AS-146-1060-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS146-1060/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03820-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. gruodžio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Pakruojo rajono apylinkės teismui dėl pranešimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis padavė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, prašydamas panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2014 m. liepos 15 d. pranešimą (skunde įvardytą kaip sprendimas) Nr. 4R-1928-(6.13) ir įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. atšaukti pranešimą apie baudžiamosios bylos, kurioje kaltinami A. B. ir A. B., pripažinimą greičiau nagrinėtina bei pranešti visiems Lietuvos Respublikos teismams, kad minėta byla nelaikoma greičiau nagrinėtina ir kad šios bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose dienomis teismai neprašomi neskirti nagrinėti teismo posėdžiuose kitų bylų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. B. skundą ir nutarė, šiai nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti A. B. sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, kuris nustato, kad teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka. Pagal ABTĮ 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas pažymėjo, jog ABTĮ 5 ir 22 straipsniuose įtvirtinta suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2009 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1157/2009). Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjas kelia ginčą dėl Nacionalinės teismų administracijos 2014 m. liepos 15 d. pranešimo Nr. 4R-1928-(6.13) panaikinimo, mano, jog priimdama sprendimą pripažinti Pakruojo rajono apylinkės teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) greičiau nagrinėtina Nacionalinė teismų administracija viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė Konstituciją.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Nacionalinė teismų administracija 2014 m. liepos 15 d. pranešimu Nr. 4R-1928-(6.13) informavo Lietuvos Respublikos teismus apie Pakruojo rajono apylinkės teisme greičiau nagrinėtiną baudžiamąją bylą ir dienas, kuomet minėtoje byloje yra paskirti teismo posėdžiai. Įvertinęs nurodyto pranešimo turinį ir tai, kad sprendimą dėl baudžiamosios bylos pripažinimo greičiau nagrinėtina priima atitinkamo teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba skyriaus pirmininkas, o ne Nacionalinė teismų administracija, teismas konstatavo, kad pareiškėjo ginčijamas 2014 m. liepos 15 d. pranešimas yra informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas klaidingai vertina Nacionalinės teismų administracijos 2014 m. liepos 15 d. pranešimo turinį, nes juo baudžiamoji byla nėra pripažinta greičiau nagrinėtina. Nurodytu raštu tik pateikiama informacija apie tokią bylą, o teismams rekomenduojama skiriant posėdžius atsižvelgti į greičiau nagrinėtinoje byloje paskirtų posėdžių datą ir laiką.

Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas konstatavo, kad Nacionalinės teismų administracijos 2014 m. liepos 15 d. pranešimas Nr. 4R-1928-(6.13) negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.) bei nutarė gražinti pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį (ABTĮ 42 str. 1 d. 3 p.).

III. Pareiškėjas A. B. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą, perduodant jį nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama teismo nutartis naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas, vykdomosios valdžios institucija, kliudo jam realizuoti teisę į nešališką baudžiamosios bylos nagrinėjimą, nes atsakovo veiksmai, nurodant teismams skirti teismuose nagrinėjamų bylų posėdžius atsižvelgiant į pareiškėjo baudžiamąją bylą, reiškia vykdomosios valdžios institucijos kišimąsi į teismų veiklą. Tokie atsakovo veiksmai yra neteisėti ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 dalį, 30 straipsnio 1 dalį, 109 straipsnio 2 dalį, 109 straipsnio 3 dalį. Skirtingai nei nurodė teismas skundžiamoje nutartyje, pareiškėjas mano, kad atsakovo veiksmai neapsiriboja informavimu, kadangi atsakovas turi valdingus įgalinimus, susijusius su teismų veiklos organizavimu ir teisėjų karjeros administravimu. Pasak pareiškėjo, jis neturi galimybės apginti savo pažeistas teises kitaip, kaip tik kreipdamasis į teismą, nes tik administracinis teismas nagrinėja bylas dėl Nacionalinės teismų administracijos priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Atskiruoju skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas) pareiškėjo skundą, kuriuo jis prašė panaikinti Nacionalinės teismų administracijos 2014 m. liepos 15 d. raštą Nr. 14R-1928-(6.13) (skunde įvardytą sprendimu) ir įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą - atšaukti šį raštą.

ABTĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą), administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi ne vėliau kaip per septynias dienas išsprendžia jo priėmimo klausimą. To paties straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardyti atvejai, kuriais administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), tarp jų nurodytas atvejis – jeigu skundas (prašymas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 15–20 straipsniai. Šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Atsižvelgiant į tai, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką taikant Administracinių bylų teisenos įstatymą (ABTĮ 13 straipsnio 1 dalis, 20 straipsnio 3 dalis) ne kartą yra pažymėjęs, kad ne visų viešojo administravimo srityje priimamų aktų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Remiantis nurodytomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-166/2013, 2014 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-1129/2014, 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-1154/2014 ir kt.).

Tai, ar dėl atitinkamo akto galima paduoti skundą, lemia jo turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010). Kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.).

Nagrinėjamo atskirojo skundo aplinkybių kontekste pabrėžtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką informacinio pobūdžio dokumentai negali būti ginčo administraciniam teisme objektas (žr., pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011, 2013 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-324/2013, 2014 m. birželio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-643/2014, 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-656/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia iškelti administracinį ginčą dėl Nacionalinės teismų administracijos 2014 m. liepos 15 d. rašto Nr. 14R-1928-(6.13) „Dėl teismo posėdžių koordinavimo“, kuris adresuotas Lietuvos Respublikos teismams. Iš šio rašto turinio matyti, kad jo adresatas – Lietuvos Respublikos teismai, o rašto paskirtis ir tikslas – informuoti Lietuvos Respublikos teismus apie tai, kad jie šiame rašte nurodytomis dienomis (2014 m. rugsėjo 19, 22, 24, 26, 30 d., spalio 1 ir 2 d.) teismuose nebūtų skiriami teismo posėdžiai bylose, kuriose kaltinamuosius gina šiame rašte išvardyti advokatai (nurodytos trijų advokatų pavardės), nes nurodytomis dienomis Pakruojo rajono apylinkės teisme bus nagrinėjama didelės apimties baudžiamoji byla, kurioje šie advokatai gina kaltinamuosius A. B. ir A. B. Taigi, šiuo raštu Nacionalinė teismų administracija suteikė visiems Lietuvos Respublikos teismams informaciją, kuri sudarytų sąlygas išvengti situacijų, kad rašte nurodytomis dienomis (2014 m. rugsėjo 19, 22, 24, 26, 30 dienoms ir 2014 m. spalio 1 ir 2 dienoms) nebūtų paskirti teismo posėdžiai kitose Lietuvos Respublikos teismų nagrinėjamose bylose, kuriose dalyvauja 2014 m. liepos 15 d. rašte Nr. 14R-1928-(6.13) išvardyti advokatai, minėtomis dienomis ginantys kaltinamuosius didelės apimties baudžiamojoje byloje Pakruojo rajono apylinkės teisme t. y. kad Lietuvos Respublikos teismuose būtų išvengta bylų nagrinėjimo atidėjimų dėl tos priežasties, kad advokatas neatvyksta į teismo posėdį, nes tuo pačiu metu turi dalyvauti teismo posėdyje kitame teisme. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo dėl šio rašto priimtinumą nagrinėti administraciniame teisme, teisingai nustatė, kad šis raštas, yra informacinio pobūdžio dokumentas, kuris negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, nes nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentą, kad Nacionalinės teismų administracijos 2014 m. liepos 15 d. raštas Nr. 14R-1928-(6.13) sukelia jam teisines pasekmes, esą kliudo jam realizuoti teisę į nešališką baudžiamosios bylos nagrinėjimą, paneigia pirmiau aptartas šio rašto turinys ir paskirtis.

Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priimtinumą nagrinėti administraciniame teisme, procesinės teisės normas taikė teisingai, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Todėl tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis