eA-1516-756/2015 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1516-756/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03848-2014-3

Procesinio sprendimo kategorija 16.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos kariuomenei, dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. S. elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas:

1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. P-730 „Dėl eil. V. S. atleidimo iš pareigų“ ir grąžinti V. S. į profesinę karo tarnybą;

2) priteisti iš Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos (toliau – ir KAM) vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką, butpinigius ir maistpinigius;

3) priteisti iš KAM ir Lietuvos valstybės solidariai 3 000 Lt neturtinę žalą;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas paaiškino, kad 2014 m. liepos 14 d. įsakymu, vadovaudamasis Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu (bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai) bei atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 30 d. pareiškėjo atestatą, krašto apsaugos ministras nutarė nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su V. S.. Pareiškėjas su KAM buvo sudaręs profesinės karo tarnybos sutartį, kuria jis buvo priimtas į profesinę karo tarnybą iki 2018 m. kovo 3 d. ir nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis.

Profesinės karo tarnybos sutarties 5 punkte pažymėta, jog sutartis įsigalioja nuo kario skyrimo į pareigas dienos, o pagal 10 punktą – įsigaliojimo data – 2014 m. kovo 3 d. Nuo 2014 m. balandžio mėn. Vidurio prasidėjo ruošimasis kasmetinio fizinio parengtumo testo (KFPT) laikymui, 8 km žygiui, kliūčių ruožui bei pratyboms „Juodoji strėlė“, kurios turėjo vykti gegužės 12–23 dienomis. Po kelių užsiėmimų: „Šokinėjimas iš transporto priemonės“; „Judu – dengiu treniruotė“, „Bėgimas su ir be ekipuotės“ pareiškėjas pradėjo jausti stiprius skausmus kairėje blauzdoje, tačiau bijojo kreiptis į tiesioginius vadus, nes nuo atėjimo į tarnybą pradžios (2014 m. kovo 3 d.) buvo gąsdinamas, kad jeigu per bandomąjį laikotarpį susirgs, nebus pratęsta sutartis ir bus atleistas.

Pakentėjęs keletą pratybų, po savaitės neiškentęs skausmų pareiškėjas kreipėsi į tiesioginį vadą seržantą Ž. M.. Seržantas pasakė, kad jeigu gaus nedarbingumo lapelį, nebus pratęsta profesinės karo tarnybos sutartis. Pareiškėjas toliau kentė intensyvius skausmus. Nauju skyriaus vadu tapus grandiniui S. G., pareiškėjas kreipėsi į jį. Pastarasis siūlė neimti nedarbingumo lapelio ir žadėjo pasikalbėti su aukštesniais vadais. Po kelių savaičių tiesioginis vadas liepė vengti krūvio ir leisdavo, ko nors nevykdyti, tačiau skausmai nesiliovė.

Pratybas vedė ir kiti instruktoriai, kurie liepdavo užduotis vykdyti pilnai. Ypač didelius skausmus jautė po pratybų „Kliūčių ruožas“. Pratybas vedęs instruktorius neatsižvelgė į nusiskundimus ir liepė dalyvauti pratybose. Po šių pratybų S. G. liepė palaukti keletą dienų, pažadėjo atnešti tepalo nuo skausmo ir duoti įtvarą. Po kelių dienų po kliūčių ruožo tą pačią savaitę vyko 8 km žygis. Žygio metu pareiškėjas kentė didelius skausmus, tačiau stengėsi nepaisant skausmų eiti gerai, nes žygis įėjo į bendrą kario vertinimą.

Pradėjus ruoštis pratyboms „Juodoji strėlė“ skausmų daugiau kentėti negalėjo ir susiderinęs su būrininku vyr. seržantu D. K. kreipėsi į gydytojus. Jam neleido sakyti, kad traumą patyrė kariuomenėje pratybų metu. Gydytojai nustatė kairės kojos blauzdos stresinį lūžį ir akcentavo, kad tai fizinio krūvio, karinės avalynės ir intensyvių pratybų pasiruošimo metu pasekmė. KASOKTĮ 35 straipsnio 1 dalis nurodo, jog profesinės karo tarnybos kario savybes, gabumus, elgesį, mokymąsi bei tobulinimąsi ir tarnybos pareigų atlikimą stebi kario vadai (viršininkai) ir savo pastabas bei vertinimus surašo į kario atestatą.

Kario atestate jie pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl kario tarnybos, o, jeigu reikia, įspėja jį dėl galimo pripažinimo netinkamu tarnybai. Tokio įspėjimo pareiškėjas negavo. Pagal KASOKTĮ 35 straipsnio 4 dalies 1 punktą kario atestatą jo vadas (viršininkas) surašo, kai pasibaigia bandomasis laikotarpis. Karys atestuojamas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo bandomojo laikotarpio pabaigos. Jei atestuojamasis pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai, jis per 14 dienų nuo bandomojo laikotarpio pabaigos turi būti atleidžiamas.

Krašto apsaugos ministro 2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. V-1039 „Dėl profesinės karo tarnybos karių atestavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Atestavimo aprašas) 34 punkte nurodyta, jeigu bendras kario veiklos vertinimas yra „nepatenkinamai“ ir aukštesnysis vadas, (viršininkas), įvertinęs atestuojamojo potencialą, pažymi „žemas“, aukštesnysis vadas (viršininkas) įrašo įspėjimą dėl kario galimo pripažinimo netinkamu tarnybai. Pastaboje paaiškinama, kodėl karys taip vertinamas, ir patariama, kaip gerinti veiklą.

Prieš nutraukiant profesinės karo tarnybos sutartį dėl neigiamų bandomojo laikotarpio rezultatų, turi būti atliekama kario atestacija, tačiau skundžiamas įsakymas priimtas nesant tam pagrindų ir pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas. KASOKTĮ 34 straipsnio 5 dalis nurodo, jog į bandomąjį laikotarpį neįskaitomi kario ligos ir kiti dokumentuose užfiksuoti laikotarpiai, kai karys nevykdė tarnybos pareigų. Pareiškėjas nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. birželio 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 31 d. turėjo nedarbingumo lapelį, todėl skundžiamo įsakymo priėmimo metu nebuvo pasibaigęs bandomasis laikotarpis ir negalėjo būti atliekama atestacija.

Atestavimo aprašo 23 punktas nurodo, jog kario atestatą tiesioginis vadas (viršininkas) užpildo per 10 darbo dienų iki atestavimo laikotarpio pabaigos. Pareiškėjo bandomasis laikotarpis baigėsi 2014 m. rugpjūčio 11 d., todėl atestatas negalėjo būti užpildytas. Turi būti atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas tarnybos metu patyrė kojos traumą, apie ją informavo atsakingus asmenis, kurie ne tik kad neleido kreiptis į gydytojus, bet ir liepė vykdyti užduotis. Natūralu, jog esant ne nuo pareiškėjo priklausančioms priežastims, pasiekti labai gerus rezultatus buvo neįmanoma.

Pareiškėjas, pažeidžiant Atestavimo aprašo 25 punktą, nebuvo supažindintas su atestavimo išvadomis bei jo vertinimu. Vertinant pareiškėjo atestaciją, nebuvo atsižvelgta į kojos traumą. Prašydamas priteisti neturtinę žalą, pareiškėjas nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, jog jam buvo duodami įsakymai vykdyti užduotis, kai jis buvo patyręs kojos traumą, nurodymų vykdymas sukėlė dar didesnius skausmus, negu kad tuo atveju, jeigu pareiškėjui nedelsiant būtų suteikta medicininė pagalba. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškia ir pagalbos nesuteikimu.

Įsakymas dėl atleidimo buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas, nesant tam teisinio pagrindo ir neatsižvelgiant į individualias aplinkybes, dėl ko pareiškėjas patyrė, didelių dvasinių išgyvenimų (darbo netekimas vertinamas kaip vienas stipriausiai stresą sukeliančių veiksnių).

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su skundu nesutiko ir atsiliepime prašė pareiškėjo skundo netenkinti.

Atsakovas nesutiko su tuo, kad į bandomąjį laikotarpį neįskaitomi kario ligos ir kiti dokumentuose užfiksuoti laikotarpiai, kai karys nevykdė tarnybos pareigų. KASOKTĮ 34 straipsnyje nenumatyta galimybių pratęsti bandomąjį laikotarpį, tokių galimybių nenumato ir kiti krašto apsaugos sistemą reglamentuojantys teisės aktai. Atestavimo aprašo 8.1 punkte nurodyta, kad be kitų atvejų į kario atestavimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kai karys atleistas nuo pareigų dėl ligos. Atestavimo apraše nustatyta, kad atestuojant karį, tam tikri laikotarpiai turėtų būti nevertinami, kadangi jų metu karys nevykdo pareigų, tačiau nėra nurodyta, kad kario laikinas nedarbingumas bandomojo laikotarpio metu yra pagrindas pratęsti bandomąjį laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas į profesinę karo tarnybą priimtas 2014 m. kovo 3 d., jo bandomasis laikotarpis baigėsi 2014 m. birželio 3 d. Pareiškėjo profesinės karo tarnybos kario atestatą (toliau – ir Kario atestatas) jo tiesioginis viršininkas seržantas Ž. M. ir aukštesnysis vadas vyr. seržantas S. J. pasirašė 2014 m. liepos 2 d., kai pareiškėjas buvo darbingas. Jau buvo praėję daugiau kaip 2 bandomojo laikotarpio mėnesiai, o nuo paskutinio pareiškėjo nedarbingumo – daugiau kaip 20 dienų, todėl tiek tiesioginis viršininkas, tiek aukštesnysis vadas galėjo objektyviai įvertinti pareiškėjo tarnybą ir jo tinkamumą toliau tarnauti profesinėje karo tarnyboje.

Atestavimo laikotarpiu rengiami atestuojamojo ir tiesioginio vado individualūs pokalbiai. Su pareiškėju buvo pravestas individualus pokalbis ir 2014 m. birželio 11 d. užpildytas Individualaus pokalbio rezultatų lapas. Pareiškėjas jokių prieštaravimų ar pretenzijų dėl individualaus pokalbio nereiškė. Individualaus pokalbio metu išreiktos pastabos ir pastebėjimai apie pareiškėjo tarnybos eigą, atsispindi pareiškėjo Kario atestate. Pareiškėjo Kario atestate nurodyta, kad jo veikla vertinama nepatenkinamai, o 2 punkte detaliai paaiškintos vertinimo priežastys.

Aukštesniojo vado užpildyta Kario atestato dalis taip pat patvirtina neigiamą pareiškėjo tarnybos vertinimą. Pareiškėjo karinių mokymų kario įvertinimas (kursas siekiant įgyti bazinį karinį parengimą, suteikiantį galimybę pretenduoti į profesinę karo tarnybą), leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjo profesinės karo tarnybos vertinimas pagrįstai galėjo būti neigiamas. Skyriaus vadas vyr. seržantas R. G. ir būrio vadas vyr. leitenantas T. S. pareiškėjo bazinių karinių mokymų įvertinime nurodė, kad pareiškėjas teorinę medžiagą įsisavino patenkinamai, dažnai trūkdavo susikaupimo, atsakingumo.

Pareiškėjo Kario atestato IV dalies 2 punkte, taip pat nurodyta, kad karys atsainiai žiūri į savo pareigas, nesilaiko vidaus ir higienos taisyklių, atsikalbinėja, vengia vykdyti pavestas užduotis, bandomuoju laikotarpiu pažeidinėjo nustatytą informavimo tvarką. Be to, pareiškėjas nėra pateikęs įrodymų apie laiku nesuteiktą pagalbą, arba apie tai, kad atsakovas ar trečiasis asmuo jam būtų sužalojęs sveikatą. Priešingai, pareiškėjas savo skunde nurodo, kad pats bijojo kreiptis į savo tiesioginius vadus dėl skausmo blauzdoje.

Kaip matyti iš pareiškėjo sveikatos dokumentų, pareiškėjas kreipėsi į medikus ir jam suteiktos atitinkamos konsultacijos bei išduotas nedarbingumo lapelis nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. birželio 10 d. bei nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 15 d., todėl pareiškėjo argumentai dėl jo netinkamos sveikatos priežiūros profesinės karo tarnybos metu nepagrįsti ir atmestini. Pareiškėjo pagrindinis reikalavimas panaikinti skundžiamą įsakymą ir grąžinti jį į profesinę karo tarnybą negali būti tenkinamas, todėl negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti neturtinę žalą.

Vadovaujantis Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalimi neturtinė žala atlyginama tik įstatymų numatytais atvejais. KASOKTĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, darbo ir valstybės tarnybos santykius reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai kariams netaikomi, o šiame specialiame įstatyme nėra numatytas neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto atleidimo iš profesinės karo tarnybos, taip pat nėra numatyta, kad neturtinės žalos institutą reglamentuoja kiti įstatymai, todėl net ir pripažinus, kad pareiškėjas iš profesinės karo tarnybos buvo atleistas pažeidžiant teisės aktų nuostatas, priteisti neturtinės žalos atlyginimą teisinio pagrindo nėra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pritaria KAM atsiliepimo argumentams. Papildomai nurodo, kad ne visi procedūriniai pažeidimai lemia sprendimo neteisėtumą, o tik tie, kurie turėjo įtakos sprendimo pagrįstumui. Lietuvos kariuomenės nuomone, jokie procedūriniai pažeidimai atestuojant pareiškėją nebuvo padaryti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vado 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. SK-5 nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. sausio 3 d. buvo priimtas kariu savanoriu su 6 mėnesių bandomuoju laikotarpiu. 2013 m. sausio 4 d. su juo sudaryta Kario savanorio tarnybos sutartis. V. S. kario priesaiką davė 2013 m. vasario 1 d. 2014 m. sausio 10 d. pareiškėjui išduotas pažymėjimas Nr. MB-77, kuriuo patvirtinta, kad nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2014 m. sausio 10 d. jis dalyvavo baziniuose kariniuose mokymuose.

Lietuvos kariuomenės krašto apsaugos savanorių pajėgų žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vado 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. SK-764 Kario savanorio tarnybos sutartis pratęsta iki 2016 m. sausio 3 d. Pareiškėjas su Krašto apsaugos ministerija 2014 m. kovo 3 d. sudarė Profesinės karo tarnybos sutartį, pagal kurią V. S. iki 2018 m. kovo 3 d. buvo priimtas į profesinę karo tarnybą ir jam nustatytas 3 mėnesių bandomasis terminas. Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas 2014 m. kovo 7 d.

įsakymu Nr. P-28 nuo 2014 m. kovo 3 d.paskyrė V. S. į I mechanizuotosios pėstininkų kuopos I mechanizuotojo pėstininkų būrio II skyriaus šarvuočio vairuotojo pareigas ir nustatė 3,8 bazinio dydžio tarnybinį atlyginimą ir 130 Lt butpinigių per mėnesį. Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-113, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu (bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai) ir atsižvelgdamas į V.

S. 2014 m. birželio 30 d. atestatą atleido V. S. iš užimamų pareigų. Krašto apsaugos ministras 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. P-730, vadovaudamasis KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir atsižvelgdamas į V. S. 2014 m. birželio 30 d. atestatą, nutraukė 2014 m. liepos 15 d. profesinės tarp tarnybos sutartį su V. S. ir išleido jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą bei pavedė Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadui įrašyti V. S. į karinę įskaitą pagal gyvenamąją vietą. Vykdydamas krašto apsaugos ministro 2014 m. liepos 14 d.

įsakymą Nr. P-730, Lietuvos kariuomenės mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vadas 2014 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. P-121 įsakė pilnai atsiskaityti su pareiškėju ir išmokėti jam pinigus už 15 liepos mėnesio dienų ir piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas 11,1 kalendorinių dienų už laikotarpį nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. liepos 15 d.

KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktas įtvirtina privalomą profesinės karo tarnybos sutarties nutraukimo pagrindą, o būtent nustato, kad profesinės karo tarnybos sutartis privalomai turi būti nutraukiama, jei bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai. Trijų mėnesių bandomasis laikotarpis pareiškėjui nustatytas sudarant Profesinės karo tarnybos sutartį. KASOKTĮ 35 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta, kad pasibaigus kariui skirtam bandomajam laikotarpiui jo vadas rašo kario atestatą. Pagal KASOKTĮ 35 straipsnio 5 dalį 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju karys atestuojamas dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai ir dėl tinkamumo jam numatytoms pareigoms. Atestuojama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo bandomojo laikotarpio pabaigos. Jei atestuojamasis pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai, jis per 14 dienų nuo bandomojo laikotarpio pabaigos turi būti atleidžiamas.

Bandomasis laikotarpis pareiškėjui nustatytas Profesinės karo tarnybos sutartimi, skaičiuojant tris mėnesius nuo sutarties sudarymo dienos – 2014 m. kovo 3 d. Pareiškėjas skunde nurodė, kad bandomasis laikotarpis jam turėjo būti pratęstas, kadangi jis tuo laikotarpiu sirgo, o būtent nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. birželio 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 2 d. iki 2014 m. liepos 31 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą.

KASOKTĮ 34 straipsnio 5 dalis numato, kad į bandomąjį laikotarpį neįskaitomi kario ligos ir kiti dokumentuose užfiksuoti laikotarpiai, kai karys nevykdė tarnybos pareigų. Atestavimo aprašo 8.1 punkte nurodoma, jog karys neatestuojamas pagal šį tvarkos aprašą ir į atestavimo laikotarpį neįskaitomas laikas, kai karys yra atleistas nuo pareigų dėl ligos. Atsakovo pozicija dėl bandomojo laikotarpio pabaigos yra prieštaringa. Atsiliepime KAM nurodo, jog nėra numatyta galimybė pratęsti bandomąjį laikotarpį, tačiau teismo posėdžio metu teigė, jog bandomasis laikotarpis vis tik buvo pratęstas. Teismo vertinimu, nustačius Atestavimo aprašo 8 punkte nurodytų aplinkybių egzistavimą, bandomasis laikotarpis turi būti pratęsiamas tam laikotarpiui, kai Atestavimo aprašo 8 punkte nurodytos aplinkybės egzistavo. Bandomojo laikotarpio paskirtis yra apibrėžtu laikotarpiu įsitikinti asmens tinkamumu tarnybai, todėl bandomajam asmeniui nesant tarnyboje dėl ligos ar kitų priežasčių nėra įmanoma užtikrinti realų bandomojo laikotarpio uždavinių įvykdymą. Analogiškai Darbo kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai darbuotojas nebuvo darbe. Prasidėjus pareiškėjo nedarbingumo laikotarpiui 2014 m. gegužės 14 d., jam buvo likę 20 dienų bandomojo termino (nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. gegužės 14 d.). Pareiškėjui vėl pradėjus tarnybą nuo 2014 m. birželio 10 d., jo bandomasis laikotarpis baigėsi 2014 m. birželio 30 d. Vadinasi, atestacija turėjo būti baigta iki 2014 m. liepos 7 d., o atleistas jis galėjo būti iki 2014 m. liepos 14 d. Pareiškėjas buvo atleistas 2014 m. liepos 14 d., t. y. nepažeidžiant įstatyme numatytų terminų.

KASOKTĮ 35 straipsnio 1 dalis nurodo, jog profesinės karo tarnybos kario savybes, gabumus, elgesį, mokymąsi bei tobulinimąsi ir kaip jis atlieka tarnybos pareigas, stebi jo vadai (viršininkai) ir savo pastabas bei vertinimus surašo į dokumentą, vadinamą kario atestatu. Kario atestate jie pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl kario tarnybos, o jeigu reikia, įspėja jį dėl galimo pripažinimo netinkamu tarnybai. Pagal KASOKTĮ 35 straipsnio 3 dalį, kario atestatus rašo tiesioginis vadas arba viršininkas, taip pat ir aukštesnysis vadas arba viršininkas.

Jie turi vertinti atestuojamą asmenį atsižvelgdami tik į tarnybos interesus. Kario atestatas turi konkrečiai apibūdinti atestuojamo kario asmenybę, kario galimybes ir kaip jis vykdo tarnybos pareigas. Atestavimo aprašo 4 punktas įtvirtina, kad kario atestavimas atliekamas vadovaujantis skaidrumo, nešališkumo, kompleksiškumo, veiksmingumo bei lygiateisiškumo principais. Pagal Atestavimo aprašo 11 punktą, siekiant tinkamai įgyvendinti atestavimo tikslus, atestavimo laikotarpiu rengiami atestuojamojo ir tiesioginio ir (ar) paskirtojo vadų (viršininkų) individualūs pokalbiai.

Tolesniuose papunkčiuose, kuriuose išvardintos situacijos, kada organizuojamas individualus pokalbis, nurodoma, kad individualus pokalbis vykdomas atestavimo laikotarpio pabaigoje. Kadangi KASOKTĮ 35 straipsnio 4 dalies 1 punktas nustato, jog kario atestatas rašomas bandomojo laikotarpio pabaigoje, tai bandomasis laikotarpis pagal pasekmes pagrįstai prilygintas atestavimo laikotarpiui. Individualaus pokalbio rezultatų lape surašyti duomenys yra papildoma informacija apie atestuojamąjį, į kurią tiesioginis ir aukštesnysis vadai (viršininkai) atsižvelgia pildydami kario atestatą (13 p.).

Pokalbio metu bendrais bruožais įvertinamos kario asmeninės savybės ir tarnybinė veikla, aptariama, ar tarnybos apibūdinimas ir iškelti uždaviniai yra adekvatūs, apibendrinama, kokios ir kieno pagalbos atestuojamajam reikėtų, kad jis galėtų pagerinti savo elgesį ir patobulinti tarnybinės veiklos rezultatus per likusį atestavimo laikotarpį, apsvarstomos galimybės sukurti geriausias įmanomas sąlygas tarnybai atlikti ir baigiamas pildyti individualaus pokalbio rezultatų lapas (14 p.). Tiesioginis ir (ar) paskirtasis vadai (viršininkai) individualaus pokalbio rezultatų lapą pildo atsižvelgdami į atestuojamojo elgesį ir tarnybą bei vadovaudamiesi Kario atestato ir individualaus pokalbio rezultatų lapo pildymo taisyklėmis (18 p.).

2014 m. birželio 11 d. skyriaus vadas Ž. M. su V. S. pravedė individualų pokalbį, kurio pagrindas – atestavimo laikotarpio pabaiga. Pokalbio metu pažymėta, kad karys fiziškai pasiruošęs puikiai, bet yra netaktiškas aukštesnių vadų atžvilgiu, pažeidinėja vidaus tvarką, atsikalbinėja padaręs nusižengimą, vengia prisiimti atsakomybę. Pareiškėjo užduočių atlikimas reikalauja kontrolės, jis sunkiai įsisavina informaciją, priima pavėluotus sprendimus. Kario veikla vertinta nepatenkinamai, nes jis pratybų metu sirgo. Pažymėta, kad karys turi keisti požiūrį į tarnybą, vengti konfliktuoti su aukštesniais vadais, nepažeidinėti nustatytos tvarkos, rūpintis sveikata. Pareiškėjas su tokiais vertinimais sutiko, pažymėjo, kad jokių komentarų neturi. Individualaus pokalbio pravedimo laikas nėra tiksliai apibrėžtas bandomojo laikotarpio pabaigos momento atžvilgiu, sekant analogija su atestavimo laikotarpiu, tai turėtų būti daroma bandomojo laikotarpio pabaigoje. Kadangi individualus pokalbis įvykdytas iki bandomojo laikotarpio pabaigos, jo metu V. S. smulkiai nurodyti punktai, duoti pavyzdžiai dėl elgesio pataisymo, tai pokalbio data parinkta tinkamai.

2014 m. liepos 2 d. pareiškėjo skyriaus vadas Ž. M. užpildė V. S. Kario atestatą. Tą pačią dieną Kario atestato VIII dalyje atestavimą patvirtino būrio vado pavaduotojas S. J.. Kario atestato VII dalies 5 punkte, pastabose, nurodyta, kad atėjus atestavimo laikui karys neatvyko ir atsisako pasirašyti atestaciją. Kario atestate atestuojamojo kario savybės – patriotizmas, ištikimybė, pasiaukojimas, drąsa, pagarba, garbė ir principingumas įvertintos teigiamai, o sąžiningumas – neigiamai. Profesinių žinių ir įgūdžių taikymas, veiklos veiksmingumas, iniciatyva ir savarankiškumas, gebėjimas atlaikyti įtampą, atsakingumas ir patikimumas, ryžtas ir sprendimų priėmimas, bendravimas ir taktiškumas įvertintas patenkinamai, bendradarbiavimas ir gebėjimas dirbti komandoje, gebėjimas reikšti mintis žodžiu ir raštu – nepatenkinamai, fizinis parengtumas įskaitytas. Pasiūlyta dėl neigiamo atestavimo aukštesnio karinio laipsnio nesuteikti. Pareiškėjas 2014 m. liepos 3 d. pasirašė, kad buvo supažindintas ir paaiškinimuose su įvertinimu Kario atestate nesutiko, nurodė, kad jis gerai išmano ginkluotę, dalyvavo visuose renginiuose, stengėsi veikti kuo tinkamiau, tačiau vadui jo nuomonė nebuvo įdomi. Nebuvo spaudimo, todėl sunku vertinti gebėjimą atlaikyti įtampą. Pažymėjo, kad sako tiesą, o nerišliai tarnyboje kalbėjęs dėl to, kad tėvams buvę blogai. Nurodė, kad nenori tęsti tarnybos krašto apsaugos sistemoje, nes yra žeminamas, su juo nesiskaitoma kaip su žmogumi.

Kario atestato pildymo ir kario savybių vertinimo kriterijai detaliai išdėstyti Atestavimo aprašo 4 priede. Kario atestato II dalis skirta atestuojamojo asmeninių savybių įvertinimui. Atestavimo aprašo 5.1 punkte pažymėta, kad asmeninių savybių vertinimas – sistemingas asmeninių savybių ir elgesio įvertinimas, siekiant nustatyti, kaip atestuojamasis laikosi Lietuvos karių etikos kodekse, patvirtintame Krašto apsaugos ministro 2005 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. V-561, nustatytų normų, ar jo elgesys atitinka Lietuvos kariuomenės vizijoje, patvirtintoje Lietuvos kariuomenės vado 2012 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. V-479, nustatytas Lietuvos kariuomenės vertybes. Asmeninės savybės ir jų rekomendacinio pobūdžio aprašymai pateikti Atestavimo aprašo 4 priede. Kario atestato II dalyje „Atestuojamojo asmeninių savybių vertinimas“ teigiamai įvertinta patriotizmas, ištikimybė, pasiaukojimas, drąsa, pagarba, garbė, principingumas, o neigiamai įvertintas pareiškėjo sąžiningumas. Vertinant sąžiningumą atsižvelgiama į tai, ar karys geba jausti ir suprasti savo poelgių moralinę vertę ir atsakomybę už juos. Pareiškėjo tiesioginis vadas, liudytojas Ž. M. paaiškino, kad toks asmeninės savybės – sąžiningumo, įvertinimas buvo įrašytas dėl to, kad karys nepasisakydavo tarnybos vadui apie tai, jog savaitgaliais eidavo į sudėtingus žygius, dėl ko pirmadienį negalėdavo dalyvauti pratybose dėl nuovargio, nepaisydavo skyriaus vado įspėjimų rūpintis sveikata. Kartą paklaustas, kodėl pirmadienį pavargęs, jis nurodė, kad buvo 80 km žygyje savo noru, nesant tarnybinio pavedimo ar įsakymo. Liudytojai S. J. ir Ž. M. pažymėjo, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti Kario atestatą, nesutiko, kad liudytojai jam atvežtų Kario atestatą pasirašyti. Nors pareiškėjas ir teigė, kad liudytojas Ž. M. meluoja, jog nežinojo, kad pareiškėjas dalyvavo žygiuose už kariuomenę, bet jokių įrodymų nepateikė. Liudytojas Ž. M. yra davęs liudytojo priesaiką ir su pareiškėju neturi jokių asmeninių santykių. Liudytojas parodymus davė dalykiškai, nenukrypdamas į asmeniškumus, todėl teismas pasitiki liudytojo parodymais ir jais remiasi. Tai, kad karys atsisako pasirašyti Kario atestatą bei nepranešdamas tiesioginiam vadui dalyvauja žygiuose, dėl kurių negali pilna jėga dalyvauti mokymuose, rodo, jog karys slėpė duomenis bei nevykdė pareigų, todėl jo vertinimas pagrįstas.

Kario atestato III dalyje „Atestuojamojo tarnybinės veiklos vertinimas“ Profesinių žinių ir įgūdžių taikymas buvo įvertintas patenkinamai. Atestavimo aprašo 4 priede nurodoma, kad šiame punkte vertinamos kario profesinės žinios ir įgūdžiai, ar karys geba jais pasinaudoti ir ar jų pakanka tinkamam tarnybinės veiklos ir vadų (viršininkų) įsakymų, nurodymų ir pavedimų vykdymui, ar karys siekia tobulinti kvalifikaciją, gilinti profesines žinias ir lavinti įgūdžius, ar turimomis žiniomis ir patirtimi dalijasi su kitais. Liudytojas Ž. M. nurodė, kad tokį vertinimą sąlygojo tai, kad pareiškėjui nepakankamai gerai sekdavosi dalyvauti pratybose, jis daugiau nei kiti kariai turėjo kartoti užduotis. Pareiškėjas ginčijo šį vertinimą teigdamas, kad neseniai buvo išlaikęs bazinių karinių mokymų kursą. Bazinių karinių mokymų įvertinime nurodoma, kad V. S. įvykdė mokomųjų dalykų vertinimo standartus, kario charakteristikoje ir rekomendacijoje priimti į profesinę karo tarnybą nurodyta, kad teorinę medžiagą įsisavino patenkinamai, dažnai trūkdavo susikaupimo. Vykdant pavestas užduotis trūkdavo atsakingumo, kario prisitaikymui dirbti komandoje reikia daugiau pastangų. Karys rekomenduotas profesinei karo tarnybai. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai T. S. ir R. G., kurie sudarė Bazinių karinių mokymų įvertinimą, pažymėjo, kad pareiškėjas tarp kitų karių nepasižymėjo. Liudytojas R. G. paaiškino, kad pareiškėjas buvo vidutinis karys, jam sunkiai sekėsi mokslai, įskaitas turėdavo perlaikyti. Išvada dėl pareiškėjo tinkamumo profesinei karo tarnybai buvo duota nesant kriterijų – neigiamos atestacijos, nedalyvavimo pratybose, kad asmuo būtų pripažintas netinkamu. Liudytojas pažymėjo, kad V. S. nerodė susidomėjimo mokslais, buvo neiniciatyvus, nors komandas įvykdydavo.

Liudytojo Ž. M. paaiškinimai, kuriuos patvirtina ir liudytojas R. G., rodo, jog pareiškėjo žinių ir įgūdžių įgijimo rezultatai atitiko patenkinamą vertinimą. Jau bazinių karinių mokymų metu buvo pastebėtas pareiškėjo neiniciatyvumas, silpnas noras mokytis, dėmesio tarnybai stoka. Profesinių žinių ir įgūdžių taikymas vertinamas patenkinamai, kai kariui ne visada sekasi tarnybinę veiklą ir vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus ir pavedimus vykdyti tiksliai, laiku ir tinkamai, karys nenoriai tobulina kvalifikaciją, mažai gilina profesines žinias ir nesistengia lavinti įgūdžių, nenoriai dalijasi turima patirtimi su kitais.

Veiklos veiksmingumo punkte vertinama, ar karys vykdo vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus, pavedimus ir tarnybinę veiklą tiksliai, laiku, saugiai ir tinkamai, ar geba veiksmingai ir racionaliai naudotis turimais ištekliais ir pasiekti geriausią rezultatą mažiausiomis sąnaudomis. Liudytojas Ž. M. pažymėjo, kad karys užduotis atlikdavo blogiau nei kiti kariai, pratybų metu stengdavosi išvengti užduoties atlikimo, kartais atsikalbinėdavo, atsisakydavo atlikti užduotis, taigi jo vertinimas patenkinamai atitiko nurodytą patenkinimo vertinimo kriterijų, kad tarnybinę veiklą ir vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus ir pavedimus atlieka patenkinamai, ne visada sekasi juos atlikti tiksliai, laiku, kokybiškai, saugiai ir mažiausiomis sąnaudomis, turimi ištekliai naudojami neveiksmingai, rezultatams pasiekti prireikia nemažai laiko, pastangų ir kitų pagalbos.

Vertinant iniciatyvą ir savarankiškumą atsižvelgiama, ar karys vykdydamas tarnybines užduotis veikia energingai ir iniciatyviai, ar imasi veiksmų ir priemonių, kad pašalintų pastebėtus veiklos trūkumus, ar geba pateikti savo idėjas bei pasiūlymus ir savarankiškai juos įgyvendinti, išlaikydamas aukštesniojo vado (viršininko) sumanymą ir neviršydamas vado (viršininko) nustatytų asmeninės atsakomybės ribų. Tai, kad pareiškėjas tarnybos metu nerodė iniciatyvos pažymėta ir Bazinių karinių mokymų kario įvertinime ir liudytojų paaiškinimuose. Tada, kai karys iniciatyvos paprastai nerodo, retai kada imasi papildomų užduočių ar padeda kitiems, kartais pateikia idėjų ar pasiūlymų, pagal kuriuos yra veikiama, ne visada imasi priemonių pastebėtiems veiklos trūkumams pašalinti, ne visada sekasi tarnybinę veiklą atlikti savarankiškai, jis vertinamas patenkinamai.

Gebėjimas atlaikyti įtampą nustatomas atsižvelgiant, ar karys išlieka ramus esant įtemptai situacijai, ar geba susivaldyti ir kontroliuoti savo jausmus, logiškai mąstyti ir greitai bei lanksčiai veikti nepalankiai susiklosčiusiomis situacijomis vykdydamas tarnybinę veiklą ir vadų (viršininkų) įsakymus, nurodymus ir pavedimus. Patenkinamas vertinimas rašomas tada, kai esant įtemptai situacijai kario mąstymas sulėtėja, nenumatytos aplinkybės išmuša iš pusiausvyros ir sutrikdo tarnybinės veiklos ir vadų (viršininkų) įsakymų, nurodymų ir pavedimų vykdymą. Liudytojas Ž. M. nurodė, jog V. S. reikėdavo daugiau laiko nei kitiems kariams užduotims įsisavinti, tai rodo, jog jo gebėjimai buvo lėtesni ir įprastose situacijose.

Kario atsakingumas ir patikimumas vertinamas pagal tai, ar karys prisiima atsakomybę sėkmės ir nesėkmės atvejais, ar atsakingai žiūri į savo tarnybines funkcijas ir jam patikėtas užduotis, ginkluotę, karinę įrangą ir techniką, kitas materialines vertybes, ar karys yra patikimas saugant valstybės ir tarnybos paslaptis. Tai, kad karys nebuvo atsakingas ir patikimas rodo pareiškėjo 2014 m. gegužės 12 d. paaiškinimas, kuriuo jis prisipažįsta, kad nepranešė apie neatvykimą į tarnybą, jo nurodoma priežastis, kad neturėjo telefono numerių yra nepateisinama, o taip pat kiti pasiaiškinimai dėl ne vietoje padėtos uniformos, vėlavimo į darbą. Patenkinamai vertinamas karys, kai jis ne visada prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus, sugadintą ar prarastą ginkluotę, karinę įrangą ir techniką, kitas materialines vertybes, tarnybines funkcijas ir užduotis atlieka tik gavęs nurodymus, jam patikėtas valstybės ir tarnybos paslaptis saugo aplaidžiai. Nors formaliai paaiškinimuose pareiškėjas atsakomybę prisiima, tačiau jo pasiteisinimai nepateisinami. Pažeidimai kartojasi, karys, kad neatvyko į tarnybą laiku, teisinasi 2014 m. gegužės 12 d. pasiaiškinime, o surašius Kario atestatą į tarnybą vėl neatvyksta, apie tai, kad vyksta į gydymo įstaigą nepraneša.

Vertinant ryžtą ir sprendimų priėmimą, apibūdinamas kario ryžtas, jo savarankiškumas ir nešališkumas vertinant situaciją ir priimant sprendimus, racionalus išteklių paskirstymas ir veiksmingas informavimas apie priimtus sprendimus. Jau buvo minėta anksčiau, kad karys apie savo veiklą vado tinkamai neinformavo, iniciatyvos tarnyboje nerodė, tinkamai atlikti užduočių nesistengė. Patenkinamai pagal šį kriterijų kariai vertinami, kai jiems dažnai pritrūksta valios, ne visada adekvačiai įvertina situaciją ir galimą rizikos lygį, sunkiai ir lėtai apsisprendžia, retai priima teisingus ir nešališkus sprendimus, neracionaliai paskirsto turimus išteklius ir ne visada tinkamai informuoja apie priimtus sprendimus.

Pareiškėjas patenkinamai buvo įvertintas pagal kriterijų bendravimas ir taktiškumas. Vertinta, ar karys vykdydamas tarnybinę veiklą geba bendrauti su kitais, užmegzti ir palaikyti mandagius ir dalykiškus santykius, priimti kitaip mąstančių žmonių nuomonę, ar kreipia deramą dėmesį į kitų interesus, yra santūrus ir taktiškas. Liudytojas Ž. M. paaiškino, kad karys stengdavosi save išskirti iš kitų, komandiniuose užsiėmimuose veikdavo individualiai, save aukštino prieš kitus draugus, dėjo pastangas išvengti užduočių vykdymo. Jis nebuvo pagarbus su aukštesniais pagal laipsnį, neatiduodavo pagarbos, dėl ko gaudavo pastabų, yra rašęs pasiaiškinimą. Patenkinamai pagal šį kriterijų vertinama, kai karys sutaria su bendraminčiais, bet sunkiau bendrauja su kitaip mąstančiais, nepakankamai domisi kitų poreikiais, nemandagus, vidutiniškai kreipia dėmesį į tai, kokią įtaką jo elgesys daro aplinkiniams, pasitaiko kitų žeminimo, įžeidinėjimo, apkalbinėjimo ir šmeižimo atvejų, sunku su juo tarnauti.

Pareiškėjo bendradarbiavimas ir gebėjimas dirbti komandoje įvertintas neigiamai, Vertinama, ar karys geba veiksmingai bendradarbiauti su kitais, pelnyti kitų palaikymą ir pritarimą vykdant tarnybinę veiklą, ar geba sukurti ir palaikyti draugišką bei darbingą aplinką siekiant bendrų tikslų, dirbti komandoje ir užkirsti kelią konfliktams, šalinti nesutarimų priežastis. Ankstesniame punkte apibūdintos pagrindinės tokio vertinimo ypatybės.

Taip pat neigiamai įvertintas gebėjimas reikšti mintis žodžiu ir raštu. Pagal šį kriterijų vertinama kario gebėjimas sklandžiai reikšti mintis žodžiu ir raštu, tarnybinėje veikloje vartojamos kalbos aiškumas ir tikslumas, žodyno gausumas. Iš pareiškėjo rašytų paaiškinimų matyti, kad tekstas sunkiai suprantamas, jis daro tiek daug rašybos klaidų, kad sunku suprasti žodžių reikšmes. Taigi šis vertinimas taip pat yra teisingas.

Teismo sprendimu įvertinant Kario atestato pagrįstumą turi būti pažymima, kad kario asmeninių savybių bei tarnybinės veiklos vertinimas priklauso ne teismo, o kompetentingo kario vado diskrecijai. Teismas Kario atestato vertinimus gali laikyti nepagrįstais tik tada, kai nenustatomas joks tokių vertinimų faktinis pagrindas, kai asmens ypatybės akivaizdžiai neatitinka įvertinimo pagal kriterijus bei kai nustatomi procesiniai vertinimo pažeidimai. Atsižvelgiant į Lietuvos kariuomenės vykdomus uždavinius ir ypatingą profesinės karo tarnybos karių paskirtį, kario priesaikos reikšmę, svarbu paminėti tai, kad Kario atestate pareiškėjas nurodė, jog jis nenori tarnauti krašto apsaugos sistemoje. Nors teismo posėdžio metu pareiškėjas aiškino, kad tuo norėjo pasakyti, jog nenori tarnauti tame pačiame batalione, tačiau akivaizdu, kad jis atsisakė tarnybos krašto apsaugos sistemoje.

Kario atestatu neigiamai įvertinus pareiškėją krašto apsaugos ministrui atsirado pareiga nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu.

Pareiškėjas įrodinėjo, kad jo neigiamo vertinimo priežastimi buvo kojos skausmai dėl tarnybos metu patiriamo krūvio, draudimo ir grasinimo kreiptis į gydytojus. Iš Asmens sveikatos istorijos matyti, kad pareiškėjas 2014 m. gegužės 14 d. kreipėsi į medicinos įstaigą Rukloje dėl kairės blauzdos skausmo. 2014 m. gegužės 19 d. konsultacijoje nurodė, kad blauzdą jam skauda apie vieną mėnesį. 2014 m. liepos 23 d. padarius tyrimą nustatytas stresinis lūžis kairiojo blauzdikaulio vidurinio – apatinio trečdalio riboje. Pareiškėjas įrodinėjo, kad jam tarnyboje buvo grasinama, jog, jeigu bandomuoju laikotarpiu susirgs, profesinės karo tarnybos sutartis bus nutraukta. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. K. tokius paaiškinimus paneigė, liudytojas paaiškino, jog yra karius perspėjęs, jog pasistengtų bandomuoju laikotarpiu nepraleisti užsiėmimų, nes kitu atveju negalės įsisavinti medžiagos, kad nebuvimas tarnyboje dėl ligos bandomojo laikotarpio metu nėra priežastis neigiamai įvertinti bandomąjį laikotarpį. Iš pareiškėjo tarnybos eigos taip pat matyti, kad nedarbingumo pažymėjimas nebuvo jo problemų tarnyboje pradžia. Apie tai, kad pareiškėjas turi sunkumų buvo pastebėta jau baziniuose kariniuose mokymuose ir įrašytų bazinių karinių mokymų įvertinimuose. Pradėjęs profesinę karo tarnybą pareiškėjas elgėsi netinkamai, dėl ko turėjo rašyti pasiaiškinimus, jo vadai teismo posėdžio metu aiškiai ir tiksliai nurodė pareiškėjo savybes, dėl kurių laikė jį netinkamu tarnybai. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad jis apie kojų skausmą dėl pratybų kreipėsi į Ž. M., tačiau liudytojas šią aplinkybę paneigė, nurodė, kad pats pastebėjo, jog pareiškėjas buvo nuvargęs dėl dalyvavimo žygiuose savaitgaliais. Svarbu tai, kad Kario atestate pareiškėjo fizinis parengtumas įskaitytas, o neigiami vertinimai sąlygoti ne jo fizinės būklės, o asmeninių savybių. Kad pareiškėjas yra tinkamai fiziškai pasirengęs kario tarnybai patvirtino ir teismo posėdyje apklausti liudytojai.

Taigi, teisminio nagrinėjimo metu skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, nustatyta, kad Kario atestate vertinimai pateikti pasiremiant faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į vertinamų savybių kriterijus, teisinio pagrindo panaikinti krašto apsaugos ministro 2014 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. P-730 ir grąžinti pareiškėją į profesinę karo tarnybą nenustatyta. Kadangi pareiškėjas buvo atleistas teisėtai, jo prašymas priteisti iš KAM vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką, butpinigius ir maistpinigius atmetamas kaip nepagrįstas.

Viena iš žalos atlyginimo sąlygų yra neteisėtų veiksmų įrodymas. Teisminio nagrinėjimo metu KAM neteisėti veiksmai nebuvo nustatyti, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmetamas (CK 6.271 str.). CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala gali būti atlyginama tik įstatymuose nurodytais atvejais, o KASOKTĮ žalos atlyginimo su tarnyba susijusiuose santykiuose nenumato. Šis įstatymas yra specialus įstatymas ir neturtinės žalos atlyginimo nebuvimas laikomas ne teisės spraga, o įstatymų leidėjo valia.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos administracinių teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi teisę iš kitos šalies gauti savo išlaidų atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjo skundą atmetus, jis teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą neturi.

III. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Remdamasis KASOKTĮ 35 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 35 straipsnio 5 dalimi, Aprašo 8.1 punktu, pareiškėjas teigia, kad jo bandomasis laikotarpis turėjo būti pratęstas, nes nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki 2014 m. birželio 10 d. jis turėjo nedarbingumą. Bandomasis laikotarpis nebuvo pratęstas.

2. Pareiškėjas nesutinka su individualaus pokalbio organizavimo tvarka (Aprašo 17 p., 11.5 p., 24 p.). Individualus pokalbis turėjo vykti 2014 m. liepos 4 d. (o ne 2014 m. birželio 11 d.). Taigi pažeistos imperatyvios teisės normos.

3. Teismas nurodė, jog bandomojo laikotarpio pabaiga 2014 m. birželio 30 d., ir neatsižvelgė, kad 2014 m. birželio 30 d. užpildytas ir Kario atestatas. Tuo metu atestacija pagal teisės aktus negalėjo būti atliekama.

4. Nagrinėjamu atveju tarp pareiškėjo ir atsakovo buvo iš esmės sudaryta darbo sutartis. Darbuotojas yra silpnesnioji šalis, todėl buvo būtina tiksliai laikytis atleidimo procedūros.

5. Be to, ir atestavimo procedūra buvo atlikta su pažeidimais (Aprašo 34 p.). Atestato VII dalies 5 punkte nėra nurodyta rekomendacija dėl atleidimo. Šioje dalyje nurodyta tik tai, kad karys atsisakė pasirašyti atestatą, tačiau nenurodyta, kodėl karys nėra tinkamas tarnybai ir kaip jam pagerinti veiklą. Atestato VIII dalyje įrašyta atestato pildymo data (2014 m. liepos 2 d.), šią dieną pareiškėjas nebuvo tarnyboje dėl ligos.

6. Individualaus pokalbio rezultatų lapo 1 skyriaus 3 dalyje nurodoma, jog atestavimo laikotarpis 2014 m. kovo 3 d. – 2014 m. birželio 24 d., o 8 dalyje nurodoma 2014 m. birželio 11 d. data, žyminti individualaus pokalbio pabaigą. Taigi kyla abejonių dėl tikrosios atestato pildymo datos bei jame pateiktos informacijos teisingumo. Be to, individualaus pokalbio lape, skiltyje „profesinė kompetencija“ nurodoma, jog „kario veikla vertinama nepatenkinamai, nes jis pratybų metu sirgo“. Toks vertinimas kelia abejonių, kadangi profesines kario savybes reikia atriboti nuo jo sveikatos.

7. Apraše nurodoma, kokios atestuojamojo savybės yra tikrinamos sąžiningumo aspektu (Aprašo 4 p.). Šis kriterijus siejamas su sąžiningu vado įsakymų vykdymu, sąžiningu naudojimusi suteiktomis teisėmis, o ne pasisakymu, kaip asmuo leidžia laiką laisvu nuo tarnybos metu (atestate įrašyta, kad pareiškėjas nepasisakydavo tarnybos vadui apie tai, jog savaitgaliais eidavo į sudėtingus žygius). Europos žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencija saugo asmens privatumą. Sąžiningumo aspektu teismas vertino ir tai, kad pareiškėjas atsisakė pasirašyti atestatą, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, jog 2014 m. liepos 2 d. pareiškėjas turėjo nedarbingumo lapelį. Atestatą pareiškėjas pasirašė 2014 m. liepos 3 d., todėl nesuprantama, kaip dėl šių veiksmų jis galėjo būti laikomas nesąžiningu.

8. Antrojo posėdžio metu liudytojas Ž. M. nurodė, jog aukštesniems vadams pareiškėjas buvo nemandagus, tačiau liudytojai būrio vadas ir kuopininkas patvirtino visiškai priešingas aplinkybes, t. y. jog niekada nebuvo atvejo, kai pareiškėjas būtų buvęs nemandagus. Esant prieštaravimams tarp liudytojų parodymų teismas rėmėsi išimtinai liudytojo Ž. M. parodymais, neatsižvelgė į kitų liudytojų parodymus (nors jie buvo tiesioginiai pareiškėjo vadai). Taigi, pareiškėjo vertinimu, teismas buvo šališkas. Tai patvirtina ir tai, jog posėdžio metu buvo šalinami pareiškėjo atstovo klausimai, nurodant, jog „galima laikyti, kad tokio klausimo nebuvo“.

9. Teismas padarė išvadą, jog pareiškėjo gebėjimas raštu ir žodžiu reikšti mintis pagrįstai įvertintas nepatenkinamai, nes jis daro labai daug rašybos klaidų. Tačiau tokios išvados iš atestato (pareiškėjo komentarų dėl atestato) padaryti negalima. Be to, kiekvieno asmens gebėjimas turi būti vertinamas faktinių aplinkybių kontekste. Šiuo atveju pareiškėjas dirbo vairuotoju, minčių reiškimas raštu ir žodžiu nėra ypatingai svarbios savybės šioms pareigoms atlikti.

10. Pareiškėjas skausmus kojoje pradėjo kentėti dar 2014 m. balandžio mėnesio vidurį, negalėdamas kentėti 2014 m. gegužės 14 d. kreipėsi į medikus. Teismas vadovavosi liudytojų R. K. ir Ž. M. parodymais, kuriais jie teiginius dėl grasinimo atleisti iš tarnybos, jei pareiškėjas kreipsis į medikus, buvo anksčiau paneigę. Šie liudytojai pavaldūs atsakovui, kitokių parodymų jie tiesiog negalėjo duoti. Aplinkybė, jog kariams grasinama atleidimu iš tarnybos, jeigu jie gaus nedarbingumo lapelį, patvirtino ir teismo apklaustas liudytojas (karys).

11. Teismas trukdė pareiškėjui rinkti įrodymus, kadangi atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą iškviesti liudytoju asmenį, kurį buvo būtina apklausti (eil. P. J.).

12. Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo (pareiškėjas skunde nurodė, jog pratybų ir mokymų metu jo sveikata pablogėjo, kadangi atsakovas jam davė neteisėtus nurodymus vykdyti užduotis).

Atsakovas Krašto apsaugos ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo manymu, visų nagrinėjamu atveju reikšmingų procedūros terminų buvo laikytasi, visi reikalingi dokumentai užpildyti. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu pasisakė išsamiai ir teisingai. Be to, neaišku kokiu pagrindu pareiškėjas daro išvadą, jog tarnybos atestatas užpildytas 2014 m. birželio 30 d., nes atestate nurodyta, jog atestatas pildytas 2014 m. liepos 2 d., o pareiškėjas su juo susipažino 2014 m. liepos 3 d. Atsakovas nesutinka ir su tuo, kad atestato VII dalies 5 punktas užpildytas netinkamai, kadangi iš viso atestato turinio bei tiesioginio pareiškėjo vado ir aukštesniojo vado vertinimo matyti, jog pareiškėjo tarnyba bandomuoju laikotarpiu įvertinta neigiamai, o tai pagal KASOKTĮ 38 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra imperatyvus pagrindas atleisti karį iš profesinės karo tarnybos. Po bazinių karinių mokymų pareiškėjas buvo rekomenduotas profesinei karo tarnybai todėl, kad baziniai mokymai trunka 12 savaičių ir tai yra per mažas terminas, kad per jį būtų galima įsitikinti asmens tinkamumu tarnybai. Teismo apklaustų liudytojų parodymai vertinti tinkamai. Pažymėtina, kad du iš penkių liudytojų, apklaustų antrame posėdyje kviesti prašė pats pareiškėjas. Be to, be kviestų liudytojų niekas kitas tam tikrų aplinkybių apie pareiškėjo tarnybą paliudyti negalėtų. Tai, kad šie asmenys dirba pas atsakovą nereiškia, kad jie duoda neteisingus parodymus. Kadangi kai kurie pareiškėjo atstovo klausimai nebuvo susiję su nagrinėjama byla, teismas pagrįstai leido į juos neatsakyti (per du posėdžius, tokių atvejų buvo vos keli). Pareiškėjas nei skunde, nei posėdžio metu neįrodinėjo, kad jo sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybos, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestini.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, mano, kad teismas padarė pagrįstas ir teisėtas išvadas. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė atsakovas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 47, 84, 85, 97, 127, 130, 137, 138, 139, 150, 154 straipsnių pakeitimo ir papildymo, ir įstatymo papildymo 471 straipsniu 2012 m. balandžio 17 d. įstatymo Nr. XI-1973 (įsigaliojusio nuo 2012 m. liepos 1 d.) 8 straipsniu buvo pakeista ABTĮ 137 straipsnio 1 dalis, nustatant, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Apeliaciniame skunde pateiktas prašymas bylą skirti nagrinėti žodinio proceso tvarka ir liudytoju kviesti P. J., tačiau nenurodė kokias aplinkybes, turinčias lemiamą įtaką byloje priimtam sprendimui, šis asmuo galėtų patvirtinti. Be to, šio asmens iškvietimo į posėdį klausimas motyvuotai jau buvo išspręstas pirmosios instancijos teisme. Nuo 2012 m. liepos 1 d. žodinis apeliacinis procesas bylose skiriamas kaip išimtis iš bendrosios taisyklės, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo atveju nenustatė pagrindo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir bylą išnagrinėjo rašytinio proceso būdu.

Nagrinėjamoje byloje kilęs tarnybinis ginčas dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. P-730 „Dėl eil. V. S. atleidimo iš pareigų“ teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo įsakymu atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu (bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai) ir atsižvelgdamas į 2014 m. birželio 30 d. profesinės karo tarnybos kario eil. V. S. atestatą, 2014 m. liepos 15 d. nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su eil. V. S., Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2014 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. P-113 atleistu iš Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono I mechanizuotosios pėstininkų kuopos I mechanizuotojo pėstininkų būrio II skyriaus šarvuočio vairuotojo pareigų, ir išleido jį į profesinės karo tarnybos atsargą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad teisminio nagrinėjimo metu skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Nustatyta, jog Kario atestate vertinimai pateikti pasiremiant faktinėmis aplinkybėmis ir atsižvelgiant į vertinamų savybių kriterijus, todėl teisinio pagrindo panaikinti krašto apsaugos ministro 2014 m. liepos 14 d. įsakymą Nr. P-730 ir grąžinti V. S. į profesinę karo tarnybą nenustatyta.

Krašto apsaugos sistemos organizavimo, valdymo ir kontrolės pagrindus, karo tarnybos atlikimo ir karių aprūpinimo tvarką, taip pat civilių tarnybos krašto apsaugos sistemoje ypatumus nustato Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas (1 str.). Pagal šio Įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1509 redakcija) 4 punktą profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis turi būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, kai bandomojo laikotarpio priimant į karo tarnybą rezultatai įvertinti neigiamai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vado 2013 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. SK-5 V. S. buvo priimtas kariu savanoriu nuo 2013 m. sausio 4 d. iki 2014 m. sausio 3 d. imtinai su 6 mėnesių bandomuoju laikotarpiu ir jam suteiktas laikinasis jaunesniojo eilinio karinis laipsnis. Su pareiškėju 2013 m. sausio 3 d. sudaryta kario savanorio tarnybos sutartis, o 2013 m. vasario 1 d. V. S. davė kario priesaiką. Atsižvelgdamas į pareiškėjo 2013 m. lapkričio 23 d. prašymą ir vadovaudamasis KASOKTĮ 32 straipsnio 3 dalimi Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės vadas 2013 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. SK-764 kario savanorio tarnybos sutartį su V. S. pratęsė dvejiems metams nuo 2014 m. sausio 4 d. iki 2016 m. sausio 3 d. įskaitytinai. 2014 m. sausio 10 d. pažymėjimas Nr. MB-77 patvirtina, kad jaunesnysis eilinis V. S. 2013 m. spalio 21 d. – 2014 m. sausio 10 d. laikotarpiu atliko bazinius karinius mokymus Lietuvos kariuomenės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke. Bazinių karinių mokymų kario įvertinime nurodyta, kad „j.eil. V. S. per tarnybos laikotarpį šių mokymų metu pasižymėjo kaip draugiškas, ramaus būdo ir gerai pasiruošęs fiziškai karys. Teorinę medžiagą įsisavino patenkinamai, dažnai trūkdavo susikaupimo. Vykdant pavestas užduotis dažnai trūko atsakingumo, tačiau karys stengėsi pritapti dirbdamas komandoje, bet kad prisitaikytų reikia daugiau laiko ir pastangų.“ V. S. rekomenduotas profesinei karo tarnybai.

Pareiškėjas 2014 m. sausio 10 d. krašto apsaugos ministrui pateikė prašymą dėl jo priėmimo į profesinę karo tarnybą, kuris buvo patenkintas, ir V. S. krašto apsaugos ministro įgalioto pajėgų vado 2014 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. PKT-95 nuo 2014 m. kovo 3 d. priimtas į profesinę karo tarnybą bei paskirtas Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado žinion. Savanorio karo tarnybos sutartis 2014 m. vasario 28 d. su V. S. buvo nutraukta. Profesinės karo tarnybos sutartis su pareiškėju sudaryta 2014 m. vasario 27 d. KASP vado įsakymu Nr. PKT-95 iki 2018 m. kovo 3 d. (sutartis įsigaliojo 2014 m. kovo 3 d.), kariui nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis. Sutartimi karys įsipareigojo sutarties 1 punkte nustatytą laikotarpį tarnauti profesinėje karo tarnyboje Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo, statutų ir kitų teisės aktų nustatytomis sąlygomis ir tvarka bei vykdyti visas kario pareigas (3 p.), o KAM įsipareigojo KASOKTĮ nustatytomis sąlygomis ir tvarka skirti karį į pareigas (4 p.). Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono vado 2014 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. P-28 V. S. nuo 2014 m. kovo 3 d. paskirtas į I mechanizuotosios pėstininkų kuopos I mechanizuotojo pėstininkų būrio II skyriaus šarvuočio vairuotojo pareigas (vyr. eil.).

Pagal KASOKTĮ 34 straipsnio 1 dalį priimant asmenį į profesinę karo tarnybą, gali būti nustatomas ne ilgesnis kaip 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Anksčiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjui buvo nustatytas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis, kuris prasidėjo 2014 m. kovo 3 d. (t. y. nuo profesinės karo tarnybos sutarties įsigaliojimo) ir turėjo tęstis iki 2014 m. birželio 3 d. KASOKTĮ 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad į bandomąjį laikotarpį neįskaitomi kario ligos ir kiti dokumentuose užfiksuoti laikotarpiai, kai karys nevykdė tarnybos pareigų. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. laikotarpiais nuo 2014 m. gegužės 14 d. iki birželio 10 d. ir nuo 2014 m. liepos 2 d. iki liepos 31 d. buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai. Gi laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 11 d. iki 2014 m. liepos 1 d. pareiškėjas vykdė (turėjo vykdyti) kario tarnybos pareigas. Tokiu būdu, pareiškėjui skirtas 3 mėnesių bandomasis laikotarpis prasitęsė ir pasibaigė 2014 m. liepos 1 d.

KASOKTĮ 35 straipsnio, reglamentuojančio kario atestacijos klausimus, 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad kario atestatą jo vadas (viršininkas) rašo, kai pasibaigia kariui skirtas bandomasis laikotarpis. Šio straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytu atveju karys atestuojamas dėl tinkamumo profesinei karo tarnybai ir dėl tinkamumo jam numatytoms pareigoms. Atestuojama ne vėliau kaip per 7 dienas nuo bandomojo laikotarpio pabaigos. Jei atestuojamasis pripažįstamas netinkamu profesinei karo tarnybai, jis per 14 dienų nuo bandomojo laikotarpio pabaigos turi būti atleidžiamas (5 d.). V. S. 2014 m. liepos 2 d. patvirtintame profesinės karo tarnybos kario atestate nurodytas pareiškėjo atestavimo laikotarpis nuo 2014 m. kovo 3 d. iki 2014 m. liepos 1 d. atestavimo pagrindas: pasibaigus kariui skirtam bandomajam laikotarpiui. Pripažinus, kad pareiškėjas netinkamas profesinei karo tarnybai, jis atleistas 2014 m. liepos 14 d. Taigi, atsakovas šiuo atveju minėtų įstatymo nuostatų reikalavimus vykdė tinkamai.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atestavimo procedūra buvo atlikta su pažeidimais, taip pat nesutinka su kario atestate nurodyta informacija.

Pagal KASOKTĮ 35 straipsnio 1 dalį profesinės karo tarnybos kario savybes, gabumus, elgesį, mokymąsi bei tobulinimąsi ir kaip jis atlieka tarnybos pareigas, stebi jo vadai (viršininkai) ir savo pastabas bei vertinimus surašo į dokumentą, vadinamą kario atestatu. Kario atestate jie pateikia išvadas ir rekomendacijas dėl kario tarnybos, o jeigu reikia, įspėja jį dėl galimo pripažinimo netinkamu tarnybai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kario atestatus rašo tiesioginis vadas arba viršininkas, taip pat aukštesnysis vadas arba viršininkas. Jie turi vertinti atestuojamą asmenį atsižvelgdami tik į tarnybos interesus. Kario atestatas turi konkrečiai apibūdinti atestuojamo kario asmenybę, kario galimybes ir kaip jis vykdo tarnybos pareigas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. S. profesinės karo tarnybos kario atestatą 2014 m. liepos 2 d. patvirtino skyriaus vadas Ž. M., 2014 m. birželio 11 d., be kita ko, turėjęs ir individualų pokalbį su pareiškėju. Pagal Atestavimo aprašo 11.5 punktą atestavimo laikotarpiu atestuojamojo ir tiesioginio ar paskirtojo vadų (viršininkų) individualūs pokalbiai organizuojami atestavimo laikotarpio pabaigoje, siekiant tinkamai įgyvendinti atestavimo tikslus. Tvarkos aprašo 11.5 punkte nurodytu atveju paskirtasis vadas (viršininkas) užpildo individualaus pokalbio rezultatų lapo 1-6 skyrius ir likus ne mažiau kaip 15 darbo dienų iki atestavimo laikotarpio pabaigos išsikviečia atestuojamąjį individualaus pokalbio, kurio metu įvertinamos kario asmeninės savybės ir tarnybinė veikla, apibendrinami vertinimo rezultatai, iškeliami naujo atestavimo laikotarpio uždaviniai ir baigiamas pildyti individualaus pokalbio rezultatų lapas (17 p.). Jau minėta, kad bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjo bandomasis laikotarpis (neįskaitant jo nedarbingumo dėl ligos) baigėsi 2014 m. liepos 1 d., tad individualus pokalbis su V. S. 2014 m. birželio 11 d. buvo organizuotas nepažeidžiant Atestavimo aprašo 11.5 ir 17 punktuose numatytų nuostatų. Individualaus pokalbio rezultatų lape užfiksuotų rezultatų pareiškėjas neginčijo. Priešingai, 2014 m. birželio 11 d. patvirtino, kad su skyriaus vado Ž. M. surašytomis individualaus pokalbio išvadomis buvo supažindintas ir su jomis sutinka.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atkreipia dėmesį, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle prieš Suomiją; LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Akcentuotina, kad, vadovaujantis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis nagrinėjamoje byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (pvz., LVAT 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

Profesinės karo tarnybos kario atestate atestuojamojo V. S. asmeninių savybių, tarnybinės veiklos vertinimo rezultatus bei tiesioginio vado (viršininko) atestavimo išvadas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nustatyta tvarka, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytas taisykles. Su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis teisėjų kolegija sutinka, todėl jų nekartoja. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentą, kad profesines kario savybes reikia atriboti nuo jo sveikatos, teisėjų kolegija pažymi, jog individualaus pokalbio rezultatų lape, 4 skyriuje „profesinė kompetencija“ kario veikla nepatenkinamai įvertinta ne todėl, kad pagrindinių pratybų metu pareiškėjas sirgo, o dėl to, kad jis sunkiai įsisavino gautą informaciją, dėl ko priimti sprendimai buvo pavėluoti. Aprašant asmenines savybes, nurodyta, kad fiziškai karys yra pasiruošęs puikiai, tad pareiškėjo akcentai į jo nedarbingumą šiuo atveju esminės reikšmės neturi. Be kita ko, kaip jau minėta, kario savybes, gabumus, elgesį, mokymąsi bei tobulinimąsi ir kaip jis atlieka tarnybos pareigas, stebi jo vadai (viršininkai), tad jų pareiga ir teisė į kario atestatą surašyti savo pastabas bei išvadas (KASOKTĮ 35 str. 1 d.), konkrečiai apibūdinant pareiškėjo asmenybę, jo galimybes, tarnybos pareigų vykdymą, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Pareiškėjas įvertintas atsižvelgiant išskirtinai į tarnybos interesus.

Kiti pareiškėjo skundo reikalavimai taip pat išspręsti teisingai, nes buvo išvestiniai iš pirmojo, todėl tik nusprendus, kad atsakovas neteisėtai ir nepagrįstai 2014 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. P-730 nutraukė profesinės karo tarnybos sutartį su eil. V. S. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 38 straipsnio 1 dalies 4 punktu nepagrįstai ir neteisėtai, galėjo būti nustatytas pagrindas patenkinti kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.

Apeliacinio skundo motyvas, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, kadangi išimtinai rėmėsi liudytojo Ž. M. parodymais, ir šalindavo pareiškėjo atstovo klausimus, atmetamas kaip nepagrįstas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Kaip matyti iš ginčijamo teismo sprendimo, teismas rėmėsi ne tik liudytojo Ž. M., bet ir kitų asmenų (T. S., R. G.) parodymais. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka tiek Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio, tiek ir 86 straipsnio reikalavimus, kadangi teismas ne tik teisingai įvertino ištirtų teismo posėdyje įrodymų visumą, bet ir konstatavo, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, t. y. savo išvadas motyvavo tinkamai.

Esant išdėstytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais bei kitais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo V. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė