A-143-579-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A143-579/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00692-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2; 45.4.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. Š. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) kreipėsi su skundu (b. l. 5–10) į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas), 3 753 Lt turtinės ir 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Pareiškėjas nurodė, kad 2009 m. spalio 3 d. jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl vairavimo išgėrus. Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje jis buvo pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskirta 1 250 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. nutartimi paminėtą nutarimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo. Išnagrinėjęs administracinę bylą, Tauragės rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 18 d. nutarimu jį pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartimi šį nutarimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas pabrėžė, kad, atnaujinus procesą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu panaikino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartį bei Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimą ir nutraukė bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad pareiškėjo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą iš esmės buvo grindžiama alkotesterio „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0196 parodymais, ir nurodė, kad tokių techninių priemonių panaudojimas yra detaliai reglamentuotas teisės aktų, kurių privaloma laikytis renkant duomenis apie galbūt padarytą administracinį teisės pažeidimą. Remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 9.4 punktu, patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliamas papildomas reikalavimas būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Nurodė, kad pareiškėjo blaivumą alkotesteriu „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0196 tikrinęs pareigūnas R. M. buvo išklausęs mokymus, kaip naudotis alkotesteriu, tačiau pareigūnas pažeidimo užfiksavimo metu nebuvo išlaikęs įskaitos, kaip numatyta Instrukcijos 9.4 punkte. Dėl šios priežasties alkotesteriu užfiksuoti duomenys negalėjo būti pripažinti gautais teisėtai.

Pareiškėjas turtinę ir neturtinę žalą kildino iš policijos pareigūno R. M. veiksmų. Teigė, jog policijos pareigūnams taikomi aukštesni atidumo standartai ir jie privalo vadovautis Instrukcijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) bei kitomis nuostatomis. R. M., kuriam taikomi aukštesni atidumo standartai, žinojo, jog nėra išlaikęs įskaitos, kaip naudotis alkotesteriu, todėl neturėjo teisės naudotis šiuo prietaisu. Todėl pareigūnas, įtaręs pareiškėją vairuojant neblaivų ir tikrindamas neblaivumą alkotesteriu, veikė neteisėtai bei pažeidė Instrukcijos 9.4 punkto nuostatas. Teigė, kad pareigūnas, tikrinęs girtumo laipsnį alkotesteriu, nesilaikė Instrukcijos 101, 101.1, 101.4 punktų ir Taisyklių 4, 5, 6.1, 6.3, 10 punktų reikalavimų, nes, objektyviai nesant galimybės atlikti tikrinimo alkotesteriu (neturint teisės juo naudotis) ir įtarus vairuojant neblaivų, pareigūnas turėjo teisę pasirinkti kitą neblaivumo tikrinimo būdą, t. y. pristatyti pareiškėją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą. Tokie pareigūno neteisėti veiksmai lėmė, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nes surinktų duomenų pagrindu buvo iškelta administracinė byla, o vėliau buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, dėl to neteko teisės vairuoti transporto priemones.

Pareiškėjas pažymėjo, jog, norėdamas susigrąžinti vairuotojo pažymėjimą, jis viešojoje įstaigoje Centro poliklinikoje (toliau – ir VšĮ Centro poliklinika) privalėjo papildomai išklausyti 4 valandų privalomojo alkoholio ir narkotikų žala žmogaus sveikatai mokymo programą, 12 valandų privalomojo pirmosios pagalbos mokymo programą, už kurias sumokėjo 80 Lt. Taip pat 2012 m. gegužės 24 d. privalėjo sudaryti sutartį su viešąja įstaiga Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centru (toliau – ir VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centras) dėl papildomo motorinių transporto priemonių vairuotojų, kurie nuolat pažeidžia Kelių eismo taisyklių reikalavimus, mokymo, o šie mokymai kainavo 290 Lt.

Už papildomą sveikatos patikrinimą ir vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą sumokėjo 50 Lt. Taip pat valstybės įmonės „Regitra“ Vilniaus filiale (toliau – ir VĮ „Regitra“ Vilniaus filialas) 2012 m. gegužės 31 d. privalėjo laikyti kvalifikacinius egzaminus vairuotojo pažymėjimui susigrąžinti, kurių metu patyrė 142 Lt išlaidų. Iš Vilniaus į Tauragės rajono apylinkės teisme vykusį administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą teko važiuoti 7 kartus, todėl patyrė kelionės išlaidas, kurios sudaro apie 700 Lt (autobuso bilieto kaina į Tauragę ir atgal).

Be to, jam priklauso 91 Lt dienpinigių. Nagrinėjant administracinę bylą dėl galbūt padaryto administracinio teisės pažeidimo, teko naudotis advokato teikiamomis teisinėmis paslaugomis, kurių kaina – 2 400 Lt. Taigi jam padaryta 3 753 Lt turtinė žala. Taip pat nurodė, kad dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų jam buvo padaryta ir neturtinė žala, kadangi buvo apribota galimybė naudotis transporto priemone, administracinės bylos nagrinėjimo laikotarpiu jautė nuolatinę nervinę įtampą, patyrė diskomfortą, emocinius bei dvasinius išgyvenimas.

Be to, jo darbovietė yra Kaune, o gyvena Vilniuje. Iki paminėto įvykio į darbą dažniausiai vykdavo automobiliu, nes dėl darbo pobūdžio kitu transportu nuvykti į darbą nelabai turėdavo galimybių, o, praradęs teisę vairuoti transporto priemonę, turėjo ieškoti kitų alternatyvų, dažnai brangiau kainuojančių ir didelius nepatogumus keliančių būdų. Jautėsi morališkai sužlugdytas, kadangi teko nuolat skolintis pinigų baudai sumokėti. Procesas administracinio teisės pažeidimo byloje užsitęsė 3 metus, bylos nagrinėjimas buvo pakankamai sudėtingas, teko skųsti teismų sprendimus, todėl visą tą laikotarpį gyveno nežinomybėje, negalėjo vairuoti transporto priemonės, tai ribojo jo laisvą judėjimą.

Yra pagrindas pripažinti, kad jam padaryta 15 000 Lt neturtinė žala.

Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad jo veiksmai neturėjo įtakos nurodytai žalai atsirasti, nes įvykio metu nevengė patikros ir netgi atliko veiksmus, kuriuos privalėjo atlikti patys pareigūnai, t. y. nuvyko į sveikatos priežiūros centrą papildomai apžiūrai girtumo laipsniui nustatyti. Būtent šios apžiūros metu buvo nustatyti priešingi duomenys nei buvo nustatę policijos pareigūnai.

Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 35–37) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, kad nesutinka su policijos pareigūno veiksmų vertinimu kaip neteisėtų. Pažymėjo, kad veiksmų neteisėtumu pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 4 dalį laikoma institucijų ir pareigūnų aktai ar šių subjektų neteisėta veika. Šiuo atveju priimant nutarimą norminiai teisės aktai nebuvo pažeisti, o administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo. Pareiškėjo nurodytuose policijos pareigūno veiksmuose, t. y. surašant 2009 m. spalio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą, nebuvo neteisėtumo elemento pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasmę.

Todėl, nenustačius neteisėtų veiksmų, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Teigė, jog policijos pareigūnas vadovavosi galiojančiais teisės aktais, tinkamai vykdė savo pareigas ir laikėsi teisinio reguliavimo nustatyto privalomo elgesio modelio, t. y. nustatė neblaivumą pagal Taisykles, pagal turimus įgaliojimus surašė pareiškėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą. Policijos pareigūnas buvo susipažinęs su naudojamo alkoholio kiekio matuoklio naudojimo instrukcija ir mokėjo juo naudotis. Be to, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūno veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo nustatomas atliekant specialią tarnybinio patikrinimo procedūrą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo konstatuotas ir teismui nagrinėjant skundą dėl administracinio teisės pažeidimo.

Atkreipė dėmesį, kad, pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnį, pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, tenka šaliai, pareiškusiai tokius reikalavimus. Pareiškėjas, teigdamas, kad žalą patyrė dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų, turi pareigą įrodyti policijos pareigūno neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp šių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Vien pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad yra priimtas nutarimas, kuriuo buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla, negali būti tinkamas ir pakankamas įrodymas konstatuoti neteisėtus policijos pareigūno veiksmus.

Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjui ne kartą teko susidurti su policijos pareigūnais dėl kitų padarytų pažeidimų, tai vyko ir teisės vairuoti atėmimo laikotarpiu, todėl neigiamas policijos poveikis, pareiškėjui žalą darantys veiksniai nebuvo intensyvūs, sukeliantys ypatingus dvasinius išgyvenimus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimu (b. l. 54–62) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyką sudaro policijos pareigūnų veiksmų patraukiant pareiškėją administracinėn atsakomybėn teisėtumo vertinimas bei su tuo susijusi pareiškėjo teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėjo, jog CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams ar neveikimui; 2) žalai; 3) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1283/2013, 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010, 2012 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-1493/2012). Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes privalo būti nustatyta, ar egzistuoja deliktinės atsakomybės sąlygos, t. y. neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas valdžios institucijos – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato – neteisėtus veiksmus kildina iš policijos pareigūno R. M. veiksmų 2009 m. spalio 3 d. surašant jam administracinio teisės pažeidimo protokolą už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, jog teismui būtina analizuoti, ar policijos pareigūnas, rinkdamas įrodymus, kurių pagrindu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, laikėsi teisinio reguliavimo nustatyto privalomo elgesio modelio.

Teismas nurodė, kad protokolas yra procesinis dokumentas, kuriuo pradedama administracinės bylos teisena, tačiau jį surašius asmuo nėra laikomas patrauktu administracinėn atsakomybėn (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, „Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, p. 328–329). Asmens kaltumą už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą pagal surinktus įrodymus nustato tik teismas, o pagal policijos pareigūnų surinktus duomenis, jei tam yra pagrindas, pradedama administracinio teisės pažeidimo bylos teisena. Pagal ATPK 224 straipsnio 1 dalies nuostatas, ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų bylas nagrinėja apylinkės teismai, todėl pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla buvo perduota Tauragės rajono apylinkės teismui. Šis teismas, rengdamasis nagrinėti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato perduotą medžiagą, administracinio teisės pažeidimo protokole esminių trūkumų ar kitų pažeidimų nenustatė ir bylą nagrinėjo iš esmės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, p. 257–258). Kadangi keliamas klausimas dėl policijos pareigūno neteisėtų veiksmų, pasireiškusių manymu, kad yra pakankamai duomenų pradėti administracinę teiseną, būtina vertinti pirminius faktinius duomenis tuo aspektu, ar buvo teisinės prielaidos šiai teisenai pradėti.

Teismas pažymėjo, jog, vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Remdamasis administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 4-46-3-01293-2009-3 duomenimis, teismas padarė išvadą, kad paties pareiškėjo veiksmai (t. y. sutikimas su jo neblaivumo (girtumo) laipsnio nustatymu (0,55 promilės)) ir pareigūnų (E. J. bei R. M.) vidinis įsitikinimas pagrįstai suteikė teisinį pagrindą pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime konstatavo, jog pagrindinis įrodymas pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byloje gautas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, šiuo atveju – pažeidžiant Instrukcijos 9.4 punkto nuostatas (pareiškėjo blaivumą alkotesteriu „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0196 tikrino pareigūnas R. M., kuris buvo išklausęs mokymus, kaip naudotis alkotesteriu, tačiau nenustatyta, jog nagrinėjamo pažeidimo užfiksavimo metu jis būtų išlaikęs įskaitą), o kitų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, byloje nebuvo, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjo atžvilgiu dėl paminėto pažeidimo padarymo nutrauktina, nenustačius jo veikoje šio pažeidimo įvykio ir sudėties. Pareiškėjo teigimu, būtent pareigūno R. M. neteisėti veiksmai lėmė, kad jam neteisėtai surinktų duomenų pagrindu buvo iškelta administracinė byla, vėliau jis buvo pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, dėl to jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala.

Teismas vadovavosi Taisyklių 1, 4, 5, 6.1, 6.3, 10 punktais, Instrukcijos 1, 2, 9.4 punktais. Pažymėjo, jog Taisyklės policijos pareigūnams suteikia teisę tikrinti, ar vairuotojas yra blaivus (negirtas). Be to, pagal Taisyklių 6.3 punktą, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), policijos ar Inspekcijos pareigūnai nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba policijos pareigūnai pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Šis Taisyklių punktas ir kiti punktai nenumato draudimo tikrinti vairuotojų alkotesteriu policijos pareigūnams, kurie nėra išlaikę Instrukcijos 9.4 punkte nurodytos įskaitos.

Teismas padarė išvadą, kad policijos pareigūnas R. M., tikrinęs pareiškėjo blaivumą alkotesteriu, turėjo tokią teisę, nes buvo išklausęs mokymus, kaip naudotis alkotesteriu, tačiau gauti duomenys, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime, nėra patikimi, kadangi jie gauti nesilaikant Instrukcijos 9.4 punkte nurodyto reikalavimo. Instrukcijos 9.4 punkto nesilaikymas lėmė, jog alkotesterio duomenys laikytini nepatikimais, kadangi nėra aišku, ar prietaisą panaudojęs pareigūnas mokėjo tinkamai juo naudotis. 2009 m. spalio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys įrodo, jog pareiškėjas alkotesteriu „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0196 užfiksuotų duomenų, pagal kuriuos jo iškvėptame ore, įvertinus paklaidą, buvo nustatyta 0,55 promilių alkoholio koncentracija, neginčijo ir nesiūlė policijos pareigūnams jo neblaivumui (girtumui) patikrinti pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, be to, paaiškino, kad jis vakare išgėrė.

Nors pareiškėjas teigė, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, jei policijos patruliai jį būtų pristatę į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tačiau šį argumentą paneigė pareiškėjo paaiškinimas dėl vairavimo išvakarėse išgėrus bei jo sutikimas su alkotesteriu nustatytu neblaivumo (girtumo) laipsniu. Pareiškėjo sutikimas su nustatytu neblaivumu ir paaiškinimas pagal ATPK 256 straipsnio prasmę taip pat yra įrodymai, kuriais remiasi policijos pareigūnai pradėdami administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną.

Šiuo atveju pareiškėjas taip pat turėjo būti apdairus ir būdamas įsitikinęs, jog automobilį vairavo blaivus, turėjo nesutikti su alkotesterio rezultatais ir pareikalauti pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tačiau pareiškėjas sutiko su alkotesterio parodymais, jų neginčijo, todėl, esant paminėtoms aplinkybėms, policijos pareigūnams nebuvo pagrindo taikyti Taisyklėse numatytų reikalavimų dėl asmens pristatymo į sveikatos priežiūros įstaigą. Nors pareiškėjas ir kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo po neblaivumo (girtumo) laipsnio nustatymo alkotesteriu ir 2009 m. spalio 3 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte pateikta išvada, kad pareiškėjas blaivus, tačiau, kaip nurodė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje, medicininė apžiūra buvo atlikta pažeidžiant Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. V-505 patvirtintas Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodiką ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodiką, kadangi nebuvo atliktas kraujo ir šlapimo tyrimas, dėl to nebuvo atlikta visapusiška medicininė apžiūra, todėl ši apžiūra nepagrindė pareiškėjo blaivumo fakto. Teismas pažymėjo, kad medicininės apžiūros metu taip pat buvo nustatyta 0,38 promilių alkoholio koncentracija. Nors įstatymas ir leidžia vairuoti transporto priemonę esant 0,38 promilių alkoholio koncentracijai, tačiau tai tik įrodo, jog pareiškėjas buvo vartojęs alkoholį, o tinkamu naudoti alkotesteriu jam buvo nustatytas lengvas 0,55 promilių girtumo laipsnis.

Teismas, be to, pažymėjo, jog, perdavus nagrinėti bylą apylinkės teismui, nebuvo nustatyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų neteisėti veiksmai, šių veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo nustatomas atliekant specialią tarnybinio patikrinimo procedūrą, pareigūnų veiksmų neteisėtumo faktas nebuvo konstatuotas ir teismui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo administracinio teisės pažeidimo byla buvo nagrinėta ne vieną kartą ir ne kartą teismai, vertindami surinktus įrodymus, pripažino pareiškėją padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Policijos pareigūnų veiksmus pripažinti neteisėtais būtų pagrindas tik nustačius, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pareiškėjui pradėta remiantis visiškai nepagrįstais duomenimis (t. y. esant akivaizdžiai klaidingiems duomenims), kurie buvo nurodyti 2009 m. spalio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokole. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad ne kiekvienu atveju administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas, kai vėliau byla nutraukiama nesant pažeidimo įvykio ir sudėties, laikytinas neteisėtais pareigūnų veiksmais, turėtų būti vertinamos visos tokiam faktui konstatuoti reikšmingos aplinkybės – tai ir pagrįstų įtarimų, kad asmuo padarė administracinį teisės pažeidimą, buvimas, tikslų, kurių siekė pareigūnai, teisėtumas, taip pat ir tokių veiksmų galimi subjektyvūs motyvai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2056/2012).

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo protokole buvo faktinių ir teisinių prielaidų, dėl kurių pareiškėjas galėjo būti patrauktas administracinėn atsakomybėn. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. balandžio 8 d. nutartyje pažymėjo, kad pareiškėjo neblaivumo patikrinimas buvo atliktas policijos pareigūnų laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti matavimo prietaisu gautų duomenų patikimumu. Atnaujinus procesą dėl pareiškėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime konstatavo, jog teismai negalėjo remtis vien tik alkotesterio parodymais, kadangi jie gauti pažeidžiant Instrukcijos 9.4 punktą, o kitų įrodymų, kurie pagrįstų neabejotiną pareiškėjo kaltę, nebuvo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nekonstatavo, kad pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus, tačiau konstatavo, jog surinktų duomenų patikimumas yra abejotinas dėl to, jog šie duomenys buvo renkami netinkamai. Taigi, policijos pareigūnams netinkamai surinkus duomenis, kurių pagrindu pareiškėjui buvo iškelta administracinio teisės pažeidimo byla, teismui nepakako įrodymų, pagrindžiančių būtent neabejotiną pareiškėjo kaltę. Instrukcijos 9.4 punkto pažeidimas lėmė tai, kad duomenys, kurie nustatė neabejotiną pareiškėjo neblaivumą (girtumą), buvo nevertinami ir laikomi nepatikimais, tačiau tai nesudaro pagrindo padaryti išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidimas akivaizdžiai neatitiko faktinių aplinkybių, nes tai sudarytų pagrindą laikyti pareigūnų veiksmus dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo pareiškėjui neteisėtais.

Teismas pabrėžė, kad viena iš sąlygų civilinei atsakomybei kilti yra neteisėti valdžios institucijos veiksmai. Byloje nenustatyti pareiškėjo skunde nurodyti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato policijos pareigūno R. M. neteisėti veiksmai. Taigi pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – valstybės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos, o, nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjui prašomą turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Nenustatęs veiksmų neteisėtumo fakto, kaip būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, teismas nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų bei neaptarė pateiktų duomenų, kuriais buvo grindžiamas turtinės ir neturtinės žalos dydis.

III. Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 66–69) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir patenkinti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad vien faktas, jog pareigūnas R. M. buvo susipažinęs su alkoholio kiekio matuoklio „Dräger Alcotest 6810“ Nr. ARZJ-0196 naudojimo instrukcija, nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, jog jis mokėjo juo naudotis, nes tokių duomenų byloje nėra. Vadovaujantis Instrukcijos 9.4 punktu, patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą ir susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, mokėjimas jomis naudotis yra tikrinamas jiems laikant įskaitą. Pareigūnui R. M. nelaikius techninių matavimo prietaisų naudojimo žinių patikrinimo įskaitos, nėra jokio pagrindo teismui teigti, jog pareigūnas, susipažinęs su paminėto matuoklio naudojimo instrukcija, moka tokiu prietaisu tinkamai naudotis.

Tai konstatavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime. Be to, teismas, pats sau prieštaraudamas, nurodė, jog Instrukcijos 9.4 punkto nesilaikymas lėmė, kad alkotesterio duomenys nėra patikimi, kadangi nėra aišku, ar prietaisą naudojęs pareigūnas mokėjo tinkamai juo naudotis. Pareiškėjas pabrėžia, kad policijos pareigūnams taikomi aukštesni atidumo standartai, todėl policijos pareigūnas privalėjo griežtai laikytis Instrukcijos ir Taisyklių nuostatų. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N3-1679/2007, „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 12, 2007, p. 40–55, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-154/2012, 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1818/2011).

Pareigūnas R. M. žinojo, jog nėra išlaikęs įskaitos, kaip naudotis alkotesteriu, ir negali juo naudotis, todėl tikrindamas neblaivumą alkotesteriu veikė neteisėtai, nes pažeidė Instrukcijos 9.4 punkto nuostatas. Be to, pareigūnas, tikrinęs girtumo laipsnį alkotesteriu, nesilaikė Instrukcijos 101, 101.1, 101.4 punktų ir Taisyklių 4, 5, 6.1, 6.3, 10 punktų nuostatų reikalavimų, nes objektyviai nesant galimybės patikrinti alkotesteriu (neturint teisės juo naudotis) ir įtarus, jog yra neblaivus, pareigūnas turėjo teisę pasirinkti kitą neblaivumo tikrinimo būdą, t. y. pristatyti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros.

Suabejojęs matavimo prietaiso rezultatais, pats kreipėsi į gydymo įstaigą, kad būtų nustatytas neblaivumas. Dėl to negalima sutikti su teismo išvada, kad jo sutikimas buvo vienas iš įrodymų, kuriuo rėmėsi pareigūnai, pradėdami administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gruodžio 12 d. nutarime nurodė, jog pareigūnų užfiksuoti duomenys negali būti pripažinti gautais teisėtai, nes buvo pažeistos Instrukcijos 9.4 punkto nuostatos. Taigi buvo konstatuota, kad pagrindinis įrodymas pareigūnų buvo gautas neteisėtu būdu, tai vėliau lėmė nepagrįstą administracinės bylos iškėlimą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, teismas nepagrįstai nurodė, kad šioje byloje nenustatyta, jog pareigūnas R. M. atliko neteisėtus veiksmus.

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 72) prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo priimtu sprendimu. Teismas teisingai įvertino nesant civilinės atsakomybės, policijos pareigūnų veiksmus kaip atitinkančius įstatymų nustatyto privalomo elgesio modelį, taip pat išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino visumą faktinių duomenų bei įrodymų taikant pareiškėjui administracinę atsakomybę, todėl teismo sprendimas yra teisingas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). CK 6.271 straipsnis nustato valstybės deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų (toliau – ir Institucija) darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Sprendžiant Institucijos (šiuo atveju Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios Institucijos (jai atstovaujančių darbuotojų) veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Iš bylos matyti, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato veiksmų neteisėtumą valstybės deliktinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjas sieja su, jo teigimu, neteisėtai jam surašytu 2009 m. spalio 3 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, kuriuo jis buvo kaltinamas padaręs ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą – transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam (iš šio protokolo matyti, kad pareiškėjui alkotesteriu buvo nustatytas 0,55 promilės lengvas neblaivumo laipsnis). Todėl nagrinėjamoje byloje yra svarbu išaiškinti, ar šį administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai – E. J. (kuris surašė šį protokolą) ir R. M. (kuris patikrino pareiškėjo blaivumą alkotesteriu) - tai padarė, nepažeidę tokius veiksmus reglamentuojančių ATPK normų.

Šiame kontekste kolegija pažymi ir pabrėžia, kad nagrinėjamai bylai reikšminga aplinkybė, jog pareiškėjui šiuo protokolu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla įsiteisėjusiu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimu buvo nutraukta, nenustačius pareiškėjo veiksmuose ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties, savaime negali būti pagrindu pripažinti paminėto administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą neteisėtu veiksmu CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme.

Tam, kad toks veiksmas (administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu būtų pripažintas neteisėtu veiksmu, yra būtina atlikti faktinių aptariamo protokolo surašymo aplinkybių įvertinimą turint tikslą nustatyti, ar protokole buvo aprašyti jame nurodyto (asmens galbūt padaryto) administracinio teisės pažeidimo (šiuo atveju numatyto ATPK 126 str. 1 d.) sudėtį atskleidžiantys elementai (ATPK 9 str.); ar jame buvo nurodyti ir aptarti įrodymai, kurie, viena vertus, patvirtina tariamai padaryto nusižengimo faktą, kita vertus, leistų daryti išvadą, kad protokolą surašęs pareigūnas atliko (siekė atlikti) visapusišką, pilnutinį ir objektyvų protokole nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių išaiškinimą, kaip to reikalauja ATPK 248 straipsnis (kuriame yra suformuluoti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai) ir ATPK 257 straipsnis (kuriame yra nuoroda įvertinti įrodymus, pagrįstus visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu).

Kolegija pažymi, kad tokiam vertinimui atlikti svarbią (bet, kaip jau buvo pasakyta aukščiau, ne lemiamą) reikšmę turi administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje buvo surašytas tam tikras administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutraukimo faktas. O procesinis sprendimas (šiuo atveju paminėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-12-12 nutarimas), kuriuo tokia byla buvo nutraukta, yra svarbus jame pateiktų aukščiau aptartų tokio pobūdžio administracinėms byloms reikšmingų aplinkybių įvertinimo prasme, t. y. ta prasme, kiek jame yra aptartos ir įvertintos paminėtos administracinio teisės pažeidimo protokolo teisėtumui reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, kad iš esmės tokio administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo reikšmės aiškinimo yra laikomasi administracinių teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-23 nutartį administracinėje byloje Nr. A858-940/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-23 sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-281/2012).

Iš paminėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 12 d. nutarimo matyti, kad Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 18 d. nutarimas, kuriuo pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, buvo panaikintas tik dėl to, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo blaivumą tikrinęs pareigūnas R. M. buvo išlaikęs įskaitą dėl mokėjimo naudotis techniniais matavimo prietaisais, kaip to reikalavo Instrukcijos 9.4 punktas (pagal šį punktą, patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, keliamas papildomas reikalavimas būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tik dėl šios priežasties suabejojęs alkotesterio duomenų, pagal kuriuos pareiškėjui buvo nustatytas 0,55 promilės girtumas, patikimumu ir konstatavęs, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo lengvo neblaivumo laipsnį, padarė išvadą, kad pareiškėjo veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, ir dėl to nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą. Pasisakydama dėl šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvados reikšmės nagrinėjamoje byloje, t. y. dėl jos reikšmės CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo prasme, kolegija pirmiausia pažymi, kad tai yra įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje įvertinimo patikimumo ir pakankamumo aspektais išvada, kuri buvo reikšminga sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumo.

Tačiau šioje išvadoje (aptariamame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime) nebuvo nurodyta, kad paminėtas administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas (pastebėtina, kad kito, o ne pareiškėjo blaivumą alkotesteriu tikrinusio pareigūno) neteisėtai. Iš aptariamo administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad pareiškėjas nepareiškė nesutikimo su alkotesterio parodymais, nereikalavo, kad būtų patikrintas sveikatos priežiūros įstaigoje, o, priešingai, nurodė, kad „buvo išgėręs vakar vakare“ (Administracinio teisės pažeidimo byla, b. l. 1-2).

Iš nurodytoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančio pareigūno E. J. 2009 m. spalio 3 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad, bendraudamas su pareiškėju (kai buvo sustabdytas jo vairuojamas automobilis), jis (pareigūnas) pajuto nuo pareiškėjo sklindantį stiprų alkoholio kvapą (b. l. 5). Išvardytos faktinės aplinkybės, kolegijos manymu, leidžia daryti išvadą, kad tokioje situacijoje paminėti policijos pareigūnai turėjo pagrindą įtarti, kad pareiškėjas vairavo automobilį neblaivus, ir, vadovaudamiesi tokią situaciją reglamentavusių Taisyklių nuostatomis (tarp jų ir Taisyklių 6.3 p., nustatančiu būtinumą nedelsiant (vairuotojo sutikimu) patikrinti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus), elgėsi adekvačiai ir turėjo pakankamą pagrindą surašyti pareiškėjui ginčo administracinio teisės pažeidimo protokolą.

CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu tai reiškia, kad paminėti policijos pareigūnai nepažeidė šios dalies nuostatos elgtis taip, kaip pagal įstatymus jie privalėjo elgtis. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, taip pat pritardama pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytiems argumentams (jų nekartodama), kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad paminėtų policijos pareigūnų veiksmai (o tuo pačiu ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymas) CK 6.271 straipsnio 4 dalies taikymo požiūriu negali būti pripažinti neteisėtais valstybės valdžios institucijos pareigūnų veiksmais.

Taigi pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo A. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė