A-1030-442/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1030-442/2015

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00905-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.2; 9.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei V. B. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. pareiškėjas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir KRATC) su prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės V. B. 48 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d.

Prašymą grindė tuo, kad atsakovė, būdama nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, savininkė, už ginčo laikotarpį yra nesumokėjusi vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nurodė, kad pagal 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80, pakeistu 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai) už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje. Kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tą įmoką nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Paaiškino, kad rinkliavos mokėjimas yra privalomas nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams – fiziniams ir juridiniams asmenims.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, jog teismas ex officio privalo nustatyti, ar šioje byloje turi būti taikoma mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis.

Pažymėjo, jog Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra penkeri metai, o pagal MAĮ 107 straipsnio 2 dalį, mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Administracinių teismų praktikoje laikomasi vieningos nuomonės, kad gali būti atnaujinami tik tokie terminai, kurių atnaujinimas tiesiogiai numatytas atitinkamame įstatyme. MAĮ nenumato galimybės atnaujinti priverstinio išieškojimo termino, todėl šis terminas laikytinas naikinamuoju. Teismas nustatė, kad vadovaujantis 2007 m. kovo 29 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-80 patvirtinta Nuostatų redakcija, galiojusia iki 2009 m. sausio 1 d., pranešimas apie apskaičiuotą vietinę rinkliavą už 2008 metus atsakovei turėjo būti išsiųstas iki 2009 m. sausio 15 d. ir atitinkamai vietinė rinkliava sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d. Įsigaliojusi nuo 2009 m. sausio 1 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinta Nuostatų redakcija taip pat numatė, kad vietinė rinkliava už turėjo būti sumokėta iki 2009 m. vasario 15 d.

MAĮ 107 straipsnio 1 dalis numato, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. Pagal įvardijamo straipsnio 3 dalį suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 22 d. ir ši data laikytina kreipimosi į teismą priverstinio skolos išieškojimo procedūros pradžia. Todėl konstatavo, vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, dėl ko prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėjas Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo prašymą tenkinti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1) teismas nepagrįstai vadovavosi MAĮ nuostatomis. Mokestiniai teisiniai santykiai negali būti lyginami su rinkliaviniais teisiniais santykiais, dėl skirtingo objekto, subjektų ir teisinio reglamentavimo. Vietinės rinkliavos nėra nurodytos, kaip vienas iš mokesčių (MAĮ 13 str.), kuriems taikomas minėtas įstatymas, be to mokestinio santykio subjektai, pagal MAĮ 2 straipsnio 13 dalį yra valstybės įstaiga ar institucija, mokesčių administratoriai, administruojantys 13 straipsnyje išvardytus mokesčius. Vietinės rinkliavos mokėtojas taip pat negali būti tapatinamas su mokesčių mokėtoju MAĮ prasme;

2) ginčo teisinį santykį reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kuris tiksliai apibrėžia valstybės rinkliavą ir vietinę rinkliavą. Be to, vietinių rinkliavų nustatymas yra savarankiška savivaldybių funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taigi tik savivaldybės kompetencija yra atleisi vietinės rinkliavos mokėtojus nuo mokėjimo.

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovės V. B. už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. Pareiškėjas atsakovės pareigą mokėti ginčo rinkliavą kildina iš Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426, kuris įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d., buvo patvirtinta nauja nuostatų redakcija. Dar kartą naują nuostatų redakciją Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-330 (su vėlesniais pakeitimais) (toliau – ir Nuostatai). Remiantis Nuostatų 3, 5 ir 15.1 punktais, vietinę rinkliavą turi mokėti asmenys, turintys nekilnojamojo turto Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovei V. B. ginčo laikotarpiu nuosavybės teise priklausė butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste. Todėl atsakovė laikytina vietinės rinkliavos mokėtoja Nuostatų 5 punkto prasme ir ji turi pareigą mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. V. B. nėra sumokėjusi Klaipėdos miesto savivaldybėje nustatytos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl, atsižvelgiant į tai, kad aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu, darytina išvada, jog iš atsakovės priteistina nesumokėta vietinė rinkliava.

Pažymėtina, kad byloje iš esmės nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, tačiau pareiškėjas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu nepriteisti nesumokėtos vietinės rinkliavos sumos, pritaikant mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra nurodęs (Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.), jog mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja, kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012). Taigi pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl senaties termino taikymo pareiškėjo reikalavimui dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis.

Tačiau pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsniu, reglamentuojančiu mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatį, kadangi šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pažymėtina, jog tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1360-575/2015; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012, ir kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2014 m. rugpjūčio 22 d. (b. l. 3). Taigi, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2014 m.) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2014 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėjas turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2009 m. Todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. balandžio 30 d., t. y. 18 Lt (5,21 Eur) vietinės rinkliavos.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai keistinas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovės 5,21 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2009 m. balandžio 30 d. už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos mieste.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovės V. B. 5,21 Eur (penkis eurus ir dvidešimt vieną euro centą) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys