AS-624-1020-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS624-1020/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03618-2014-8

Procesinio sprendimo kategorija 67

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovams Lietuvos kariuomenei ir Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybai dėl ekspertinio nutarimo pažymos ir įsakymų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. S. elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė panaikinti Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 3795, Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. PK-1212, 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. P-237.

Pareiškėjas skunde taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – kol tęsiasi jo gydymas, sustabdyti Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. PK-1212 vykdymą.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad skundžiamo Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. PK-1212 galiojimas gali sukelti jam neigiamų padarinių, tai yra, gali pablogėti jo sveikata. Tarnybos vietos praradimas yra vertinamas kaip vienas iš labiausiai traumuojančių žmogų gyvenimo įvykių, todėl įvertinus tai, jog jis praktiškai yra pasveikęs po ligos, kurios susirgimo metu viena iš priežasčių buvo neužtikrintumas ateitimi, atleidus jį iš tarnybos, atėmus galimybę siekti karjeros kariuomenėje, atėmus pragyvenimo pajamas, jam gali būti sukelta neatstatoma žala, jis gali patirti itin didelį smūgį sveikatai.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė, o prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę netenkino.

Dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Atsižvelgus į pareiškėjo pateiktus motyvus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo – pareiškėjo nurodytos aplinkybės yra susijusios ne su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu, o su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, į tai, kad, jei ir skundo patenkinimo atveju atsirastų neigiamų pasekmių, tai nepasunkintų sprendimo vykdymo, o atsiradusi žala galės būti išieškoma įstatymo nustatyta tvarka, teismas darė išvadą, kad sprendimo įvykdymas šioje administracinėje byloje negali pasunkėti ar pasidaryti negalimas, todėl netikslinga taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį dalyje dėl reikalavimų užtikrinimo priemonių nepritaikymo ir pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas nurodo, kad akto galiojimo sustabdymas (ABTĮ 71 str. 3 d. 3 p.) iš esmės yra konservacinio pobūdžio priemonė, skirta užtikrinti, kad tuo metu, kai nagrinėjama byla, remiantis ginčijamu aktu, nebūtų priimami aktai ar atliekami veiksmai, kurie padarytų neigiamų padarinių. Pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju skundžiamo Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. PK-1212 galiojimas gali sukelti pareiškėjui neigiamų padarinių, t. y. gali pablogėti sveikata. Tarnybos vietos praradimas yra vertinamas kaip vienas iš labiausiai traumuojančių žmogų gyvenimo įvykių, todėl įvertinus tai, jog pareiškėjas praktiškai yra pasveikęs po ligos, kurios susirgimo metu viena iš priežasčių buvo neužtikrintumas ateitimi, atleidus jį iš tarnybos, atėmus galimybę siekti karjeros kariuomenėje, pragyvenimo pajamas, jam gali būti sukelta neatstatoma žala, jis gali patirti itin didelį smūgį sveikatai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika 2012 m. balandžio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012, 2014 m. liepos 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS556-834/2014, 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007. Pažymi, jog atsakovai šiuo atveju neturtinės žalos (sveikatos sutrikdymo) ateityje nebegalės atstatyti.

Atsakovas Lietuvos kariuomenė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį nepakeistą.

Atsakovas mano, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nepagrįstas. Pažymi, jog visi administraciniai aktai, kuriais asmenims suteikiamos arba panaikinamos jų teisės ar pareigos, taip pat kurie jiems sukelia tam tikras teises ar pareigas, gali turėti įtakos jų vidinei savijautai ar net sveikatai, tačiau tai yra šalutinės pasekmės ir dėl to jie neteisėtais ar nepagrįstais savaime netampa. Mano, jog siekiant, kad teismas pritaikytų reikalavimo užtikrinimo priemonę, jos poreikį reikia sieti su tuo, kad nepritaikius šios priemonės taptų neįmanoma įgyvendinti byloje skundžiamo administracinio akto. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 48 straipsnio 3 dalimi bei 42 straipsnio 2 dalies 5 punktu. Pažymi, kad teismui patenkinus pareiškėjo skundą dėl Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. PK-1212 pripažinimo neteisėtu, pareiškėjas privalėtų būti grąžintas į profesinę karo tarnybą ne tik teismo sprendimo, bet ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatų pagrindu. Šiuo metu nėra jokių įstatymų leidėjo priimtų sprendimų, kurių pagrindu būtų naikinama profesinė karo tarnyba ar mažinamas profesinės karo tarnybos karių skaičius, todėl nėra aišku, dėl ko teismo priimto sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, jog yra reali grėsmė, kad netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011).

Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių, teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010).

Tad tuo atveju, jei iš bylos medžiagos galima daryti pagrįstą prielaidą, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamų pasekmių, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas arba sudėtingas, yra pagrindas svarstyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, net ir nustačius galimą teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimą, turi būti atsižvelgta į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises bei galimą šių teisių faktinį realizavimą, jų įtaką kitiems asmenims, taip pat į tai, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-207/2014, 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-874/2014).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – kol tęsiasi jo gydymas, sustabdyti Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. PK-1212 vykdymą – grindė aplinkybe, kad šio įsakymo galiojimas gali sukelti jam neigiamų padarinių, tai yra, gali pablogėti jo sveikata. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad tokia pareiškėjo nurodyta aplinkybė yra susijusi su neigiamomis pasekmėmis pareiškėjui, tačiau nėra susijusi su būsimo teismo sprendimo tinkamu įvykdymu. Pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimas. Pareiškėjas niekaip nepagrindė, jog netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės, ateityje galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Vertinant bylos duomenis, nėra pagrindo manyti, jog priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, t. y. panaikinus Lietuvos kariuomenės Karo medicinos tarnybos 2014 m. liepos 2 d. ekspertinio nutarimo pažymą Nr. 3795 ir Lietuvos kariuomenės vado 2014 m. liepos 23 d. įsakymą Nr. PK-1212 bei 2014 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. P-237, iki teismo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas.

Taip pat pažymėtina, kad asmuo, prašantis taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tvirtina, kad jo sveikata gali pablogėti, tačiau niekaip nepagrindžia realios tokių padarinių grėsmės. Aplinkybės, kuriomis pareiškėjas motyvuoja prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nėra grindžiamos jokiais įrodymais, todėl vertintinos kaip pareiškėjo į ateitį nukreiptos prielaidos ir spėjimai, nesudarantys pakankamo pagrindo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-720/2011). Be to, net jeigu pareiškėjas ir patirtų žalą, jis galėtų įstatymų nustatyta tvarka reikalauti jos atlyginimo. Todėl toks pareiškėjo teiginys nesudaro pagrindo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

Vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu, įvertinusi pareiškėjo ir atsakovo nurodytas aplinkybes dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad neužtikrinus reikalavimo pareiškėjui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas (ABTĮ 71 str. 1 d.), todėl atskirasis skundas yra atmestinas ir pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Virginija Volskienė