A-291-525/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-291-525/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06869-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 28; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių ratas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių ratas“ skundą atsakovams Lietuvos vyriausybei, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, Išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniu uždarajai akcinei bendrovei „Informacinių technologijų pasaulis“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Anykščių ratas“ su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2013 m. spalio 24 d. Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir Komisija) sprendimą Nr. 17R-908 (toliau – ir Sprendimas) dalyje, kurioje nekompensuotinomis pripažintos išlaidos dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo, išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu ir išlaidos susijusios su stogo parengimu saulės šviesos energijos elektrinės veiklai ir grąžinti pareiškėjo prašymą Nr. 15R-780 komisijai nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 13 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją (toliau – ir Ministerija), su prašymu išduoti leidimą plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, ketindamas įrengti ir eksploatuoti apie 300 kv. m saulės fotomodulius. 2013 m. sausio 17 d. pasikeitus Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – ir AIEĮ) nuostatoms ir todėl sumažėjus elektros energijos supirkimo tarifui, pareiškėjas nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos energetikos, todėl su 2013 m. rugpjūčio 22 d. prašymu Nr. 15R-780 kreipėsi į Komisiją kompensuoti patirtas išlaidas.

Komisija skundžiamu sprendimu nusprendė kompensuoti išlaidas už sumokėtą valstybės rinkliavą, už Ministerijos išduotą veiklos elektros energijos sektoriuje leidimą ir kitas išlaidas, t. y. viso 111 Lt. Tuo pačiu sprendimu Komisija taip pat nusprendė nekompensuotinomis pripažinti išlaidas už sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo (96 896,80 Lt) bei išlaidas, susijusias su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (2 000 Lt), nes nebuvo pateikti šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas, nes pareiškėjas kartu su prašymu Komisijai buvo pateikęs visus išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kurie pagrindė, kad pareiškėjas su UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ 2012 m. rugpjūčio 7 d. buvo sudaręs pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/3 (toliau – ir Sutartis), pagal kurią UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ įsipareigojo parduoti ir įrengti 30 kWh galios saulės šviesos energijos elektrinę bei atlikti kitas paslaugas. Tuo tarpu pareiškėjas, vykdydamas pirkimo-pardavimo sutarties 4.1 punktą, pagal pateiktas išankstinio mokėjimo sąskaitas, 2012 m. rugpjūčio 8 d. pervedė pardavėjui 35 404,60 Lt ir 2012 m. rugsėjo 7 d. dar papildomai 17 809,37 EUR (492,20 Lt), t. y. viso 96 896,80 Lt.

Pagal pirkimo-pardavimo sutartį, UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ taip pat atliko ir kitus papildomus darbus susijusius su elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų gavimu, kurie pagal pardavėjo komercinį pasiūlymą buvo įvertinti 2 000 Lt. Tačiau atskiro pavedimo šiai sumai padaryta nebuvo. Minėti dokumentai buvo parengti, todėl 2 000 Lt išskaitytini iš bendros sumos. Komisija be pagrindo nekompensavo šios sumos, nes teikiant prašymą ši suma buvo išskirta ir nurodyta, kaip išlaidos, susijusios su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengti.

Už stogo darbus sumokėjo 632,07 Lt, kuriuos Komisijos prašė kompensuoti, tačiau Komisija nepagrįstai šių išlaidų nekompensavo, kaip tiesiogiai nesusijusių su projekto įgyvendinimu. Vertino, jog Komisija neišsamiai įvertino įrodymų ir aplinkybių visumą, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Atsakovas Komisija atsiliepime (b. l. 34–37) prašė pareiškėjo skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4 punkte, kompensuojamomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Komisija sprendimu nekompensavo prašomų kompensuoti: 2 000 Lt išlaidų, susijusių su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, 96 896,80 Lt išlaidų dėl sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų, 6 768,60 Lt išlaidų už stogo, ant kurio turėjo būti montuojamos elektrinės, remontą bei 413,22 Lt išlaidų už topografinės nuotraukos parengimą. Atsakovas, priimdama, iš dalies neigiamą sprendimą, vadovavosi Aprašo 4 ir 5 punkto nuostatomis. Dėl avansinių mokėjimų (96 896,80 Lt) nurodė, kad avansiniai mokėjimai galėtų būti susigrąžinami iš UAB „Informacinių technologijų pasaulis“, nes kaip tvirtina 2012 m. rugpjūčio 6 d. sutarties Nr. 120806/3 6.5 punktas, avansiniai mokėjimai negrąžinami, kai UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ nutraukia sutartį dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo. Nors pareiškėjas ir turėjo galimybę susigrąžinti avansą, tačiau vėliau sutartis buvo nutraukta, o tai reiškia, kad pareiškėjas sutiko su avanso negrąžinimu. Pabrėžė, kad Aprašo 18-21 punktai tik Komisijai suteikia teisę vertinti pareiškėjo patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo – UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ atsiliepime (b. l. 66–68) prašė pareiškėjo skundą patenkinti.

Dėl avansinio mokėjimo patvirtino, kad pareiškėjas 2012 m. rugsėjo mėn., t. y. dar iki priimant sprendimą nutraukti projektą, rangovui (UAB „Informacinių technologijų pasaulis“) sumokėjo 96 896,80 Lt avansą. Rangovas parengė visus reikiamus dokumentus ir pareiškėjui buvo išduotas leidimas plėtoti elektros energiją. Vėliau pareiškėjo iniciatyva buvo nuspręsta sutartį nutraukti, o avanso negrąžinti. Teigė, kad pareiškėjas pilnai atitiko Aprašo 3 punkte nustatytus kriterijus, todėl turėjo teisę kreiptis į Komisiją dėl išlaidų kompensavimo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu (b. l. 95-99) pareiškėjo UAB „Anykščių ratas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas Komisijai pateikė prašymą dėl išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu kompensavimo. Prie prašymo pridėjo dokumentus susijusius su elektrinės projekto plėtojimu ir prekių įsigijimą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Komisija 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu paprašė pareiškėjo pateikti papildomus dokumentus (b. l. 17). Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, 2013 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 17R-908 nusprendė tik iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas – 111 Lt.

Teismas citavo Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas) 3 straipsnio 1 dalį, Aprašo 4, 10, 20 punktus, nurodė, kad Aprašo 5 punkte įtvirtintos kompensuotinų išlaidų kategorijos.

Pažymėta, kad Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas buvo priimtas 2013 m. sausio 17 d., įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Byloje pateiktos 2013 m. kovo 18 d. paslaugų atlikimo sutarties Nr. A45 (b. l. 50–51), sudarytos tarp pareiškėjo ir VĮ Valstybės žemės fondas, pagrindu buvo atlikta topografinė nuotrauka, už kurią pareiškėjas apmokėjo 2013 m. liepos 12 d. pavedimu (b. l. 53). Atsižvelgiant į tai, kad už paslaugas buvo sumokėta po 2013 m. vasario 1 d., šios išlaidos pagrįstai atsisakytos kompensuoti Aprašo 4 punkto pagrindu.

Dėl pareiškėjo prašytų kompensuoti 2 000 Lt turėtų išlaidų, susijusių su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, kurių kaip pagrindą nurodė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/3 (b. l. 11–14) ir pavedimus (b. l. 15, pagrindas – avansas pagal sutartį Nr. 120806/3, b. l. 16, pagrindas – avansas pagal sutartį Nr. 120806/3), teismas pažymėjo, jog iš pavedimų matyti, kad bendra pervesta suma sudarė 96 896,80 Lt. Pareiškėjui nepateikus rašytinių įrodymų pagrindžiančių turėtų išlaidų susijusių su būtent prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu, pareiškėjas 2013 m. rugsėjo 20 d. raštu buvo įpareigotas pakartotinai pateikti papildomus dokumentus (b. l. 54). Pareiškėjas pateiktame 2013 m. rugsėjo 25 d. rašte nurodė, kad atskiro pavedimo 2 000 Lt sumai padaryta nebuvo, todėl įrodymais pagrįsti negali bei kartu pažymėjo, kad šią sumą pardavėjas (UAB „Informacinių technologijų pasaulis“) užskaitė iš sumokėto avanso. Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kompensuojamos galėtų būti tik išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais pagrįstos ir patvirtintos išlaidos. Teismas vertino, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo argumentai dėl 2 000 Lt patirtų išlaidų už leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl šių išlaidų kompensavimas prieštarautų Aprašo 4 punkte įtvirtintai imperatyviai sąlygai dėl pagrįstų įrodymų pateikimo.

Taip pat vertinta, kad pareiškėjas prašomas kompensuoti 6 768,60 Lt išlaidas grindė sąskaita-faktūra JPR Nr. 10009703 (b. l. 23), kurias patytė apmokėdamas už medžiagą stogo, ant kurio turėjo būti montuojama elektrinė, remontui. Skunde nurodė, kad saulės šviesos elektrinę ketinant įrengti ant pastato stogo, kuris nebuvo pritaikytas elektrinės veiklai, buvo būtina pašalinti ventiliacinius kaminus, išvedant juos pro sienas. Tuo tarpu pastato stoge likusias ventiliacijos angas buvo būtina užtaisyti stogo danga. Taip stogas buvo parengtas elektrinės veiklai. Pareiškėjo teigimu, šios išlaidos pilnai atitinka Aprašo 5.4 ir 5.4.1 punktuose apibūdinančias ir kompensuotinas išlaidas. Pacitavęs Aprašo 5.4 ir 5.4.1 punktus, teismas šiuo aspektu pažymėjo, kad 6 768,60 Lt išlaidų turėjimą nulėmė paties pareiškėjo pasirinkimas saulės šviesos elektrinę įrengti ant pastato stogo, t. y. vietoje, kuri, kaip nurodė ir pats pareiškėjas, nebuvo pritaikyta elektrinės veiklai. Be to, išlaidos stogo dangos įsigijimui (t. y. išlaidos susidariusios būtent dėl paties pareiškėjo pasirinkimo) nepriskirtinos prie išlaidų, nurodytų Aprašo 5.4 ir 5.4.1. punktuose. Atsižvelgiant į tai, 6 768,60 Lt pareiškėjui buvo nekompensuoti pagrįstai.

Taip pat vertinta, kad remdamasis Aprašo 5.4.3 punktu pareiškėjas prašo grąžinti 96 896,80 Lt išlaidų, pagrindu nurodydamas 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/3 (b. l. 11–14) ir pavedimus (b. l. 15, 16). Sutarties sudarytos tarp UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (Pardavėjas) ir UAB „Anykščių ratas“ (Pirkėjas) 6.5 punkte nustatyta, kad pardavėjui nutraukus sutartį dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo, avansiniai mokėjimai negrąžinami. Į bylą pateiktas 2013 m. kovo 26 d. Susitarimas „Dėl sutarties nutraukimo“ (b. l. 21–22, toliau ir – Susitarimas) tvirtina, kad tarp šalių sudaryta 2012 m. rugpjūčio 6 d. sutartis buvo nutraukta.

Sutarties nutraukimo pagrindas – nuo 2013 m. sausio 17 d. pasikeitusios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos, dėl kurių pareiškėjui, sutarties tolimesnis vykdymas ekonominiu aspektu tapo nenaudingas ir nepriimtinas. Taigi šio Susitarimo turinys tvirtina, kad sutartis iš esmės buvo nutraukta pareiškėjo iniciatyva. Susitarimo 2.1 punkte nustatyta, kad pardavėjas negrąžina pirkėjui jo už Saulės elektrinę sumokėto avanso, kuris laikomas minimaliais pardavėjo dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais.

Iš aptartų sutarties ir Susitarimo nuostatų matyti, kad avansą turėtų grąžinti pardavėjas, tačiau tik neįvykus sutarties 6.5 punkte nustatytai sąlygai. Pažymėta, kad pareiškėjas, žinodamas sutarties sąlygas ir būdamas susipažinęs su Aprašo nuostatomis, savo valia inicijuodamas sutarties nutraukimą, suprato dėl sutarties nutraukimo jo iniciatyva vėliau galimai kilsiančių pasekmių. Todėl laikyta, kad pareiškėjas savo veiksmais pats prisidėjo (gera valia) prie to, kad vėliau buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą dėl 96 896,80 Lt išlaidų kompensavimo.

Iš byloje pateiktų pavedimų (b. l. 15, 16) matyti, kad pavedimai (35 404,60 Lt ir 17 809,37 EUR) buvo atlikti 2012 m. rugpjūčio 8 d. ir 2012 m. rugsėjo 7 d., o tai reiškia, kad pavedimai buvo atlikti iki Aprašo 4 punkte nustatyto termino ir, kaip atsiliepime nurodė atsakovas, būtų galėję būti kompensuoti, tačiau, kaip jau minėta, Susitarimo pasirašymas tapo pagrindu dėl avansinių mokėjimų nekompensavimo. Pasirašydamas Susitarimą pareiškėjas sutiko su Susitarimo 2.1 punkte nustatyta sąlyga. Pareiškėjas, būdamas saistomas 2012 m. rugpjūčio 6 d. sutarties sąlygų negalėjo tikėtis, kad turėtos avansinių mokėjimų išlaidos galės būt grąžinamos Aprašo nuostatų pagrindu.

Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, byloje pateiktų rašytinių įrodymų visuma, teismas priėjo prie išvados, kad naikinti skundžiamą sprendimą pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Reikalavimas dėl perdavimo pareiškėjo prašymą Komisijai svarstyti iš naujo galėtų būti tenkinamas tik panaikinus Komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimą.

III. Pareiškėjas UAB „Anykščių ratas“ pateikė apeliacinį skundą (b. l. 103-109), kuriuo prašo panaikinti 2014 m. balandžio 29 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo UAB „Anykščių ratas“ skundą patenkinti.

Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodine tvarka.

Apeliaciniame skunde pateikia šiuos argumentus:

1) Dėl avansinių mokėjimų nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog plėtoti saulės elektrinės veiklą tapo nuostolinga, o įstatyme buvo nustatytas kompensacinis dėl to patirtų išlaidų mechanizmas, pareiškėjas sąžiningai tikėjosi, kad didžioji dalis patirtų išlaidų bus kompensuota ir išvengta nuostolingos veiklos. Pažymi, kad pareiškėjas buvo pažeidęs pirkimo-pardavimo sutarties 4.1. punkte nustatytas apmokėjimo sąlygas ir sprendžiant susidariusią situaciją derybų su pardavėju metu prieita prie išvados, kad problemos dėl pirkimo-pardavimo sutarties vykdymo ir elektrinės plėtojimu atsirado ne dėl pardavėjo kaltės, o dėl to, jog pasikeitus teisiniam reguliavimui, pareiškėjo planuota vykdyti veikla tapo nuostolinga, veikla nutraukiama pirkėjo iniciatyva.

Pažymi, jog aplinkybė, kad didžioji dalis elektros iš saulės energijos gamintojų atsisakė toliau vystyti šią savo veiklą pasikeitus įstatyminei bazei yra visuotinai žinoma ir neįrodinėtina, viešai pripažįstama ir Ministerijos. Kadangi dėl susiklosčiusios situacijos pardavėjas nebuvo kaltas, jis nesutiko grąžinti sumokėto avanso, motyvuodamas Sutarties 6.5. punktu, be to, tvirtino, esą patyręs didesnius nuostolius, nei pareiškėjo sumokėtas avansas. Siekiant teisinio aiškumo buvo susitarta nutraukti sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, joje užfiksuojant esamą padėtį.

Sudarant susitarimą pareiškėjas tikėjosi, kad nurodyti negrąžinti avansai bus kompensuoti, kaip vėliau ir buvo numatyta Apraše. Pasinaudojimas valstybės įtvirtintu kompensaciniu mechanizmu, jeigu jis atliekamas pagal nustatytą tvarką, negali būti laikomas pareiškėjo nesąžiningu veiksmu. Skirtingai, nei nurodyta teismo sprendime, pareiškėjas sudarydamas susitarimą dėl sutarties nutraukimo nežinojo ir negalėjo žinoti Aprašo nuostatų, nes pirkimo-pardavimo sutartis buvo nutraukta iki Aprašo patvirtinimo, pareiškėjui tebuvo žinomas pats faktas, kad patirtos išlaidos bus kompensuojamos, kiek tai buvo nustatyta Įgyvendinimo įstatyme.

Vertina, kad pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo forma, kalbamu atveju, nėra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą dėl patirtų išlaidų kompensavimo, tai nenumatyta nei įstatyme, nei Apraše, svarbu nustatyti pirkimo-pardavimo sutarties pasibaigimo faktinius pagrindus ir materialinės teisės kvalifikaciją. Teismo išvada, kad pareiškėjas nutraukdamas pirkimo-pardavimo sutartį šalių susitarimu suvokė sutarties nutraukimo pasekmes ir taip gera valia prisidėjo prie to, kad jo patirtos išlaidos būtų nekompensuojamos yra nekorektiškas teisiniu ir moraliniu požiūriu, mano, kad inicijuoti teisminiai ginčai dėl avanso grąžinimo būtų sukliudę įgyvendinti teisę į išlaidų kompensavimą.

2) Nesutinka, kad nebuvo pateikti jokie rodymai dėl 2 000 Lt išlaidų kompensavimo. Nurodo, kad 2012 m. rugpjūčio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigojo ir parengti pirkėjui dokumentus elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimų ir privalomų licencijų gavimui. Šie darbai, komerciniame pasiūlyme įvertinti 2 000 Lt, buvo atlikti, minėta suma buvo sumokėta atliekant mokėjimus trečiajam suinteresuotam asmeniui pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Šias aplinkybes atsiliepime pripažino ir tretysis suinteresuotas asmuo, jos nurodytos skundžiamame sprendime, todėl išvada, kad prašymas šioje dalyje nepagrįstas jokiais įrodymais yra visiškai nepagrįstas. Tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas formaliai ir paviršutiniškai įvertino byloje esančius įrodymus. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 6 d. sudarydamas pirkimo pradavimo sutartį negalėjo numatyti, kad 2013 metais pasikeis AIEĮ, kad bus nustatytas kompensacinis mechanizmas, sudaryta Komisija, patvirtintas Aprašas, ir, kad Komisija reikalaus atskiro formalaus išskyrimo sutartyse apie dokumentų reikalingų leidimui gauti įkainojimą, kad iš pareiškėjo bus reikalaujama formaliai atskiro mokėjimo pavedimo už šias paslaugas.

3) Pasisakydamas dėl 6 768,60 Lt išlaidų už statybines medžiagas nurodo, kad sisteminė Aprašo 5, 5.4.1., 5.7. ir 6 punktų analizė leidžia daryti išvadą, kad kompensuojamų išlaidų sąrašas nėra baigtinis ir išsamus, o pavyzdinis. Komisijai yra suteikta teisė vertinti kitų išlaidų, nenumatytų aprašo 5 punkte, pagrįstumą (Aprašo 5.7. punktas). Tuo pačiu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad nepaisant to, jog Aprašo 2 priede yra numatyti kompensuotinų išlaidų maksimalūs dydžiai, Komisijai Aprašas suteikia teisę vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus maksimalius kompensuotinų išlaidų dydžius (Aprašo 6 punktas). Taip pat cituoja Aprašo 5.4 ir 5.4.1 punktus, vertina, kad stogo pritaikymo saulės elektrinės veiklai darbai bei išlaidos už statybines medžiagas, skirtos elektrinės veiklai vykdyti, laikytinos kitomis projektui būtinomis ir su tuo tiesiogiai susijusiomis elektrinės įrengimo išlaidomis bei kitais, tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusiais darbais, kurie yra kompensuotini pagal Aprašą. Teismas, atmesdamas skundą šioje dalyje, neteisingai išaiškino ir pritaikė Aprašo 5.4., 5.4.1. ir 5.7. punktus. Taip pat pažymi, kad Apraše išlaidos į kompensuotinas ir nekompensuotinas neskiriamos pagal tai, kieno pasirinkimu išlaidos patirtos. Aplinkybė, kad išlaidos patirtos asmens pasirinkimu, neduoda pagrindo šių išlaidų pripažinti nekompensuotinomis. Pažymi, jog Aprašas nustato, kad yra kompensuojamos bankui sumokėtos palūkanos. Taigi, šios išlaidos, ir be išimties visos patirtos išlaidos, susijusios su saulės elektrinės projekto vystymu yra patirtos šių elektrinių vystytojų (gamintojų) pasirinkimu.

4) Teismo argumentai dėl išlaidų už topografinę nuotrauką pertekliniai, pareiškėjas Komisijos sprendimo šioje dalyje neskundė.

5) Teismas neteisingai pritaikė byloje esančių įrodymų vertinimo ir taikymo taisykles, neįsigilino į pirkėją ir pardavėją siejusių teisinių santykių turinį bei juridinį kontekstą, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

Atsakovo Komisijos atstovas ir atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 113-116) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime pateikia šiuos argumentus:

1) Dėl argumento, jog pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo forma nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo prašymo, nurodo, kad Aprašo 4 punktas kompensuotinoms išlaidoms nustato tam tikrus reikalavimus: jos turi būti ne tik įrodytos išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais, bet ir turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d. ir taip pat turi būti pagrįstos. Aprašo 4 punktas reikalauja, kad kartu su išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais būtų pateikiami ir išlaidų pagrindimo dokumentai, t. y. Komisijai suteikiama teisė vertinti, ar išlaidos yra pagrįstos, ir reikalauti išlaidų pagrindimo dokumentų, kurių sąrašas Apraše nėra baigtinis, todėl atsižvelgiant į Aprašo nuostatas, Komisija, nagrinėdama dokumentus ir vertindama išlaidų pagrįstumą, turi teisę vertinti ir pirkimo-pardavimo sutarties turinį, formą, sutarties šalių ketinimus.

2) Dėl 200 Lt išlaidų dėl prašymo gauti leidimą plėtoti elektros energijos gamybą, atkreipia dėmesį, į Aprašo 4 punktą, nurodo, jog neginčija galimo išlaidų patyrimo fakto, tačiau šios išlaidos nepagrįstos išlaidų apmokėjimo dokumentais, todėl Komisija pagrįstai jų nekompensavo. Apeliantas savo apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad negalėjo numatyti, kad Komisija reikalaus atskiro išskyrimo sutartyse apie dokumentų, reikalingų leidimui gauti įkainojimą, taip pat kad iš pareiškėjo bus reikalaujama formaliai atskiro mokėjimo pavedimo už šias paslaugas.

3) Dėl išlaidų dėl stogo pritaikymo elektrinės veiklai, pažymi, jog pareiškėjas nenurodė kodėl stogo pritaikymo saulės elektrinės veiklai bei išlaidos už statybines medžiagas, skirtos elektrinės veiklai vykdyti yra laikytinos kitomis projektui būtinomis ir su tuo tiesiogiai susijusiomis elektrinės įrengimo išlaidomis bei kitais, tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusiais darbais, tuo tarpu teismas argumentavo, kad šių išlaidų turėjimą nulėmė pareiškėjo pasirinkimas saulės šviesos elektrinę įrengti vietoje, kuri nebuvo pritaikyta elektrinės veiklai, be to, išlaidos stogo dangos įsigijimui nepriskirtinos prie išlaidų, nurodytų Aprašo 5.4 ir 5.4.1. punktuose. Vertina, jog pareiškėjo pasirinkimas saulės šviesos elektrinę įrengti vietoje, kuri nebuvo pritaikyta elektrinės veiklai, suponuoja išvadą, kad tokios išlaidos negali būti vertinamos kaip pagrįstos ir tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos (Aprašo 3 ir 4 punktų reikalavimai).

4) Dėl avansinių mokėjimų nurodo, kad avansas pareiškėjui turėjo būti grąžintas pardavėjo. Pagal tarp jų sudarytą sutartį, avansas galėjo būti negrąžinamas tik pardavėjui ją nutraukus dėl pirkėjo įsipareigojimų nevykdymo. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas, atsakydamas į Inspekcijos 2013 m. rugsėjo 20 d. prašymą dėl papildomų dokumentų pateikimo 2013 m. rugsėjo 25 d. rašte teigė, kad avansiniai mokėjimai pagal sutarties sąlygas buvo atlikti, bet įranga neįgyta, todėl jos nuvertėjimo nėra. Atsižvelgiant į 2012 m. rugpjūčio 6 d. sutarties sąlygas ir kitas aplinkybes, pareiškėjas turėjo teisę susigrąžinti avansą, tačiau nepaisant to pasirašė Susitarimą dėl sutarties nutraukimo, kuriuo sutiko su avanso negrąžinimu. Be to, Susitarimas pasirašytas jau po to, kai buvo priimtas AIEĮ pakeitimas ir kai buvo žinoma, jog saulės elektrinės projektų plėtojimas yra stabdomas ir nebus remiamas valstybės, susiklosčius poreikiui ginti viešąjį interesą, taip pat į tai, kad apeliantas nedėjo jokių pastangų susigrąžinti bent dalį sumokėto avansinio mokėjimo, nors pagal 2012 m. rugpjūčio 6 d. sutartį turėjo tokią teisę. Apeliantas pasirinko būdą atgauti sumokėtas sumas pasinaudojant Aprašo reglamentuojamu kompensaciniu mechanizmu. Mano, jog visi kompensavimo procese dalyvaujantys subjektai, kuriems valstybė sudarė galimybę atgauti išlaidas, tiesiogiai susijusias su elektrinės projekto plėtojimu, turi elgtis sąžiningai, teisėtai, proporcingai. Tuo atveju, kai subjektas sumoka dideles pinigų sumas ir negauna už tai nei prekių, nei paslaugų, įprastomis sąlygomis jis dės pastangas, siekdamas atgauti savo sumokėtas lėšas. Šiuo atveju tai padaryta nebuvo, apeliantas tiesiog kreipėsi į Komisiją dėl minėtų sumų kompensavimo, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas savanoriškai ir savo iniciatyva pasirašė Susitarimą, kuriuo sutiko su avanso negrąžinimu.

5) Aprašo 18-21 punktai nustato išimtinę teisę tik Komisijai vertinti apeliantų patirtas išlaidas ir priimti dėl jų sprendimą. Jokiems kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, įskaitant ir apeliantus Aprašas nesuteikia teisės ir kompetencijos vertinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, pagrįstumo. Tik Komisijai yra suteikta diskrecijos teisė pasirinkti, kokiu būdu įgyvendinti savo kompetenciją. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, nagrinėjant komisijų, turinčių diskrecijos teisę priimti tam tikrus viešojo administravimo sprendimus, veiklą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A525-2637/2011).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2013 m. spalio 24 d. sprendimo Nr. 17R-908 dalies, kuria atsisakyta kompensuoti dalį pareiškėjo prašytų kompensuoti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtra.

Komisija Sprendimu be kita ko atsisakė kompensuoti dalį pareiškėjo 2013 rugpjūčio 21 d. prašyme nurodytų išlaidų, nes jos nekompensuotinos, dalį – nes nepateikti išlaidas pagrindžiantys dokumentai.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, teismas nevertina ginčijamo akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat, ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Sprendžiant ginčą dėl teisės, tikrinama ar skundžiamą aktą priėmusi institucija tinkamai atliko teisės aktais jos kompetencijai priskirtas funkcijas, ar priimdama sprendimą laikėsi teisės aktais nustatytų pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimo bei sprendimo pagrįstumą, ar priimtas sprendimas yra pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo teisinius santykius reguliuojančiomis teisės normomis, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1820-14).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, ir mano, jog Komisija netinkamai vertino pareiškėjo prašomų priteisti išlaidų pagrįstumą, netinkamai taikė Aprašo nuostatas.

Lietuvos Respublikos Seimas 2013 m. sausio 17 d. priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą, kurie įsigaliojo 2013 m. vasario 1 d. Įgyvendinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013 m. rugsėjo 1 d. turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog įstatymų leidėjas įtvirtindamas su elektrinių projektų plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimą negarantavo, kad asmenims, nusprendusiems dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo nebevystyti elektrinių projektų, bus kompensuotos visos patirtos išlaidos. Įgyvendinimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi Lietuvos Respublikos Vyriausybei buvo pavesta patvirtinti išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašą ir sudaryti Komisiją, nagrinėsiančią prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo.

Vyriausybė Apraše detalizavo kompensavimo tvarką, nustatė jo pagrindus ir sąlygas, kompensacijų dydžius, taip pat apibrėžė Komisijos kompetenciją. Aprašo 4 punkte nurodyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 3 punkte taip pat apibrėžta, jog išlaidomis Apraše laikomos tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.

Taigi, minėtose nuostatose įtvirtinti reikalavimai kompensuotinos išlaidoms. Lingvistiniu aspektu aiškinant Aprašo 4 punkto formuluotę išlaidos turi būti patirtos iki 2013 m. vasario 1 d., nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos ir šiems trims požymiams įrodyti reikalingi išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo dokumentai. Kaip minėta, prašymai dėl išlaidų kompensavimo paduodami ir juos nagrinėja Komisija. Aprašo V skyriuje reglamentuojama Komisijos sudėtis ir veikla, nustatyta prašymų dėl išlaidų kompensavimo nagrinėjimo procedūra.

Aprašo 5 punkte išvardintos kompensuotinų išlaidų kategorijos (5.1 – 5.6 punktai), o Aprašo 5.7 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti kitų, nei nurodyta Aprašo 5 punkte, pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo. Aprašo 2 priede nurodyti maksimalūs kompensuotinų išlaidų dydžiai. Aprašo 6 punktu Komisijai suteikiama teisė vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų, kurių dydis viršija nustatytus Aprašo 2 priede, pagrįstumą ir priimti motyvuotą sprendimą dėl tokių išlaidų kompensavimo.

Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priima vieną iš šių sprendimų: kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; iš dalies kompensuoti pareiškėjo patirtas išlaidas; atmesti pareiškėjo prašymą (Aprašo 20 punktas).

Pareiškėjas nesutinka su Komisijos išvada, kad jo išlaidos, susijusios su stogo remontu ir išlaidos, susijusios su dokumentų, reikalingų elektros energijos gamybos bei pajėgumų plėtimo leidimo gavimui, parengimu yra nekompensuotinos. Pareiškėjas taip pat prieštarauja Komisijos išvadai, kad jo, kaip avansas pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 120806/3 sumokėta suma, nepripažintina kompensuotinomis išlaidomis.

Teisėjų kolegija sutinka su aplinkybe, jog nurodytos išlaidos apmokėtos iki 2013 m. vasario 1 d., taigi atitinka kompensuotinų išlaidų patyrimo momento kriterijų. Tačiau, nagrinėjamu atveju, išlaidų pagrįstumo vertinimui reikšmingos ir kitos išlaidų mokėjimo aplinkybės. Pagal bylos duomenis nustatyta, jog tarp pareiškėjo (pirkėjo) ir UAB „Informacinių technologijų pasaulis“ (pardavėjas) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 120806/3 sudaryta 2012 m. rugpjūčio 6 d. Sutarties 4.1 punkte nurodyta, jog apmokėjimas atliekamas per 5 kartus: 35 500 Lt sumos avansas mokamas per 5 dienas nuo sutarties pasirašymo dienos, 61 500 Lt sumos mokama iki 2012 m. rugsėjo 1 d., 20 proc. sumos mokama iki 2012 m. spalio 1 d., 20 proc. sumos mokama iki 2012 m. lapkričio 1 d., likusi dalis mokama per 10 dienų nuo saulės elektrinės pridavimo ir sąskaitos faktūros išrašymo pirkėjui dienos.

Bylos duomenys patvirtina, kad sąskaita išankstiniam apmokėjimui (35 404,60 Lt sumai) išrašyta 2012 m. rugpjūčio 8 d. Pareiškėjas pateikė 2012 m. rugpjūčio 8 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad sumokėjo 35 404,60 Lt dydžio avansą pagal pirkimo-pardavimo sutartį. 2012 m. rugsėjo 6 d. išrašyta 61 492,20 Lt išankstinio apmokėjimo sąskaita. 2012 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjas sumokėjo pardavėjui 17 809,37 Eur dydžio avansą (b. l. 16). 2013 m. kovo 26 d. šalims nutraukiant Sutartį nurodyta, jog pardavėjas suteikė dokumentų parengimo paslaugas, teikė konsultacijas, rengėsi pirkimo pardavimo sutarties įgyvendinimui.

Vertinant pardavėjo atliktų darbų apimtį pažymėtina, jog be gauto leidimo plėsti elektros energijos gamybos pajėgumą, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pardavėjas atliko (ar pradėjo atlikinėti) kitus darbus, kuriuos turėjo atlikti pagal Sutartį – pateikti saulės elektrinės įrangą, įrengti elektrinę, įrengti nuotolinio parametrų nuskaitymo ir atvaizdavimo sistemą. Nepaisant to, pareiškėjas, kaip pirkėjas, gavęs tik nedidelę dalį paslaugų, dėl kurių buvo susitarta pagal Sutartį, nutraukdamas Sutartį su pardavėju pripažino visą sumokėtą avanso sumą minimaliais pardavėjo dėl Sutarties nutraukimo patirtais nuostoliais.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų ėmęsis visų įmanomų priemonių, kad sumažinti išlaidas, patiriamas dėl Sutarties nutraukimo – derėjęsis su pardavėju dėl negrąžintinos avanso sumos dydžio, ar dėl jos, ar bent jos dalies, grąžinimo darbais ar įranga. Teisėjų kolegijos nuomone, ūkio subjektas veikdamas sąžiningai ir rūpestingai visų pirma pats turėtų būti suinteresuotas patirti kuo mažesnius nuostolius dėl sandorio nutraukimo. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, Komisija pagrįstai sprendė, jog išlaidos, patirtos dėl sumokėto ir negrąžinto avansinio mokėjimo, nagrinėjamu atveju nekompensuotinos kaip nepagrįstos.

Teisėjų kolegijos nuomone, Komisija tinkamai įvertino stogo remonto išlaidų atitikimą Apraše įtvirtintiems kriterijams. Sutiktina su vertinimu, kad stogo danga ir ventiliacinis kaminas nėra elektros įrenginiai ar kita projektui būtina įranga, todėl stogo dangos keitimo ir ventiliacinio kamino įrengimo išlaidos nelaikytinos kompensuotinomis išlaidomis (Aprašo 5.4 p.). Teisėjų kolegija taip pat laiko pagrįsta Komisijos ir teismo išvadą dėl išlaidų už dokumentų, reikalingų Leidimo išdavimui, parengimą. Komisija pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad būtent tokia suma buvo įvertintas dokumentų, reikalingų Leidimo išdavimui, parengimas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai vertino faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktus ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, proceso šalių paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į apeliacinį skundą. Nagrinėjamu atveju pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. apeliantui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, apeliantas savo poziciją yra išsamiai išsakęs apeliaciniame skunde. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija netenkino apelianto prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Anykščių ratas“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas