A-261-1041-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A261-1041/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01927-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. T. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėja S. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 1–23), kuriame prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir Tarnyba, NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymą Nr. 1PS1-(2.1.)-392 „Dėl S. T. tarnybinio nusižengimo“ (toliau – ir 2013 m. balandžio 30 d. įsakymas, Įsakymas); 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Lietuvos Respublikos 56,73 Lt turtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš Lietuvos Respublikos 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Paaiškino, kad skundžiamo Tarnybos direktorius 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo pirmuoju punktu pripažinta, jog pareiškėja padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas, VTĮ) 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 9 punktuose, bei skirta jai tarnybinė nuobauda – pastaba. Antruoju Įsakymo punktu Tarnybos direktorius įpareigojo Kauno miesto skyriaus vedėją D. T. nušalinti pareiškėją nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“, rengimo, tikrinimo ar vizavimo, taip siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo.

Nurodė, kad Įsakymas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas pažeidžiant tiek materialiosios, tiek procesinės teisės normas, todėl naikintinas. Ginčijamo Įsakymo įžanginėje dalyje nurodyta, kad tarnybinė nuobauda paskirta remiantis NŽT direktoriaus 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-221 sudarytos komisijos 2013 m. balandžio 5 d. išvada Nr. 1PS17-(2.30.)-8-5 (toliau – ir Išvada), kuri yra skundžiamo šio Įsakymo sudėtinė dalis. Tačiau pareiškėjos teigimu, Išvadoje nurodytos veikos nėra apibrėžtos konkrečiu kaltinimu, o formuluotės „neteisėtai teikdama informaciją, kuri dėl savo pobūdžio šiam asmeniui negalėjo būti teikiama“ yra nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, nėra išaiškinta ir konkrečiai nurodoma, kokią informaciją teikė pareiškėja 2013 m. vasario 26 d. UAB „Projektų vystymo grupė“ direktoriui G. K.. Nenurodžius, kokia informacija buvo teikiama, negalima spręsti dėl galėjimo ar negalėjimo ją teikti. Be to, pati Išvada yra grindžiama tik vedėjos D. T. tarnybiniu pranešimu ir vyriausiosios specialistės S. M.-R., kuri nematė 2013 m. vasario 26 d. incidento, paaiškinimais.

Pažymėjo, kad skundžiamas Įsakymas buvo pasirašytas 2013 m. balandžio 30 d., tačiau pareiškėja su juo, taip pat su Išvada buvo supažindinta pasirašytinai tik 2013 m. gegužės 7 d., t. y. pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punkto, taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 4 punkto nuostatas. Be to, Įsakyme tik abstrakčiai nurodoma, kad pareiškėja nesilaikė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), nekonkretizuojant, kokios šio teisės akto nuostatos buvo pažeistos. Pačiame Įsakyme jo apskundimo tvarka nurodyta netiksliai ir tuo pažeistos VAĮ 8 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Nurodė, jog vien to fakto, kad valstybės tarnautojas neatliko savo pereigų, nepakanka tarnybinės atsakomybės taikymui, nes būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo faktą, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, kaltę.

Pareiškėjos teigimu, Išvadoje nepagrįstai nurodoma, kad ji pažeidė Konfidencialumo pasižadėjimo, Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto, Etikos taisyklių 9.3 punkto, Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojų etikos taisyklių 35 punkto nuostatas. Nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nustatyta (ir nebuvo nustatinėjama) ir nurodyta, kokią tiksliai informaciją atskleidė pareiškėja, nenustatyta ir nenurodyta, kuri iš suteiktos informacijos yra konfidenciali informacija, taip pat nėra nustatyta ir nurodyta, kokiu pagrindu viena ar kita informacija yra laikoma konfidencialia. Taip pat nei Išvadoje, nei Įsakyme nėra nustatyta ir nurodyta, kokia informacija žemės tvarkymo (duomenys neskelbtini), byloje yra laikoma (jei yra) konfidencialia, kuri dėl savo pobūdžio negalėtų būti atskleidžiama. Atsižvelgiant į tai, kad naudojamos kitos paskirties valstybinės žemės nuomą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, taip pat į tai, kad prie minėto nutarimo yra pateikiama pavyzdinė nuomos sutarties forma, kurios sąlygos yra viešos, visiems prieinamos, atsižvelgiant į Konfidencialumo pasižadėjimo 1.3 punktą, nuomos sutarties sąlygos negali būti laikomos ir nėra konfidenciali informacija.

Pabrėžė, kad apie nuomos sutarties sąlygas 2013 m. vasario 26 d. informacijos nebuvo prašoma suteikti ir tokia informacija nebuvo teikiama. Į skyrių atvykęs UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ atstovas nepageidavo susipažinti su žemės tvarkymo (duomenys neskelbtini), byla, byla jam nebuvo pateikta susipažinti, jis su byla nesusipažino. Atstovui, buvo tik teikiama informacija. Jokie kiti įrodymai, esantys tarnybinio patikrinimo medžiagoje, šito nepaneigia, taip pat nėra jokių įrodymų, kad atstovas su byla siekė susipažinti, pažindinosi ir/ar susipažino.

Nurodė, kad Išvados teiginys, jog informacija buvo atskleista trečiajam asmeniui, neturinčiam įgaliojimų, nepagrįstas ir neteisingas. Ginčo atveju pateiktų įgaliojimų turinys ir forma atitiko teisės aktų reikalavimus. Nėra teisės aktuose nustatyta, jog asmuo, kreipęsis žodžiu į instituciją, privalo pateikti įgaliojimo kopiją. Nepateikus kopijos ir neužregistravus kaip gautos institucijoje, asmuo negali gauti informacijos. Pažymėjo, kad ji jokių dovanų asmeniškai iš UAB „Projektų vystymo grupė“ ar kurio nors šios įmonės darbuotojo nėra gavusi, tokie teiginiai Išvadoje yra niekuo nepagrįsti. Šie daiktai buvo atnešti minėtos bendrovės vardu, kaip ir daugeliui kitų darbuotojų. Kadangi 2013 m. vasario 26 d. incidento metu buvusi Kauno miesto skyriaus vedėja minėjo puodelį ir servetėlę, todėl kreipimesi nurodė, kad servetėlė yra padėta po telefono aparatu, manant, kad galbūt ji kalbėjo apie tą servetėlę. Išvadoje ir Įsakyme nėra nurodyta, kad daiktai, esantys institucijos patalpose, yra susiję su 2013 m. vasario 26 d. teikta informacija. Nėra nurodyta, kuo galėjo pasireikšti pareiškėjos palankumas, nagrinėjant UAB „Projektų vystymo grupė“ prašymus. Faktinės aplinkybės patvirtina priešingai, kad pareiškėja nebuvo palanki UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovaujamiesiems UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“, t. y jokių neteisėtų veiksmų neatliko, tikrindama vyr. specialistės R. V. parengto įsakymo ir nuomos sutarties projektų atitikimą teisės aktams, nustačiusi prieštaravimus, nevizavo tokių parengtų projektų teigiamai.

Išvadoje konstatuota, kad nebuvo nustatyta, jog pareiškėja, 2013 m. vasario 26 d. teikdama informaciją UAB „Projektų vystymo grupė“, būtų gavusi ar siekusi gauti realios naudos sau ar savo artimiesiems. Taip pat konstatuota, jog „toks valstybės tarnautojos elgesys leidžia abejoti jos nešališkumu ir objektyvumu“, tačiau nenurodyta, koks „toks elgesys“. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kokiais pareiškėjos veiksmais 2013 m. vasario 26 d. buvo padaryti Išvadoje nurodyti teisės aktų (Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Tarnybos darbuotojų etikos taisyklių 6.4 ir 9.3 punktų, Tarnybos vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto) pažeidimai, už kuriuos skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Taip pat pažymėjo, kad jos pareigybės aprašyme nėra nurodyta, jog pareiškėja privalo registruoti gautus dokumentus, per kiek laiko atitinkami dokumentai turi būti įdėti į bylą, nesiaiškinta, kas juos turi teikti registravimui. Nesiaiškinta, ar ir anksčiau tas pats asmuo (UAB „Projektų vystymo grupė“ direktorius) buvo kreipęsis į NŽT žodžiu prašydamas informacijos, ar buvo teikęs įgaliojimą. Pareiškėjos teigimu, esant pagrįstų abejonių dėl to, ar atitinkama asmens veika užtraukia tarnybinę atsakomybę, visos abejonės turi būti traktuojamos traukiamo tarnybinėn atsakomybėn asmens naudai. Nenustačius valstybės tarnautojos kaltės, tarnybinė atsakomybė negalima. Tarnybinės nuobaudos skyrimas, remiantis tarnybinio patikrinimo Išvada, kurioje nenustatyta valstybės tarnautojos kaltė, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu.

2013 m. balandžio 30 d. įsakymo 2 punktu buvo nuspręsta įpareigoti Kauno miesto skyriaus vedėją D. T. nušalinti pareiškėją nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“ rengimo, tikrinimo ar vizavimo, taip siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo. Taip šiuo sprendimu individualiame administraciniame akte buvo sukurta prievolė ne asmeniui, dėl kurio priimtas individualus administracinis aktas, o trečiajam asmeniui priimtas sprendimas. Toks sprendimas nepatenka į galimų po tarnybinio patikrinimo priimti sprendimų sąrašą, todėl yra neteisėtas ir naikintinas.

Pagrįsdama savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, pareiškėja nurodė, kad buvusi Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja savo neteisėtais veiksmais darbo metu institucijos patalpose panaudodama fizinę jėgą, 2013 m. vasario 26 d. tempdama stipriai suėmusi už rankos, tuo sukeldama fizinį skausmą, ir, kaip nurodyta 2013 m. vasario 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G651/13(02), sukėlė pareiškėjai nežymų sveikatos sutrikdymą (veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką). Buvo daromas nuolatinis psichologinis spaudimas, organizuojami tarnybiniai patikrinimai, siekiant pažeminti pareiškėją, atskleista informacija apie Įsakymą, kurio apskundimo terminas nebuvo pasibaigęs. Tokiais veiksmais buvo ne tik padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas, bet taip pat pareiškėja patyrė didžiulį pažeminimą, buvo pažeista jos garbė ir orumas, pakenkta dalykinei reputacijai ir autoritetui. Nurodė, kad nuo 2013 m. vasario 26 d. iki šiol patiria neigiamus išgyvenimus, nuolatinį nerimą, stresą ir nusivylimą, tai neigiamai paveikė jos emocinę būklę, įprastą savijautą. Po įvykusio incidento pablogėjo sveikata, reikia gerti padidintas dozes kraujospūdį ir pulsą mažinančių vaistų. Taip pat paaiškino, kad dėl neteisėtų valstybės institucijos ir jos tarnautojų veiksmų patyrė ir turtinės žalos, išlaidų, kurių kitu atveju būtų neturėjusi, t. y. turėjo kreiptis į teismo medicinos ekspertus, teikdama pranešimus ir paaiškinimus, turėjo pašto išlaidų, todėl ši žala taip pat turi būti atlyginta.

Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą (II t., b. l. 44–64) su juo nesutiko ir prašė atmesti.

Paaiškino, kad Išvadoje detaliai išanalizuotos teisės aktų nuostatos, kurias pažeidė pareiškėja (Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 11, 66, 67 punktų, Konfidencialumo pasižadėjimo nuostatos, Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto, Etikos taisyklių 9.3 punkto nuostatos ir kt.), taip pat nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai.

Išvadoje konstatuota, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui 2013 m. vasario 26 d. atvykus į skyrių ir pateikus minėtų įgaliojimų originalus, pareiškėja, vadovaudamasi Dokumentų valdymo tvarkos aprašu, turėjo padaryti ir patvirtinti įgaliojimų kopijas ir pateikti jas skyriaus specialistui, paskirtam registruoti skyriaus dokumentus, tačiau to nepadarė, minėtų įgaliojimų (nors ir neregistruotų, kaip gautų NŽT Kauno miesto skyriuje) taip pat nepridėjo prie ginčo sklypo duomenų bylos, t. y. pažeidė minėto Aprašo nuostatas.

Pagal Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 15 d. pavedimą Nr. 8PAV-(14.8.1.)-17 „Dėl bylų saugumo ir apskaitos Kauno miesto skyriuje“ visiems Kauno miesto skyriaus darbuotojams yra pavesta užtikrinti, kad piliečiui, nepateikusiam rašytinio prašymo ir pageidaujančiam susipažinti su dokumentų byla, prieš tai būtų pateikta susipažinimo su byla pažyma, kurioje nurodomas asmens, susipažįstančio su dokumentų byla, duomenys, atstovavimo pagrindas, data ir kt. Vadovaudamasi minėtu pavedimu, pareiškėja, duodama G. K. susipažinti ginčo sklypo dokumentų bylą, privalėjo užpildyti susipažinimo su byla pažymą ir joje nurodyti G. K. atstovavimo UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ pagrindą (t. y. išduotų įgaliojimų duomenis), tačiau to nepadarė, t. y. nesilaikė skyriaus vidaus veiklą reglamentuojančių aktų nuostatų.

Pagal Vidaus tvarkos taisyklių, su kuriomis pareiškėja pasirašytinai susipažino 2012 m. vasario 1 d., 35 punkto nuostatas, siekiant užtikrinti Nacionalinės žemės tarnybos turimos viešai neskelbtinos informacijos saugumą, darbuotojai pasirašo konfidencialumo pasižadėjimą (taisyklių 1 priedas), kuris saugomas darbuotojo asmens byloje.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų etikos taisyklių, su kuriomis pareiškėja susipažino 2012 m. birželio 14 d., 9.3. punkte nustatyta, kad Tarnybos darbuotojas privalo atsakyti už informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą. Kadangi pareiškėja 2012 m. birželio 12 d. pasirašė Tarnybos konfidencialumo pasižadėjimą, todėl, teikdama tretiesiems asmenims informaciją, kuri dėl savo pobūdžio neturėjo jiems būti teikiama, pažeidė Konfidencialumo pasižadėjimo nuostatas, Vidaus tvarkos taisyklių 35 punktą ir Etikos taisyklių 9.3 punktą.

Pareiškėja, neformaliai bendraudama su UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovais bei priėmusi šios įmonės dovanas įvairių švenčių proga, sudarė prielaidą šios įmonės atstovams tikėtis minėtos valstybės tarnautojos palankumo nagrinėjant šios įmonės prašymus, pateiktus Tarnybai. 2013 m. vasario 26 d. įvykęs incidentas, kai pareiškėja, nesant teisinio pagrindo, leido UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui susipažinti su ginčo sklypo duomenų byla ir suteikė jam informaciją apie valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo galimybes, patvirtina, kad toks pareiškėjos elgesys kelia pagrįstų abejonių dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo.

Nurodė, kad dėl pareiškėjos neteisėtų veiksmų, pasireiškusių teisės aktų nesilaikymu, tretiesiems asmenims buvo atskleista informacija, kuri dėl savo pobūdžio jiems negalėjo būti teikiama; buvo sukelti įtarimai dėl viešų ir privačių interesų konflikto buvimo; iškilo abejonių dėl Tarnybos darbuotojų priimamų sprendimų nešališkumo ir objektyvumo, taip neigiamai paveikiant Tarnybos įvaizdį; buvo diskredituotas pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, vardas, t. y. Išvadoje tinkamai nurodytos pareiškėjos neteisėtų veiksmų sukeltos pasekmės. Pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė dėl nepakankamo rūpestingumo.

Atsakovo teigimu, akivaizdu, kad, tiriant pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, buvo nustatyti visi tarnybinio pažeidimo sudėties elementai, ir už šį pažeidimą pagrįstai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 1 punkte.

Vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Tarnyba, atlikusi pareiškėjos tarnybinės veiklos patikrinimą bei nustačiusi, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 2013 m. gegužės 14 d. raštu Nr. 1SD-(2.23.)-1239 „Dėl informacijos apie tarnybinės veiklos patikrinimo rezultatus pateikimo“ informavo apie tai Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, pateikdama šiai komisijai Išvadą bei Įsakymą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2013 m. gegužės 23 d. raštu Nr. S-793-(2.5) informavo Tarnybą, kad sutinka su Išvadoje pateiktu pareiškėjos elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms vertinimu bei nurodė, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys neturėtų priimti dovanų, esant situacijoms, kai vien jau tokio dovanojimo aplinkybės visuomenės galėtų būti suprastos nevienareikšmiškai bei vertinamos prieštaringai (t. y. sukeltų interesų konflikto minėtųjų asmenų veikloje regimybę). Vyriausioji tarnybinės etikos komisija rekomendavo imtis priemonių, kad Tarnyboje nebūtų priimamos dovanos iš asmenų, su kurių interesais susijusį klausimą išsprendė, sprendžia ar galėtų spręsti ateityje įstaigos tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

Kadangi Nacionalinė žemės tarnyba privalėjo imtis priemonių, siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo pareiškėjos veikloje, todėl pagrįstai skundžiamame Įsakyme įpareigojo NŽT Kauno miesto vedėją D. T. nušalinti pareiškėją nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“, rengimo, tikrinimo ar vizavimo. Kadangi šis įpareigojimas yra prevencinė tarnybinio nusižengimo priemonė, o ne tarnybinė nuobauda, jis yra teisėtas, pagrįstas ir privalomas pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas, ir neturi būti naikinamas.

Nesutikdamas su skundo reikalavimais dėl žalos atlyginimo priteisimo, paaiškino, kad pareiškėja jai padarytos žalos atsiradimą grindžia ne Tarnybos, o D. T. veiksmais pareiškėjos atžvilgiu 2013 m. vasario 26 d. įvykusio incidento metu bei po jo, taip pat neteisėtu Tarnybos Personalo skyriaus vedėjos ir Tarnybos direktoriaus neveikimu, t. y. priemonių išspręsti konfliktinę situaciją tarp pareiškėjos ir D. T. nesiėmimu. Tačiau pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių minėtus Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojų neteisėtus veiksmus jos atžvilgiu, t. y. nenurodė, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie konkretūs pažeidimai pasireiškė. Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo tirti su pareiškėjai konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu susijusių aplinkybių, kadangi Tarnyba gali atlikti tik jos darbuotojų tarnybinės veiklos patikrinimą, siekiant nustatyti, ar jie tinkamai atlieka valstybės tarnautojo pareigas, kas ir buvo padaryta atlikus NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos D. T. veiklos tarnybinį patikrinimą dėl pareiškėjos 2013 m. vasario 27 d. elektroniniame laiške nurodytų aplinkybių.

Taip pat pažymėjo, kad, siekiant išsiaiškinti Tarnybos Kauno miesto skyriuje esančią situaciją, t. y. nustatyti, ar nekyla problemų skyriaus darbuotojams bendraujant tarpusavyje ir buvo bendrauta su skyriaus vadovais ir darbuotojais, išklausyti jų nusiskundimai, pageidavimai ir kt. Tarnybos direktorius, siekdamas išspręsti kilusį konfliktą, asmeniškai bendravo su D. T. ir pareiškėja, joms abiems buvo suteikta galimybė pakeisti darbo vietą dėl nepalankaus psichologinio klimato, santykių ir pan.

Minėtos aplinkybės patvirtina, jog Tarnybos direktorius bei kiti Tarnybos valstybės tarnautojai reagavo į Kauno miesto skyriuje susiklosčiusią situaciją ir ėmėsi priemonių jai ištaisyti. Kauno miesto skyriaus vedėja D. T. pasinaudojo Tarnybos direktoriaus pasiūlymu pakeisti darbo vietą, todėl nuo 2013 m. gegužės 20 d. buvo perkelta į Kaišiadorių skyriaus vedėjos pareigas. Pareiškėja pasiūlymo pakeisti darbo vietą tomis pačiomis sąlygomis atsisakė, todėl manytina, kad jos teiginiai, jog dirbdama Kauno miesto skyriuje ji patiria neigiamus išgyvenimus, nuolatinį stresą ir nusivylimą, neatitinka tikrovės.

Nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad jos patirta turtinė ir neturtinė žala atsirado būtent dėl neteisėtų Tarnybos tarnautojų veiksmų, todėl jos reikalavimas dėl žalos (turinės ir neturtinės) priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimu (III t., b. l. 62–74) pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1PS1-(2.1.)-392 „Dėl S. T. tarnybinio nusižengimo“ 1 punktą, kurio pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Priteisė pareiškėjos naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėja D. T. 2013 m. kovo 1 d. kreipėsi į Tarnybos direktorių su tarnybiniu pranešimu, kuriame pažymėjo, kad iš atsitiktinai išgirsto Tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės S. T. ir UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovo E. K. pokalbio suprato, kad pareiškėja pažadėjusi pasirašyti bet kokį šiai bendrovei naudingą sprendimą, matė, jog E. K. vartė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), archyvinę bylą (I t., b. l. 40–41). Šiame tarnybiniame pranešime taip pat pažymėta, kad tokiu elgesiu pareiškėja galimai pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Duomenų teisinės apsaugos įstatymo, Konfidencialumo pasižadėjimo ir kitų teisės aktų nuostatas.

Tarnybos direktoriaus 2013 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-221 Tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės S. T. galimai tarnybiniam nusižengimui tirti buvo sudaryta komisija (toliau – ir Komisija) (I t., b. l. 43).

Komisijos 2013 m. balandžio 5 d. surašytoje „Išvadoje dėl S. T. tarnybinio nusižengimo tyrimo“ Tarnybos direktoriui siūloma pripažinti, kad Kauno miesto vyriausioji specialistė S. T., nesilaikydama dokumentų valdymo ir saugojimo Nacionalinėje žemės tarnyboje tvarkos ir 2013 m. vasario 26 d. neteisėtai teikdama UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informaciją apie ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, t. y. informaciją, kuri dėl savo pobūdžio šiam asmeniui negalėjo būti teikiama, pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų etikos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1P-106, 6.4 ir 9.3 punktus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-28 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 35 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 9 punktuose, bei skirti jai tarnybinę nuobaudą – pastabą.

Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1PS1-(2.1.)-392 1 punkte pripažįstama, kad Tarnybos Kauno skyriaus vyriausioji specialistė S. T., nesilaikydama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo nuostatų ir 2013 m. vasario 26 d. neteisėtai teikdama UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informaciją apie valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, t. y. informaciją, kuri dėl savo pobūdžio šiam asmeniui negalėjo būti teikiama, pažeidė Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Etikos taisyklių 6.4 ir 9.3 punktus, Vidaus tvarkos taisyklių 35 punktą, padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 9 punktuose, už ką jai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Minėto Įsakymo 2 punktu Kauno miesto skyriaus vedėja D. T. įpareigojama nušalinti pareiškėją nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“, rengimo, tikrinimo ir vizavimo, taip siekiant išsklaidyti abejones dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo (I t., b. l. 24–25).

Teismo vertinimu, pareiškėjos skunde įvardijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 15 punkte nustatyto termino pažeidimas, taip pat skundžiamo Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo trūkumas (tiksliai nenurodyta jo apskundimo tvarka), nelaikytini esminiais, t. y. tokiais, dėl kurių galėtų būti naikinamas skundžiamas aktas.

Pagal Tarnybos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 patvirtinto Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 7 punktą, pareiškėja privalėjo teikti interesantams informaciją (7.19 p.). Nustatyta, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ pateikė prašymą suderinti (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo planą (I t., b. l. 176). Pareiškėja savo 2013 m. vasario 27 d. rašte Tarnybos direktoriui nurodė, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K., atstovaujančiam šiame žemės sklype esančių statinių savininkų interesus, 2013 m. vasario 26 d. buvo teikiama informacija apie žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo galimybes (I t., 46–48). 2013 m. kovo 19 d. pateiktame paaiškinime pareiškėja patvirtino, kad G. K. pateikė sklype esančių pastatų savininkų UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ išduotus įgaliojimus (I t., b. l. 49–51). Teismas, vertindamas minėtuose pareiškėjos raštuose nurodytas aplinkybes, nusprendė, kad jos nėra prieštaringos. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Komisijai buvo pateikti G. K. UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ išduoti įgaliojimai atstovauti minėtas bendroves visose institucijose, tačiau Išvadoje apie tai nepasisakyta (I t., b. l. 54–55). Teismas, vertindamas nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad G. K., turėdamas UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ įgaliojimus, turėjo teisę gauti visą informaciją apie (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo nuomos sutarčių derinimo procedūrų eigą. Taigi, pareiškėja jokių 2012 m. birželio 14 d. pasirašyto Konfidencialumo pasižadėjimo (I t., b. l. 188–189) nuostatų nepažeidė.

Teismo nuomone, nepagrįsti ir tie Išvadoje nurodytus motyvai, kad pareiškėja negalėjo teikti UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui informacijos, nes nevykdė funkcijų, susijusių su valstybinės žemės nuomos sutarčių rengimu, ir neturėjo pavedimo nagrinėti ir derinti UAB „Projektų vystymo grupė“ pateiktų dokumentų, susijusių su ginčo žemės sklypu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ pateiktų prašymų nagrinėjimas buvo paskirtas skyriaus darbuotojai R. V., kuri 2013 m. vasario 26 d., t. y. tuo metu, kai G. K. kreipėsi su prašymu suteikti informaciją, atostogavo. Pažymėtina ir tai, jog, kilus nagrinėjamam ginčui, skyriaus vedėja 2013 m. kovo 1 d. įvykusio susirinkimo metu perskirstė darbuotojų, negalinčių atlikti savo funkcijų, pastarųjų vykdymą kitiems darbuotojams, t. y. iš esmės nustatė darbuotojų pavadavimo tvarką (I t., 155–159). Tačiau iki to ši tvarka nebuvo aiškiai nustatyta ir tai pripažintina darbo organizavimo tvarkos trūkumu. Be to, teismų praktikoje pažymėta, kad formuluojamos tarnybinės užduotys, turi būti konkrečios, suprantamos, atspindėti užduoties tikslus, nustatyti įpareigojimo įvykdymo terminus, atitinkančius užduoties sudėtingumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1395/2004).

Esant tokiai teisinei bei faktinei situacijai, padaryta išvada, kad kilusio ginčo atveju, nesant aiškiai nustatytos darbuotojų pavadavimo tvarkos, taip pat atsižvelgus į Pareigybės aprašymo 7.19 punkto nuostatas, pareiškėjos elgesys negali būti vertinamas kaip pažeidžiantis Etikos taisyklių 9.3 punkto, taip pat Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto reikalavimus. Teismo vertinimu, atsižvelgus į tai, kad G. K. kreipėsi tik dėl žodinės informacijos suteikimo, iš esmės nesiekė teikti registravimui UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ jam išduotų įgaliojimų, šie dokumentai Aprašo nustatyta tvarka nebūtinai privalėjo būti registruojami skyriuje. Taip pat sutikta su pareiškėjos skunde nurodytais argumentais, jog Įsakyme Aprašo nuostatų pažeidimas nurodytas abstrakčiai, nekonkretizuojant kokios šio teisės akto nuostatos buvo pažeistos.

Įvertinus minėtų įrodymų visumą, nuspręsta, kad Komisijos 2013 m. balandžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvados dalis, kuria konstatuota, kad pareiškėja neteisėtai teikė UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informaciją ir šiais veiksmais pažeidė Etikos taisyklių 9.3 punkto, Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkto, taip pat Aprašo nuostatas, yra nepagrįsta.

Iš 2013 m. balandžio 5 d. tarnybinės išvados nustatyta, kad visiškai nebuvo nustatinėjamos aplinkybės, kada pareiškėja yra gavusi iš UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovų daiktus, kurie nurodomi kaip galimai sukėlę asmeninį turtinį ar neturtinį interesą. Be to, pareiškėja 2013 m. vasario 27 d. elektroniniu paštu Tarnybos direktoriui teiktame paaiškinime (I t., b. l. 46–48) nurodė, kad minėti daiktai, kaip ir daugeliui kitų darbuotojų, buvo padovanoti UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovų kažkurios iš švenčių proga. Taip pat pažymėjo, kad skyriaus darbuotojams buvo padovanotas ir nedidelis paveikslėlis, kabantis kabinete ant sienos. Šios pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurios nepaneigtos jokiais tarnybinio patikrinimo metu surinktais įrodymais, patvirtina, kad nedidelės vertės dovanėles (puodukus, servetėles) yra gavę daugelis skyriaus darbuotojų, kai kurios (paveikslėlis) buvo dovanojamos bendrai (institucijai). Teismo vertinimu, akivaizdu, kad aptarti daiktai, kurie UAB „Projektų vystymo grupė“ buvo padovanoti skyriaus darbuotojams, dėl savo nedidelės vertės negali sukelti asmeninio turtinio ar neturtinio intereso.

Pažymėta ir tai, jog vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punktu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas laikytinas šiurkščiu pažeidimu, už kurio padarymą gali būti taikytina pati griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų (VTĮ 29 str. 4 d.). Todėl, atsižvelgus į tokiu pažeidimu sukeliamas pasekmes, šis pažeidimas gali būti konstatuojamas, nesant jokių abejonių dėl paties pažeidimo fakto.

Teismas, įvertinęs tai, kad Tarnybos atlikto tarnybinio tyrimo metu nebuvo nustatinėjama, kada pareiškėjai buvo padovanoti puodukas bei servetėlė, taip pat tai, jog šių daiktų vertė yra nedidelė, nusprendė, kad tarnybinėn atsakomybėn dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, tai pat dėl Etikos taisyklių 6.4 punkto pareiškėja yra traukiama pažeidžiant esmines tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūras, todėl nepagrįstai ir neteisėtai.

Išnagrinėjęs ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas nusprendė, kad skundžiamas Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo 1 punktas, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, priimtas Komisijos 2013 m. balandžio 5 d. tarnybinio patikrinimo išvados, kuri pripažintina nepagrįsta, pagrindu, todėl šis Įsakymo punktas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį nelaikytinas pagrįstu bei teisėtu ir yra naikintinas.

Atsižvelgęs į tai, kad Tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo 2 punkte nurodytas įpareigojimas nušalinti pareiškėją nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“, rengimo, tikrinimo ir vizavimo yra nustatytas ne pareiškėjai, o Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjai D. T., teismas pripažino, kad Įsakymo 2 punkte nustatytas patvarkymas tiesiogines teisines pasekmes sukelia ne pareiškėjai, o Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjai, kuri pagal einamas pareigas yra tiesiogiai atsakinga už darbų organizavimą bei jų paskirstymą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriuje. Atsižvelgęs į tai, kad Įsakymo 2 punkto įpareigojimas nustatytas NŽT Kauno skyriaus vedėjai, tokiu patvarkymu pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nėra pažeidžiami, taigi jokios teisinės pasekmės pareiškėjai nesukeliamos, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundo reikalavimas, kuriuo prašoma panaikinti Įsakymo 2 punktą, yra atmestinas kaip nepagrįstas.

Byloje esantys Tarnybos Kauno skyriaus darbuotojų, betarpiškai stebėjusių 2013 m. vasario 26 d. tarp pareiškėjos ir skyriaus vedėjos D. T. įvykusį konfliktą, paaiškinimai patvirtina, kad skyriaus vedėja „paėmusi pareiškėją už rankos“ („kiek drastiškai“) išsivedė ją iš kabineto (I t., b. l. 163, 164; II t., b. l. 194). Pareiškėjos teigimu, ginčo atveju ji D. T. buvo stipriai sugriebta už rankos ir buvo tempiama į pirmą aukštą laiptais žemyn (I t., b. l. 19, 47). Taigi, aptarti įrodymai iš esmės patvirtina tai, jog tarp D. T. ir pareiškėjos buvo fizinis kontaktas, kuris buvo sąlygotas D. T. aktyvių veiksmų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto 2013 m. vasario 28 d. išvada Nr. G561/13(02) (I t., 56–57) patvirtina, kad pareiškėjai konstatuota poodinė kraujosruva kairiajame dilbyje, šis sužalojimas galėjo būti padarytas galimai tariamosios nurodytu laiku, t. y. 2013 m. vasario 26 d. Taip pat konstatuota, kad nustatytas sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismo vertinimu, akivaizdu, kad Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriaus vedėja D. T. 2013 m. vasario 26 d. įvykusio konflikto metu, tempdama pareiškėją už rankos, t. y. prieš pareiškėją panaudodama fizinę jėgą, veikė neteisėtai ir šiais veiksmais grubiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktuose įtvirtintus ir valstybės tarnautojui taikytinus pagarbos žmogui ir valstybei, pavyzdingumo principus. Taip pat pripažinta, kad tokiais veiksmais pareiškėjai ne tik buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau ji neabejotinai patyrė pažeminimą (prievartą buvo panaudota bendradarbių akivaizdoje), buvo pažeista jos garbė ir orumas, pakenkta dalykinei reputacijai ir autoritetui. Pažymėta ir tai, kad teismui pateikti medicininių dokumentų išrašai patvirtina, kad pareiškėja dėl darbe patiriamo streso kreipėsi į gydytojus, jai buvo skiriamas gydymas (III t., b. l. 9–21). Aptartos aplinkybės neginčijai patvirtina, kad nurodytais neteisėtais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau teismas, įvertinęs visas su pareiškėjos atžvilgiu padarytais neteisėtais veiksmais susijusias aplinkybes, tai, kad sveikata sutrikdyta nežymiai, padarė išvadą, kad pareiškėjos prašoma priteisti 30 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Įvertinęs visas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, teismas nusprendė, kad pareiškėjai už patirtus neigiamus dvasinius išgyvenimus iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos, priteistina 1 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas. Tokia suma laikytina adekvačia patirtos neturtinės žalos kompensacija.

Nustatyta, kad pareiškėja prašė teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau detalių apskaičiavimų, pagrindžiančių visas patirtas išlaidas nepateikė. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjos patirtos išlaidos, susijusios su apmokėjimu už teismo medicininę apžiūra bei pašto paslaugomis yra patirtos ikiteisminėje kilusio ginčo stadijoje, siekiant savo pažeistų teisių gynimo, pagal savo pobūdį taip pat pripažintinos bylinėjimosi išlaidomis. Todėl, atsižvelgus į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pripažinta, jog bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas šioje byloje gali būti išspręstas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 straipsnio nustatyta tvarka, pateikus prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A62–1367/2011 ir kt.).

III. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniu skundu (III t., b. l. 79-94) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes bei padarė materialiosios teisės normų taikymo klaidų ir nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, ir tai turėjo įtakos nepagrįsto ir neteisėto sprendimo priėmimui.

2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl faktinių bylos aplinkybių, t. y. kad pareiškėja 2013 m. vasario 26 d. teikė UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informaciją apie ginčo sklypo nuomos sutarties sudarymą, tačiau teismas neteisingai vertino šias aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

3. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėja, vykdydama Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64, 7 punktą, t. y. dalyvaudama asmenų aptarnavime vieno langelio principu, privalėjo teikti informaciją UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K.. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-1035 pagal Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-227, asmenimis, atsakingais už asmenų aptarnavimą vieno langelio principu Kauno miesto skyriuje yra paskirtos R. K., o jai nesant – R. Š., ir S. J., o jai nesant – K. B., tačiau pareiškėja nėra paskirta asmeniu, atsakingu už asmenų aptarnavimą vieno langelio principu Tarnybos Kauno miesto skyriuje.

4. Iš pareiškėjos užimamos NŽT Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymo matyti, kad pareiškėja nevykdo funkcijų specialiojoje veiklos srityje – žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemės apskaitos ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, bei neatlieka su šia veikla susijusių funkcijų, t. y. pati nerengia įsakymų, sprendimų, sutarčių ir kitų dokumentų (išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, pažymų dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų ir kt.) projektų, t. y. nenagrinėja ir nevertina su šių dokumentų parengimu susijusių asmenų prašymų, pateiktų dokumentų, nes vizuoja tik skyriaus darbuotojų parengtų įsakymų, sprendimų, sutarčių projektus. Pagal pareiškėjos pareigybės aprašymą matyti, kad ji gali teikti informaciją tik tais klausimais, kurie yra tiesiogiai susiję su jos vykdomomis funkcijomis bei su jos nagrinėtais asmenų skundais, paklausimais, t. y. konsultuoti asmenis teisės klausimais. Todėl pareiškėja, nevykdydama funkcijų, susijusių su valstybinės žemės nuomos sutarčių rengimu, ir neturėdama pavedimo nagrinėti ir derinti UAB „Projektų vystymo grupė“ pateiktų dokumentų, susijusių su ginčo sklypu, nebuvo kompetentinga ir negalėjo teikti informacijos apie minėtos įmonės prašymų nagrinėjimą.

5. Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vyriausiųjų specialistų, vykdančių funkcijas specialiojoje srityje – teisėje (t. y. teisininkų) pavadavimas buvo nustatytas Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 13 d. pavedimu Nr. 8PAV-(14.8.1.)-11, kuriame buvo pasakyta, kad S. M.-R. pavaduoja M. S., jai nesant – S. T.; M. S. pavaduoja S. T., jai nesant – S. M.-R.; S. T. pavaduoja S. M.-R., jai nesant – M. S.. Pagal darbų paskirstymo tvarką Tarnybos Kauno skyriuje pareiškėja iki 2012 m. gruodžio mėnesio vizuodavo su valstybinės žemės nuomos santykiais susijusius dokumentus, o nuo 2012 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. kovo 1 d.

– taip pat ir Kauno skyriaus specialistų parengtus įsakymų/sprendimų projektus, susijusius su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą Kauno mieste. E. S. iki 2013 m. kovo 1 d. vizuodavo ir tikrindavo dokumentus, susijusius su žemės sklypų kadastriniais matavimais, detaliųjų planų rengimu ir sutikimu išdavimu, o S. M.-R. tikrindavo ir vizuodavo su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiais susijusius dokumentus. Nuo 2013 m. kovo 1 d., pakeitus 2012 m. liepos 13 d. pavedimą Nr. 8PAV-(14.8.1.)-11, S. M.-R. pavaduoja E. S., jai nesant – S. T.;

E. S. pavaduoja S. T., jai nesant – S. M.-R.; S. T. pavaduoja S. M.-R., jai nesant – E. S.. Nuo 2013 m. kovo 1 d. S. M.-R. pavesta vizuoti ir tikrinti Skyriaus specialistų parengtus įsakymų/sprendimų projektus, susijusius su valstybinės žemės nuomos ir sklypų perdavimo neatlygintinai nuosavybėn santykiais taip pat tikrinti ir vizuoti kadastro duomenų nustatymo/tikslinimo sprendimų/įsakymų, raštų projektus, susijusius su nuomos ar panaudos santykiais. E. S. pavesta vizuoti ir tikrinti Skyriaus specialistų parengtus įsakymų/sprendimų projektus, susijusius su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo santykiais, taip pat tikrinti ir vizuoti kadastro duomenų nustatymo/tikslinimo sprendimų/įsakymų, raštų projektus, susijusius su pirkimo-pardavimo santykiais, o S. T. pavesta vizuoti ir tikrinti Skyriaus specialistų parengtus įsakymų/sprendimų projektus, susijusius su piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu Kauno mieste, taip pat tikrinti ir vizuoti kadastro duomenų nustatymo/tikslinimo sprendimų/įsakymų projektus, nesusijusius su valstybinės žemės pirkimo-pardavimo, nuomos ar panaudos santykiais, taip pat sutikimus ir raštus, rengiamus A.

A. ir R. D.. Taigi, akivaizdu, kad nei vienam iš Kauno miesto skyriaus darbuotojų (teisininkų), tarp jų – ir pareiškėjai, nebuvo ir nėra pavesta pavaduoti Kauno miesto skyriaus darbuotojų, vykdančių funkcijas specialiojoje veiklos srityje – žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemės apskaitos ir žemės naudojimo valstybinės kontrolės srityse, kadangi juos pavaduoja tik tokias pačias funkcijas atliekantys darbuotojai. Todėl Kauno miesto skyriaus darbuotojų susirinkimo 2013 m. kovo 1 d. protokolu Nr. 8PRT-(14.8.6.)-4 buvo tik perskirstyti Kauno miesto skyriaus darbuotojų atliekami darbai.

6. Tarnybos teritorinių skyrių vedėjai, vadovaudamiesi teritorinių skyrių nuostatais ir vykdydami pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, turi teisę ir pareigą taip organizuoti teritorinių skyrių darbą kad būtų užtikrintas teritoriniams skyriams pavestų funkcijų tinkamas atlikimas, teritorinių skyrių veikloje būtų laikomasi teisės aktų nuostatų, todėl teritorinių skyrių vedėjai turi teisę perskirstyti jų vadovaujamų skyrių darbuotojų vykdomas užduotis, darbus ir kt. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėja D. T. 2013 m. kovo 1 d. vykusio pasitarimo metu turėjo teisę perskirstyti Kauno miesto skyriaus darbuotojų vykdomas užduotis, ir tai nėra suprantama kaip naujos darbų atlikimo tvarkos nustatymas, kadangi Kauno miesto skyriaus darbuotojų vykdomos pareigybės aprašymuose nustatytos funkcijos nepakito.

7. Kadangi pareiškėjos ir R. V. atliekamos funkcijos yra visiškai skirtingos, o pareiškėja niekada nebuvo įgaliota pavaduoti R. V., taip pat nebuvo gavusi Kauno miesto skyriaus vedėjos nenuolatinio pobūdžio pavedimo nagrinėti UAB „Projektų vystymo grupė“ prašymus, akivaizdu, kad pareiškėjai pagal jos vykdomas funkcijas nebuvo pavesta teikti informaciją apie R. V. vykdomas funkcijas ir šios specialistės nagrinėjamus prašymus, ir šią aplinkybę Komisija teisingai konstatavo Išvadoje, nurodydama, kad pareiškėja negalėjo teikti informacijos apie kito skyriaus darbuotojo nagrinėjamus prašymus.

8. Išvadoje yra konstatuota, kad pareiškėja tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijai 2013 m. kovo 19 d. kartu su paaiškinimu dėl galimo tarnybinio nusižengimo pateikė savo pačios patvirtintas UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ 2013 m. sausio 2 d. įgaliojimų UAB „Projektų vystymo grupė“ darbuotojams (tarp jų – ir G. K.) atstovauti minėtas bendroves, kopijas, kurias, pareiškėjos teigimu, jai 2013 m. vasario 26 d. pateikė G. K., ir kurios nebuvo pateiktos registruoti už dokumentų registravimą Tarnybos Kauno miesto skyriuje atsakingam darbuotojui. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad G. K. pareiškėjai pateikė AB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ 2013 m. sausio 2 d. įgaliojimų UAB „Projektų vystymo grupė“ darbuotojams atstovauti minėtas bendroves kopijas, kurias ji pasiliko, ir 2013 m. kovo 19 d. pateikė Komisijai. Komisija, atsižvelgdama į Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 11, 66, 67 punktų nuostatas, kad visi Tarnyboje ar Tarnybos teritoriniame skyriuje gaunami dokumentai turi būti pateikiami Dokumentų valdymo skyriaus arba Tarnybos teritorinių skyrių paskirtiems darbuotojams registravimui ir tolimesniam tvarkymui, o užregistruoti dokumentai (jei jie neregistruojami – pažymėjus jų gavimo datą) saugomi atitinkamose bylose pagal dokumentacijos planą, išnagrinėjusi tarnybinio nusižengimo aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad minėtų įgaliojimų kopijos turėjo būti pateiktos registruoti, nes iš jų turinio buvo aišku, kad jie reikalingi vykdant Tarnybos funkcijas, t. y. teikti informaciją rengti dokumentus, susijusius su ginčo sklypu, todėl pareiškėja, pasilikusi minėtus dokumentus ir nepateikusi jų registruoti ir saugoti ginčo sklypo dokumentų byloje, pažeidė Dokumentų valdymo tvarkos aprašo 11 ir 67 punkto nuostatas. Pažymėtina, kad įgaliojimuose yra nurodyti įgaliotųjų asmenų asmens kodai, t. y. konfidenciali informacija, todėl akivaizdu, kad minėti dokumentai negalėjo būti priskiriami neregistruotiniems dokumentams.

9. Išvadoje taip pat pagrįstai konstatuota, kad pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo Komisijai pateikti savo pačios, kaip NŽT Kauno miesto skyriaus vyriausiosios specialistės (teisininkės), patvirtintų UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ 2013 m. sausio 2 d. išduotų įgaliojimų kopijų, kadangi pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-86, 142.7. punkto nuostatas teritorinių skyrių vadovai, teritorinių skyrių vadovų pavaduotojai, darbuotojai (teisininkai) ir kt. gali tvirtinti kopijas, nuorašus ir išrašus tik tų dokumentų, kurie saugomi teritoriniuose skyriuose, tuo tarpu nesant duomenų, kad minėti įgaliojimai (jų kopijos) yra saugomos Tarnybos Kauno miesto skyriuje, pareiškėja neturėjo teisės patvirtinti šių dokumentų tikrumo bei pateikti šitaip patvirtintų dokumentų kopijų Komisijai.

10. Pareiškėja, įrodinėdama ginčo aplinkybes G. K. 2013 m. vasario 26 d. pateiktais įgaliojimais (jų kopijomis), neįrodė, kad šie dokumentai iš tiesų buvo pateikti Kauno miesto skyriui būtent 2013 m. vasario 26 d., kadangi šie įgaliojimai (ar jų kopijos) nebuvo užregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka ir nebuvo pateikti saugoti į ginčo sklypo dokumentų archyvinę bylą ar kitą dokumentų bylą. Tai patvirtino ir aplinkybė, kad pareiškėja 2013 m. vasario 27 d. ir 2013 m. kovo 19 d. paaiškinimuose skirtingai nurodė informacijos teikimo G. K. aplinkybes. Dėl šių aplinkybių Komisija, nagrinėdama pareiškėjos tarnybinio nusižengimo aplinkybes, pagrįstai atsisakė vertinti minėtus įgaliojimus.

11. Komisijos Išvadoje yra konstatuota, kad UAB „Projektų vystymo grupė“ yra geodezinė įmonė, kuri, kaip rangovas, parengė UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ užsakytą planą žemės dalių funkcionavimui ir 2012 m. gruodžio 4 d. pateikė jį Tarnybos Kauno miesto skyriui derinti. Šis planas Kauno miesto skyriuje suderintas 2012 m. gruodžio 13 d., daugiau UAB „Projektų vystymo grupė“ prašymų minėtoje žemės sklypo dokumentų byloje iki 2013 m. vasario 26 d. nebuvo pateikusi, todėl minėtos įmonės atstovui galėjo būti teikiama informacija tik apie šios bendrovės pateiktą derinti ginčo sklypo dalių planą bei apie kitus UAB „Projektų vystymo grupė“ pateiktus dokumentus, susijusius su ginčo sklypu, o tokią informaciją minėtai bendrovei galėjo teikti tik tie darbuotojai, kuriems tiesiogiai buvo pavesta atlikti plano derinimo ir kitus darbus pagal UAB „Projektų vystymo grupė“ pateiktus prašymus, t. y. L. A. ir R. V..

12. Pareiškėja pagal savo užimamos Kauno miesto skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymą tikrinanti ir vizuojanti skyriaus darbuotojų parengtų įsakymų, sprendimų, sutarčių (tarp jų – ir nuomos) projektus, tačiau nerengdama valstybinės žemės nuomos sutarčių projektų, galėtų teikti informaciją UAB „Serfas“ ir UAB „Mitoda“ darbuotojams ir šių bendrovių įgaliotiems atstovams tik apie jau parengtus ir jai vizuoti pateiktus ginčo sklypo valstybinės žemės nuomos sutarties projektus, o ne apie ginčo sklypo byloje esančius dokumentus bei jų tinkamumą ir pakankamumą rengiant nuomos sutarties projektą, todėl tokios informacijos teikimas Išvadoje pagrįstai buvo pripažintas neteisėtu.

13. Nors pagal darbų paskirstymą skyriaus teisininkams 2013 m. vasario 26 d. pareiškėja buvo atsakinga už dokumentų projektų, susijusių su valstybinės žemės nuomos santykiais, vizavimą, pareiškėja 2013 m. vasario 27 d. elektroniniame laiške pati patvirtino, kad ginčo sklypo dokumentų byloje nebuvo parengto valstybinės žemės nuomos sutarties projekto, kurio teisėtumą ji būtų galėjusi vertinti. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja 2013 m. vasario 26 d. neturėjo teisinio pagrindo vertinti ginčo sklypo byloje esančių dokumentų ir teikti informaciją apie nuomos sutarties sudarymo sąlygas ir galimybes G. K..

14. Išvadoje buvo konstatuota, kad pareiškėja, neformaliai bendraudama su UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovais bei priėmusi šios įmonės dovanas įvairių švenčių proga, sudarė prielaidą šios įmonės atstovams ateityje tikėtis minėtos valstybės tarnautojos palankumo nagrinėjant šios įmonės prašymus, pateiktus Nacionalinei žemės tarnybai. Todėl 2013 m. vasario 26 d. įvykęs incidentas, kai pareiškėja, nesant tam teisinio pagrindo, leido UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui susipažinti su ginčo sklypo duomenų byla ir suteikėjam informaciją apie valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo galimybes, sukėlė pagrįstų abejonių dėl galimo pareiškėjos viešų ir privačių interesų konflikto buvimo. Šiuo atveju faktas, kada pareiškėja gavo dovanas iš UAB „Projektų vystymo grupė“, neturėjo būti nustatinėjamas, nes abejones dėl galimo interesų konflikto sukėlė ne pats dovanų priėmimo faktas (priėmus dovanas, tačiau visiškai nedalyvaujant jas dovanojusio asmens prašymų nagrinėjime toks konfliktas nepasireikštų), bet galimai jo įtakoti neteisėti pareiškėjos veiksmai, t. y. informacijos teikimas neturint tam pagrindo ir kt. Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo padarymo diena yra ne dovanų priėmimo diena, bet galimai neteisėtas informacijos teikimas UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui, todėl 6 mėnesių terminas skirti nuobaudą už minėtą pažeidimą nėra praėjęs.

15. Nepagrįsta teismo išvada, kad nedidelės vertės dovanų gavimas negali sukelti privataus intereso, kadangi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2013 m. gegužės 23 d. rašte Nr. S-793-(2.5) „Dėl susipažinimo su atlikto tyrimo išvada“ nurodyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys neturėtų priimti dovanų esant situacijoms, kai vien jau tokio dovanojimo aplinkybės visuomenės galėtų būti suprastos nevienareikšmiškai bei vertinamos prieštaringai (t. y. sukeltų interesų konflikto minėtųjų asmenų veikloje regimybę), todėl Nacionalinėje žemės tarnyboje neturėtų būti priimamos dovanos iš asmenų, su kurių interesais susijusį klausimą išsprendė, sprendžia ar galėtų spręsti ateityje įstaigos tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.

16. Nors teismas konstatavo, jog dovanas įvairių švenčių proga iš UAB „Projektų vystymo grupė“ yra gavę ir daugiau Kauno miesto skyriaus darbuotojų, abejones dėl interesų konflikto buvimo sukėlė būtent pareiškėjos elgesys, kadangi ji, neteisėtai teikdama informaciją UAB „Projektų vystymo grupė“, sukėlė regimybę, jog tai yra daroma dėl asmeninių paskatų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pareiškėjos neteisėti veiksmai, t. y. neteisėtas informacijos suteikimas UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui, sukėlė abejonių dėl galimo viešų ir privačių interesų konflikto buvimo, todėl Viešų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Etikos taisyklių 6.4 punkto pažeidimai buvo konstatuoti tinkamai, atsižvelgiant į teismų praktiką, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta priešinga išvada yra nepagrįsta.

17. Šioje byloje nėra įrodymų, vienareikšmiškai patvirtinančių, kad pareiškėja patyrė žalą būtent dėl neteisėtų institucijos pareigūnų (šiuo atveju – D. T.) veiksmų. Pažymėtina, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus 2013 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. G561/13(02) nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjai konstatuota poodinė kraujosruva kairio dilbio išoriniame paviršiuje galėjo atsirasti pareiškėjos nurodytu metu, t. y. 2013 m. vasario 26 d., yra paremta tik pačios pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis, tačiau nepatvirtina, kad šis sužalojimas atsirado būtent dėl D. T. neteisėtų veiksmų. Pažymėtina, kad ši išvada yra išduota praėjus 2 dienoms po Tarnybos Kauno miesto skyriuje įvykusio incidento, todėl ji negali būti vienareikšmiškai traktuojama tik kaip D. T. kaltę patvirtinantis dokumentas. Šiuo dokumentu gali būti įrodinėjamas tik sužalojimo pobūdis, bet ne pačios sužalojimo aplinkybės. Taip pat iš pareiškėjos pateiktų medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad pareiškėja 2013 m. kovo 5 d. ir 2013 m. birželio 6 d. lankėsi pas gydytojus ir jai buvo skirtas gydymas, negalima padaryti vienareikšmiškos išvados, kad pareiškėjai nuolat tenka lankytis pas gydytojus dėl darbe patiriamo streso. Ta aplinkybė, jog pareiškėja 2013 m. kovo 5 d. (t. y. praėjus savaitei po incidento) kreipėsi į gydymo įstaigą, galėtų būti vertinamas kaip vienkartinis darbe patirto streso padarinys, tačiau pareiškėjos lankymasis gydymo įstaigoje 2013 m. birželio 6 d., nesant nustatytų konkrečių aplinkybių, patvirtinančių tuo metu darbe galimai patirtą stresą, negali būti pripažįstamas kaip darbe patirto streso pasekmė. Todėl pareiškėjos nurodyta patirta moralinė skriauda nebuvo ilgalaikė, nesukėlė sunkių pasekmių, todėl už ją neturi būti atlyginama pinigais. Be to, pareiškėja atsisakė pasiūlymo pakeisti darbo vietą (t. y. būti perkelta į analogiškas pareigas NŽT Kauno rajono skyriuje), todėl jos teiginiai, jog dirbdama Tarnybos Kauno miesto skyriuje ji patiria neigiamus išgyvenimus, nuolatinį stresą ir nusivylimą, yra nepagrįsti.

Pareiškėja S. T. atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą (III t., b. l. 100-110) prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti – visiškai patenkinti pareiškėjos skundą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš apeliacinio skundo argumentacijos matyti, jog joks materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant nenurodomas. Tiesiog nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, tačiau įrodymų vertinimą pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį atlieka teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, kas nesudaro pagrindo priimto sprendimo panaikinimui. Mano, kad pirmosios instancijos teismas toje dalyje, kurioje skundas tenkintas, nepažeidė įrodymų ir bylos aplinkybių vertinimo taisyklių, tinkamai įvertino jų įrodomąją reikšmę ir padarė pagrįstas išvadas.

2. Atsakovai, nesutikdami su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nurodo naujus argumentus, kurie nebuvo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nebuvo nurodyti nei pareiškėjos ginčytame Įsakyme, kuriuo buvo skirta tarnybinė nuobauda, nei Išvadoje. Tokiais veiksmais pasireiškia nesąžiningas elgesys procese ir tokie pateikti argumentai neturėtų butų vertinami apeliacinės instancijos teisme. Nacionalinė žemės tarnyba nurodo Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašo nuostatas (1, 4, 6, 9 p.) taip pat Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 14 d. įsakymo Nr. 1PI-(2.1.)-1035 turinį, kas nebuvo nurodyta nei priimant Įsakymą skirti tarnybinę nuobaudą, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nurodytas Tarnybos direktoriaus įsakymas nebuvo pateiktas kartu su tarnybinio patikrinimo medžiaga, t. y. nebuvo vertintas, skiriant tarnybinę nuobaudą – pastabą, kaip ir nebuvo pateiktas į nagrinėjamą bylą, nėra jokių duomenų, kad su minimu įsakymu pareiškėja būtų supažindinta. Nepaisant to, kad pateikti argumentai yra nauji, manytina, kad net jei juos pirmosios instancijos teismas būtų vertinęs, priimdamas sprendimą, jo esmės tai nebūtų pakeitę.

3. Pagal Asmenų aptarnavimo Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos vieno langelio principu tvarkos aprašo nuostatas bei Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 14 d. įsakymą Nr. IPI-(2.1.)-1035 iš įsakyme nurodytų 4 darbuotojų, tik 2 dirba Tarnybos Kauno miesto skyriuje, kuriame dirba ir pareiškėja, kitos dvi darbuotojos dirba kitame nei pareiškėja skyriuje, t. y. Tarnybos Kauno rajono skyriuje. Iš minėto įsakymo turinio akivaizdu, kad vienu metu atsakinga už asmenų aptarnavimą vieno langelio principu yra paskirta viena darbuotoja, kadangi kita atsakinga tik šiai nesant. Pareiškėjos pareigybės aprašymo 7.11 punkte pateikta sąvoka „dalyvavimas asmenų aptarnavime vieno langelio principu“ ir minėtame įsakyme vartojama sąvoka „atsakomybė už asmenų aptarnavimą vieno langelio principu“ iš esmės skiriasi. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjos pareigybės aprašymas, kuriame nurodyta funkcija dalyvauti asmenų aptarnavime vieno langelio principu, taip pat patvirtintas Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus įsakymu, t. y. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 1PI-(2.1.)-64 (I t., b. l. 190; II t., b. l. 95), kuris yra tokios pačios teisinės galios, kaip ir kiti tarnybos direktoriaus įsakymai.

4. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad pareiškėja, eidama vyriausiojo specialisto – teisininko pareigas Tarnybos Kauno miesto skyriuje ir tikrindama bei vizuodama skyriaus darbuotojų parengtų įsakymų, sprendimų, sutarčių projektus (Pareigybės aprašymo 7.6 p.), nevertina asmenų prašymų, kurių pagrindu yra parengti įsakymų, sprendimų, sutarčių projektai, bei prie jų pridėtų dokumentų. Vizuodamas įsakymo, sprendimo, sutarties projektą, vyriausiasis specialistas – teisininkas, tikrina, ar yra pagrindas įsakymo, sprendimo priėmimui, sutarties sudarymui, ar yra pateikti visi teisės aktų reikalaujami dokumentai ir pan., t. y. atsako už tai, kad pateikti įsakymų, sprendimų, sutarčių projektai atitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimus (Pareigybės aprašymo 7.1 p.). Atsižvelgiant į tai, pagal Tarnybos Kauno miesto skyriuje esančią praktiką, visi skyriaus specialistai, parengę įsakymo, sprendimo, sutarties projektą, jį pateikia teisininkui vertinti, tikrinti, vizuoti kartu su archyvine byla, prašymu ir kitais su prašymo nagrinėjimu susijusiais dokumentais. Tuo atveju, jei nereikėtų tikrinti ir vertinti pateiktų projektų pagrįstumo ir vertinti visų su parengto įsakymo, sprendimo, sutarties projektu susijusių dokumentų, tuomet liktų tik peržiūrėti užpildytą standartinę įsakymo, sprendimo ar sutarties formą, kas būtų jau ne teisininko, o kalbininko, taisančio gramatines, stiliaus ar panašias klaidas darbas, tačiau jokiu būdu ne teisinis vertinimas.

5. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pareiškėja nebuvo kompetentinga teikti informacijos žodžiu besikreipusiam asmeniui, taip pat su tuo, kokią informaciją atsakovai įvardija kaip teiktą UAB „Projektų vystymo grupė“ direktoriui, kai tas faktas tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tirtas ir tarnybinio patikrinimo metu nebuvo vertintas. Su informacijos teikimo teisėtumu susiję argumentai pareiškėjos buvo išsakyti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat nurodyti skunde ir pareiškėja visiškai juos palaiko. Pirmosios instancijos teismas įvertino visas aplinkybes pagal savo vidinį įsitikinimą ir teisėtai ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja turėjo teikti informaciją žodžiu besikreipusiam UAB „Mitoda“ ir UAB „Serfas“ įgaliotam asmeniui.

6. Iš apeliacinio skundo turinio spręstina, kad atsakovai nenurodo, kuo pasireiškia jų teigiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, tik pateikia naujus argumentus, nurodo naujas aplinkybes ir pateikia savo aplinkybių vertinimą, dar kartą nurodydami tai, ką jau pirmosios instancijos teismas vertino. Nurodoma, kad nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau nenurodoma, kad teismas būtų pažeidęs įrodymų vertinimo taisykles, nenurodomos kokios procesinės ar materialiosios teisės normos pažeistos priimant skundžiamą sprendimą, jei jos buvo, anot atsakovų, pažeistos.

7. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2012 m. liepos 13 d. pavedimu Nr. 8PAV-(14.8.1.)-11 nustatyta teisininkų pavadavimo tvarka (I t., b. l. 91-92) skirta tam, kad būtų užtikrintas tinkamas Nacionalinės žemės tarnybos atstovavimas teismuose. Šiuo pavedimu netgi nebuvo nustatyta kaip vyksta pavadavimas vyriausiųjų specialistų – teisininkų, atliekant kitas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Tai, kad buvo nustatyta, kuris teisininkas kurį pavaduoja atstovaudamas teisminėse bylose, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės, kad tik 2013 m. kovo 1 d. buvo nustatyta darbuotojų pavadavimo tvarka, o iki tol, t. y. 2013 m. vasario 26 d. įvykusio incidento metu, ji nebuvo nustatyta.

8. Pareiškėja neatliko jokių vyriausiosios specialistės R. V. funkcijų, neteikė jokios informacijos, kurios pagal savo kompetenciją ir savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nebūtų galėjusi teikti, todėl nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais informacijos teikimas asmeniui prilyginamas vyriausiosios specialistes R. V. pavadavimui jos atostogų metu ir jos funkcijų atlikimui.

9. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija savo rekomendacijose (pirmosios instancijos teismui pateiktas išrašas iš oficialaus internetinio puslapio) nurodo, kad netgi tuo atveju, jei asmuo priėmė dovaną ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas, jis vienerius metus negali dalyvauti rengiant, svarstant ir priimant sprendimus ir atlikti kitų tarnybinių pareigų dėl šio asmens. Šiuo atveju ne tik kad nenustatytas dovanojimo faktas, nes tokios aplinkybės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo tirtos, bet nurodomi daiktai, kurie Tarnybos Kauno miesto skyriuje yra nuo pat pareiškėjos darbo valstybės tarnyboje pradžios (2011 m.), t. y. beveik tris metus. Pareiškėja atsisakė vizuoti be pastabos vyriausiosios specialistės parengtus ir pateiktus jai vizuoti paruoštą įsakymo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties sudarymo ir nuomos sutarties pakeitimo projektus, kurie, beje, kaip ir visi kiti projektai buvo pateikti kartu su žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), archyvine byla, su prašymu ir kitais dokumentais. Akivaizdu, kad tai nebuvo palanku nei prašymą pateikusiems asmenims, nei jų įgaliotiems atstovams, pareiškėja elgėsi nešališkai, tinkamai atlikdama pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Taip pat pareiškėja parengė skundą Valstybės įmonės Registrų centro Centriniam registratoriui dėl nepagrįsto atsisakymo išregistruoti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, dėl ko nuomos sutartis buvo išregistruota. Akivaizdu, kad tikrinusi vizavimui pateiktų projektų dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos atitikimą teisės aktams, rengusi skundą Centriniam registratoriui, pareiškėja buvo susipažinusi su pateiktais dokumentais ir buvo kompetentinga juos vertinti atitikimo teisės aktams požiūriu ir jokiais savo veiksmais neišreiškė palankumo ar šališkumo jokiam asmeniui. Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis, dėl kurios buvo paduotas ieškinys Kauno miesto apylinkės teismui, šiandien yra sudaryta, t. y. kitas skyriaus teisininkas, vizuodamas parengtus projektus, analogiškai vertino kartu su projektais pateiktus dokumentus, atitikimą teisės aktams.

10. Ekspertizę dėl poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje atliko ir išvadą pateikė Teismo medicinos ekspertė Z. M., kuri, kaip nurodyta išvadoje, turi aukštąjį universitetinį medicininį išsilavinimą, kvalifikaciją atlikti gyvų asmenų tyrimus, 23 metų stažą, todėl nėra pagrindo abejoti pateiktos išvados teisingumu ir objektyvumu. Pareiškėja nuvyko į Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyrių 2013 m. vasario 28 d., nes tą dieną Tarnybos direktoriaus įsakymu, priimtu dar prieš incidentą, jai buvo suteikta laisva diena, atsižvelgiant į tai, kad ji augina du vaikus iki 12 metų. Nuvykti ekspertizei tą pačią dieną, kai įvyko incidentas po darbo valandų, atsižvelgiant į Valstybinės teismo medicinos tarnybos darbo laiką, nebuvo galimybės, 2013 m. vasario 27 d. pareiškėjai nebuvo suteiktas leidimas palikti darbo vietą kitais nei Tarnybos tikslais (atstovauti teisminėje byloje), todėl nuvykti anksčiau nei 2013 m. vasario 28 d. nebuvo galimybės. Byloje yra surinkta ir kitų įrodymų, tokių kaip NŽT Kauno miesto skyriaus specialisčių paaiškinimai, kurie patvirtina, kad buvusi Kauno miesto skyriaus vedėja drastiškai išsivedė pareiškėją pagriebusi už rankos (I t., b. l. 163-164, II t., b. l. 195-196), pareiškėjos kreipimasis į direktorių kitą rytą po incidento, kuriame nurodytos tapačios aplinkybės. Teismas visus šiuos įrodymus tinkamai įvertino.

11. Atsakovai atsisakė pateikti, o teismas išreikalauti Nacionalinėje žemės tarnyboje gautus UAB „Projektų vystymo grupė“ skundus dėl ginčo sklypo nuomos sutarčių, kuriuose manytina galėjo būti nurodytos ir aplinkybės, susijusios su 2013 m. vasario 26 d. incidentu. Teismo atsisakymas suprantamas kaip jo vertinimas, jog byloje pakanka surinktų įrodymų konstatuoti, kad D. T. neteisėtais veiksmais buvo ne tik padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, bet ir patirtas pažeminimas, pažeista garbė ir orumas, pakenkta dalykinei reputacijai ir autoritetui, kad yra visuma viešosios civilinės atsakomybės sąlygų.

12. Neteisėti veiksmai buvo atliekami ne tik bendradarbių akivaizdoje, bet ir matant svetimam į Tarnybos Kauno miestų skyrių atvykusiam asmeniui, kas dar labiau sustiprino patirtą pažeminimą, dalykinės reputacijos ir autoriteto netekimą ne tik skyriaus viduje, tačiau ir už Nacionalinės žemės tarnybos ribų. Ir šiandien girdimos replikos ir jaučiamas pažeminimas, pareiškėjos kaip teisininko autoriteto sumažėjimas. Tai, kad viešai susirinkime visiems dalyvavusiems NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjos pareigas ėjusi D. T. pranešė apie ginčijamą įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda ir kuriuo pareiškėja nušalinta nuo darbų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“ lėmė tai, kad visiems tapo žinoma apie tarnybinę nuobaudą, kurios skundimo terminas buvo nepasibaigęs, dar iš šiandien tenka patirti neigiamus išgyvenimus, girdint replikas ir kalbas, susijusias su paskirta tarnybine nuobauda ir, pareiškėjos nuomone, visiškai nepagrįstu nušalinimu nuo darbų.

13. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į analogiško pobūdžio bylose suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, pagal kurią ieškovams priteista žymiai didesnė neturtinės žalos atlyginimo suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-450/2006 – ieškovui priteistas 25 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 2006 m. lapkričio 7 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-575/2006 – ieškovui priteistas 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 2007 m. balandžio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-157/2007 – ieškovui priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 2007 m. birželio 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-262/2007 – ieškovui priteistas 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 2008 m. vasario 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-129/2008 – ieškovei priteistas 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas, 2008 m. spalio 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-529/2008 – ieškovui priteistas 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas), dėl to galėjo suklysti nustatydamas teisingos kompensacijos dydį.

14. Ginčijamo Įsakymo 2 punktu individualiame administraciniame akte buvo sukurta prievolė ne asmeniui, dėl kurio priimtas individualus administracinis aktas, o trečiajam asmeniui, priimtas sprendimas nepatenka į galimų po tarnybinio patikrinimo priimti sprendimų sąrašą, todėl, manytina, nepagrįstai nebuvo panaikintas kaip neteisėtas, neatitinkantis VTĮ 29 straipsnio 3 dalies ir Taisyklių 14 punkto nuostatų. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ginčijamo Įsakymo 2 punktu, kuriuo nustatytas įpareigojimas Tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjai, nėra pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai, jokios teisinės pasekmės pareiškėjai nesukeliamos. Akivaizdu, kad būtent dėl Įsakymo 2 punkto, pareiškėja skyriaus susirinkimo metu visų darbuotojų akivaizdoje, pristatant ginčijamą Įsakymą, buvo nušalinta nuo įsakymų, sprendimų ir kitų dokumentų, susijusių su UAB „Projektų vystymo grupė“, rengimo, tikrinimo ar vizavimo. Nesant tokio įpareigojimo, tokie veiksmai nebūtų atlikti, taip dar labiau pažeminant pareiškėją ir kaip asmenį, ir kaip teisininką, pažeidžiant garbę, orumą, pakenkiant autoritetui. Pažymėtina ir tai, kad Įsakymas ir Išvada buvo persiųsti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, informuota kita institucija, dėl ko neabejotinai buvo padarytas įrašas valstybės tarnautojo – teisininko byloje, kas pagrindžia tai, kad Įsakymo antras punktas turi įtakos pareiškėjos teisėtiems interesams. Nepagrįstos informacijos skleidimas ir įpareigojimas atlikti nepagrįstus veiksmus pareiškėjos atžvilgiu, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, todėl pareiškėja turėjo teisę ginčyti visą Įsakymą, kad jis visas būtų panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 81 straipsniu nustatyta apimtimi, patikrinęs bylos faktinių aplinkybių nustatymo bei tyrimo objektyvumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, būtinas teisingam ginčo santykių kvalifikavimui. Pagrįstai pripažino, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai paskirta neteisėtai. Šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų dėl faktinių aplinkybių vertinimo, o tik, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, jas papildo.

Ginčo apimtį nustato skundo reikalavimas ir skundžiamo akto turinys. Remiantis ABTĮ 86 straipsnio 2 dalimi, teismas priimtu sprendimu privalo atsakyti į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatyta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje van de Hurk prieš Nyderlandus). Remdamasis šiomis nuostatomis, teismas neprivalėjo atsakyti į pareiškėjos argumentus, nesusijusius su skundžiamo Įsakymo turiniu ir tik patikrinti tas aplinkybes, kurios patenka į pareiškėjai suformuotą kaltinimą tarnybinio nusižengimo padarymu.

Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, taip pat vadovaujasi šiomis nuostatomis bei suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika panašiose bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nustatęs, kad įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo turi būti raštu suformuluotas kaltinimas valstybės tarnautojui dėl teisei priešingos veikos, apimančios valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės. Šis aktas turi būti konkretus ir aiškus. Tarnybinėn atsakomybėn traukiamas valstybės tarnautojas turi suprasti, dėl kada įvykdytos bei kokios veikos, prieštaraujančios konkrečioms teisės aktuose įtvirtintoms taisyklėms, yra skiriama tarnybinė nuobauda. Kaltinimo nekonkretumas, neįvardijant pažeidimo padarymo laiko, pasekmių, priežastinio ryšio tarp veikos ir atsiradusių pasekmių, – aplinkybės, bylojančios apie nesilaikymą taisyklių, turėjusių užtikrinti sprendimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrįstumą, bei lemiančios skundžiamo individualaus teisės akto naikinimą. Vadovaujantis Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėmis, priimant sprendimą pripažinti, jog valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą, įsakyme dėl nuobaudos skyrimo paprastai turi būti ne tik fiksuojama apie konkrečios nuobaudos skyrimą valstybės tarnautojui, bet ir nurodoma, kokia teisei priešinga veika padaryta, kaip šis teisės pažeidimas kvalifikuojamas, t. y. nurodomas atitinkamas VTĮ straipsnis (jei ši norma blanketinė atliekama nuoroda į kitą teisės aktą (aktus) jo dalį ir punktą), pažymima pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo diena, įvykdymo aplinkybės, kokia kaltės forma padarytas pažeidimas, jo padariniai. Išdėstyti klausimai, jei jie nėra atspindėti įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, gali būti ir kitame įsakymo lydinčiajame dokumente, bet tų klausimų aptarimas būtinas. Priešingu atveju nebūtų sudarytos galimybės įvertinti, ar nėra pasibaigę tarnybinės nuobaudos skyrimo senaties terminai, ar tarnybinė nuobauda paskirta laikantis ir kitų teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tarnybinės nuobaudos skyrimą (žr., pvz., 2008 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-851/2008).

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymo Nr. 1PS1-(2.1.)-392 „Dėl S. T. tarnybinio nusižengimo“ 1 punkte nurodyta, kad Kauno miesto vyriausioji specialistė S. T., nesilaikydama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos dokumentų valdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 1P-1.3.)-309 nuostatų, ir 2013 m. vasario 26 d. neteisėtai teikdama UAB „Projektų vystymo grupė“ atstovui G. K. informaciją apie valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymą, t. y. informaciją, kuri dėl savo pobūdžio šiam asmeniui negalėjo būti teikiama, pažeidė Viešų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojų etikos taisyklių, patvirtintų Tarnybos direktoriaus 2005 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1P-106, 6.4 ir 9.3 punktus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-28 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių 35 punktą ir padarė tarnybinį nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose ir 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 9 punktuose.

Ginčijamo Įsakymo 1 punkto turinys patvirtina, kad pareiškėja kaltinama pažeidusi Dokumentų valdymo tvarkos aprašą ir neteisėtai teikusi informaciją, kuri dėl savo pobūdžio šiam asmeniui negalėjo būti teikiama. Įsakyme nėra nurodyta, kuo pasireiškė Aprašo pažeidimas ir kurį šio Aprašo punktą pareiškėja pažeidė. Tarnybinio nusižengimo tyrimo Išvadoje nurodoma, kad pagal Nacionalinės žemės tarnybos dokumentų valdymo tvarkos aprašą suprantama, kad visi Tarnyboje ar Tarnybos teritoriniame skyriuje gaunami dokumentai turi būti pateikiami atitinkamiems darbuotojams registruoti ir toliau tvarkyti. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija nustatė, kad UAB „Serfas“ ir / ar UAB „Mitoda“ suteiktų įgaliojimų UAB „Projektų vystymo grupė“ atlikti darbus, susijusiu su žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), nėra ginčo sklypo dokumentų byloje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje, kad nėra konkrečios normos, kuri nustatytų tvarką, kokiu būdu asmeniui, atstovaujančiam kitas įmones, turi būti teikiama informacija. Ar privaloma daryti pateiktų įgaliojimų nuorašus, ar jie turi būti įdedami į bylą, ar pakanka tik pateikti asmeniui, teikiančiam žodinę informaciją, dokumentą, patvirtinantį įgalinimus. Tarnybinio nusižengimo kvalifikavimui nepakanka subjektyvaus vertinimo, kad tarnautojas galėjo suvokti, kaip visi pateikiami dokumentai ar jų nuorašai turėtų būti tvarkomi, jis turi žinoti konkrečiai, ko iš jo reikalauja teisė. Atsakomybės pagrindas turi būti aiškiai apibrėžtas, nurodant konkrečią normą, jos dispoziciją, kurioje būtų aiškiai nurodyta elgesio taisyklė, kuria tarnautojas privalėjo vadovautis konkrečioje situacijoje.

Kaltinimas pareiškėjai dėl neteisėtos informacijos teikimo ginčijamame Įsakyme taip pat neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Byloje esantys UAB „Serfas“ ir / ar UAB „Mitoda“ įgaliojimai UAB „Projektų vystymo grupė“ patvirtina, kad jos direktorius G. K. turėjo teisę atstovauti minėtas įmones Nacionalinės žemės tarnybos Kauno skyriuje (I t., b. l. 54-55). Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad minėtam asmeniui informacija negalėjo būti teikiama.

Pripažinus, kad informacija buvo suteikta asmeniui, turėjusiam teisę ją gauti, ir šios informacijos teikimas nepažeidė kitų asmenų interesų, daroma išvada, kad, nesant atsakingo darbuotojo, turinčio teisę teikti tokią informaciją, pareiškėjos informacijos suteikimas, nenumatytos jos pareigybės aprašyme, yra formalus pažeidimas ir mažareikšmis, neprieštaraujantis institucijos pareigai paaiškinti suinteresuotam asmeniui apie atliekamos procedūros eigą. Todėl tokie pareiškėjos veiksmai yra nepakankami skirti tarnybinę nuobaudą. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino pareiškėjai paskirtą tarnybinę nuobaudą, todėl šioje dalyje atsakovų apeliacinis skundas netenkintinas.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjai buvo padaryta neturtinė žala.

Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja siekia neturtinės žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio pagrindu. Šiuo pagrindu žala gali būti atlyginta tik nustačius visus civilinės atsakomybės elementus. Vienas iš elementų yra patirtos žalos, kuri kyla jei valdžios institucija ar jos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, konstatavimas (CK 6.271 str. 4 d.). Pareiškėja žalos padarymą sieja ne su paskirta tarnybine nuobauda, o su Kauno miesto skyriaus vedėjos veiksmais, kurių metu, kaip nurodo pareiškėja, ji patyrė kūno sužalojimą. Tačiau šios aplinkybės nėra susijusios su Įsakymo priėmimu, t. y. Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo nėra priežastiniu ryšiu susijęs su pareiškėjos nurodoma neturtine žala. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pareiškėjos naudai priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Remiantis šiais argumentais, ši teismo sprendimo dalis naikintina ir pareiškėjos skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos skundi dalį dėl Įsakymo 2 punkto panaikinimo, apeliacinis skundas nėra pateiktas, todėl apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs teismo sprendimą, remdamasis ABTĮ 136 straipsnio 1 dalimi, daro išvadą, jog ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta bei pagrįsta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjos S. T. naudai priteisimo panaikinti ir šioje dalyje skundą atmesti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys