AS-525-208-14 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-208/2014

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02967-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija 67.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Margita“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Margita“ su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), Kaunas.

Kartu pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“ dalį dėl apribojimo prekybos alkoholiniais gėrimais laiko nuo 22 val. iki 8 val. šioje Kauno prekybos vietoje: (duomenys neskelbtini), Kaunas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 9 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Margita“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkino. Laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, dalies, kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą.

Teismas darė nuorodą į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 straipsnio 1 dalį, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011, 2008 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Pažymėjo, jog vadovaujantis ABTĮ 92 straipsniu, skundžiamo akto panaikinimas reiškia, jog konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo akto priėmimo padėtis, t. y. atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai.

Teismas vertino, kad nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, dėl ko ženkliai sumažėtų įmonės pajamos, ir atsilieptų įsipareigojimų kreditoriams vykdymui, be to, pareiškėjas būtų priverstas trumpinti darbo laiką, atleisti iš darbo tamsiu paros metu dirbančius darbuotojus arba mokėti jiems priverstines pravaikštas. Teigė, kad apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. naktinė prekyba taps nepelninga, todėl pareiškėjas bus priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius.

Todėl palankaus pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo atveju apsunkėtų iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusios padėties atkūrimas, nes atsirastų neigiamos pasekmės tretiesiems asmenims, kadangi būtų nutraukti darbo teisiniai santykiai, ir dėl to darbuotojai patirtų nuostolių. Be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą. Teismo vertinimu, šiuo atveju pirmiausia turėtų būti galutinai išspręstas kilęs ginčas ir tik po to realiai turėtų būti įgyvendinamas ginčijamas atsakovo sprendimas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. AS822-195/2010 pažymėjo, kad sprendžiant ginčijamo akto galiojimo laikino sustabdymo klausimą, būtina nustatyti išskirtines aplinkybes, kurios rodytų, jog nepritaikius šios reikalavimo užtikrinimo priemonės, teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Teismas, įvertinęs ginčijamą aktą bei pareiškėjo prašymą ABTĮ 71 straipsnio kontekste, darė išvadą, kad siekiant išvengti neigiamų pasekmių, susijusių su priimto galimai palankaus pareiškėjui sprendimo vėlesniu vykdymu, būtina imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo ginčijamo Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T-607 „Dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo“, dalį kuria apribotas prekybos alkoholiniais gėrimais laikas nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune galiojimą sustabdė.

III. Atsakovas Kauno miesto savivaldybė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atmesti.

Atskirajame skunde daro nuorodas į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS16-528/2007, 2006 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-496/2006). Pažymi, kad skundžiamas Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra norminis teisės aktas, o pareiškėjas nėra tinkamas subjektas teikti prašymą ištirti jo teisėtumą. Teismo nutartyje padarytos išvados nėra pagrįstos įrodymais. Teismas nenustatė, ar netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus įmanomas ir iš esmės neapsunkintas galimas teismo sprendimo vykdymas, apsiribojo galimų privataus subjekto turtinių interesų apsauga, nors tai pagal ABTĮ 71 straipsnį nėra reikalavimo užtikrinimo priemonių tikslas.

Taip teismas pažeidė ABTĮ nuostatas, išplėsdamas šio imperatyvaus teisės akto taikymą. Vertino, kad tiek teigiamo, tiek neigiamo sprendimo atveju, pareiškėjo reikalavimo atžvilgiu, sprendimą nebus sudėtinga ar neįmanoma įvykdyti, t. y. pareiškėjas galės arba ne ir toliau prekiauti nuo 22.00 val. iki 8 val. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad prekybos alkoholiniais gėrimais ribojimas negali būti vertinamas kaip sankcija pažeidėjui už konkrečius teisės aktų pažeidimus, savo paskirtimi tai yra priemonė atkurti (nustatyti) tinkamą visuomenės ir verslo interesų pusiausvyrą.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 9 dalyje numatytomis sąlygomis suteikiant savivaldos institucijai teisę riboti laiko, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais, sudaroma galimybė apginti viešąjį interesą, pašalinti pažeidimus, kai išduodant licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais lieka neįvertintos reikšmingos aplinkybės, vėliau nulėmusios visuomenės interesų pažeidimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2814/2011).

Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybė skundžiamą sprendimą priėmė, būdama atsakinga už gyventojus, gyvenančius Kaune, žinodama naktinės prekybos Kauno mieste problemas ir įvertinusi visą jai pateiktą medžiagą, pasiūlymus bei visuotinai žinomą aplinkybę, kad asmenys, apsvaigę nuo alkoholio, neretai būna agresyvūs, konfliktiški, pažeidžia viešąją tvarką, o kai kuriais atvejais ir patys tampa nusikaltimo aukomis. Mano, kad nagrinėjamu atveju prioritetas turi būti teikiamas viešajam, o ne verslo subjekto interesui. Teismui nevertinus reikalavimo užtikrinimo priemonės adekvatumo siekiamam tikslui, buvo pažeistas proporcingumo principas, proceso šalių interesų pusiausvyra ir viešasis interesas.

Pareiškėjas UAB „Margita“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atmesti Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą dėl 2013 m. gruodžio 9 d. Kauno apygardos administracinio teismo nutarties ir nutartį palikti nepakeistą.

Teigia, kad atskirasis skundas yra subjektyvaus ir abstraktaus pobūdžio, jame nėra objektyvių argumentų, kurie galėtų paneigti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pagrindų egzistavimo faktą ir atitinkamai įrodytų nutarties neteisėtumą. Prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas pagrindė, kad jos nepritaikius, pareiškėjas iki jam palankaus teismo sprendimo priėmimo bankrutuos ar nutrauks veiklą, nes galiojant skundžiamam sprendimui jo pajamos sumažėtų 57 procentais (pateikė tai patvirtinančius įrodymus); patirs nuostolių, kurių nebus įmanoma tiksliai apskaičiuoti ir atitinkamai gauti jų atlyginimą, atleis darbuotojus, kurie vėliau nebus priimti į tą pačią darbo vietą, nesumokės mokesčių, t. y., kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjo nebus įmanoma grąžinti į padėtį, buvusią iki skundžiamo sprendimo priėmimo. Teikdamas skundą pareiškėjas pagrindė, kad egzistuoja visos sąlygos šiam skundui patenkinti, o akivaizdžiai neteisėtas aktas teisinėje valstybėje neturėtų sukelti net menkiausių neigiamų pasekmių. Taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę viešasis interesas nėra pažeidžiamas. Pažymi, kad pareiškėjas nėra minimas policijos raštuose ar kituose dokumentuose, kurie galėtų patvirtinti bent menamą ryšį tarp pareiškėjo veiklos ir galimos grėsmės visuomenės interesams. Be to, net ir esant bet kokioms grėsmėms visuomenės saugumui, tvarkai, jas galės eliminuoti policija ar kitos atsakingos institucijos, kontroliuojančios viešąją tvarką, su alkoholio prekybos kontrole susijusių teisės aktų laikymąsi.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutarties, kuria teismas tenkino pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.) (pvz., 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-832/2011). Realus bei veiksmingas iki skundžiamo administracinio akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas, pažeistų pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų atkūrimas ir apgynimas bei realus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas tuo atveju, jei bylos nagrinėjimo metu galiojantis aktas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas ginčijamas, sukeltų (ar tikėtina, kad sukeltų) tokias neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2008 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-558/2008, 2010 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (pvz., 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010).

Nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus privalo asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008; 2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-295/2011). Kitaip sakant, pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas yra būtinas, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, tenka asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (pvz., 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-801/2011).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką galima tam tikra neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, rodančia, jog teismo sprendimo įvykdymas iš tikrųjų gali būti apsunkintas ar tapti neįmanomas (2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-103/2009). Galima žala ir pareiškėjų galimi materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamo administracinio akto priėmimo, iš esmės gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka (2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-612/2010; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-416/2011). Aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų turtinio pobūdžio pasekmių, galiojant ginčijamam administraciniam aktui, per se nėra pagrindas ABTĮ 71 straipsnyje nustatyta tvarka taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jei pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas, teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, būtų neįmanomas ar sudėtingas (2012 m. balandžio mėn. 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012).

Vis dėlto, akcentuotina, jog kiekvieną kartą, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, atsižvelgiama į konkrečią bylos medžiagą bei faktinę situaciją (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492–229/2012). Skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje konkrečioje byloje paprastai būna specifinis, todėl, sprendžiant skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimą, iš esmės negalima tapatinti atskirų bylų faktinių situacijų (pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-349/2012).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo prašymą ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, sustabdė pareiškėjui aktualią ginčijamo sprendimo dalį dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo nuo 22 val. iki 8 val. prekybos vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, galiojimą. Sprendimą taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę teismas iš esmės siejo su neigiama skundžiamo sprendimo įtaka pareiškėjo ekonominei veiklai – nurodė, kad nesustabdžius ginčijamo atsakovo sprendimo galiojimo, pareiškėjui būtų apribota prekyba alkoholiu, dėl ko ženkliai sumažėtų įmonės pajamos, ir atsilieptų įsipareigojimų kreditoriams vykdymui, be to, pareiškėjas būtų priverstas trumpinti darbo laiką, atleisti iš darbo tamsiu paros metu dirbančius darbuotojus arba mokėti jiems priverstines pravaikštas; apribojus prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. naktinė prekyba taps nepelninga, todėl pareiškėjas bus priverstas ne tik spręsti klausimą dėl prekybos naktį, tačiau ir priimti sprendimą dėl labiausiai pažeidžiamo socialinio sluoksnio – darbuotojų – galimybės toliau tęsti darbo santykius, be to, teisės prekiauti alkoholiniais gėrimais apribojimas tam tikrą laiką sukeltų neigiamas pasekmes ir pareiškėjo veiklai, kurių pašalinimas apsunkintų buvusios padėties atkūrimą.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija su tokiais motyvais iš esmės sutinka.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktas darbo laiko apskaitos žiniaraštis patvirtina, kad dalis įmonės darbuotojų dirba naktimis, t. y. tuo metu, kuriuo skundžiamu atsakovo sprendimu pareiškėjo prekybos vietoje apribota prekyba alkoholiniais gėrimais. Todėl tikėtina, jog šie darbuotojai, pareiškėjui vykdant skundžiamą sprendimą ir neprekiaujant alkoholiniais gėrimais nuo 22 val. iki 8 val., sumažėjus pareiškėjo pajamoms iš naktinės prekybos ir jai galimai tapus nepelninga, bus atleidžiami iš darbo arba dėl darbo laiko pokyčių, nedirbant naktimis, jiems bus mažinamos algos, siūloma eiti neapmokamų atostogų ir panašiai. Aplinkybę, kad panaikinus atsakovo skundžiamą nutartį, t. y. nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui apribojus prekybą alkoholiniais gėrimais nurodytu laiku, dėl to sumažėjus apyvartai ir dirbant nuostolingai, dalis darbuotojų tikrai bus atleisti, o kita dalis (kuri mažiau dirbs) gaus sumažintus atlyginimus, nurodo pareiškėjas. Tai, kad galiojantis skundžiamas sprendimas pareiškėjui sukeltų žymius ir reikšmingus finansinius nuostolius, kurie galimai lemtų pareiškėjo nuostolius, bankrotą, likvidavimą patvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai – kasos knygos išrašai ir kasos knygos įrašų apibendrinimas (b. l. 18−21), 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaita, pareiškėjo pateikti skaičiavimai.

Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog yra reali grėsmė, kad skundžiamo sprendimo galiojimas iki teismo sprendimo dėl jo teisėtumo įsiteisėjimo, labiausiai pažeidžiamam socialiniam sluoksniui – darbuotojams, gali sukelti padarinius, dėl kurių realus bei veiksmingas iki skundžiamo akto priėmimo buvusios padėties atkūrimas būtų neįmanomas ar sudėtingas, pareiškėjui palankaus teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar pasidarytų negalimas. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šiuo atveju yra adekvatus siekiamam tikslui, nepažeidžia nei proporcingumo, nei proceso šalių interesų pusiausvyros principų, nei viešojo intereso.

Atsakydama į pareiškėjo argumentus, teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama, todėl prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti grindžiamas su būsimo teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo aplinkybėmis, o ne su ginčo sprendimu iš esmės (pvz., 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012). Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo, skundo prima facie pagrįstumo, sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, nevertinti.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgiama į byloje nustatytas aplinkybes, teisės aktų nuostatas, aptartą teismų praktiką, įvertinusi byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas taikyti pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Atsižvelgiant į tai, atsakovo skundžiama nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas.

Kartu akcentuotina, jog teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą, todėl, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (pvz., 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-39/2012). Taigi proceso dalyviai gali pakartotinai teikti motyvuotus prašymus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pritaikymo, panaikinimo ar pakeitimo. Tačiau tokiais atvejais jie privalo nurodyti naujas aplinkybes bei pateikti įrodymus, dėl kokių priežasčių, atsižvelgiant į ABTĮ 71 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, atsirado būtinybė (iš naujo) pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ar vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę pakeisti kita arba nebeliko būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės (2008 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-133/2008).

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2013 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas