A-442-1640-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A442-1640/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00954-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gruodžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas T. R. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2011 m. lapkričio 18 d. iki 2013 m. liepos 30 d. buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame buvo laikomas nepriimtinomis žmogui sąlygomis, t. y. neužtikrinant teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamojo 3,6 kv. m. ploto. Dėl kamerų perpildymo negalėjo laisvai judėti, trūkdavo oro, valgyti turėdavo pakaitomis, nes kamerose prie stalo pavalgyti vietos buvo tik keturiems asmenims, o jų kamerose būdavo šeši, tekdavo valgyti atvėsusį maistą, laukti eilėse nusiprausti po dušu, trūko vietos pasivaikščioti pasivaikščiojimų kiemeliuose. Trečio aukšto kamerose langai yra temdyti, todėl kamerose yra tamsu. Dėl per mažo ploto kamerose kildavo konfliktai, pastoviai jausdavo įtampą, ko pasėkoje negalėjo ramiai miegoti, atsirado dusulys, depresija, todėl kreipėsi į medikus. Nesutinka su atsakovo tvirtinimu, jog jo sveikatos sutikimai yra kilę dėl narkotikų vartojimo, t. y. dėl abstinencinės būsenos, nes abstinencinė būsena negali trukti virš metų laiko. Tokios kalinimo sąlygos pažemino pareiškėjo orumą.

Kauno tardymo izoliatorius atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad pareiškėjas skundžiamu laikotarpiu Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) buvo laikomas 589 paras. Pripažino, kad dėl objektyvių priežasčių atskirais laiko tarpais Kauno TI pareiškėjas buvo laikomas mažesnio ploto nei teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti minimali ploto norma (3,6 kv.

m) kameroje. Tokie pažeidimai susiję su etapuojamų suimtųjų (nuteistųjų) skaičiumi ir suėmimo vykdymo režimo reikalavimais, t. y. dėl objektyvių, nuo Kauno TI valios nepriklausančių aplinkybių. Esant perpildymui, Kauno TI pareigūnai perkelia suimtuosius (nuteistuosius) iš perpildytų kamerų į laisvesnes, taip kompensuodami laikomų asmenų nepatogumus. Suimtiesiems (nuteistiesiems) leidžiama pasivaikščioti gryname ore, lankytis bibliotekoje, kompiuterių klasėje, įstaigos koplytėlėje, naudotis teniso kambariu, sporto kiemeliu ir pan., kas iš dalies kompensuoja laikymo kameroje nepatogumus.

Pareiškėjo teiginys, jog reikia laukti eilėje pavalgyti, maistas ataušta, neatitinka tikrovės, nes visose Kauno TI kamerose yra stalai ir taburetės, didesnėse kamerose valgoma naudojant prie lovų esančias spinteles. Kauno TI yra trys dušų patalpos po tris vietas ir viena – keturių vietų, jų visiškai pakanka, kad kiekvienas suimtasis (nuteistasis) pasinaudotų dušu taip, kaip numatyta Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje bei Kauno TI direktoriaus 2010 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 1-88 patvirtintame Suimtųjų ir nuteistųjų naudojimosi dušu apraše. Pareiškėjas, būdamas Kauno TI, kreipėsi į psichiatrą dėl miego sutrikimo 7 kartus, tarp jų vieną kartą nurodydamas, kad negalavimai atsirado dėl būsimo teismo proceso, kitą – dėl problemų šeimoje.

Pirminės gydytojų apžiūros (Kauno TI) metu nustatyta, jog pareiškėjas, būdamas laisvėje, naudojo narkotikus, visais kreipimosi atvejais gydytojas psichiatras pažymėjo diagnozę – psichikos ir elgesio sutikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas, 2013 m. gegužės 20 d. diagnozė – elgesio ir psichikos sutrikimai naudojant opiatus. Kitais atvejais pareiškėjas į gydytojus kreipėsi dėl rėmens, senos kelio traumos, galvos skausmo, kuris kartojasi 10 metų, dusuliu skundėsi du kartus, be to, tiriant pareiškėjo sveikatą Kybartų pataisos namuose 2013 m. liepos 30 d., kvėpavimo organų sistemos sutrikimų nenustatyta.

Taigi, pareiškėjas nepagrindė savo teiginių, kad laikymo sąlygos Kauno TI neigiamai paveikė jo sveikatą. Nusiskundimai dėl nuolatinės įtampos ir prasto miego yra kilę ne dėl laikymo sąlygų Kauno TI, o dėl abstinencijos nutraukus vartoti narkotines medžiagas bei dėl bendravimo tarp suimtųjų (nuteistųjų) problemų. Kamerų dirbtinis ir natūralus apšvietimas nepažeidžia apšvietą reglamentuojančių Higienos normų reikalavimų, trečiojo aukšto kamerų langai užtemdyti dėl pačių suimtųjų (nuteistųjų) veiksmų. Kamerose įrengta ventiliacinė – kondicionavimo sistema atitinka Higienos normose keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl minėtų neatitikimų, atmestini, kaip nepagrįsti.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė T. R. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 800 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas Kauno TI buvo laikomas nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. liepos 30 d. Remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniais, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto“ 1.3.1 punktu bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, jog 473 paras pareiškėjui nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus 3,6 kv. m. kameros plotas, tenkantis vienam asmeniui, todėl teismas padarė išvadą, kad Kauno TI administracija pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti kalinamam kameroje, kurioje jam privalėjo būti užtikrinta ne mažiau nei 3,6 kv. m. kameros ploto norma, tenkanti vienam asmeniui. Teismas pažymėjo, kad atsakovas objektyvių duomenų, apie konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje kameroje metu buvusį suimtųjų (nuteistųjų) skaičių, nepateikė, todėl vienam asmeniui kameroje tenkantis gyvenamasis plotas buvo skaičiuojamas konkrečios kameros plotą padalinant iš lentelėje nurodyto maksimalaus laikytinų asmenų šioje kameroje skaičiaus.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. A1-203/2005, Nr. A17-301/2007, vertino, kad pareiga paneigti pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamų maitinimo, nusiprausimo po dušu, pasivaikščiojimų gryname ore sąlygų bei kamerų, kuriose atskirais periodais kalėjo pareiškėjas, netinkamo apšvietimo teko Kauno TI. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai nepaneigia pareiškėjo teiginių, jog šešiems asmenims galimybės pavalgyti vienu metu tam skirtoje vietoje (prie stalo) nėra sudaryta, spintelių paskirtis yra laikyti daiktus, o ne naudoti jas kaip stalą valgymui, todėl pagrįstais laikė pareiškėjo argumentus dėl netinkamų valgymo sąlygų.

Taip pat atsakovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog dėl per didelio suimtųjų (nuteistųjų) skaičiaus jis turėjo laukti, kol nusipraus po dušu kiti nuteistieji, argumentų dėl netinkamo kamerų apšvietimo bei pasivaikščiojimo gryname ore sąlygų. Teismas pažymėjo, kad nors išrašuose iš ligos istorijos pareiškėjui nustatyta diagnozė yra „Psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyviąsias medžiagas“ (Tarptautinių ligų kodas F19.2.), tačiau jokie byloje esantys įrodymai neginčijamai nepaneigia fakto, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai (nemiga, padidėjusi įtampa, depresija, nugaros, kairės kojos kelio sąnario skausmai, dusulys ir pan.) galėjo būti iš dalies sąlygoti netinkamų kalinimo sąlygų.

Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, jog tam tikrais periodais pareiškėjas, kalėdamas Kauno TI, pažeidžiant teisės aktų reglamentuotą vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, patyrė neigiamų fizinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą, pasireiškusį galimybės judėti, tinkamai pavalgyti, nusiprausti po dušu ribojimu, pablogėjusia sveikata. Teismas sprendė, kad Kauno tardymo izoliatorius ir jo darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl pareiškėjas turi teisę į žalos atlyginimą.

Aplinkybė, kad Kauno TI administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje minėtus teisės aktų reikalavimus, nėra pakankamas teisinis pagrindas atleisti atsakovą nuo viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A438-121/2009). Remdamasis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalimis, įvertinęs, kad pareiškėjo teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Kauno TI buvo pažeista, atsižvelgęs į pažeidimo pobūdį ir trukmę (473 paros), teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą.

Įvertinęs Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį teismas įvertino 800 Lt suma.

III. Apeliaciniu skundu T. R. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir tenkinti jo skundą visiškai.

Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pripažino visas jo skunde išdėstytas aplinkybes, tačiau priteista suma yra per maža. Mano, jog nebuvo pakankamai įvertinta aplinkybė, kad netinkamomis sąlygomis jis buvo laikomas net 473 paras, todėl toks pažeidimas negali būti pripažintas niekiniu ir nesukeliančiu padarinių. Paaiškina, jog net praėjus 6 mėnesiams po kalinimo kalėjime, vis dar vengia bendrauti su žmonėmis, kadangi jaučia įtampą, greitai tampa irzlus, šalinasi žmonių, nors anksčiau buvo komunikabilus, iniciatyvus. Dėl tokių pokyčių prarado artimiausius žmones – žmoną, vaikus. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 473 paras pripažįsta ilgalaikiu ir intensyviu laikotarpiu, galinčiu palikti neigiamus reiškinius. Mano, jog 1,3 Lt atlygis už 1 parą yra žeminantis žmogų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš pareiškėjo kalinimo Kauno tardymo izoliatoriuje netinkamomis sąlygomis, atlyginimo.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2011 m. lapkričio 21 d. iki 2013 m. liepos 30 d., 473 paras pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, neužtikrinant jam minimalaus ploto, nustatyto vienam asmeniui, taip pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą, pagal kurį vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje esančius įrodymus, pareiškėjo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą buvo pažeista ir pareiškėjas turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)). Taigi ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė į saugią sveikatai gyvenamąją aplinką, dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į visas pareiškėjo kalinimo aplinkybes, tai, jog tam tikru laikotarpiu pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma, ir gana ilgą minimalaus vienam asmeniui kameroje tenkančio ploto neužtikrinimo trukmę, konstatuotina, jog toks pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui sveikatos sutrikimus, neigiamus išgyvenimus, sukėlė jam dvasines kančias bei nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir yra nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualią Lietuvos Respublikos teismų praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vien pažeidimo pripažinimas šiuo atveju nėra pakankama satisfakcija. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 800 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas nėra proporcingas dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms.

Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį (473 paros), to pasekmes, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis bei į tai, kad į teismą dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas kreipėsi praėjus pakankamai ilgam laiko tarpui nuo pažeidimo pradžios. Atsižvelgusi į šias aplinkybes, vadovaudamasi protingumo ir teisingumo principais, teisėjų kolegija sprendžia, kad jog pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 7 500 Lt. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, priteisiant pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 7 500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. R. apeliacinį tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui T. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 7 500 Lt (septyni tūkstančiai penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas Dainius Raižys