AS-829-438/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-829-438/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01312-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 63.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. N. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. N. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. vasario 23 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 1–4), prašydamas priteisti jam neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovų: 1) iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus – 30 000 eurų; 2) iš Kauno tardymo izoliatoriaus – 1 500 eurų; 3) iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo – 2 000 eurų; 4) iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinės – 4 000 eurų; 5) iš Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos – 10 000 eurų; 6) iš Marijampolės pataisos namų – 20 000 eurų.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje (b. l. 6–8) konstatuota, kad pareiškėjo paduotas skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjui nustatytas terminas iki 2015 m. kovo 23 d. pašalinti skundo trūkumus: 1) pateikti teismui skundą su aiškiai ir konkrečiai nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas reikalavimas dėl žalos atlyginimo, t. y. nurodyti konkrečius, o ne apytikslius, laikotarpius, dėl kurių keliamas ginčas, įvardinti kokios konkrečiai kalinimo sąlygos jam nebuvo užtikrintos, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, reikalavimus formuluojant Lietuvos valstybės atžvilgiu; 2) pateikti teismui žalos padarymo faktą ir dydį patvirtinančius įrodymus.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi (b. l. 13), be kita ko, nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas nesivadovavo teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartyje išdėstytais nurodymais ir nepašalino skundo trūkumų, todėl pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties (b. l. 20) ir prašo ją panaikinti.

Pareiškėjas nurodo, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tyčia vengė nagrinėti pareiškėjo skundą, nekompetentingai atliko savo pareigas, kadangi, anot pareiškėjo, analogiški skundai teismuose buvo išnagrinėti, o jiems visiems taikytinas įstatymas (tas pats) visais atvejais turi būti taikomas vienodai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014 m. spalio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS602-1061/2014, kurioje nustatyta, kad skundas atitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) reikalavimus bei pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas turėjo skundą priimti. Pažymi, jog skundo priėmimo stadijoje teismas nevertina pareiškėjo įrodymų pagrįstumo, todėl negali atsisakyti jį priimti remdamasis vien tuo, kad skundas yra nepagrįstas. Taip pat pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo yra galimos situacijos, kai objektyviai neįmanoma pateikti ją patvirtinančių įrodymų. Apibendrindamas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pateikė neteisingą ABTĮ normų aiškinimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi nutarė laikyti pareiškėjo skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, nes šis nustatytu terminu nepašalino šio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 str. 1 d.). Tačiau suinteresuoto asmens teisė pareikšti skundą teismui turi būti įgyvendinama laikantis įstatymo nustatytų sąlygų. Kreipiantis su skundu į administracinį teismą, turi būti paisoma ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 23, 24 ir 39 straipsnių reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumams pašalinti. Teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d.).

Remiantis pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui. Antra vertus, priimdamas nutartį laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui, teismas remiasi anksčiau priimta nutartimi, kurioje įvardyti konkretūs skundo (prašymo) trūkumai ir pareiškėjui nustatytas terminas šiems trūkumams pašalinti. Todėl nutarties dėl trūkumų šalinimo motyvai gali būti vertinami kaip nutarties dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui motyvų sudėtinė dalis (LVAT 2012 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-343/2012).

Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (LVAT 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).

Reikalavimai administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui išvardyti ABTĮ 23 bei 24 straipsniuose. Pagal šiuos reikalavimus skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Šalia kitų skundui keliamų reikalavimų, pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus (skundo sudedamosios dalis) – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimas) ir pagrindą (aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai). Skundas, kuriame tiksliai nesuformuluotas reikalavimas ir nenurodytas reikalavimo faktinis pagrindas, neatitinka įstatymo reikalavimų, o teismas negali iškelti administracinės bylos, kol šie trūkumai nebus pašalinti. Tinkamai nurodyti skundo elementai apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalyką, pagal juos nustatomos tinkamos proceso šalys ir t. t.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundo trūkumai buvo nustatyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartimi. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui. Iš šios nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas pakankamai aiškiai ir išsamiai įvardijo pareiškėjo paduoto skundo trūkumus, nurodydamas konkrečias ABTĮ normas, kurių reikalavimų neatitinka skundas, bei paaiškino, kaip minėti trūkumai gali būti pašalinami. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad remiantis ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 7 punktu, skunde turi būti nurodytos aiškios aplinkybės, aiškiai ir konkrečiai suformuluoti reikalavimai ir pateikti jų pagrįstumą patvirtinantys įrodymai, liudytojų vardai ir pavardės, gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta, kad būtų tiksliai ir aiškiai apibrėžtas bylos nagrinėjimo dalykas ir teismas galėtų tinkamai išnagrinėti bylą.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal LVAT praktiką žalos atlyginimo bylose, pareiškėjas, prašydamas priteisti žalos atlyginimą, paprastai turi nurodyti, dėl kokių konkrečių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam atsirado žala, konkretų prašomo priteisti žalos atlyginimo dydį bei pateikti žalos atsiradimą pagrindžiančių įrodymų (2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-231/2011; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-242/2011). Todėl, apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundo pagrindas suformuluotas netinkamai, o minėtoje teismo nutartyje pagrįstai pažymėta, jog pareiškėjas, nors neturtinę žalą sieja su netinkamomis kalinimo sąlygomis, dėl kurių jis atlieka laisvės atėmimo bausmę nepriimtinomis sąlygomis, tačiau nenurodė pakankamai individualizuotų aplinkybių, pateikdamas skundo šabloną su apytiksliais duomenimis, nenurodė, kuo pasireiškė jam padaryta neturtinė žala, kokiu pagrindu grindžiamas patirtos žalos dydis.

Taigi, 2015 m. vasario 19 d. pareiškėjo išsiųsto skundo pagrindas nebuvo suformuotas pakankamai konkrečiai, tiksliai ir aiškiai, t. y. skundas neatitiko ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Šie pirmosios instancijos teismo nurodyti trūkumai buvo pagrindas nustatyti pareiškėjui terminą trūkumams pašalinti, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas jų nepašalino. LVAT ne kartą yra pasisakęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno suinteresuoto subjekto teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tačiau visais atvejais ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (LVAT 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012). Kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ABTĮ reikalavimus, sudarė pareiškėjui visas galimybes pasinaudoti ABTĮ nustatyta teise kreiptis su skundu į teismą, o pareiškėjas tokia teise tinkamai nepasinaudojo ir neištaisė teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pažymėtina, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y. nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (ABTĮ 23, 24 ir 39 str.).

Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikydamas nepaduotu ir grąžindamas jį padavusiam asmeniui priėmė teisingą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo T. N. atskirąjį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys