AS-556-471-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS556-471/2014

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00982-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. kovo 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. F. (V. F.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. F. skundą atsakovui Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2014 m. vasario 14 d. gautas (išsiųstas 2014 m. vasario 12 d.) pareiškėjo V. F. (toliau – ir pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma įpareigoti Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) pateikti šilumos vartotojui (pareiškėjui), naudojančiam sąnaudų daliklius prie šildymo prietaisų, sujungtų į vienvamzdę daugiabučio namo šildymo sistemą, sprendimą iš esmės, tai yra sprendimą taikyti tiekėjui UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Tiekėjas) šildymo prietaisų galios KQ koeficientų nustatymą prie vardinių šilumnešio ir išorės oro temperatūrų (90°C/70°C/20°C) taip, kaip nurodyta Lietuvos (Europos) LST EN 834:2000 standarto 4.18.1 punkte (7.11): esant paduodamai į šildymo prietaisą šilumnešio temperatūrai 90 °C, iš radiatoriaus grįžtamai temperatūrai 70 °C ir oro temperatūrai 20 °C (kitaip 90°C/70°C/20°C), atitinkanti „de fakto“ galiojantiems teisės aktams (7.10.1 - 7.10.4); įpareigoti Inspekciją reikalauti iš Tiekėjo turtinės žalos šilumos vartotojams (pareiškėjui) atlyginimo dėl ilgalaikio (pareiškėjui nuo 2005 m.), neteisėto, neįteisinto, nestandartizuoto, nekvalifikuoto šilumos sąnaudų daliklių taikymo būdo išdėstyto skunde ir dėl to vartotojus (pareiškėją) diskriminuojančios Tiekėjų veiklos (paremtos Lietuvos energetikos instituto - vedančiųjų Lietuvoje specialistų nuomonėje 7.12 p.), tokiu būdu ištaisant esamą viešojoje erdvėje klaidingą šilumos sąnaudų daliklių panaudojimą Lietuvoje vartotojui (pareiškėjui), užtikrinant šilumos vartotojams (pareiškėjui) tinkamos kokybės (standartizuotą) viešą paslaugą, legalų (įteisintą, atitinkantį LST EN 834:2000 standartui) daliklių panaudojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad skundžia atsakovo neveikimą ir reikalauja iš Inspekcijos pateikti vartotojui sprendimą, šalinantį šilumos sąnaudų daliklių taikymą, neatitinkantį LST EN 834:2000 standartui, bei pateikti sprendimą dėl Tiekėjo padarytos žalos vartotojui atlyginimo. Atsakovas vilkina spręsti jo kompetencijai priklausančių pareiškėjo nurodytų problemų sprendimą, dėl ko pareiškėjas iš Inspekcijos, kuri, veikdama kaip jo ginčo su Tiekėju išankstine ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, nepateikė sprendimo iš esmės dėl šildymo prietaisų galios (arba KQ koeficientų) nustatymo būdo būtinumo atitikties LST EN 834:2000 standartui, atitikties galiojantiems Lietuvoje teisės aktams „de facto“, kurie užtikrintų viešajam šilumos vartotojui (pareiškėjui) taikomos jam viešosios šilumos tiekimo paslaugos tinkamą (be metodinių klaidų, legalų, įteisintą, standartizuotą), garantuojamą teisės aktais (standartais) kokybę bei nepateikė šilumos vartotojui (pareiškėjui) turtinės žalos iš Tiekėjo atlyginimo sprendimo iš esmės dėl viešosios paslaugos ilgalaikio, nekvalifikuoto, neteisėto, neįteisinto, nestandartizuoto šilumos sąnaudų daliklių taikymo būdo ir dėl to vartotoją (pareiškėją) diskriminuojančios veiklos.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. vasario 21 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Teismas nutarė nutarčiai įsiteisėjus, skundą su priedais bei žyminį mokestį grąžinti pareiškėjui. Teismas išaiškino, kad pareiškėjas savo interesus gali ginti, pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teisme (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 5 straipsnis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrosios kompetencijos teismams priskiriami nagrinėti ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių.

Kaip matyti iš skundo bei pridėtų, kaip priedų, dokumentų turinio, pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl netinkamos viešos šilumos apskaitos pašalinimo, taikant šilumos sąnaudų daliklius ir dėl jo padarytos žalos vartotojui atlyginimo. Taigi ginčas iš esmės yra kilęs iš sutartinių santykių tarp vartotojo (pareiškėjo) ir šilumos tiekėjo. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vartotojų ir pardavėjų, paslaugų teikėjų ginčus Energetikos įstatyme numatytose vartotojų teisių apsaugos srityse vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos.

Energetikos įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Inspekcija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos objektų, įrenginių ir apskaitos priemonių gedimų, eksploatavimo, energijos kokybės reikalavimų, energijos apskaitos ir apmokėjimo už suvartotą energiją pažeidimų, avarijų, energijos tiekimo nutraukimo, sustabdymo ar ribojimo. Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 29 straipsnį, ginčo šalys turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą, prašydamos nagrinėti ginčą iš esmės tiek ginčo nagrinėjimo ginčus nagrinėjančioje institucijoje metu, tiek po šios institucijos sprendimo priėmimo.

Kreipimasis į teismą po ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimo priėmimo nelaikomas šios institucijos sprendimo apskundimu. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nustatyta, kad ginčo šalys per 30 dienų nuo vartotojų ir energetikos įmonių ginčus nagrinėjančios institucijos sprendimo, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės ar ginčo nagrinėjimas nutraukiamas, priėmimo turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą ir prašyti nagrinėti jų ginčą iš esmės. Taigi, atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei nurodytą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad aptariamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Todėl, vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismas pareiškėjui išaiškino, kad jis savo interesus gali ginti, pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas V. F. atskiruoju skundu iš esmės prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir priimti pateiktą 2014 m. vasario 12 d. skundą „Dėl netinkamos viešos šilumos apskaitos pašalinimo, taikant šilumos sąnaudų daliklius Lietuvoje ir dėl jos padarytos žalos vartotojui atlyginimo sprendimo pateikimo“ nagrinėti administraciniame teisme, nes ginčas kilo dėl užtikrinimo „de fakto“ poįstatyminių aktų taikymo, kuris yra administracinio subjekto (čia Inspekcijos) prerogatyva, funkcija, ir jis turėtų užtikrinti šilumos vartotojui poįstatyminių aktų nuostatoms atitinkančią viešosios paslaugos kokybę, kurios priežiūra Inspekcijai yra privaloma.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, jog šilumos vartotojas (pareiškėjas) pateikė skundą dėl netinkamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos veiklos, negalinčios užtikrinti šilumos vartotojui tinkamą viešosios paslaugos kokybę, kuri Lietuvoje yra reglamentuota tik poįstatyminiuose teisės aktuose. Inspekcija be pagrindo leidžia (nedraudžia) tiekėjams visoje Lietuvoje diegti šilumos sąnaudų daliklius ir taikyti viešąsias paslaugas vartotojui ne taip, kaip tai nurodyta poįstatyminiuose teisės aktuose. Lietuvoje (nurodyti skunde) galiojantys poįstatyminiai teisės aktai reglamentuoja viešajam šilumos vartotojui tinkamos kokybės šilumos apskaitą (ši kokybė yra saugoma Europos lygio Lietuvos LST EN 834:2000 standartu) taikant šilumos sąnaudų daliklius prie šildymo prietaisų. Nurodyto standarto taikymo būtinumas yra taipogi reglamentuotas poįstatyminiuose aktuose. Viešojo vartotojo intereso priežiūrą (turėti tinkamą paslaugos kokybę) - viešosios paslaugos taikymo priežiūrą, privalo vykdyti Inspekcija, tačiau ši to nevykdo ir jos veikla (neveikimas) negali būti skundžiama per administracinį teismą. Yra pažeista šilumos vartotojo (pareiškėjo) teisė į viešosios paslaugos tinkamą kokybę (į paslaugos kokybę be metodinių klaidų, atitinkanti standartui), arba yra pažeisti poįstatyminiai aktai saugantys šilumos vartotojo (pareiškėjo) viešąją interesą turėti tinkamos kokybės (standartizuotos, nurodytos LST EN 834:2000 standarte) viešąją šilumos tiekimo paslaugą. Šis skundas ir yra pateiktas dėl to, kad teismas įpareigotų Inspekciją atlikti jos kompetencijos bei įgaliojimų funkciją, užtikrinti viešajam šilumos vartotojui tinkamą, atitinkantį poįstatyminių aktų nuostatoms šilumos sąnaudų daliklių taikymą vartotojui Lietuvoje, nes šilumos vartotojas mano, jog jo teisė ar įstatymais (čia poįstatyminiais aktais) saugomi interesai yra pažeisti dėl administracinio subjekto (Inspekcijos) netinkamos veiklos, dėl administracinio subjekto esančio tarp šilumos vartotojo ir šilumos tiekėjo netinkamos veiklos (neveikimo).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, išaiškinant, kad pareiškėjas savo interesus gali ginti, pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuriame prašė įpareigoti Valstybinės energetikos inspekciją prie Energetikos ministerijos pateikti šilumos vartotojui (pareiškėjui), naudojančiam sąnaudų daliklius prie šildymo prietaisų, sujungtų į vienvamzdę daugiabučio namo šildymo sistemą, sprendimą iš esmės, tai yra sprendimą taikyti tiekėjui UAB „Vilniaus energija“ šildymo prietaisų galios KQ koeficientų nustatymą prie vardinių šilumnešio ir išorės oro temperatūrų (90°C/70°C/20°C) taip, kaip nurodyta Lietuvos (Europos) LST EN 834:2000 standarto 4.18.1 punkte (7.11): esant paduodamai į šildymo prietaisą šilumnešio temperatūrai 90 °C, iš radiatoriaus grįžtamai temperatūrai 70 °C ir oro temperatūrai 20 °C (kitaip 90°C/70°C/20°C), atitinkanti „de fakto“ galiojantiems teisės aktams (7.10.1 - 7.10.4); įpareigoti Inspekciją reikalauti iš Tiekėjo turtinės žalos šilumos vartotojams (pareiškėjui) atlyginimo dėl ilgalaikio (pareiškėjui nuo 2005 m.), neteisėto, neįteisinto, nestandartizuoto, nekvalifikuoto šilumos sąnaudų daliklių taikymo būdo išdėstyto skunde ir dėl to vartotojus (pareiškėją) diskriminuojančios Tiekėjų veiklos (paremtos Lietuvos energetikos instituto - vedančiųjų Lietuvoje specialistų nuomonėje 7.12 p.), tokiu būdu ištaisant esamą viešojoje erdvėje klaidingą šilumos sąnaudų daliklių panaudojimą Lietuvoje vartotojui (pareiškėjui), užtikrinant šilumos vartotojams (pareiškėjui) tinkamos kokybės (standartizuotą) viešą paslaugą, legalų (įteisintą, atitinkantį LST EN 834:2000 standartui) daliklių panaudojimą.

Pareiškėjas skundą grindžia tuo, kad Inspekcijos veikla neatitinka Vartotojų teisių apsaugos įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo, kitų Lietuvoje galiojančių Lietuvos (Europos) teisės aktų nuostatų. Atsakovas vilkina spręsti jo kompetencijai priklausančių pareiškėjo nurodytų problemų sprendimą, dėl ko pareiškėjas iš Inspekcijos, kuri, veikdama kaip jo ginčo su Tiekėju išankstine ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, nepateikė sprendimo iš esmės dėl šildymo prietaisų galios (arba KQ koeficientų) nustatymo būdo būtinumo atitikties LST EN 834:2000 standartui, atitikties galiojantiems Lietuvoje teisės aktams „de facto“, kurie užtikrintų viešajam šilumos vartotojui (pareiškėjui) taikomos jam viešosios šilumos tiekimo paslaugos tinkamą (be metodinių klaidų, legalų, įteisintą, standartizuotą), garantuojamą teisės aktais (standartais) kokybę bei nepateikė šilumos vartotojui (pareiškėjui) turtinės žalos iš Tiekėjo atlyginimo sprendimo iš esmės dėl viešosios paslaugos ilgalaikio, nekvalifikuoto, neteisėto, neįteisinto, nestandartizuoto šilumos sąnaudų daliklių taikymo būdo ir dėl to vartotoją (pareiškėją) diskriminuojančios veiklos. Pareiškėjo teigimu, gauti atsakovo raštai nesprendžia viešosios šilumos tiekimo paslaugos problemos iš esmės, taikant sąnaudų daliklius.

Pirmosios instancijos teismas prie išvados, kad aptariamas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtinas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, priėjo tuo pagrindu, kad pareiškėjas ginčą iš esmės kelia dėl netinkamos viešos šilumos apskaitos pašalinimo, taikant šilumos sąnaudų daliklius ir dėl jo padarytos žalos vartotojui atlyginimo. Taigi ginčas iš esmės yra kilęs iš sutartinių santykių tarp vartotojo (pareiškėjo) ir šilumos tiekėjo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl bylos rūšinio teismingumo. ABTĮ 21 straipsnio 2 dalis numato, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A17-217/2007).

Iš pareiškėjo atskirojo skundo argumentų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas mano, jog jis siekia išspręsti administracinį ginčą.

Pareiškėjas skunde suformulavo keletą reikalavimų, į kuriuos teismas, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, neatsižvelgė, dėl kiekvieno iš jų nepasisakė, neaptarė iš kokių teisinių santykių jie kildinami. Teismui abstrakčiai teigiant, kad ginčas iš esmės byloje kilo dėl netinkamos viešos šilumos apskaitos pašalinimo, taikant šilumos sąnaudų daliklius ir dėl jo padarytos žalos vartotojui atlyginimo, neįvertinus pareiškėjo skundo dalyko, tuo pačiu ir administraciniam teismui pateiktame skunde keliamų klausimų, negalima vien tik iš skundo bei prie jo pridėtų dokumentų turinio padaryti byloje vienareikšmišką ir neginčijamą išvadą, jog ginčas nėra kilęs iš administracinių teisinių santykių. Juolab, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ir anksčiau Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje, administraciniuose teismuose kėlė ginčą dėl Lietuvoje šilumos tiekėjų naudojamų šilumos sąnaudų daliklių panaudojimo teisingumo ir teisėtumo, siekdamas apginti šilumos vartotojų pažeidžiamas teises, prašydamas užtikrinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2012 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. 3R-105(AG-91/01-2012) vykdymą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-400/2013).

Byloje kyla teisinė abejonė dėl nagrinėjamos bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, tačiau, pirmosios instancijos teismui netinkamai įvertinus pirmiau paminėtas visas skundo priėmimui svarbias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas šio bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat negali prieiti prie teisingos išvados dėl bylos priskirtinumo tam tikram teismui ar kreiptis specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo. Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus pareiškėjo pareikštus skundo reikalavimus, kurie nebuvo išanalizuoti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją apskųsti nepalankų teismo procesinį sprendimą priimtą pirmosios instancijos teisme.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino visas skundo priėmimui svarbias aplinkybes, todėl priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 1 p., 142 str. 1 d., 148 str.).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. F. (V. F.) atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius