A-485-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-485-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03847-2013-1

Procesinio sprendimo kategorija 29

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. Ž. (V. Ž.) skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. Ž. (V. Ž.) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK, Komisariatas) 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-3131 neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ginklus bei neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus ir įpareigoti išduoti tokį leidimą.

Paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą, tačiau Komisariatas 2013 m. rugsėjo 13 d. nusprendė neišduoti jam leidimo įsigyti ginklus ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus. Pabrėžė, kad leidimas laikyti šaunamąjį ginklą pareiškėjui buvo išduotas 2008 m. spalio 21 d. ir galiojo iki 2013 m. spalio 20 d. Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo galimai padarytos nusikalstomos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. specialistas D. M. 2010 m. balandžio 28 d. žodiniu sprendimu paėmė iš jo leidimą laikyti ginklą bei patį ginklą ir perrašė šį ginklą V. M.. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nubaustas bauda, kurią 2010 m. rugpjūčio 25 d. sumokėjo. Atkreipė dėmesį, kad 2012 m. vasario 1 d. kreipėsi į Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatą, prašydamas išduoti leidimą įsigyti ginklą, tačiau 2012 m. vasario 27 d. raštu Nr. 10-97-S-1664 buvo informuotas, kad jam išduotas leidimas laikyti ginklus panaikintas ir priimtas sprendimas atsisakyti išduoti leidimą ginklams. Pažymėjo, kad 2012 m. birželio 15 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas nutartimi panaikino pareiškėjo teistumą. Po teistumo panaikinimo jis vėl kreipėsi su prašymu išduoti leidimą ir 2012 m. liepos 20 d. raštu Nr. 10-97-S-5904 buvo informuotas apie atsisakymą išduoti leidimą. Savo reikalavimus pareiškėjas grindė tuo, kad nors leidimas atimtas Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato viršininko 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 10-97-S-1664, tačiau faktiškai leidimas ir ginklas atimtas 2010 m. balandžio 28 d. D. M. žodiniu sprendimu, t. y. pareiškėjo teisė laikyti ginklą yra atimta ilgiau kaip trejus metus.

Atsakovas Komisariatas atsiliepime (b. l. 20–22) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. gavus pareiškėjo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu (toliau – ir Įstatymas) ir patvirtintomis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklėmis, buvo atlikti patikrinimai, per kuriuos nustatyta, kad 1999 m. liepos 12 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-002573-99 pagal BK 82 straipsnio 1 dalį. 1999 m. rugsėjo 3 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas pripažino V. Ž. kaltu pagal BK 82 straipsnio 1 dalį baudžiamojoje byloje Nr. 97-1-00273-99. V. Ž. baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-04116-09 2010 m. vasario 1 d. buvo pripažintas įtariamuoju ir Vilniaus apygardos teismas 2010 m. birželio 17 d. pripažino jį kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. 2012 m. birželio 15 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 97 straipsnio 7 dalimi, priėmė nutartį panaikinti pareiškėjo teistumą. 2012 m. liepos 2 d. Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate buvo gautas V. Ž. prašymas leisti įsigyti ginklą. 2012 m. vasario 27 d. Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato sprendimu Nr. 10-97-IL-107 buvo panaikintas V. Ž. leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 182. 2012 m. liepos 20 d. Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato sprendimu Nr. 10-97-IL-464 V. Ž. atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklą. Atkreipė dėmesį į įsiteisėjusį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-907-561/2013, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl 2012 m. liepos 20 d. Komisariato sprendimo Nr. 10-97-IL-464 atsisakyti V. Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklą panaikinimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. birželio 19 d. sprendimu (b. l. 140-143) pareiškėjo V. Ž. skundą atmetė.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas nustatė, kad 2009 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjui buvo išduotas iki 2013 m. spalio 16 d. galiojantis leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 182 (b. l. 122–123). Pareiškėjas 2010 m. balandžio 28 d. parduotuvėje „EKOLIET“ pardavė medžioklinį lygiavamzdį ginklą V. M. (b. l. 10). Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-172/2010 V. Ž. už neteisėtą disponavimą šaudmenimis buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 9100 Lt dydžio bauda (b. l. 68–77). 2012 m. vasario 1 d. pareiškėjas Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatui pateikė prašymą išduoti leidimą įsigyti ginklą su priedais (b. l. 85–88).

Komisariatas, atsižvelgęs į Vilniaus apygardos teismo 2010 m. birželio 17 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-172/2010, kuriuo pareiškėjas buvo pripažintas kaltu už neteisėtą disponavimą šaudmenimis, 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 10-97-IL-107 atsisakė V. Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklus ir panaikino leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 182 (b. l. 78–79). Pareiškėjas 2012 m. vasario 27 d. raštu buvo informuotas apie 2012 m. vasario 27 d. sprendimą Nr. 10-97-IL-107 (b. l. 110). 2012 m. birželio 15 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismas, vadovaudamasis BK 97 straipsnio 7 dalimi, priėmė nutartį panaikinti pareiškėjo teistumą (b. l. 61–62).

Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate 2012 m. liepos 2 d. gautas V. Ž. prašymas leisti įsigyti šaunamąjį ginklą medžioklei su priedais (b. l. 57–60). Komisariatas 2012 m. liepos 20 d. sprendimu Nr. 10-97-IL-464 „Atsisakyti V. Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklą“ atsisakė V. Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklą (b. l. 56). Pareiškėjas 2012 m. liepos 20 d. raštu buvo informuotas apie 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 10-97-IL-464 (b. l. 82). Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2013 m. vasario 6 d. buvo priimtas sprendimas administracinėje byloje Nr. I-907-561/2013 atmesti pareiškėjo skundą, kuriame jis prašė panaikinti Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2012 m. liepos 20 d. sprendimą Nr. 10-97-IL-464 atsisakyti V.

Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklą ir įpareigoti Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatą išduoti V. Ž. leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus (įsiteisėjo 2013 m. vasario 21 d.) (b. l. 51–55). Komisariate 2013 m. rugpjūčio 13 d. gautas pareiškėjo prašymas leisti įsigyti šaunamąjį ginklą medžioklei su priedais (b. l. 25–28). Komisariatas 2013 m. rugpjūčio 13 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. 10-8-IL-3131 atsisakyti V. Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklą (b. l. 23–24). Pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 13 d. raštu buvo informuotas apie 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-3131 (b. l. 7).

Pažymėta, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas remiantis šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai (Įstatymo 18 str. 2 d. 12 p.). Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą, leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami atsiradus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punkte, nustatytoms sąlygoms.

Vertinta, jog ginčo byloje dėl aplinkybės, kad pareiškėjui leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 182 buvo panaikintas Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 10-97-IL-107, nėra. Ginčas kilo dėl Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto 3 m. termino skaičiavimo pradžios momento. Pareiškėjo teigimu, jis nepagrįstai Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto prasme nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes, nors leidimas formaliai atimtas 2012 m. vasario 27 d., tačiau faktiškai leidimas ir ginklas atimtas 2010 m. balandžio 28 d. D. M. žodiniu sprendimu, t. y. pareiškėjo teisė laikyti ginklą yra atimta daugiau kaip prieš 3 m. Atsakovo nuomone, Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytas 3 m. terminas skaičiuotinas nuo leidimo laikyti (nešiotis) ginklą panaikinimo momento, todėl pagrįstai pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą įsigyti ginklus.

Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatyto 3 m. termino pradžią sieja su leidimo nešiotis, leidimo laikyti ginklą panaikinimo momentu. Pareiškėjas teigia, kad Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2012 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 10-97-IL-107 panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 182 priimtas nepagrįstai per vėlai nuo aplinkybių panaikinti leidimą atsiradimo momento. Pažymėta, kad Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2012 m. vasario 27 d. sprendimo Nr. 10-97-IL-107 teisėtumas ir pagrįstumas nėra šio ginčo dalykas. Be to, 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 10-97-IL-107 buvo remiamasi nagrinėjant administracinę bylą Nr. I-907-561/2013. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-907-561/2013, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, padarė išvadą, kad Komisariatas, 2012 m. liepos 20 d. priimdamas sprendimą Nr. 10-97-IL-464 atsisakyti V. Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklą, tinkamai taikė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte nustatytą teisės normą ir pagrįstai atsisakė V. Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklą, t. y. teismas minėtoje byloje pritarė atsakovo pozicijai, kad leidimas įsigyti ginklą pareiškėjui negali būti išduotas, nes leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 182 jam buvo panaikintas 2012 m. liepos 27 d. ir nuo to momento nėra praėję 3 m. Atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas minėto Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-907-561/2013 apeliacine tvarka neskundė, sprendimas įsiteisėjo 2013 m. vasario 21 d.

Remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgęs į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, įtvirtintą ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad 2012 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 10-97-IL-107 nėra pripažintas neteisėtu ir nepagrįstu, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinto 3 m. termino skaičiavimo pradžios momentą, negu jį nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-907-561/2013. Taigi pareiškėjo argumentas, kad jo teisė laikyti ginklą yra atimta daugiau kaip prieš 3 m., esant nenuginčytam Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2012 m. vasario 27 d. sprendimui Nr. 10-97-IL-107, atmestinas kaip nepagrįstas. Kitų skundžiamo sprendimo nepagrįstumo ar neteisėtumo pagrindų pareiškėjas nenurodė. Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, išdėstytais motyvais ir teisės aktų analize, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti Komisariato 2013 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. 10-8-IL-3131 „Atsisakyti V. Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklus ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus“ atmestinas kaip nepagrįstas. Teismui konstatavus, kad Komisariatas priėmė pagrįstą sprendimą neišduoti V. Ž. leidimo įsigyti ginklą, yra atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Komisariatą išduoti V. Ž. leidimą įsigyti ginklus ir neterminuotą leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

III. Pareiškėjas V. Ž. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 146-151), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, patenkinant skundą, o taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Nors leidimas laikyti ginklą iš pareiškėjo atimtas Komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2012 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. 10-97-IL-107, bylos medžiaga patvirtina, jog faktiškai toks leidimas ir pats ginklas iš V. Ž. atimtas Šalčininkų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyr. specialisto D. M. 2010 m. balandžio 28 d. žodiniu sprendimu (2010 m. balandžio 28 d. pažyma Nr.113 apie ginklo perrašymą V. M.), t. y. V. Ž. teisė laikyti ginklą yra atimta jau daugiau kaip 3 metai. Ta aplinkybė, kad 2010 m. birželio 17 d. įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui V. Ž. atžvilgiu, atsakovas teisę laikyti šaunamąjį ginklą atėmė tik 2012 m. vasario 27 d., t. y. praėjus 1 m. 8 mėn. po apkaltinamojo nuosprendžio (nors, minėta, teisė laikyti šaunamąjį ginklą ir pats ginklas realiai buvo atimti dar ikiteisminio tyrimo metu), neturėtų bloginti pareiškėjo padėties ir riboti jo teisių ilgiau, nei numato įstatymai. Pažymi, kad teisės laikyti ginklą atėmimas 2012 m. vasario 27 d. buvo susijęs su paties V. Ž. raštišku prašymu išduoti jam leidimą laikyti ginklą, nes nesant tokio prašymo, atsakovas, galimai, apskritai nebūtų priėmęs jokio formalaus sprendimo arba būtų priėmęs jį dar vėliau, dėl ko V. Ž. teisės nepagrįstai būtų apribotos dar ilgesnį laiką. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškinęs, kad policijos institucijos, gavusios iš teismo nutarimą, kuriuo asmeniui buvo pritaikyta nuobauda, susijusi su specialių teisių atėmimu, privalo imtis aktyvių veiksmų, jog nutarimas būtų vykdomas (nutartis administracinėje byloje Nr. N444-197/2011). Nagrinėjamu atveju leidimo ginklui laikyti ir paties ginklo paėmimas 2010 m. balandžio 28 d. buvo įvykdyti ne V. Ž. valia, o vykdant privalomą žodinį pareigūno D. M. nurodymą. Taigi, tiek nuo minėtos datos, tiek nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos 2010 m. birželio 27 d. jau yra praėję daugiau kaip 3 metai, todėl V. Ž. laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, kuriam netaikomos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos ir nėra kliūčių išduoti leidimą šaunamojo ginklo laikymui.

2) Teismo sprendime nurodyti motyvai, kad įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-907-561/2013 nurodyta, jog Šalčininkų rajono policijos komisariatas, 2012 m. vasario 20 d. priimdamas sprendimą Nr. 10-97-IL-464 atsisakyti V. Ž. išduoti leidimą įsigyti ginklą tinkamai taikė Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktą ir tai yra ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, nepagrįsti. ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje kalbama apie „faktus, nustatytus įsiteisėjusiu teismo sprendimu“, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendime minimas tinkamas teisės aktų taikymas, t. y. padaryta atitinkama teisinė išvada, o ne konstatuotos kokios nors faktinės aplinkybės.

3) Teismo motyvas, kad V. Ž. neskundė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimo šioje byloje teisiškai nereikšmingas, tačiau aiškintinas tuo, kad Šalčininkų rajono policijos komisariato 2012 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 10-97-IL-107 formaliai yra teisingas ir pagrįstas, nes teisines prielaidas jį priimti sudarė 2010 m. birželio 17 d. apkaltinamasis nuosprendis. Pareiškėjo skundo teismui esmė tai, kad leidimas laikyti ginklą ir pats ginklas iš jo buvo paimti žymiai anksčiau (2010 m. balandžio 28 d.), nei priimtas formalus sprendimas, t. y. jo teisė laikyti ir naudotis ginklu ribojama daugiau nei 3 metai, o tai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 158-160) prašo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į apeliacinį skundą, be argumentų pateiktų atsiliepime į skundą, nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. Ž. skundą, padarė teisingą išvadą, kad Vilniaus AVPK tinkamai įvertino ginčo aplinkybės, pagrįstai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimų įsigyti, laikyti, nešiotis ginklus išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, ir priėmė pagrįstą sprendimą. Teismas konstatavo, kad pagal ABTĮ 58 straipsnio 2 dalį, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje byloje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracinės bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys ir atsižvelgęs į įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principą, įtvirtintą ABTĮ 14 straipsnio 1 dalyje, taip pat į tai, kad 2012 m. vasario 27 d. sprendimas Nr. 10-97-IL-107 nėra pripažintas neteisėtu ir nepagristu, darė išvadą, kad, šiuo atveju nėra teisinio pagrindo kitaip vertinti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkte įtvirtinto 3 metu termino skaičiavimo pradžios momentą, negu jį nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. vasario 6 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 1-907-561/2013.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo 2013 09 13 sprendimo Nr. 10-8-IL-3131, kuriuo atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus. Šis sprendimas priimtas remiantis LR Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu bei 18 straipsnio 2 dalies 12 punktu.

Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punktas nustato, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais [...] ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjo turėtas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 182 buvo panaikintas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2012 02 27 sprendimu Nr. 10-97-IL-107 (b.l. 78-79). Duomenų apie tai, kad šis sprendimas būtų pakeistas ar panaikintas, byloje nėra. Atsižvelgiant į šią faktinę aplinkybę, taip pat į tai, jog nuo šio sprendimo priėmimo dienos nėra praėję trys metai, taip pat įvertinus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 12 punkto nuostatas, konstatuotina, jog pareiškėjas laikytinas asmeniu nesančiu nepriekaištingos reputacijos, todėl jam sutinkamai su Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, negali būti išduotas leidimas įsigyti, laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus.

Apeliacinio skundo argumentai, kad leidimas laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus pareiškėjui faktiškai buvo atimtas anksčiau, žodiniu pareigūno nurodymu, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo turėtas leidimas laikyti (nešioti) šaunamuosius ginklus Nr. 182 buvo panaikintas anksčiau nei 2012 02 27 sprendimu Nr. 10-97-IL-107. Faktinė aplinkybė, kad pareiškėjas savo turėtą medžioklinį lygiavamzdį ginklą ESCORT MAGNUM perleido kitam asmeniui 2010 04 28, nepatvirtina pareiškėjo teiginių apie leidimo laikyti (nešioti) šaunamąjį ginklą panaikinimą, nes pareiškėjo pateiktoje pažymoje Nr. 113 vienareikšmiškai nurodyta, jog pareiškėjas ginklo perdavimo momentu turėjo galiojantį leidimą laikyti ir nešioti ginklą Nr. 182 (b.l. 100).

Esant išdėstytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismo kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, bylą išnagrinėjo pilnai ir visapusiškai, tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, procesinės teisės normų pažeidimų nepadarė, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pagrindo nėra.

Teismo kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a

V. Ž. (V. Ž.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas