3K-3-32-469/2015 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 3K-3-32-469/2015

Proceso Nr. 2-56-3-00273-2011-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

121.19.2, 123.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 28 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus, Algio Norkūno ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Fugetė“ ieškinį atsakovams „If P&C Insurance AS“, uždarajai akcinei bendrovei „Kančo studija“, A. K., J. K., G. K. dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, nuostolių priteisimo, prievolių pripažinimo bendromis bei sandorio pripažinimo negaliojančiu ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Kančo studija“ priešieškinį ieškovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Fugetė“ dėl lėšų priteisimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Būsto sprendimai“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasaciniu skundu keliami klausimai dėl atsakomybės už netinkamai įvykdytas prievoles, kylančias iš projektavimo darbų rangos sutarties.

Ieškovas BUAB „Fugetė“ teismo prašė: 1) prievoles, kylančias iš 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutarties Nr. Fug/07-12-21 (toliau – ir Sutartis), pripažinti bendra atsakovų A. K. bei J. K. prievole ir išieškojimą pagal šią prievolę nukreipti į bendrą jų turtą; 2) 2007 m. gruodžio 21 d. projektavimo darbų sutartį Nr. Fug/07-12-21 pripažinti negaliojančia kaip sudarytą dėl apgaulės ir taikyti įstatyme numatytus padarinius; 3) 2009 m. lapkričio 27 d. A. K. ir G. K. sudarytą buto dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia ir taikyti restituciją; 4) priteisti pirmąja eile iš atsakovų UAB „If P&C Insurance AS“ ir UAB „Kančo studija“ bei antrąja eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidariųjų skolininkų) ieškovui BUAB „Fugetė“ 565 950 Lt (163 910,45 Eur), sumokėtų dėl apgaulės už netinkamai atliktus ar neatliktus darbus, 3 205 121,42 Lt (928 267,33 Eur) patirtų išlaidų ir turto netekimo nuostolių, 8,18 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo nuomone, atsakovas UAB „Kančo studija“ atsakingas už tai, kad neinformavo jo apie rengiamo projekto neatitiktį detaliajam planui, dėl to jis patyrė prašomus atlyginti nuostolius.

Atsakovas UAB „Kančo studija“ priešieškiniu ieškovui BUAB „Fugetė“ prašė patvirtinti UAB „Kančo studija“ 600 911,34 Lt (174 035,95 Eur) reikalavimą ir įtraukti jį į BUAB „Fugetė“ kreditorių sąrašą. Atsakovo teigimu, ginčo projektavimo darbų sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, todėl ieškovas turi sumokėti atsakovui 10 proc. Sutarties kainos dydžio baudą – 98 230 Lt (28 449,37 Eur) (Sutarties 9.2.5 punktas) bei atlyginti dėl tokio Sutarties nutraukimo faktiškai atsakovo patirtus nuostolius, t. y. negautas pajamas, kurios sudaro 502 681,34 Lt (145 586,58 Eur) (iš bendros sutarties kainos 982 230 Lt (284 473,47 Eur) atėmus ieškovui jau sumokėtą 479 618,66 Lt (138 907,17 Eur) sumą).

Byloje nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A-972 patvirtino žemės sklypų Karaliaus Mindaugo pr. 35, 37, 38 ir Spaustuvininkų g. 9, Kaune, detalųjį planą, pagal kurį nustatytas 2992 kv. m žemės sklypo, esančio Karaliaus Mindaugo pr. 35, Kaune, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas. UAB „Fugetė“ ir A. K. įmonė (2008 m. gegužės 14 d. buvo pertvarkyta į UAB „Kančo studija“) 2007 m. gruodžio 21 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį. Pagal Sutarties 2.1 punktą projektuotojas įsipareigojo savo jėgomis, medžiagomis, rizika ir atsakomybe pagal užsakovo pateiktą projektavimo darbų užduotį ir projektavimo sąlygų sąvadą atlikti daugiafunkcio pastato sutartinius darbus žemės sklype, esančiame Karaliaus Mindaugo pr. 35, Kaune, t. y. parengti teisės aktuose nustatytos sudėties ir kokybės projektinės dokumentacijos visumą, įskaitant techninį ir darbo projektus, apimančius daugiafunkcio komplekso su gyvenamosiomis, biurų, komercinėmis patalpomis (apie 9500 kv. m bendro ploto), požeminiais ir antžeminiais garažais (apie 7200 kv. m bendro ploto) projekto paruošimą (pažymint, kad plotai preliminarūs ir gali kisti projektavimo metu). Sutartyje nurodyta, kad užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiūrėti projektuotojo vykdomus projektavimo darbus pagal galiojančiuose normatyviniuose dokumentuose jų kiekiui ir kokybei nustatytus reikalavimus, o esant sutartinių įsipareigojimų vykdymo trūkumams – reikalauti jų pašalinimo. Numatytų darbų kaina – 1 175 000 Lt (340 303,52 Eur). 2008 m. rugsėjo 12 d. susitarimu Sutarties kaina sumažinta iki 1 107 000 Lt (320 609,36 Eur), o darbai suskirstyti į tris etapus. Atsakovas pateikė ieškovui visų trijų projektavimo etapų projektus, I ir II etapų projektai buvo suderinti Kauno miesto savivaldybės nuolatinėje komisijoje, gavus leidimą vykdyti pirmąjį suprojektuotų darbų etapą – griauti pastatą – statinys buvo nugriautas. 2010 m. spalio 25 d. pradėtas ieškovo bankroto procesas ne teismo tvarka.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui pirmąja eile iš UAB „Kančo studija“ bei antrąja eile subsidiariai iš A. K. bei J. K. (A. K. bei J. K. atžvilgiu kaip solidariųjų skolininkų) 803 331 Lt (232 660,74 Eur) skolai ir nuostoliams atlyginti; nuo priteistos 803 331 Lt (232 660,74 Eur) sumos priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo 2011 m. kovo 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas 2012 m. rugpjūčio 9 d. papildomu sprendimu priteisė valstybei iš atsakovų 12 033 Lt (3485 Eur) žyminio mokesčio.

Nors šalys neigė iki sutarties sudarymo žinojusios, kad galiojantis detalusis planas riboja statinio dydį, o teismui nepavyko nustatyti šių teiginių tikrumo, teismas sprendė, kad jos galėjo žinoti apie detaliojo plano sprendinius. Teismas atsižvelgė į tai, kad, nagrinėjant bylą teisme, šalys teigė, jog praktika, kai projektuojant turimas detalusis planas koreguojamas, taisomas, yra plačiai paplitusi. Tokio teiginio pagrįstumą patvirtina aplinkybė, kad ieškovas ir atsakovas administracine ir teismine tvarka bandė pakeisti detalųjį planą, nuosekliai siekdami, kad būtų galima įgyvendinti statybos investicinį projektą. Teismas sprendė, kad atsakovui A. K. ir teisių perėmėjui UAB „Kančo studija“ kyla civilinė teisinė atsakomybė, nes atsakovai Sutartimi įsipareigojo paruošti tokį projektą, kuris atitiktų visas įstatymų normas ir pagal jį būtų galima vykdyti statybą bei pagal pateiktus ieškovo dokumentus būtų galima suprojektuoti 16 700 kv. m bendrojo ploto statinį. Atsakovai, būdami projektavimo darbų specialistai, tuoj pat paaiškėjus aplinkybei, kad Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų jie negali įvykdyti, turėjo informuoti ieškovą ir nevykdyti darbų pagal šią Sutartį. Teismo nuomone, vykdydami darbus, kurių ieškovas negali panaudoti ir kurių jis neužsakė, atsakovai pažeidė Sutarties 10.3.12 punktą, nustatantį pareigą informuoti užsakovą, ir CK 6.702 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad A. K. pagal Sutartį buvo ne tik statinio projektuotojas, bet ir projekto vadovas bei architektas.

Dėl reikalavimo priteisti 565 950 Lt (163 910,45 Eur) už atliktus, ieškovo apmokėtus ir nepanaudojamus projektavimo darbus teismas nurodė, kad atsakovai tinkamai atliko I projektavimo etapo darbus, nes šio etapo projektas buvo ieškovo priimtas, ekspertuotas, jo pagrindu gautas leidimas nugriauti statinį, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų 150 000 Lt (43 443,00 Eur) yra nepagrįstas, o kitą reikalavimo dalį tenkino, priteisdamas iš atsakovų 415 950 Lt (120 467,45 Eur).

Dėl reikalavimų priteisti 1 087 621,42 Lt (314 996,94 Eur) turėtų išlaidų ir 2 117 500 Lt (613 270,39 Eur) nuostolių netekus turto teismas pažymėjo, kad investicinis projektas, kurį projektavo atsakovai, nebuvo ir negalėjo būti įgyvendintas, todėl ieškovas nepagrįstai patyrė 21 240 Lt (6151,53 Eur) žalą pagal 2008 m. rugpjūčio 29 d. rangos sutartį su UAB „Fungerta“ dėl transformatorinės kabelių linijų perkėlimo į naujai įrengtą kanalą bei transformatorinės kabelių iškėlimo ir sumontavimo projektų parengimo, 357 591 Lt (103 565,51 Eur) žalą pagal 2008 m. birželio 18 d. generalinę statinio projektavimo ir statybos valdymo sutartį su UAB „Būsto sprendimai“ dėl būsimo daugiafunkcio pastato, esančio žemės sklype Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 35, statinio projektavimo ir statybos valdymo paslaugų ir 8550 Lt (2476,25 Eur) žalą pagal 2008 m. gegužės 22 d. konsultavimo paslaugų tiekimo sutartį su UAB „KG projektai“ dėl konsultavimo paslaugų, susijusių su biurų pastato išorės fasadų projektavimu, gamyba ir montavimu. Kadangi ieškovas užsakė žemės sklype esančių statinių griovimo projektą, tokį I etapo darbų projektą atsakovai atliko, statiniai ieškovo užsakymu buvo nugriauti, tai teismas pripažino, kad ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 517 726 Lt (149 943,81 Eur) žalos, kilusios vykdant 2008 m. birželio 25 d. sutartį su UAB „Kaminta“ dėl statinių griovimo, atlyginimą.

Teismas sprendė, kad reikalavimas priteisti iš atsakovų 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) išlaidų, atsiradusių dėl ieškovo sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis, yra nepagrįstas, nes ieškovas savo iniciatyva vykdė investicinį projektą jam priklausančiame žemės sklype, taip siekė pelno, todėl tai laikytina ieškovo verslo rizika prisiimti įsipareigojimai, kurie negali būti perkeliami atsakovams, kurie nedalyvavo ieškovui ir jo kreditoriams tariantis dėl paskolų ir mokėjimų už suteiktas paskolas. Be to, teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 43 659,44 Lt (12 644,65 Eur) ieškovo darbuotojams mokėtų atlyginimų ir „Sodros“ įmokų, nes ieškovas neįrodė, kad UAB „Fugetė“ buvo įkurta išimtinai investiciniam projektui įgyvendinti.

Teismas, įvertinęs tai, kad pirminė statybos projektavimo rangos darbų sutartis 2007 m. buvo sudaryta A. K. individualiosios įmonės ir UAB „Fugetė“, šios sutarties pagrindu atsakovams atsirado civilinė atsakomybė, atsakovai byloje taip pat yra individualiosios įmonės steigėjas ir jo šeimos narys, sprendė, kad nagrinėjamiems teisiniams santykiams netaikomas Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymas ir nepriteistinos jame numatytos 8,18 proc. palūkanos, bet priteistinos 5 proc. metinės palūkanos.

Dėl atsakovo priešieškinio reikalavimo patvirtinti kreditoriaus reikalavimą teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (ĮBĮ)11 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostata suteikia teisę įmonės bankroto administratoriui savarankiškai nutraukti bankrutuojančios bendrovės sandorius, kurių vykdymas bendrovei yra nuostolingas ar nepageidautinas. Siekdamas išvengti didesnių nuostolių, administratorius Sutartį nutraukė. Dėl to teismas atsakovo reikalavimą sumokėti 10 procentų baudą atmetė, konstatavęs, kad Sutartis nutraukta pagrįstai. Teismas priešieškinio dalį dėl nuostolių atlyginimo atmetė, konstatuodamas, kad atsakovai tinkamai Sutarties neįvykdė, darbų tinkamai neatliko, ieškovas atliktų projektų įgyvendinti negali, todėl ir prievolės atsiskaityti už darbus neturi.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių paduotus apeliacinius skundus, 2013 m. kovo 19 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu ir priėmė naują sprendimą – pripažino šią sutartį negaliojančia bei grąžino butą atsakovui A. K.; pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis ieškovui iš atsakovų priteista 803 331 Lt (232 660,74 Eur) skolos ir nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metinės palūkanos, 12 033 Lt (3485 Eur) žyminio mokesčio, – sumažino priteistą sumą iki 578 415,50 Lt (167 520,71 Eur) ir padidino žyminį mokestį iki 14 854 Lt (4302,02 Eur); kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Pažymėtina, kad teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui neatlygintinos jo 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) išlaidos mokant palūkanas pagal paskolos sutartis.

Apeliacinės instancijos teismo sprendimą kasaciniu skundu ginčijo tik atsakovai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų kasacinį skundą, 2013 m. lapkričio 27 d. nutartimi panaikino apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl skolos ir nuostolių atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų bei žyminio mokesčio ir bylą dėl šios dalies perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl buto dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana pagrindu panaikino ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria šis reikalavimas atmestas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šalių apeliacinius skundus, 2014 m. kovo 19 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovui iš atsakovų priteista 803 331 Lt (232 660,74 Eur) skolos ir nuostolių atlyginimo bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos, ir šiuos ieškinio reikalavimus atmetė.

Teisėjų kolegija nurodė, kad, atsižvelgdama į tai, jog dėl ieškovo BUAB „Fugetė“ apeliacinio skundo reikalavimų priteisti 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) palūkanų ir 8,18 proc. procesinių palūkanų, actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia buto dovanojimo sutartį, taip pat dėl atsakovų priešieškinio reikalavimų patvirtinti kreditoriaus 600 911,34 Lt (174 035,95 Eur) reikalavimą ir įtraukti jį į BUAB „Fugetė“ kreditorių sąrašą yra priimti ir įsiteisėję procesiniai sprendimai, todėl nagrinėja atsakovų apeliacinį skundą dėl bylos dalies, susijusios su sprendimo dalimi dėl 803 331 Lt (232 660,74 Eur) skolos ir nuostolių, 5 proc. procesinių palūkanų bei žyminio mokesčio priteisimo pagrįstumo.

Teisėjų kolegija konstatavo, kad prašymą patvirtinti žemės sklypų, esančių Karaliaus Mindaugo pr. 35, 37, 38, Kaune, detalųjį planą Kauno miesto savivaldybės administracijai pateikė UAB „Kauno verslo rūmai“ (vienintelis ieškovo BUAB „Fugetė“ akcininkas) ir nurodė, kad rengiamas 20 000 kv. m bendrojo ploto daugiafunkcio komplekso ir apie 10 000 kv. m bendrojo ploto požeminių bei antžeminių garažų projektas. A. K. įmonei užduotis paruošti tokį projektą buvo įteikta jau pagal 2006 m. rugsėjo 22 d. projektavimo darbų sutartį, sudarytą su UAB „Kauno verslo rūmai“.

Išskaidžius projektavimo darbus dėl kilusių nesklandumų su sklypų adresais, atsakovas sudarė dvi projektavimo darbų sutartis – su UAB „Kauno verslo rūmai“ ir su UAB „Fugetė“. Taigi jau iki detaliojo plano patvirtinimo bei Sutarties sudarymo buvo aiškiai suformuota projektavimo užduotis, pagal kurią buvo tikimasi vykdyti projektavimo darbus ateityje. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ne atsakovas, bet UAB „Miesto planas“ buvo atsakingas už detaliojo plano parengimą pagal parengtą ir užsakovo patvirtintą žemės sklypų, esančių Karaliaus Mindaugo pr. 35, 37, 38, Kaune, detaliojo plano dokumentaciją, kad būtent jis, nustačius detaliajame plane padarytas klaidas, neteisingai nurodant užstatymo tankio procentines išraiškas, ėmėsi priemonių nustatytoms klaidoms ištaisyti, kreipėsi su prašymu dėl klaidos ištaisymo į Kauno miesto savivaldybės administraciją, o prašymą atmetus – su skundu į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris, išnagrinėjęs skundą, nustatė, kad detaliojo plano klaidų ištaisymas galimas tik parengus naują detalųjį planą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad projektuotojas negali būti pripažintas atsakingu dėl detaliojo plano sprendinių, nes jis nebuvo prisiėmęs įsipareigojimų parengti detalųjį planą. Tai, kad A. K. dalyvavo detaliojo plano rengimo procese dar iki ginčo Sutarties sudarymo, nereiškia, kad jam buvo žinoma, kad detaliojo plano, kurį rengė UAB „Miesto planas“, sprendiniai, susiję su užstatymo tankio nustatymu, yra klaidingi. Priešingai, teisėjų kolegijos vertinimu, projektuotojas, sudarydamas ginčo Sutartį, negalėjo numatyti, kad tvirtinant detalųjį planą, parengtą atsižvelgiant į užsakovo projektavimo užduotyje nustatytus reikalavimus, bus klaidingai apskaičiuotas planuojamame žemės sklype užstatymo tankio procentas ir tai bus esminė aplinkybė jo sutartinių įsipareigojimų tolesniam vykdymui, t. y. rengti bei įgyvendinti techninį projektą.

Teisėjų kolegija sprendė, kad tiek projektuotojas, kaip projektavimo darbų specialistas, tiek užsakovas, veikdamas kaip verslininkas, turintis konkretų verslo planą, susijusį su statybos projekto įgyvendinimu pagal detalųjį planą suplanuotame žemės sklype, abu turėjo būti itin atidūs ir rūpestingi, sudarydami ginčo Sutartį ir ją vykdydami, o nustatę, kad sulygtų projektavimo darbų nebus įmanoma atlikti pagal užsakovo parengtoje projektavimo užduotyje nustatytus reikalavimus, spręsti klausimą dėl ginčo Sutarties ar patvirtinto detaliojo plano patikslinimo. Nesielgdamos itin atidžiai ir rūpestingai, nepakankamai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir nusprendusios tęsti Sutarties vykdymą, ginčo šalys pripažintinos veikusios savo rizika. Tokią išvadą pagrindžia ir aplinkybė, kad, projektuotojui atlikus projektavimo darbus, užsakovas juos priėmė ir apmokėjo, pretenzijų nepareiškė, nepareikalavo nutraukti Sutarties dėl jos pažeidimų. Teisėjų kolegija nurodė, kad projektavimo darbų rangos sutartis buvo nutraukta ne dėl jos pažeidimų, bet bankroto administratoriaus iniciatyva vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktu, taigi Sutartimi sulygti darbai nebuvo iki galo įvykdyti dėl užsakovo atžvilgiu pradėtų bankroto procedūrų. Byloje yra duomenų, kad UAB „Kauno verslo rūmai“ 2011 m. lapkričio mėn. ėmėsi veiksmų, kad būtų patvirtintas naujas detalusis planas, pašalintos jame esančios klaidos. Užsakovas nesiekė bendradarbiauti su rangovu, koreguojant techninį projektą parengus naują detalųjį planą. Kolegija pažymėjo, kad užsakovas neįrodė, jog subrangovų atliktų darbų rezultatais jis neturi galimybės naudotis ir kad nustačius klaidą detaliajame projekte šių darbų atlikimas prarado prasmę.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Ieškovas BUAB „Fugetė“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o jei nebus konstatuota absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, – pakeisti Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 13 d. sprendimą, panaikinant jo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis priteisimo, dėl 8,18 procentų procesinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, šią ieškinio dalį tenkinti visiškai, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Byloje nustatyta, kad atsakovas A. K. pagal 2006 m. projektavimo darbų sutartis kaip projektuotojas tiesiogiai dalyvavo detaliojo plano rengimo procedūroje. Pagal CK 6.659 straipsnio 1 dalį, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ 3.2 ir 3.3 punktus bei Sutarties nuostatas atsakovai turėjo įvertinti projektavimo darbams atlikti teikiamus dokumentus, informuoti užsakovą, kad jis negali pradėti vykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir įvykdyti darbų, tačiau to nepadarė, atliko darbus ir iš užsakovo ėmė atlygį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad projektuotojas neatsakingas už jo parengtą techninio projekto neatitiktį įstatymų normoms, nes tai lėmė detaliajame plane esanti užstatymo tankio klaida. Kasatoriaus nuomone, tuo atveju, kai užsakovas (nebūdamas tos srities specialistas) pateikia rangovui (verslininkui, tos srities specialistui ir profesionalui) netinkamą užduotį ir (ar) detaliojo plano dokumentaciją, nepagrįsta manyti, kad jie abu yra vienodai atsakingi už rangovo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų bei prievolių netinkamą įvykdymą ir dėl nesėkmingų, nutrūkusių šalių sutartinių santykių yra vienodai (lygiomis dalimis) kaltos abi šalys ir jos turi prisiimti atsakomybę dėl neigiamų Sutarties padarinių.

2. Nepagrįstas teismo argumentas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovo atlikti projektavimo darbai buvo nekokybiški, nes byloje teismo eksperto Sigito Mitkaus ekspertize nustatyta, kad atsakovo darbai atlikti netinkamai, jo parengto II ir III etapų techninio projekto sprendiniai prieštarauja galiojantiems teisės aktams.

3. Projektavimo darbų rangos sutartis nutraukta dėl atsakovų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo bei negalimumo pasiekti Sutartimi sulygto tikslo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ji buvo nutraukta bankroto administratoriaus iniciatyva vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 13 punktu.

4. A. K. įmonės turėtas statinio projektuotojo atestatas ją pertvarkius į UAB „Kančo studija“ rengiant projektą bei gaunant griovimo leidimą jau buvo pasibaigęs. Tik 2009 m. liepos 24 d. UAB „Kančo studija“ buvo išduotas kvalifikacinis atestatas, kuris suteikė teisę būti viso statinio projektuotoju, t. y. ir II etapo projektas parengtas neturint tinkamų atestatų, nors pasirašydamas Sutartį 2007 metais, A. K. pareiškė, kad turi visus norminiuose aktuose reikalaujamus atestatus, licencijas ir (ar) kt. leidimus šioje Sutartyje numatytiems įsipareigojimams įvykdyti.

5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovui ne jo prašytas 8,18 procentų, bet 5 procentų procesines palūkanas. Teismas nepagrįstai sprendė dėl projektavimo darbų sutartį sudariusių šalių teisinio statuso. Tiek ieškovas, tiek atsakovas UAB „Kančo studija“ yra juridiniai asmenys, todėl šiuo atveju mokėtinos palūkanos, nustatytos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje ir 3 straipsnio 4 dalyje.

6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovų 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) išlaidų, atsiradusių dėl ieškovo sumokėtų palūkanų pagal sutartis dėl paskolų darbams finansuoti, nurodydamas, kad palūkanų mokėjimas yra ieškovo prisiimta verslo rizika. Europos Žmogaus Teisių Teismas, pasisakydamas dėl turtinės žalos atlyginimo, vadovaujasi principu, kad pareiškėjas kiek įmanoma labiau turėtų būti gražintas į padėtį, buvusią iki pažeidimo (restitutio in integrum). Ieškovas, sudarydamas paskolos sutartis, nežinojo, kad pagal šias paskolos sutartis gautais pinigais jis apmoka nepanaudojamus ir netinkamai atliktus darbus, todėl negalėjo tinkamai įvertinti verslo rizikos. Dėl to už ieškovo patirtus nuostolius, jam sumokėjus palūkanas, tiesiogiai atsakingi atsakovai.

7. Absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra, nes pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovo prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu UAB „Miesto planas“. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs išvadą, kad ginčo teisiniai santykiai susiklostė ne išskirtinai tik tarp ieškovo ir atsakovų, bet ir tarp UAB „Miesto planas“, kadangi teismo sprendimas sukelia teises ir pareigas tik jam, nepagrįstai netaikė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, pažeisdamas šią proceso teisės normą. Šis proceso teisės normos pažeidimas vertintinas kaip pagrindas panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylos dalis dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

8. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad dėl šalių sutartinių santykių nutrūkimo vienodai (lygiomis dalimis) kaltos abi šalys, iš atsakovų ieškovui turėjo priteisti 1/2 dalį atsakovo patirtų nuostolių.

Atsakovai UAB „Kančo studija“, A. K., J. K. ir G. K. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodydami šiuos argumentus:

1. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ginčo sutartinių teisinių santykių kontekstą bei ikisutartines aplinkybes ir nustatė, kad detaliojo plano rengimo metu vienintelis ieškovo akcininkas UAB „Kauno verslo rūmai“ išreiškė valią dėl 20 000 kv. m ploto daugiafunkcio komplekso projektavimo darbų, o atsakovas neatsakingas dėl detaliojo plano sprendinių. Akivaizdu, kad kasatoriaus verslo projekto vizija ir projekto užduotis buvo suformuota likus daugiau kaip pusmečiui iki detaliojo plano patvirtinimo ir likus daugiau nei metams iki ginčo Sutarties pasirašymo. Dėl to teismas pagrįstai konstatavo, kad jau iki detaliojo plano patvirtinimo bei ginčo Sutarties sudarymo buvo aiškiai suformuota projektavimo užduotis, pagal kurią buvo tikimasi vykdyti projektavimo darbus ateityje. Apeliacinės instancijos teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendime, įvertinęs byloje esančius įrodymus, taip pat nustatė, kad ieškovui apie kliūtis vykdyti projektą dėl detaliojo plano reikalavimų bent po 2008 m. balandžio mėn. tikrai buvo žinoma. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino, kad praktika, kai projektuojant turimas detalusis planas koreguojamas, taisomas, yra plačiai paplitusi. Atsakovai pažymi, kad tokios yra statybų verslo realijos. Ieškovas, pasirašydamas sutartį, išreiškė valią dėl 16 700 kv. m bendro ploto pastato projekto, o sužinojęs, kad dėl klaidos detaliajame plane toks projektas be detaliojo plano ištaisymo negalimas, nusprendė užduoties nekeisti ir savo veiksmais patvirtino pirminę užduotį rengti 16 700 kv. m bendrojo ploto pastato projektą, prisiimdamas šios užduoties ydingumo riziką. Užsakovo užduotis rangovui yra privaloma. Užsakovo žinojimas apie detaliajame plane nustatytas klaidas lėmė, kad projektuotojas neturėjo pareigos apie jas informuoti užsakovą.

2. Kasatorius, teigdamas, kad Sutartis buvo nutraukta ne dėl ieškovo bankroto procedūrų, o dėl atsakovų sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo, niekaip nepagrindžia šio teiginio.

3. Atsakovas administracines atestato pakeitimo procedūras atliko pavėlavęs, jos skirtos atestato turėtojo identifikavimo, o ne kvalifikacijos klausimams spręsti. Be to, argumentai, susiję su kvalifikacinių atestatų klausimais, ginčui teisinės reikšmės neturi, nes pavėluotas nurodytų procedūrų atlikimas nesusijęs priežastiniu ryšiu su kasatoriaus patirtomis išlaidomis.

4. Kasaciniame skunde negali būti keliamas klausimas dėl palūkanų priteisimo, nes tai nebuvo bylos, kurią išnagrinėjus priimta skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis, nagrinėjimo dalykas. Be to, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 1 straipsnis apibrėžia šio įstatymo paskirtį – nustatyti atsiskaitymo terminus už pagal komercines sutartis perduotas prekes, suteiktas paslaugas ir atliktus darbus, nustatyti palūkanų už pavėluotus mokėjimus dydį, jų skaičiavimo tvarką ir kreditoriaus teises, kai sumokama pavėluotai. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl patirtų išlaidų ir turto netekimo nuostolių priteisimo, t. y. jo reikalavimas apskritai nepatenka į nurodyto įstatymo reguliavimo sritį, todėl šis įstatymas ginčo atveju negali būti taikomas.

5. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucine dalimi išsprendė ieškovo ir atsakovų, o ne UAB „Miesto planas“ teisių ir pareigų klausimus. Dėl to skundžiama nutartis neturi jokios įtakos UAB „Miesto planas“ teisinei padėčiai ir nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

6. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog abi šalys pripažintinos veikusios savo rizika, iš atsakovų ieškovui turėjo priteisti 1/2 dalį patirtų nuostolių atlyginimo ir pagal paskolų sutartis sumokėtas palūkanas. Ieškovo nuostoliai priežastiniu ryšiu susiję ne su rangovo veiksmais, nes šis vykdė užsakovo nurodymus, o su ieškovo veiksmais, jam apsisprendus elgtis savo pasirinktu būdu net ir sužinojus apie klaidą detaliajame plane, o vėliau – nutraukiant detaliojo plano koregavimo procedūras.

Atsakovas „If P&C Insurance AS“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti pažymėdamas, kad, jo nuomone, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, joje teismas dėl draudiko atsakomybės pagal Sutartį nepasisakė, ieškovas reikalavimo dėl draudimo išmokos iš draudiko priteisimo kasaciniame skunde nereiškia, todėl bylos baigtis kasacinės instancijos teisme neturės įtakos draudiko teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos: kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinio skundo ribas suformuoja kasatorius, skunde nurodydamas prašymą (kasacinio skundo dalyką) ir jį pagrindžiančius argumentus (kasacinio skundo pagrindą). Teismas turi teisę peržengti kasacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Nurodytų pagrindų peržengti kasacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nekonstatuoja.

Kasaciniame skunde suformuluotus kasatoriaus reikalavimus galima išskirti į dvi dalis. Pirma, kasatorius, teigia, kad teismui nusprendus dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, egzistuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindas, prašo bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Antra, kasatorius prašo, jei nebus konstatuota absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti pirmosios teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) sumokėtų palūkanų pagal paskolos sutartis ir dėl 8,18 procentų procesinių palūkanų priteisimo, o šiuos reikalavimus tenkinti. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pasisako dėl kasaciniame skunde suformuluotų reikalavimų.

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo

Kasaciniame skunde teigiama, kad yra absoliutus apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas neįtraukė dalyvauti byloje UAB „Miesto planas“, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs šios bendrovės sąsajas su ieškovo ir atsakovų ginčo teisiniais santykiais, nepagrįstai netaikė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto, pažeisdamas šią proceso teisės normą.

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Įgyvendinant asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principą, įstatyme draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).

Teismų praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ar pareigų. Nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011; 2012 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Pristis“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-312/2012; kt.). Analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl kasatoriaus nurodomo juridinio asmens UAB „Miesto planas“, išdėstė nustatytus faktus, kad UAB „Miesto planas“ pagal 2006 m. spalio 18 d. planavimo darbų sutartį, sudarytą su užsakovu UAB „Kauno verslo rūmai“, rengė detalųjį planą, o nustačius, kad jame padaryta klaidų, ėmėsi priemonių joms ištaisyti. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, sprendė, kad projektuotojas atsakovas UAB „Kančo studija“ nebuvo prisiėmęs įsipareigojimų parengti detalųjį planą, todėl negali būti pripažintas atsakingu dėl šio plano sprendinių. Taigi apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, sprendė dėl atsakovo UAB „Kančo studija“ teisių ir pareigų. Teismas nenagrinėjo, niekaip nepasisakė ir nesprendė dėl UAB „Miesto planas“ teisių ir pareigų, todėl jos skundžiamos nutarties pagrindu nepakito. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentas, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, yra nepagrįstas.

Dėl reikalavimo priteisti 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) sumokėtų palūkanų ir 8,18 procento procesines palūkanas

Pagal bendrąją taisyklę, įtvirtintą CPK 345 straipsnio 1 dalyje, kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. CPK 345 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis praleistas kasacinio skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jei nepraėjo daugiau kaip šeši mėnesiai nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Kauno apygardos teismas 2012 m. liepos 13 d. sprendimu ieškovo reikalavimą priteisti 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) sumokėtų palūkanų ir 8,18 procento procesinių palūkanų atmetė. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. kovo 19 d. sprendime sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui neatlygintinos jo 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) išlaidos, patirtos mokant palūkanas pagal paskolos sutartis, ir šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. sprendimo dalies (ne dėl nurodytų palūkanų priteisimo) peržiūrėjimo pateikė tik atsakovai, todėl sprendimo dalis dėl 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) palūkanų ir 8,18 procentų procesinių palūkanų priteisimo kasacine tvarka nebuvo peržiūrima. Ši sprendimo dalis įsiteisėjo 2013 m. kovo 19 d., o 2013 m. rugsėjo 19 d. suėjo jos apskundimo kasaciniu skundu naikinamasis terminas, todėl ji nebegali būti skundžiama ir peržiūrima kasacine tvarka (CPK 345 straipsnio 2 dalis). Dėl šios priežasties Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2014 m. birželio 12 d. paduotame kasaciniame skunde ieškovo suformuluotas antrasis reikalavimas vadovaujantis CPK 350 straipsnio 2 dalies 1 punktu priskirtinas prie nepriimtinų nagrinėti kasacine tvarka kaip pareikštas praleidus įstatyme nustatytą terminą. Pagal CPK 356 straipsnio 6 dalį kasacinis procesas dėl tokio reikalavimo nutraukiamas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, sprendžia, kad nėra pagrindo panaikinti arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Atsakovai, prašydami priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad UAB „Kančo studija“ už advokato pagalbą sumokėjo 10 000 Lt (2896,20 Eur). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 98 straipsniu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.14 punktais, sprendžia, kad ieškovo prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant 600 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 14 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 356 straipsnio 6 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą pagal kasacinio skundo dalį dėl ieškovo reikalavimo priteisti 264 526,22 Lt (76 612,09 Eur) palūkanų ir 8,18 procento procesinių palūkanų nutraukti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti UAB „Kančo studija“ (j. a. k. 132660784) iš BUAB „Fugetė“ (j. a. k. 300151806) 600 (šešis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš BUAB „Fugetė“ (j. a. k. 300151806) 14 (keturiolika) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas

Sigitos Rudėnaitė