A-1470-602/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1470-602/2015

Teisminio proceso 3-64-3-00155-2014-4

Procesinio sprendimo kategorijos 70.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo G. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras) prašymu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. J. (toliau – ir atsakovas) 114,68 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava) už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo G. J. pareiškėjui 114,68 Lt vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d.

Teismas nurodė, kad atsakovas gyvena Šiaulių mieste ir yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Iš pažymos (b. l. 5) matyti, kad atsakovo įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. yra 114,68 Lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.59 str.). Atsakovas netinkamai vykdė savo prievolę mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jo priteistina įsiskolinimo suma pareiškėjui (CK 6.38 str.).

III. Atsakovas G. J. 2014 m. vasario 21 d. padavė apeliacinį skundą (b. l. 24), kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą. Taip pat prašoma priteisti 250 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliaciniame skunde nurodo, kad niekada nebuvo buto adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai, savininku. Raginimo apie nesumokėtą rinkliavą negavo. Pažymi, kad gyvena pas motiną, Klaipėdos mieste.

Pareiškėjas Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 27-29) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą pareiškėjui atsisakius prašymo ir administracinę bylą nutraukti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Pareiškėjas VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo G. J. 114,68 Lt vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2007 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo prašymą patenkino.

Atsakovas G. J. 2014 m. vasario 21 d. padavė apeliacinį skundą, kurį gavęs, pareiškėjas perskaičiavo atsakovo mokėtiną vietinę rinkliavą ir skolą anuliavo, remdamasis tuo, kad atsakovas Šiaulių mieste ginčo laikotarpiu negyveno. Į bylą pateikta 2014 m. kovo 4 d. pažyma Nr. 14-R-1850 patvirtina minėtus faktus.

2014 m. kovo 5 d. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą pareiškėjas nurodo, kad atsisako pareikšto prašymo ir prašo administracinę bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 3 punktas numato, jog jei pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, teismas nutraukia bylą. ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta, jog pareiškėjas teise atsisakyti skundo (prašymo) gali pasinaudoti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Nurodytos ABTĮ normos yra taikomos nagrinėjant administracines bylas pirmosios instancijos teisme, tačiau, vadovaujantis ABTĮ 133 straipsniu, apeliacinis procesas vyksta pagal tas pačias taisykles, kaip ir procesas pirmosios instancijos teisme, išskyrus numatytas išimtis. Todėl apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo atsisakymą, gali nutraukti bylą ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto pagrindu. Pabrėžtina, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, jog ši pareiškėjo teisė – atsiimti skundą – apima ir bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos metu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-729/2008, 2014 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1856/2014).

2014 m. kovo 5 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštas atsisakymas nuo prašymo administracinėje byloje Nr. I-677-257/2014 kuriame nurodoma, kad pareiškėjui yra žinomos atsisakymo nuo prašymo ir bylos nutraukimo procesinės pasekmės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad paduotas atsisakymas nuo prašymo neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų, pareiškėjui yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės, todėl nėra kliūčių nutraukti bylą.

Bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (ABTĮ 102 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad byla turi būti nutraukta pareiškėjui atsisakius nuo prašymo, naikina Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą.

Atsakovas apeliaciniame skunde buvo pateikęs prašymą priteisti iš pareiškėjo apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas – 250 Lt už advokato pagalbą (Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimo išaiškinimą ir teisines konsultacijas).

Pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma taikoma tada, kai yra priimamas procesinis teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės. Tačiau byla gali būti užbaigiama ir nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės – nutraukus bylą (ABTĮ 101 str.) ar palikus skundą nenagrinėtą (ABTĮ 103 str.). ABTĮ nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo minėtais atvejais, išskyrus ABTĮ 44 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Kitais atvejais išlaidų paskirstymo klausimas pareiškėjui atsisakius skundo turėtų būti sprendžiamas įvertinant, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundo atsisakė dėl to, jog atsakovas ginčo laikotarpiu bute (duomenys neskelbtini), Šiauliai, negyveno. Pažymėtina, kad atsakovas iki 2007 m. spalio 10 d. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Nors atsakovas teigia, kad buvo išvykęs gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, tačiau pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį, asmenys, išvykstantys iš Lietuvos ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, deklaruoja apie gyvenamosios vietos pakeitimą per 7 darbo dienas iki išvykimo. Taigi būtent atsakovui, išvykusiam gyventi iš Lietuvos, teko pareiga deklaruoti gyvenamosios vietos pasikeitimą. Pagal bylos aplinkybes matyti, kad minėtos pareigos atsakovas neįvykdė, todėl pareiškėjas skaičiavo jam vietinę rinkliavą ir kreipėsi į teismą dėl jos priteisimo. Tuo tarpu iš bylos aplinkybių matyti, kad nuo 2007 m. spalio 11 d. atsakovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Šiaulių miesto savivaldybėje (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 str. 7 d.). Todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjas turėjo atsižvelgti į minėtą aplinkybę.

Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors atsakovas pareiškėjo prašymo geruoju nepatenkino, būtent jo veiksmai lėmė, kad pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad nėra pagrindo priteisti atsakovui iš pareiškėjo prašomas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktu, 133 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 11 d. sprendimą.

Administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui G. J. dėl vietinės rinkliavos priteisimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius