A-662-1316-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-1316/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01396-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija 24

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. balandžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos S. S. skundą atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi (b. l. 4-5) priimtas pareiškėjos S. S. (toliau – ir pareiškėja) skundas (b. l. 6-7) atsakovui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai (toliau – ir Klaipėdos VGTPT, Tarnyba, atsakovas), trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriui R. V. (toliau – ir Tarnybos direktorius) dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 24 d. aktą Nr. (1.7)-SR-3812 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ (toliau – ir Aktas) ir įpareigoti Klaipėdos VGTPT priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymą, reg. Nr. ATP-1816, suteikti antrinę teisinę pagalbą (toliau – ir 2013 m. spalio 21 d. prašymas). Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nurodė, kad 2000 m. jai priklausančios UAB „Ridlita“ turtą, dokumentus bei kasos pinigus pasisavino antstolių kontora prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo. Teigė, kad pakartotinai UAB „Ridlita“ dokumentai buvo pasisavinti 2003 ir 2004 metais, o paskutinį kartą 2013 m. juos pasisavino Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Taip pat teigė, kad dėl savavališko turto nusavinimo buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, tačiau ji ignoravo pareiškėjos prašymus ir skundus, todėl pareiškėjai būtina antrinė teisinė pagalba, kad būtų nustatytos faktines aplinkybes, susijusios su UAB „Ridlita“ savavališku turto nusavinimu. Nurodė, kad Tarnybos direktorius R. V. nuo pat Tarnybos įkūrimo užima priešišką poziciją pareiškėjos atžvilgiu, piktnaudžiauja savo pareigomis, veikia suinteresuotų asmenų naudai, kurie pasisavino UAB „Ridlita“ turtą. Pareiškėja nurodė, kad 2013 m. spalio 21 d. prašymu dėl minėtų aplinkybių prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą bei Tarnybos direktorių nusišalinti nuo jos prašymo nagrinėjimo, tačiau ginčijamu aktu Tarnybos direktorius nenusišalino, o prašymą paliko nenagrinėtu. Manė, kad Aktas neteisingas, kadangi tokiais veiksmais užkertama jos teisė kreiptis į teismą.

Atsakovas Klaipėdos VGTPT atsiliepimu į pareiškėjos skundą (14-16) nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas paaiškino, kad Tarnybos direktorius R. V., nenustatęs priežasčių, dėl kurių negalėtų objektyviai ir nešališkai dalyvauti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo administracinėje procedūroje, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 25 straipsniu, nuo pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymo nagrinėjimo nutarė nenusišalinti, nesant šiame straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų. Teigė, kad Aktu Tarnyba nusprendė pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymo nenagrinėti kaip pakartotinio prašymo. Nurodė, kad pareiškėja dar 2011 m. rugpjūčio 24 d. pateikė prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (toliau – ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymas), kuriame pareiškėja nurodė, kad „2000 metais neteisėtai pasisavinti man nuosavybės teisėmis priklausančios UAB „Ridlita“ daiktai, dokumentai bei visas kitas turtas. Būtina nustatyti juridinį faktą kad šios bendrovės atžvilgiu nebuvo teisminio ginčo ir išduoto vykdomojo dokumento“. Nurodė, kad Tarnyba, išnagrinėjusi jos 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymą, 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, nes nustatė, jog pareiškėjos reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą yra akivaizdžiai nepagrįstas. Tarnyba teigė, kad pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašyme išdėstyto reikalavimo pagrindą sudaro tas pats dalykas, kaip ir jos 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymo. Pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, sudarančių prašymo pagrindą, ar argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu, bei tai patvirtinančių dokumentų nepateikė. Tarnybos 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. (1.31)-TPB-178-11 teisėtumą ir pagrįstumą patikrino Klaipėdos apygardos administracinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bei pripažino, kad šis Tarnybos sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas faktines aplinkybes ir dėl Tarnybos direktoriaus nusišalinimo nurodė, kad skundo argumentas, jog Tarnybos direktorius R. V. nenusišalino dėl interesų konflikto, pripažįstamas nepagrįstu. Tarnyba yra valstybės institucija (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTPĮ) 9 str. 1 d.), todėl privalo vadovautis ne tik šiuo įstatymu, bet ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, reglamentuojančiais viešojo administravimo institucijų veiklą. Teismas išdėstė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 punktų, 11 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 4 ir 2 dalių nuostatas, nurodė Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, jo 2 punktą, 25 straipsnį, jo 1 dalies 3 punktą, 2 dalį. Iš aptartojo teisinio reguliavimo matyti, kad administravimo subjekto nušalinimo ar nusišalinimo nuo administracinės procedūros tvarka ir sąlygos yra detaliai aptartos. Jeigu toks nušalinimas reiškiamas asmens, kuris kreipėsi dėl administracinės procedūros ir mano, kad tarnautojas yra šališkas, pirmiausia turi būti teikiamas prašymas, kuriame išdėstyti argumentai dėl asmens interesų konflikto ar kitų aplinkybių, keliančių pagrįstų abejonių dėl asmens šališkumo. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2013 m. spalio 21 d. prašyme prašė dėl interesų konflikto, jos asmens žeminimo ir įžeidinėjimo nušalinti Tarnybos direktorių R. V., tačiau pareiškėja nenurodė aplinkybių, galinčių sukelti viešųjų ir privačių interesų konfliktą. Prašymas nemotyvuotas, nenurodyti ir nepateikti duomenys, įrodantys Tarnybos vadovo suinteresuotumą. Tiek ginčijame Akte, tiek atsakovo atsiliepime nurodoma, jog Tarnybos direktorius nenustatė priežasčių, dėl kurių negalėtų objektyviai ir nešališkai dalyvauti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo administracinėje procedūroje, ir, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, nuo pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymo nagrinėjimo nutarė nenusišalinti, nesant šiame straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų.

Pagal VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima atitinkama tarnyba. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. 1R-105 „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybų steigimo ir viešųjų įstaigų Vilniaus viešosios advokatų kontoros bei Šiaulių viešosios advokatų kontoros pertvarkymo“ 3.2 punktu patvirtinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatai (toliau – ir Nuostatai), kurių 2 punkte numatyta, kad tarnybos paskirtis – pagal kompetenciją užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir valstybės politikos įgyvendinimą smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo srityje, o 10 punkte išvardintos Tarnybos funkcijos, viena iš jų – sprendimų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimas (10.1.2 p.). Pagal 17.1 punkto nuostatas Tarnybos direktorius sprendžia Tarnybos kompetencijai priskirtus klausimus ir atsako už Tarnybai nustatytų veiklos tikslų pasiekimą ir funkcijų atlikimą. Remiantis minėto įstatymo nuostatomis, sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo kompetentingas priimti yra Tarnybos vadovas. Ginčo teisiniame santykyje sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmė kompetentingas pareigūnas, turintis teisę priimti sprendimą. Tarnybos direktoriui, neįžvelgus interesų konflikto bei nenustačius kitų aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų priimti sprendimo, pareiškėjai nepagrindus ir tinkamai nesuformulavus nušalinimo pagrindų, nebuvo kliūčių išspręsti pareiškėjos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo, todėl pareiškėjos argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kad jį priėmė suinteresuotas ir šališkas Tarnybos direktorius, yra nepagrįsti.

VGTPĮ 18 straipsnio 3 dalis numato vienintelį atvejį, kada sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo byloje turi priimti kita tarnyba. Įstatymu nustatyta, kad taip daroma, kai ginčo dalykas yra tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos. Tada sprendimą priima kita Tarnyba teisingumo ministro nustatyta tvarka. Šiuo atveju ginčo dalyku nebuvo Tarnybos sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos, todėl pareiškėjos prašymą galėjo išnagrinėti būtent Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorius. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuota, jog Tarnybos vadovas, vykdydamas jo kompetencijai priskirtas pareigas, pagrįstai nenusišalino nuo pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymo nagrinėjimo.

Dėl pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymo pažymėta, jog nors VGTPĮ tiesiogiai neįtvirtina galimybės palikti prašymą nenagrinėtu, tačiau, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A442-419/2009, Nr. A556-362/2010), darytina išvada, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, negali būti remiamasi vien tik VGTPĮ, o turi būti taikomos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimo Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas nurodė Taisyklių 12 punktą ir pažymėjo, kad Taisyklės aiškiai įtvirtino galimybę palikti atitinkamą prašymą nenagrinėtu, jeigu tuo pačiu klausimu asmuo prašymu jau buvo kreipęsis į instituciją ir nenurodomos naujos aplinkybės ar nepateikiami nauji argumentai, sudarantys pagrindą abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Todėl šiuo atveju sprendžiant kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar susiklosčiusi situacija atitiko Taisyklių 12 punkte nustatytus kriterijus ir sudarė pagrindą priimti ginčijamą aktą, kuriuo pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymas paliktas nenagrinėtu.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymu (b. l. 45-59) prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Pareiškėja, prašydama teisinės pagalbos, nurodė: „procesinių dokumentų paruošimas byloje juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Atstovavimas bylos aplinkybėse iki pilno bylos išnagrinėjimo. Bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo“. Pareiškėja nurodė, kad 2000 m. neteisėtai pasisavinti jai nuosavybės teisėmis priklausančios UAB „Ridlita“ daiktai, dokumentai bei visas kitas turtas, būtina nustatyti juridinį faktą, kad šios bendrovės atžvilgiu nebuvo teisinio ginčo ir išduoto vykdomojo dokumento.

Tarnyba 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 22-24) pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymo netenkino, konstatuodama, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o paruošti teisės aktų reikalavimus atitinkantį pareiškimą teismui dėl jos prašomo juridinio fakto nustatymo neįmanoma. Šis sprendimas buvo apskųstas teismui, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu (b. l. 25–30) bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (b. l. 36–44) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, minėtą Tarnybos sprendimą palikdami galioti, todėl šis Tarnybos sprendimas yra galiojantis.

Pareiškėja 2013 m. spalio 21 d. prašymu (b. l. 31-35) vėl prašė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje – paruošti procesinius dokumentus civiliniame procese dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, dėl galimo dokumentų, susijusių su turto nusavinimu, prarastų dokumentų atkūrimu. Pareiškėja nurodė, kad 2000 m. buvo nusavintas nuosavybės teise jai priklausančios UAB „Ridlita“ turtas ir dokumentai. Teigė, kad ji išnaudojo visas galimybes gauti duomenis, kokiu pagrindu buvo nusavintas turtas, kokia nusavinto turto vertė, tačiau duomenys neišduodami, todėl būtina kreiptis į teismą. Įvertinus bylos medžiagą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, padaryta išvada, kad 2013 m. spalio 21 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateiktas dėl to paties reikalavimo, o galiojančiu Tarnybos sprendimu jau atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, taigi šiuo atveju pareiškėja į Tarnybą jau buvo kreipusis su prašymu, o pateikus naują prašymą nebuvo nurodytos naujos aplinkybės ar pateikti nauji argumentai, kurie sudarytų pagrindą abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad Tarnyba tinkamai vadovavosi Taisyklių 12 punktu ir pagrįstai bei teisėtai paliko pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymą nenagrinėtu.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos argumentas, jog jos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą palikus nenagrinėtu užkertama teisė kreiptis į teismą, nepagrįstas. Atsižvelgdama į tai, kad Aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius reikalavimus, nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija konstatavo, jog Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. spalio 24 d. aktas Nr. (1.7)-SR-3812 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“, kuriuo pareiškėjos S. S. 2013 m. spalio 21 d. prašymas suteikti antrinę teisinę pagalbą, reg. Nr. ATP-1816, paliktas nenagrinėtu, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti bei tenkinti pareiškėjos reikalavimą įpareigoti Tarnybą priimti naują sprendimą pagal pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymą.

Pareiškėjos S. S. skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ji neturi teisės į turėtų išlaidų atlyginimą.

III. Pareiškėja S. S. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu (b. l. 78-79) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde išdėsto tuos pačius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi pašalino asmenis, kurie neatliko savo pareigų, ir tokiu būdu sudarė negatyvias aplinkybes, taip teismas užkirto kelią atskleisti bylos esmę ir objektyviai išnagrinėti jos skundą. Teismas nesivadovavo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 81 straipsniu, bylą nagrinėjo šališkai, turėdamas išankstinę nuostatą. Teismo sprendimas neteisėtas iš esmės, nes užkerta galimybę kreiptis į teismą ginant pažeistas teises ir interesus. Paaiškina, kad neturi kitų galimybių nustatyti duomenis, kuriais remdamasi galėtų kreiptis į teismą. Mano, jog yra suinteresuotumas, sudarantis jai kliūtis kreiptis į teismą, ir organizuoti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių. Pažymi, kad skundas Klaipėdos apygardos administraciniam teismui buvo teikiamas turint naujų faktų, kurie susiję su skundo dalyku. 2013 m. gegužės mėnesį Klaipėdos miesto savivaldybė savavališkai pasisavino Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos dokumentus, kurių negrąžina, dėl to ji negali pateikti papildomų įrodymų prie šio apeliacinio skundo. Teismas neteisingai nurodė, jog pareiškėjai buvo pranešta apie teismo posėdžio datą ir vietą, kadangi šaukimo ji negavo, o informacija į Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – ir EPP) įvesta nebuvo. Be to, ji serga, todėl aktyviai dalyvauti teismo procese neturi galimybių.

Atsakovas Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 86-87) prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime išdėsto, jog apeliantė nenurodo, kokios naujos aplinkybės jai buvo žinomos, kaip jos galėtų lemti Tarnybos priimto Akto teisėtumą ar pagrįstumą, kokius įrodymus pareiškėja pageidauja pateikti teismui, bet negali. Pažymi, jog pareiškėja turėjo pareigą nurodyti Tarnybai žinomas aplinkybes bei pateikti jas pagrindžiančius dokumentus (VGTPĮ 4 str. 1 ir 2 p., 18 str. 1 d.). Iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties bei kitų bylos dokumentų matyti, jog pareiškėja savo skundu teismui jokių reikalavimų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nepareiškė ir nepagrindė, kaip bylos išsprendimas turės įtakos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ar Klaipėdos miesto apylinkės teismui, todėl Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai pašalino šiuos asmenis iš proceso. Tarnyba apie bylos nagrinėjimą buvo informuota per EPP, todėl pareiškėjos argumentas, jog ji nebuvo informuota apie paskirtą bylos nagrinėjimą, kelia abejonių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti Klaipėdos VGTPT 2013 m. spalio 24 d. aktą Nr. (1.7)-SR-3812 „Dėl prašymo nenagrinėjimo“ ir įpareigoti Klaipėdos VGTPT priimti sprendimą pagal pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymą, reg. Nr. ATP-1816, suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas. Pažymėtina, kad teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-925/2013). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos ne kartą išaiškinta, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji realizuojama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo numatytomis sąlygomis ir tvarka (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1042/2009, 2009 m. spalio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1207/2009, 2011 m. liepos 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-2966/2011 ir kt.).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo (VGTPĮ 9 str.).

Byloje nustatyta, jog pareiškėja 2013 m. spalio 21 d. prašymu (b. l. 31-35) prašė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje – paruošti procesinius dokumentus civiliniame procese dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, dėl galimo dokumentų, susijusių su turto nusavinimu, prarastų dokumentų atkūrimu. Pareiškėja nurodė, kad 2000 metais buvo nusavintas nuosavybės teise jai priklausančios UAB „Ridlita“ turtas ir dokumentai. Teigė, kad ji išnaudojo visas galimybes gauti duomenis, kokiu pagrindu buvo nusavintas turtas, kokia nusavinto turto vertė, kad duomenys neišduodami, todėl būtina kreiptis į teismą. Tarnyba skundžiamu Aktu, vadovaudamasi Taisyklių 12 punktu, pareiškėjos prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą paliko nenagrinėtą kaip pakartotinį prašymą.

Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs pareiškėjos skundą konstatavo, jog pareiškėjos argumentai dėl sprendimo neteisėtumo, kad jį priėmė suinteresuotas ir šališkas Tarnybos direktorius, yra nepagrįsti, ir galiojančiu Tarnybos sprendimu jau atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą, o pateikus naują prašymą nebuvo nurodytos naujos aplinkybės ar pateikti nauji argumentai, kurie sudarytų pagrindą abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Dėl Tarnybos direktoriaus R. V. nenusišalinimo nuo pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ir pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, pritaria teismo padarytai išvadai, jog Tarnybos vadovui nebuvo pagrindo nusišalinti nuo 2013 m. spalio 21 d. prašymo nagrinėjimo.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja 2013 m. spalio 21 d. prašyme prašė dėl interesų konflikto, jos asmens žeminimo ir įžeidinėjimo nušalinti Tarnybos direktorių R. V., tačiau nedetalizavo, kaip būtent šioje situacijoje kyla interesų konfliktas, ir nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių Tarnybos direktoriaus suinteresuotumą. Tarnybos direktorius nenustatė priežasčių, dėl kurių negalėtų objektyviai ir nešališkai dalyvauti pareiškėjos prašymo nagrinėjimo administracinėje procedūroje, ir, vadovaudamasis Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsniu, nuo pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymo nagrinėjimo nutarė nenusišalinti, nesant šiame straipsnyje numatytų nusišalinimo pagrindų.

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais ir padaryta išvada, kad Tarnybos direktorius neprivalėjo nusišalinti nuo ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl tų pačių argumentų iš naujo nekartoja. Ta aplinkybė, jog pareiškėja mano, kad tarp jos ir Tarnybos direktoriaus yra kilęs konfliktas, negali būti kvalifikuojama kaip Tarnybos direktoriaus viešųjų ir privačių interesų konfliktas tiek Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, tiek ir Viešojo administravimo įstatymo prasme. Byloje nustatyti duomenys neleidžia teigti, kad ginčijamo sprendimo priėmimo metu tarp pareiškėjos ir Tarnybos direktoriaus R. V. egzistavo interesų konfliktas ar buvo kitos aplinkybės, nenurodytos Viešojo administravimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, lėmusios R. V. būtinybę nusišalinti nuo ginčijamo sprendimo priėmimo.

Pažymėtina, jog nors VGTPĮ tiesiogiai neįtvirtina galimybės palikti prašymą nenagrinėtą, tačiau, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2009 m. kovo 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A442-419/2009, 2010 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-362/2010), pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, negali būti remiamasi vien tik VGTPĮ, o turi būti taikomos ir Taisyklės, kurių 12 punkte numatyta galimybė palikti atitinkamą prašymą nenagrinėtą, jeigu tuo pačiu klausimu asmuo prašymu jau buvo kreipęsis į instituciją ir nenurodomos naujos aplinkybės ar nepateikiami nauji argumentai, sudarantys pagrindą abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog pareiškėja 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymu (b. l. 45-59) prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. Pareiškėja, prašydama teisinės pagalbos, nurodė: „procesinių dokumentų paruošimas byloje juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Atstovavimas bylos aplinkybėse iki pilno bylos išnagrinėjimo. Bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo“. Pareiškėja nurodė, kad 2000 metais neteisėtai pasisavinti jai nuosavybės teisėmis priklausančios UAB „Ridlita“ daiktai, dokumentai bei visas kitas turtas, būtina nustatyti juridinį faktą, kad šios bendrovės atžvilgiu nebuvo teisinio ginčo ir išduoto vykdomojo dokumento. Atsakydama į minėtą prašymą, Tarnyba 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ (b. l. 22-24) pareiškėjos 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymo netenkino, konstatuodama, kad pareiškėjos reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, o paruošti teisės aktų reikalavimus atitinkantį pareiškimą teismui dėl jos prašomo juridinio fakto nustatymo neįmanoma. Šis sprendimas buvo apskųstas teismui, o Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 15 d. sprendimu (b. l. 25–30) ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 10 d. nutartimi (b. l. 36–44) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą, minėtą Tarnybos sprendimą palikdami galioti. Taigi pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog minėtas Tarnybos sprendimas yra galiojantis.

Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėja 2013 m. spalio 21 d. prašymu (b. l. 31-35) vėl prašė suteikti jai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje ir šį prašymą motyvavo lygiai tokiomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašymą, dėl kurio Tarnyba priėmė 2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“, kurio teisėtumas ir pagrįstumas buvo patikrintas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Jokių naujų įrodymų ar naujų faktinių aplinkybių 2013 m. spalio 21 d. prašyme, kurios iš esmės skirtųsi nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. prašyme nurodytų aplinkybių, pareiškėja nepateikė.

Įvertinus bylos medžiagą ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog 2013 m. spalio 21 d. prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo pateiktas dėl to paties reikalavimo, dėl kurio galiojančiu Tarnybos sprendimu (2011 m. rugsėjo 22 d. sprendimas Nr. (1.31)-TPB-178-11 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“) jau atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, teisės aktų reikalavimus ir pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba tinkamai vadovavosi Taisyklių 12 punktu ir pagrįstai bei teisėtai paliko pareiškėjos 2013 m. spalio 21 d. prašymą nenagrinėtu. Padarius tokią išvadą, nebuvo pagrindo įpareigoti Tarnybą atlikti pareiškėjos skunde nurodomus veiksmus dėl teisinės pagalbos suteikimo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjos argumentus, jog Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 4 d. nutartimi pašalino asmenis, kurie neatliko savo pareigų, ir tokiu būdu sudarė negatyvias aplinkybes, užkirto kelią bylos esmės atskleidimui ir objektyviam jos skundo išnagrinėjimui. Kaip matyti iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutarties (b. l. 4-5), teismas patikslino proceso šalis ir, kadangi pareiškėja jokio reikalavimo Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nereiškė, pašalino šį atsakovą iš proceso šalių, taip pat pareiškėjai nenurodžius, kaip šios bylos išsprendimas gali paveikti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Klaipėdos miesto apylinkės teismą, juos pašalino iš trečiųjų suinteresuotų asmenų sąrašo. Akivaizdu, jog pareiškėja skundu pirmosios instancijos teismui jokių savarankiškų reikalavimų Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, nereiškė, jos aktai ar veiksmai nebuvo skundžiami (b. l. 6-7), todėl teismas pagrįstai ją pašalino iš atsakovų. Pareiškėja teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pašalino jos trečiaisiais suinteresuotais asmenimis įtrauktus asmenis iš bylos, nenurodė, kokią gi įtaką jų teisėms ar pareigoms gali turėti šios bylos išsprendimas (ABTĮ 48 str. 2 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pašalino iš bylos, o pareiškėja, tvirtindama priešingai, naudoja abstrakčius ir nepagrįstus argumentus.

Pareiškėja nurodo, jog jai nebuvo pranešta apie teismo posėdžio datą ir vietą, o informacija į EPP įvesta nebuvo. Šie pareiškėjos argumentai paneigiami byloje esančiais duomenimis, kurie patvirtina, jog teismo šaukimas pareiškėjai 2013 m. lapkričio 22 d. buvo siųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (b. l. 57), dėl to teismas pagrįstai nustatė, jog bylos šalims apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai.

Teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 57 str. 6 d.). Pareiškėja apeliaciniame skunde naujų argumentų dėl bylos esmės nenurodo, taip pat nepateikia jokių kitokių konkrečių motyvų, kurie patvirtintų skundžiamo Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo neteisėtumą. Pareiškėjos bendro pobūdžio teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 81 straipsnį, bylą nagrinėjo šališkai, turėdamas išankstinį nusistatymą, kad egzistuoja suinteresuotumas byla, nepagrįsti jokiais įrodymais.

Įvertinus nurodytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti pagrįstais pareiškėjos apeliacinio skundo argumentus, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Peržiūrėjusi bylą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Veslava Ruskan Arūnas Sutkevičius