AS-602-276-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-276/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02176-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 70.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja), rašytinio proceso tvarka nagrinėjo pareiškėjo O. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas O. Š. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 11–12), kurį vėliau patikslino (b. l. 24), kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Ministerija) 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-5902(11) ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 20 744,40 Lt neišmokėtos pareigūno valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2001 m. lapkričio 20 d. buvo paskirta 1 164,24 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio mėn., pritaikius Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, jam buvo mokama mažesnė valstybinė pensija (317,42 Lt) nei paskirtoji. Pareiškėjas pažymėjo, kad apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario 26 d. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Tesimas) 2012 m. vasario 6 d. nutarimo, kuris buvo paskelbtas „Valstybės žiniose“ 2012 m. rugsėjo 21 d., išaiškinimus, kad Laikinojo įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalys prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, pareiškėjui turi būti priteista dėl minėto reglamentavo susidariusi valstybinės pensijos nepriemoka.

Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 31–33) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą arba bylą nutraukti. Teismui nusprendus tenkinti pareiškėjo skundą, ar tenkinti jį iš dalies, prašė valstybinės pensijos perskaičiavimo kompensavimą atidėti iki 2014 m. vasario 1 d., nes Lietuvos Respublikos 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintuose valstybės biudžeto asignavimuose lėšos pareigūnų ir karių sumažintų valstybinių pensijų atstatymui nėra skirtos.

Atsiliepime nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pareiškėjas skundą turėjo paduoti per 6 mėn. nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos. Paaiškino, kad atsižvelgdama į tai, jog pareiškėjas su prašymu išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį į Ministeriją kreipėsi tik 2013 m. birželio 7 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo paaiškėjimo apie pensijos nepriemoką, todėl pareiškėjo prašymą buvo atsisakyta nagrinėti.

Pažymėjo, kad Ministerija pensiją pareiškėjui mažino pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir neturėjo teisinio pagrindo elgtis kitaip. Pabrėžė, kad pareiškėjas praleido terminą ginti savo pažeistas teises, todėl byla apskritai turėtų būti nutraukta.

Teismo posėdyje pareiškėjas O. Š. prašė skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais. Prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti nepareiškė. Pripažino, kad apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario 26 d., tačiau paaiškinti, kodėl taip ilgai delsė kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo, negalėjo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I-4190-629/2013.

Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 yra išaiškinusi, kad kreipimuisi į administracinį teismą su skundu dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos pagal analogiją taikytinas Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo redakcija) įtvirtintas 3 metų terminas. Minėtoje nutartyje taip pat išaiškinta, kad pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Teismas sprendė, kad pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėn., tą pripažino ir pats pareiškėjas, tačiau į teismą jis kreipėsi tik 2013 m. birželio 25 d. (b. l. 1), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Teismo vertinimu, ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti.

Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, Administracinių bylų teisenos įstatymas) 101 straipsnio 7 punktą teismas bylą nutraukia, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Nagrinėjamu atveju teismas teismo posėdžio metu pasiūlė pareiškėjui teikti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, tačiau pareiškėjas atsisakė pasinaudoti šia teise.

Teismas taip pat pažymėjo, kad iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad ginčo esmė šioje byloje yra valstybinės pareigūnų ir karių pensijos nepriemokos, susidariusios dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėjo ginčijamas 2013 m. birželio 14 d. Ministerijos sprendimas Nr. 1D-5902(11) (b. l. 3), kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl neišmokėtos pensijos dalies grąžinimo, tik patvirtina, kad tarp šalių yra kilęs ginčas. Šis ginčas, kaip konstatuota, turėjo būti iškeltas teisme per minėtą trejų metų procesinį terminą. Pareiškėjas ginčą kelia praleidęs trejų metų terminą kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo. Taigi procesas negali būti beprasmis ir begalinis, nes jeigu ginčui dėl pensijos nepriemokos priteisimo yra praleistas procesinis terminas kreiptis į teismą, tai ir sprendimui dėl ginčo iškėlimo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti pensijos nepriemoką taip pat yra praleistas terminas, t. y. šis skundžiamas aktas pareiškėjui akivaizdžiai nesukels jokių teisinių pasekmių, nes teismas, net ir minėto sprendimo panaikinimo atveju negalėtų apginti asmens teisių. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 1 ir 7 punktų pagrindu.

III. Pareiškėjas 2014 m. sausio 7 d. (pagal pašto spaudą ant voko) pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 13 d. nutartimi atnaujino terminą atskirajam skundui paduoti ir priėmė pareiškėjo atskirąjį skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino aplinkybę, kad pareiškėjas apie pirmąją sumažintą pensiją sužinojo 2010 m. vasario mėnesį. Sumažinta pensija buvo skaičiuojama ir mokama kas mėnesį – tai yra tęstinis teisių pažeidimas. Todėl bet kokiu atveju laikytina, kad laiku pareikšti tie reikalavimai, kurie apima 3 metų laikotarpį iki kreipimosi į teismą dienos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas turi teisę teisme reikalauti pašalinti jo teisių pažeidimus, susijusius su į trejų metų laikotarpį įeinančia neišmokėta valstybinės pensijos nepriemoka ir šioje dalyje terminas nėra praleistas.

2. Remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.127 straipsnio 5 dalimi, kur nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną (nagrinėjamu atveju kiekvieno mėnesio sumažintos pensijos išmokėjimo dieną).

Atsakovas Ministerija, atstovaudama ir Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

1. Pareiškėjo atskirajame skunde išdėstyti teiginiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 suformuotai praktikai (laikoma, kad pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma), kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis). Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria turi būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

2. Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2013 m. birželio 25 d. nors apie savo teisių pažeidimą sužinojo dar 2010 m. vasario mėnesį, todėl pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams reikšti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Sveikatos priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

1. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodo, kad turi būti taikomas Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje įtvirtintas 3 metų terminas, kurio pradžia skaičiuojama nuo pirmos sumažintos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos išmokėjimo. Pareiškėjui pirmoji sumažinta pensija išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, į teismą jis kreipėsi 2013 m. birželio 25 d., t. y. praleidęs 3 trejų metų terminą.

2. Nors teismas pasiūlė pareiškėjui prašyti atnaujinti praleistą terminą, pareiškėjas šia teise nepasinaudojo, todėl administracinė bylą pagrįstai buvo nutraukta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria administracinė byla nutraukta, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjui nuo 2001 m. lapkričio 20 d. buvo paskirta 1 164,24 Lt pareigūnų ir karių valstybinė pensija, tačiau nuo 2010 m. sausio mėn., pritaikius Laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatas jam buvo mokama mažesnė valstybinė pensija (317,42 Lt) nei paskirtoji.

2013 m. birželio 20 d. pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Ministerijos 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-5902(11) ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 20744,40 Lt neišmokėtos pareigūno valstybinės pensijos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2012 m. rugsėjo 1 d.

Pirmosios instancijos teismas 2013 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą Nr. I-4190-629/2013. Teismas rėmėsi ABTĮ 101 straipsnio 1 ir 7 punktais ir nurodė, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti.

Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Vienas iš jų – procesinių terminų laikymasis. Šioje vietoje paminėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 nusprendė reikalavimams dėl neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos pagal analogiją taikyti Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnyje (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) įtvirtintą 3 metų terminą. Taigi nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-519/2013 Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme įtvirtintas 3 metų terminas buvo pripažintas specialiuoju terminu kreiptis į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies prasme.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, nuo kada turi būti skaičiuojamas aptartas 3 metų terminas. Sprendžiant dėl termino kreiptis į teismą eigos pradžios nagrinėjamu atveju, būtina įvertinti pažeidimo, su kuriuo pareiškėjas sieja savo reikalavimą, pobūdį ir bylos individualias faktines aplinkybes.

Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad dėl pareiškėjo sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo atskiras administracinis sprendimas priimtas nebuvo. Pareiškėjui neįteikta jokių pranešimų apie ginčijamus veiksmus. Sumažinta valstybinė pensija buvo mokama faktiškai kiekvieną mėnesį, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Tuo atveju, kai asmuo skundžia ne konkretų administracinį sprendimą, kuris turi būti jam įteiktas, o kompetentingos valstybės institucijos veiksmus, tokio asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo šio asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą dienos. Atsižvelgus į šias nuostatas, konstatuotina, kad pareiškėjui apie jo teises pažeidžiančius veiksmus tapo žinoma (arba turėjo tapti žinoma) 2010 m. vasario mėnesį, kai nebuvo išmokėta tam tikra valstybinės pensijos dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nesutinka su argumentu dėl kreipimosi į teismą termino pradžios susiejimo su Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimu. Pareiškėjas apie pensijos sumažinimą realiai sužinojo gavęs pensiją už 2010 m. sausio mėnesį, t. y. vėliausiai – 2010 m. vasario mėnesį. Su šiuo momentu teisėjų kolegija ir sieja atsakovo sprendimų (veiksmų) dėl sumažintos pensijos mokėjimo apskundimo (galutinio įvykdymo) termino eigos pradžią. Pareiškėjas į teismą dėl valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo kreipėsi 2013 m. birželio mėn. (b. l. 1-2), t. y. praėjus daugiau nei 3 metams nuo sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie skundžiamą veiksmą – sumažintos valstybinės pensijos mokėjimą. Ši aplinkybė yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs terminą tokio pobūdžio reikalavimams pareikšti. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepagrįsti ir atmestini pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju turi būti taikomos Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senaties terminų skaičiavimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 konstatavo, kad 3 metų terminas kreiptis dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos yra procesinis terminas. Kadangi ieškinio senaties terminai, reglamentuoti Civiliniame kodekse, yra materialiniai terminai, šios taisyklės procesiniam terminui kreiptis į teismą dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos netaikomos.

Pažymėtina, kad remiantis ABTĮ 101 straipsnio 7 dalimi, teismas, skundo nagrinėjimo metu nustatęs, jog skundas paduotas praleidus terminą, administracinę bylą nutraukia. Šiame kontekste reikia pažymėti ir tai, kad teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, jog tokiomis aplinkybėmis bylą nagrinėjantis teismas turėtų padėti pareiškėjui įgyvendinti jo procesines teises (ABTĮ 10 str.) ir išaiškinti pareiškėjui jo teisę reikšti prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013). Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad pareiškėjui buvo išaiškinta teisė prašyti atnaujinti praleistą terminą (pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjo buvo paklausta, ar jis prašo atnaujinti praleistą terminą, tačiau jis šia teise nepasinaudojo, be to, pareiškėjo buvo paklausta, ar yra svarbių priežasčių, kodėl jis taip vėlai kreipėsi į teismą, tačiau pareiškėjas jokių aplinkybių nenurodė).

Iš atskiruoju skundu skundžiamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2013 m. birželio 14 d. sprendimą Nr. 1D-5902(11) nurodė, jog minėtas atsakovo sprendimas nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, kadangi ginčui dėl pensijos nepriemokos priteisimo yra praleistas procesinis terminas kreiptis į teismą. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog reikalavimas dėl Ministerijos 2013 m. birželio 14 d. sprendimo Nr. 1D-5902(11) panaikinimo ir valstybinės pensijos nepriemokos priteisimo yra laikytinas vientisu reikalavimu. Įvertinusi tai, kad terminas kreiptis į teismą dėl pensijos nepriemokos priteisimo nagrinėjamu atveju yra praleistas ir pareiškėjas neprašė jo atnaujinti, teisėjų kolegija nurodo, kad ir bylos dalis dėl Ministerijos 2013 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. 1D-5747(11) panaikinimo turėjo būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias administracinės bylos nutraukimą, tik neteisingai nurodė bylos nutraukimo pagrindą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartis keistina nurodant, kad administracinė byla nutrauktina pagal ABTĮ 101 straipsnio 7 punktą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo O. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutartį pakeisti nurodant, kad administracinė byla pagal pareiškėjo O. Š. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo nutraukiama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Veslava Ruskan