti tik vienas sprendimas, t. y. arba sprendimas, priimtas išvadų pagrindu, arba atsisakius siūlomo kito darbo.

VTĮ 22 straipsnio 26 dalyje priimančiam į pareigas asmeniui nustatyta pareiga priimti sprendimą dėl Vertinimo komisijos išvados bei siūlymo įgyvendinimo. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju priimantysis į pareigas asmuo privalėjo priimti sprendimą – individualų teisės aktą, galintį būti ginčo objektu ir kuriuo nuspręstų įgyvendinti Vertinimo komisijos pasiūlymą perkelti karjeros valstybės tarnautoją į toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir tobulinti jo kvalifikaciją. Tik esant tokiam sprendimui ir esant rašytiniam nesutikimui su šiuo sprendimu, galimas kitas sprendimas – atleidimas iš pareigų. Nagrinėjamu atveju sprendimo dėl Vertinimo komisijos išvados bei pasiūlymo įgyvendinimo nebuvo, o buvo tik pasiūlymas būti perkeltam į žemesnes pareigas ir pakeisti darbo vietą. Atkreipia dėmesį, kad nei VTĮ nei Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklėse nėra nustatyta tokia procedūra, kad esant Vertinimo komisijos neigiamai valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadai, nereikia priimti sprendimo dėl išvados įgyvendinimo, o pakanka tik paprastu raštu pasiūlyti duoti sutikimą būti perkeltam į žemesnes pareigas ir tik po atsakymo į pasiūlymą priimti atitinkamą sprendimą. Negali būti nustatytas toks teisinis reglamentavimas, kai nepriėmus jokio sprendimo, iš valstybės tarnautojo, kurio tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, reikalaujama sutikimo būti perkeltam į žemesnes pareigas.

Nurodo, jog tuo atveju, jei nesutinkama su aktais, nesukeliančiais jokių materialinių teisinių pasekmių, tai ir nesutikimas neturėtų sukelti jokių materialinių teisinių pasekmių. Deja, faktinės aplinkybės susiklostė priešingai (buvo atleistas iš valstybės tarnybos už tai, kad nesutiko su procedūriniais dokumentais, nesukeliančiais jokių teisinių pasekmių). Nori patikslinti, jog į Vilniaus apygardos administracinį teismą kreipėsi dėl įsakymo panaikinimo dėl to, kad jis buvo priimtas mano atsisakymo būti perkeltam į kitą darbo vietą pagrindu. Šio įsakymo teisėtumas nėra motyvuojamas remiantis Vertinimo komisijos išvadomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Atskirasis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą. Šia nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Vertinimo komisijos 2014 m. vasario 11 d. išvadą, 2014 m. sausio 20 d. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadą bei VMVT direktoriaus 2014 m. vasario 12 d. raštą Nr. B6-(4.16)-228 „Dėl pasiūlymo būti perkeltam į žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas“.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ne visų viešojo administravimo srityje priimamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose pareiškiant dėl jų atskirus (savarankiškus) reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, nes vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra, jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu) (žr., pvz., LVAT 2011 m. birželio 20 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A261-69/2011, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 21, 2011 m.).

Nesutikdama su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundą dėl TVV išvados, Vertinimo komisijos išvados ir VMVT Rašto, kuriuo pareiškėjui pasiūlyta užimti atitinkamas pareigas, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėjų kolegija remiasi Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsniu, kuris reglamentuoja valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo procedūrą, taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šiuo klausimu suformuota administracinių teismų praktika (ABTĮ 13 str. 1 d. 20 str. 3 d.).

Pagal VTĮ 22 straipsnio nuostatas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra procedūra, susidedanti iš atitinkamų etapų, kurioje priimami atitinkami aktai.

Pirmasis etapas yra valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo atliekamas valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas, kuris įforminamas tarnybinės veiklos vertinimo išvada (VTĮ 22 str. 5 d.). Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai, jo teisinė padėtis nesikeičia ir valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejį, kai šis valstybės tarnautojas prašo, kad jo tarnybinę veiklą vertintų vertinimo komisija (VTĮ 22 str.7 d.). Jeigu tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą vertina vertinimo komisija (VTĮ 22 str.8 d.). Taigi įstatymas nenumato valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo Vertinimo komisijoje tik tuo atveju, jei tiesioginis vadovas valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą įvertina gerai. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio 9,10 ir 11 dalių nuostatas tiesioginis vadovas, įvertinęs valstybės tarnautojo tarnybinę veiklą labai gerai, patenkinamai arba nepatenkinamai, vertinimo komisijai teikia valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimo išvadą su vienu iš vertinimo rezultatą atitinkančių pasiūlymų, numatytų šio straipsnio 14, 15,17,18 dalyse.

Pagal minėtą teisinį reguliavimą tiesioginio vadovo išvada yra procedūrinis dokumentas, kurios pagrindu Vertinimo komisija atlieka valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą pagal Vertinimo taisyklėse nustatytą procedūrą ir priima pateikia valstybės tarnautoją į pareigas priimančiam asmeniui atitinkamą pasiūlymą (VTĮ 22 str. 6-8, 14-18 d.). Atsižvelgdamas į Vertinimo komisijos išvadą, valstybės tarnautoją priimantis asmuo gali priima sprendimą dėl Vertinimo komisijos pasiūlymo įgyvendinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas Valstybės tarnybos įstatymo 22 straipsnio nuostatų taikymo praktiką (ABTĮ 13 str. 1 d. 20 str. 3 d.) ne kartą yra nurodęs, jog tiesioginio vadovo išvada apie valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimą (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-555/2010, 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-695/2008), taip pat vertinimo komisijos išvada (žr., pvz., LVAT 2011 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-208/2011, 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-724/2010, 2010 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756 -146/2010; 2007 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-230/2007 ir kt.) yra procedūriniai dokumentai ir jie negali būti ginčo administraciniame teisme dalykas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl šių procedūrinių dokumentų yra akcentavęs, kad teismui atsisakant priimti minėto pobūdžio reikalavimus, asmenims nėra užkertamas kelias į teisminę gynybą, nes šiais reikalavimais keliami klausimai iš esmės teisme gali būti išnagrinėti ginčijant į pareigas valstybės tarnautoją priimančio asmens sprendimą t.y. galutinį vertinimo procedūros aktą, kadangi būtent šis aktas asmeniui sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-483/2011).

Pareiškėjas skundu, kurį pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartimi atsisakė priimti, siekia iškelti administracinį ginčą dėl tiesioginio vadovo tarnybinės veiklos vertinimo 2014 m. sausio 20 d. išvados, kurioje jo tarnybinė veikla įvertinta nepatenkinamai, Vertinimo komisijos išvados, kurioje pateiktas pasiūlymas perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas, taip pat VMVT direktoriaus Raštą, kuriuo pareiškėjui siūlomos žemesnės pareigos, t. y. procedūrinius dokumentus, tačiau neskundžia galutinio vertinimo procedūros dokumento. Pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 8 d. nutartyje teisingai įvertinęs, kad pareiškėjo pateiktas skundas yra dėl tarpinių (procedūrinių) dokumentų, kurie negali būti ginčo administracinėje byloje dalykas, atsisakydamas priimti skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kuri atitinka pirmiau minėtą suformuotą administracinių teismų praktiką.

Pažymėtina, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis pareiškėjas Vilniaus apygardos administracinį teismui kitoje administracinėje byloje (proceso Nr. 3-61-01378-2014-9) apskundė galutinį tos pačios vertinimo procedūros aktą, t. y. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2014 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. B2-176 „Dėl R. P. atleidimo iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų“.

Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo R. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas